Byla e2-761-881/2018
Dėl licencinės sutarties pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

2sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,

3dalyvaujant ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA atstovui advokato padėjėjui Karoliui Vaičekauskui,

4atsakovo akcinės bendrovės TELIA Lietuva atstovams advokatui Vytautui Mizarui ir advokatui Karoliui Kačerauskui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA ieškinį atsakovei akcinei bendrovei TELIA Lietuva dėl licencinės sutarties pakeitimo, ir

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

71. Ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei TELIA Lietuva, AB, prašydama pakeisti tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. spalio 27 d. sudarytą licencinę sutartį Nr. KR50 ir sutarties 1.9 punktą ir išdėstyti jį taip:

8„1.9. Tarifo įkainis yra apskaičiuojamas:

92015 metams – TEO LT, AB 2014 metų ARPU padauginus iš 3,36 proc. licencinio tarifo įkainio ir gautą sumą padauginus iš 42,86 % (AVAKA tenkančios tarifo dalies);

102016 metams – TEO LT, AB 2015 metų ARPU padauginus iš 3,52 proc. licencinio tarifo įkainio ir gautą sumą padauginus iš 42,86 % (AVAKA tenkančios tarifo dalies);

112017 metams – TEO LT, AB 2016 metų ARPU padauginus iš 3,69 proc. licencinio tarifo įkainio ir gautą sumą padauginus iš 42,86 % (AVAKA tenkančios tarifo dalies).“

122. Ieškovė nurodo, kad atsakovė yra ūkio subjektas, kuris Lietuvos Respublikoje retransliuodamas televizijos programas teikia skaitmeninės televizijos paslaugas. Ieškovė yra viena iš Lietuvos Respublikoje veikiančių kolektyvinio administravimo asociacijų, kuri privalo suteikti retransliavimo licencijas televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams. 2015 metų duomenimis, televizijos paslaugų teikimo veiklą vykdė iš viso 42 ūkio subjektai, įskaitant atsakovę. Atsižvelgiant į tai, kad licencinių sutarčių sąlygos privalo būti vienodos visiems Operatoriams, licencijų sąlygos (paprastai trejų metų licencijavimo laikotarpiui) yra nustatomos kolektyvinėse derybose tarp: AVAKA, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros LATGA, kurios pagal įstatymą atstovauja autorių ir gretutinių teisių turėtojų interesams, ir Operatorių. Visi Operatoriai, išskyrus atsakovę, kolektyvinėse derybose veikia per jų interesams atstovaujančias Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociaciją ir Lietuvos kabelinės televizijos asociaciją.

133. Vykstant kolektyvinėms deryboms dėl licencijavimo sąlygų 2015 – 2017 metų laikotarpiui, atsakovė atsisakė sudaryti licencinę sutartį visoms šalims priimtinomis sąlygomis ir priėmė sprendimą atskirose derybose reikalauti išskirtinių, t. y. kitus Operatorius diskriminuojančių, sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra didžiausia televizijos paslaugų teikėja, licencinis atlyginimas, kurį už retransliavimo teisę privalo mokėti atsakovė, sudaro itin reikšmingą autorių ir gretutinių teisių turėtojams surenkamą sumą. Esant tokiai situacijai, Asociacijos buvo priverstos rinktis, arba antrus metus iš eilės nesurinkti teisių turėtojams priklausančio atlyginimo ir inicijuoti neprognozuojamos trukmės ir baigties teisminius procesus prieš atsakovę, arba suteikti atsakovei retransliavimo licenciją kitus Operatorius diskriminuojančiomis sąlygomis ir taip gauti bent dalį teisių turėtojams priklausančio atlyginimo. Tokiu būdu atsakovei buvo suteiktos išskirtinės licencijavimo sąlygos, nurodant išlygą, kad galutinis licencinio atlyginimo dydis gali būti nustatytas teismo sprendimu. Kadangi susidariusi situacija yra nepateisinama, atsakovei suteiktos licencijavimo sąlygos privalo būti pakeistos į visiems Operatoriams vienodai taikomas sąlygas.

144. 2014 m. gruodžio 31 d. nustojo galioti Asociacijų ir Operatorių sudarytos licencinės sutartys dėl administruojamo repertuaro retransliavimo. Atitinkamai nuo 2015 m. sausio 1 d. Operatoriai savo veiklą vykdė pažeisdami autorių ir gretutines teises. Siekiant išspręsti visoms šalims nepriimtiną situaciją, 2015 m. balandžio 15 d. elektroniniu laišku visiems Operatoriams, įskaitant atsakovę, buvo išsiųstas naujas Asociacijų pasiūlymas dėl vienodų licencijavimo sąlygų. 2015 m. birželio 11 d. tarp Asociacijų ir LKTA bei LTOA buvo sudarytas susitarimas dėl bendros licencijos suteikimo, kuriuo buvo patvirtintos visiems Operatoriams vienodos licencijavimo sąlygos, tačiau atsakovė su šiomis licencijavimo sąlygomis nesutiko ir sudaryti licencinę sutarti atsisakė. Nuo 2015 m. birželio 17 d. tarp atsakovės ir Asociacijų buvo pradėtos atskiros derybos dėl išimtinai atsakovės atžvilgiu taikomo licencinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos. Nepaisant aktyvių derybų, bendros pozicijos dėl atlyginimo skaičiavimo tvarkos šalys nepasiekė. 2016 m. sausio 18 d. Asociacijos priėmė sprendimą dar kartą kreiptis į Kultūros ministeriją ir paprašė tarpininkauti derybose su atsakove. 2016 m. birželio 13 d. ir 2016 m. birželio 29 d. Kultūros ministerijoje vyko atsakovės ir Asociacijų derybos. Derybos nedavė jokių rezultatų, tačiau derybų metu atsakovė jau buvo sudariusi laikinas licencines sutartis su Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA ir Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LATGA. 2016 m. liepos 18 d. AVAKA kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu sudaryti licencinę sutartį tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo numatytos atsakovei ir kitų kolektyvinių administravimo organizacijų sutartyse. 2016 m. spalio 27 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė licencinę sutartį Nr. KR50, kurioje už retransliavimo teisės naudojimą numatytas fiksuotas tarifo dydis yra mažesnis, nei būtų apskaičiavus jį pagal visiems Operatoriams taikomą vienodą tarifo apskaičiavimo formulę.

155. Kadangi skirtingos licencijavimo kainodaros taikymas kolektyvinio autorių ir gretutinių teisių administravimo atveju yra draudžiamas, diskriminacinės sutarties sąlygos turi būti pakeistos. Europos Sąjungos teisė ir nacionaliniai įstatymai tiesiogiai įtvirtina, kad kolektyvinio administravimo organizacijų licencijų sąlygos turi būti pagrįstos objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Privalomo kolektyvinio administravimo atveju, kuris, inter alia, yra taikomas retransliavimo teisėms, bet koks nuolaidų taikymas apskaičiuojant licencinį atlyginimą yra draudžiamas. Privalomo kolektyvinio administravimo atveju vieninga licencinio atlyginimo apskaičiavimo tvarka yra taikoma besąlygiškai. Pateikiami įrodymai patvirtina, kad iki Licencinės sutarties sudarymo retransliavimo teisės Lietuvos Operatoriams, įskaitant atsakovę, buvo licencijuojamos visiems vienodomis, nediskriminuojančiomis sąlygomis. Dėl kolektyvinio administravimo instituto esmės ir reguliavimo, kolektyvinio administravimo organizacijos naudotojų atžvilgiu turi monopolinę padėtį. Konkurencijos teisės požiūriu tai reiškia, kad kolektyvinės administravimo organizacijos licencijavimo santykiuose užima dominuojančią padėtį. Dominuojančiam ūkio subjektui draudžiama taikyti skirtingas (diskriminacines) sąlygas, kai skirtingomis sąlygomis sudaryti dominuojančio ūkio subjekto sandoriai yra lygiaverčiai ir dėl skirtingų sąlygų viena iš sandorio šalių atsidūrė nepalankioje konkurencinėje padėtyje. Nagrinėjamu atveju šios sąlygos egzistuoja, nes ieškovės ir Operatorių sudarytos licencinės sutartys yra lygiaverčiai sandoriai (sutampa licencinių sutarčių dalykas; visi operatoriai veikia toje pačioje abonentinės televizijos paslaugų teikimo rinkoje), todėl visi Operatoriai, įskaitant atsakovę, yra tos pačios kategorijos AVAKA repertuaro naudotojai. Kadangi ginčijamoje Licencinėje sutartyje numatytas Tarifo dydis yra mažesnis, nei būtų apskaičiuotas visiems Operatoriams taikoma tvarka, visi kiti Operatoriai – tiesioginiai atsakovės konkurentai – susiduria su ekonomiškai nepalankesnėmis konkurencinėmis sąlygomis. Vien per 2015 metus, kai autorių ir gretutinių teisių turėtojams priklausančio atlyginimo atsakovė apskritai nemokėjo, ji savo rinkos dalį padidino 4,3 %.

166. Licencinė sutartis yra viešoji sutartis. Viešųjų sutarčių reglamentavimas draudžia taikyti skirtingas sąlygas tos pačios kategorijos vartotojams, todėl skirtingų licencijavimo sąlygų taikymas kolektyvinio autorių ir gretutinių teisių administravimo atveju yra draudžiamas. Taigi Tarifo dydis privalo būti pakeistas apskaičiuojant jį visiems Operatoriams taikoma vienoda tvarka.

177. Standartinių sąlygų susitarime tarp Asociacijų ir visų Operatorių (išskyrus atsakovę) numatyta, kad licencinis atlyginimas už retransliavimo teisės naudojimą kiekvieną mėnesi apskaičiuojamas licencinį tarifą padauginus iš atitinkamo Operatoriaus tą mėnesi turėto abonentu skaičiaus. Licencinis tarifas kiekvienais metais nustatomas atitinkamo Operatoriaus vienam abonentui tenkančias vidutines mėnesines pajamas iš retransliavimo veiklos (ARPU), kurios nustatomos praėjusių finansinių metų duomenų pagrindu, padauginus iš procentais išreikšto licencinio tarifo įkainio. Visi televizijos paslaugas teikiantys Operatoriai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai kiekvienais metais privalo pateikti informaciją apie iš televizijos paslaugų teikimo gautas pajamas ir abonentų skaičių. Atitinkamai ARPU rodiklis yra apskaičiuojamas deklaruotas pajamas padalinus iš deklaruoto atitinkamo Operatoriaus abonentų skaičiaus. Kiekvienais metais taikomas procentais išreikštas licencinio tarifo įkainis yra numatytas Standartinių sąlygų susitarime: (2015 m. – bendras licencinis tarifas 4,01 %, nuolaida – -16 %; 2016 m. – bendras licencinis tarifas 4,17 %, nuolaida – -15,38 %; 2017 m. – bendras licencinis tarifas 4,33 %, nuolaida – -14,81 %). Pagal Standartinių sąlygų susitarimą Licencinis tarifas yra apskaičiuojamas atitinkamo Operatoriaus ARPU rodiklį padauginus iš atitinkamais metais taikomo licencinio tarifo. Taigi Licencinis tarifas 2015 metais sudarytų 0,336 Eur (10 Eur x 0,0336), 2016 – 0,352 Eur (10 Eur x 0,0352), 2017 – 0,369 Eur (10 Eur x 0,0369). Jeigu Licencinis tarifas 2015 metais sudarė 0,336 Eur, o 2015 metų sausį Operatorius turėjo 100 000 abonentų, Asociacijoms mokėtinas licencinis atlyginimas buvo lygus 33 600 Eur (0,336 Eur x 100 000 abonentų). Tuo tarpu atsakovės atžvilgiu yra taikomas fiksuotas 0,24 Eur Tarifas, todėl, priešingai nei kitų Operatorių atveju, atsakovės mokėtinas licencinis atlyginimas nepriklauso nuo gaunamų pajamų ir yra mažesnis, nei būtų jį apskaičiavus pagal visiems Operatoriams taikomą Licencinio tarifo apskaičiavimo formulę. Kadangi 2014 metais atsakovės pajamos iš televizijos paslaugų teikimo apytiksliai siekė 17 969 000 Eur, bendras atsakovės abonentų skaičius sudarė 2 085 438, 2014 metų atsakovės ARPU rodiklis siekė 8,61 Eur, 2015 metais TEO pajamos iš televizijos paslaugų teikimo, siekė 20 562 300 Eur, bendras abonentų skaičius sudarė 2 325 315, 2015 metų atsakovės ARPU rodiklis siekė apie 8,84 Eur, todėl pagal visiems Operatoriams taikomą Licencinio tarifo apskaičiavimo formulę 2015 ir 2016 metais TEO Licencinis tarifas būtų kur kas didesnis, nei šiuo metu yra įtvirtintas Licencinėje sutartyje: 2015 – 0,2892 Eur (Licencinėje sutartyje užfiksuotas 0,24 Eur tarifas; 2016 – 0,3111 Eur (Licencinėje sutartyje užfiksuotas 0,24 Eur tarifas). Dėl išskirtinių sąlygų taikymo 2015 metais atsakovė iš viso sutaupė apie 138 432 Eur, atitinkamai vien per pirmus devynis 2016 metų mėnesius atsakovė sutaupė daugiau nei per visus 2015 metus – apie 167 183 Eur. Dėl išskirtinių sąlygų taikymo autorių ir gretutinių teisių turėtojai negavo realių pajamų, kurios sudaro apie 252 574 Eur, o atsakovė įgijo konkurencinį pranašumą, kurį išnaudojo savo ekonominės galios didinimui.

188. Atsakovė TELIA Lietuva, AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti.

199. Atsakovė pažymi, kad ieškovė neteisingai nurodo, jog 2015 m. balandžio 15 d. elektroniniu laišku visiems Operatoriams, įskaitant atsakovę, buvo išsiųstas naujas Asociacijų pasiūlymas dėl vienodų licencijavimo sąlygų. Minėtame el. laiške nurodoma, kad ,,kaip ir tarėmės vakar, siunčiu pasiekto susitarimo apibendrinimą“. Šiuo Asociacijų el. laišku išsiųstas pasiūlymas nebuvo suderintas ir / ar iš anksto aptartas su atsakove. Atsakovei nebuvo žinoma apie 2015 m. balandžio 14 d. vykusį susitikimą (derybas), į šį susitikimą (derybas) atsakovė nebuvo kviesta ir jame nedalyvavo bei negalėjo diskutuoti bei derėtis dėl Asociacijų pasiūlymo. Taigi, el. laiške pateiktas pasiūlymas buvo nesąžiningai derintas tik su LKTA, sąmoningai neatskleidžiant informacijos atsakovei apie slapta vykdomas derybas su likusiais Operatoriais. Akivaizdu, kad šis Asociacijų pasiūlymas buvo iš anksto derintas išimtinai tik su LKTA, sąmoningai į derybas neįtraukiant atsakovės, nes sutartas skaičiavimo metodas yra labiau naudingas LKTA negu atsakovei. Atsakovė apie šį Asociacijų pasiūlymą sužinojo tik iš el. laiško. Taigi Asociacijos ir LKTA vykdė atsakovės atžvilgiu nesąžiningas derybas, neinformuodamos apie jas atsakovės, taigi minėtas el. laiškas nebuvo realus ir sąžiningas pasiūlymas atsakovei dėl licencijavimo sąlygų.

2010. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad 2015 m. birželio 11 d. tarp Asociacijų ir LKTA bei LTOA buvo sudarytas susitarimas, kuriuo neva buvo patvirtintos visiems Operatoriams vienodos licencijavimo sąlygos. Ieškovės nurodytas susitarimas, kuris buvo sudarytas tarp Asociacijų, LKTA ir LTOA sukuria teises ir pareigas tik Asociacijai, LKTA ir LTOA. Kadangi atsakovė nėra nei LKTA, nei LTOA narė, šis susitarimas nesukuria jai jokių teisių ir / ar pareigų. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė visuomet sąžiningai bendradarbiavo su Asociacijomis ir derėjosi. Tuo tarpu Asociacijos elgėsi nesąžiningai, kai nepakvietė atsakovės į paskutinį derybų etapą ir tokiu būdu slaptai suderino susitarimą su LKTA. Net ir po šių nesąžiningų Asociacijų veiksmų atsakovė sąžiningai, siekdama pasiekti susitarimą, pakvietė Asociacijas į tolimesnes TELIA patalpose vyksiančias derybas. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė visuomet siekė autoriams mokėti teisingą atlyginimą. 2016 m. kovo 15 d. atsakovė atliko 153 819 Eur dydžio mokėjimą ieškovei už laikotarpį nuo 2014 m. (skaičiuojant tarifu pagal senąją licencinę sutartį). Dėl šios mokėjimo dalies tarp šalių ginčo nebuvo, t. y. atsakovė sutiko, kad ieškovei turi būti mokamas licencinis atlyginimas, kuris yra ne mažesnis nei buvo taikomas 2014 m. pagal anksčiau galiojusią licencinę sutartį. Tačiau ieškovė jau kitą dieną (2016 m. kovo 16 d.) atsiuntė raštą apie pinigų grąžinimą ir atsakovės pervestus pinigus grąžino, taigi akivaizdu, jog ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad gina autorių ir gretutinių teisių subjektų interesus, kadangi atsakovei atlikus mokėjimą dėl neginčytinos licencinio atlyginimo dalies, šis mokėjimas buvo grąžintas.

2111. Atsakovės įsitikinimu, licencinio atlyginimo skaičiavimas pagal ARPU yra savaime ydingas dėl atsakovės veiklos specifikos ir dėl to negali būti taikomas. Priešingai nei teigia ieškovė, būtent fiksuoto Tarifo taikymas atsakovei ir sąlygoja atsakovės nediskriminavimą kitų (ypač analoginės televizijos) Operatorių atžvilgiu, o ieškovės siūlomas Sutarties pakeitimas sąlygotų atsakovės diskriminavimą. ARPU paremtas licencinio atlyginimo skaičiavimo būdas, sudarantis ieškinio reikalavimą, nepagrįstai diskriminuoja skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjus, įskaitant ir atsakovę, ir juos pastato į blogesnę padėtį lyginant su analoginės televizijos paslaugų teikėjais. Šiuo metu naudojamo ARPU metodo skaičiavimui įtakos daro tik operatoriaus gaunamos pajamos, neatsižvelgiant į operatoriaus patiriamas išlaidas ir atitinkamai į gaunamą pelną. Skaičiuojant licencinį atlyginimą tik pagal iš vartotojų gaunamas pajamas (t. y. vienam abonentui tenkančias vidutines mėnesines pajamas iš retransliavimo veiklos) būtų nepagrįstai ir nesąžiningai neatsižvelgiama į tai, kad skaitmeninės (išmaniosios) televizijos paslaugų teikėjų veiklos sąnaudos (išlaidos ir investicijos) yra ženkliai didesnės nei analoginės kabelinės televizijos paslaugų teikėjų. Analoginės kabelinės televizijos paslaugų teikimui yra reikalingos žymiai mažesnės infrastruktūros investicijos, patiriamos žymiai mažesnės su infrastruktūros priežiūra, atnaujinimu ir kitos su tuo susijusios išlaidos. Taigi, dėl objektyviai didesnių veiklos kaštų, skaitmeninės (išmaniosios) televizijos paslaugos yra savaime brangesnės nei analoginės televizijos paslaugos. Tačiau, dėl didelių paslaugos sąnaudų pelningumas, lyginant su analoginės televizijos paslaugų teikėjais, yra mažesnis. Dėl šios priežasties, jeigu licencinis atlyginimas būtų apskaičiuojamas ARPU metodu, atsakovė, būdama didžiausia skaitmeninės (išmaniosios) televizijos paslaugų teikėja, turėtų mokėti didesnį licencinį atlyginimą už analoginės televizijos paslaugų teikėjus, nors jos teikiamų paslaugų sąnaudos yra žymiai didesnės, o pelningumas atitinkamai mažesnis. Atsakovė, skirtingai nei dauguma kitų Operatorių, 2014 m. – 2016 m. patyrė daug išlaidų, t. y. investavo daug lėšų į skaitmeninės televizijos produkto kokybės gerinimą. Atsakovė, skirtingai nei likę Operatoriai, investuoja į brangesnes technologijas. Kiekvienas operatorius savarankiškai pasirenka verslo modelį, pagal kurį vykdo veiklą. Kadangi atsakovė renkasi vystyti aukštesnės kokybės paslaugą, ji patiria daug didesnius kaštus vystant paslaugą, aptarnaujant klientus, teikia brangesnę / aukštesnės kokybės įrangą, todėl, apmokestinant visas jos pajamas iš TV vartotojų, apmokestinama ir su kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimu nesusijusi pajamų dalis, kas sunkina naujausių / geriausių technologijų diegimą Lietuvoje. Be to, pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamus duomenis atsakovė yra didžiausia mokamos televizijos paslaugų teikėja Lietuvoje, pagal turimų abonentų skaičių užimanti 29 procentus rinkos, kas reiškia, kad vien ši rinkoje užimama padėtis sąlygoja didesnes patiriamas išlaidas, lyginant su kitais mokamos televizijos paslaugų teikėjais. Į patiriamas išlaidas taikant ieškovės siūlomą licencinio atlyginimo apskaičiavimo būdą, paremtą ARPU dydžiu, būtų visiškai nepagrįstai neatsižvelgta. Atsakovė, skirtingai nei didžioji dalis kitų mokamos televizijos paslaugų teikėjų, veikia ne regioniniu mastu, tačiau beveik visos Lietuvos teritorijoje. Tokia didelė geografinė veiklos apimtis sąlygoja didesnes nei vidutines techninės įrangos, aptarnavimo ir administravimo, plėtros ir susijusias išlaidas. Atsakovė vartotojams siūlo ne tik standartinės raiškos televizijos kanalus, tačiau ir raiškiąją televiziją (angl. HD TV). Raiškiosios televizijos teikimas vartotojams taip pat sąlygoja didesnes infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo ir priežiūros išlaidas, kas automatiškai sąlygoja aukštesnę galutinę vartotojų mokamą paslaugos kainą. Skaitmeninės televizijos paslaugų priėmimui vartotojui, be kita ko, būtina turėti skaitmeninės televizijos priedėlį ir kanalų atkodavimo kortelę, kurią suteikdama atsakovė patiria nekompensuojamų išlaidų. Neatsižvelgiant į papildomas atsakovės patiriamas išlaidas, kurių vartotojai tiesiogiai nepadengia, būtų neteisingai ir neproporcingai skaičiuojamas licencinis atlyginimas. Be to, kiekvienai skaitmeninės televizijos paslaugai yra taikomas kasmetinis (periodinis) kortelės aptarnavimo mokestis – 14,48 Eur. Taigi, skaičiuojant licencinį atlyginimą nuo pajamų, tenkančių vienam vartotojui, licencinis atlyginimas būtų nepagrįstai skaičiuojamas ir už tokias papildomas paslaugas, kaip kortelės mokestis. Atsakovė taip pat siūlo vartotojams įvairias papildomas paslaugas – Kino Klubas, Videonuoma ir Vaikų Kampelis. Šios paslaugos savo esme yra VOD paslaugomis, tačiau ne retransliavimu. Tai reiškia, kad ieškovės administruojama retransliavimo teisė neapima tokių atsakovės teikiamų paslaugų. Taigi būtų nepagrįsta skaičiuoti ieškovės licencinį atlyginimą nuo visų atsakovės gaunamų pajamų, jų nediferencijuojant, ir įskaitant tokias pajamas, kurios yra nesusijusios su ieškovės administruojamų teisių panaudojimu.

2212. Šiuo metu Sutartimi nustatytas fiksuotas Tarifas sudaro 0,24 Eur, kuris yra pagrįstas. Šis Tarifas, be kita ko, yra žymiai didesnis nei šalių nustatytas tarifas analogiškiems licencijavimo santykiams 2011 – 2014 m. (2011 m. – 0,162 Eur; 2012 m. – 0,168 Eur; ir 2013 - 2014 m. – 0,174 Eur). Taikomas tarifas yra žymiai didesnis nei atsakovės pirminis pasiūlytas tarifas paskutinių tarp atsakovės ir visų Asociacijų 2016 m. birželio 13 d. – 2016 m. birželio 29 d. vykusių derybų metu (0,19 Eur). Taigi, atsakovė, siekdama išspręsti kilusį ginčą su Asociacijomis, jau ir taip sutiko padidinti pirminį pasiūlymą papildomais 26 % procentais nuo 0,19 Eur iki 0,24 Eur. Sutartyje numatytas Tarifas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus ir, įvertinus ieškovės reikalaujamo ARPU metodo skaičiuojant tarifo dydį ydingumą, neturėtų būti keičiamas.

2313. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl Sutartyje nustatytas Tarifas yra neteisingas autorių ir gretutinių teisių subjektų atžvilgiu. Ieškovė remiasi tik su kitais ūkio subjektais sudarytomis sutartimis, kurios neturi jokios teisinės reikšmės santykiams su atsakove. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių argumentų, duomenų ir įrodymų, pateisinančių licencinio atlyginimo augimą ir tarifo apskaičiavimo modelio keitimą.

2414. ARPU sąvokos aiškinimas ir interpretavimas, skaičiuojant licencinį Tarifą pagal operatoriaus gaunamas pajamas, kelia abejonių ir sudaro prielaidas skirtingo lygio standartų laikymuisi skirtingų operatorių atžvilgiu. Sutarties pakeitimas sąlygotų visiškai nepagrįstą situaciją, kai atlyginimas už tapačius intelektinės veiklos rezultatus teisių turėtojams neadekvačiai ir nepagrįstai padidėtų dėl televizijos operatoriaus objektyviai gaunamų didesnių pajamų, sąlygotų investicijų ir kitų objektyvių išlaidų, jų teisingai neatskaičius. Kitaip tariant, yra nesuprantama, kodėl už tą patį turinį skaitmeninės televizijos operatoriai teisių turėtojams turi mokėti didesnį atlyginimą nei analoginės televizijos operatoriai.

2515. ATGTĮ 7212 straipsnio 2 dalyje ar kituose teisės aktuose nustatyta nediskriminavimo taisyklė reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti vertinama, ar keli ūkio subjektai veikia tapačiomis aplinkybėmis, t. y. ar jie yra toje pačioje situacijoje, ir tik tuomet, kai yra nustatoma, kad ūkio subjektai veikia tapačiomis sąlygomis, jiems turi būti taikomos panašios sąlygos. Kitaip tariant, ūkio subjektai privalo būti diferencijuojami ryšium su jų pasirinktu veiklos modeliu, nesuteikiant teisės kolektyvinio administravimo asociacijai su vienais ūkio subjektais sulygto tarifo apskaičiavimo modelio neteisėtai ir nepagrįstai perkelti kitam ūkio subjektui, kuris vykdo skirtingą ūkinę-komercinę veiklą. Tai, kad ieškovė licencines sutartis su kitais Operatoriais sudarė kitokiomis sąlygomis nei su atsakove, nesuteikia pagrindo ieškovei kreiptis į teismą ir reikalauti, kad sutartis su atsakove būtų pakeista, sutapatinant visų Operatorių mokamus tarifus. Sutartis buvo sudaryta 2016 m. spalio 27 d. Ieškovė, praėjus vos daugiau nei dviem mėnesiams po sutarties pasirašymo, prašo pakeisti Sutartyje numatytą Tarifą. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad per kiek daugiau nei 2 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo rinkoje situacija pasikeitė taip, kad Sutartyje sulygtas atlyginimas tapo neteisingu.

2616. Ieškovė faktiškai prašo 2015 metams nustatyti tarifą, lygų 0,2892 Eur už kiekvieną vartotoją per mėnesį. Tuo tarpu 2014 m. atsakovė ieškovei mokėjo 0,174 Eur už kiekvieną vartotoją per mėnesį. Taigi, ieškovė prašo už 2015 m. skaičiuoti 66,21 % didesnį tarifą, negu buvo taikytas 2014 m. Atitinkamai už 2016 m. ieškovė siūlo taikyti net 78,79 % didesnį tarifą, negu buvo taikomas 2014 m. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir / ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokio dydžio (net 78 %) atlyginimo padidėjimas per vienerius metus yra teisingas, protingas, sąžiningas ir proporcingas. Sutarties D konstatuojamoji dalis nurodo, kad atsakovė mano, kad tarifas visoms Asociacijoms turėtų būti 0,19 Eur. Tuo tarpu ieškovė mano, kad teisingas atlyginimas turėtų būti 0,27 – 0,29 Eur. Sudarydamos sutartį, Šalys abipusių nuolaidų pagrindu pasiekė kompromisą ir nustatė, kad atlyginimas yra 0,24 Eur. Sutartimi sulygtas Tarifas iš esmės yra lygus šalių pasiūlymų vidurkiui (0,28 Eur vidutinis ieškovės pasiūlymas + 0,19 Eur atsakovės pasiūlymas / 2 = 0,24 Eur). Tai reiškia, kad šalys abipusių derybų ir nuolaidų pagrindu suderėjo teisingą atlyginimą, kuris tenkino tiek ieškovę, tiek ir atsakovę. Taigi, keisti šį šalių suderintą Tarifą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

2717. Sutartyje nėra pateikta ARPU apibrėžimo. Tai reiškia, kad patenkinus ieškovės reikalavimą, šalys susidurs su akivaizdžiu neaiškumu, kas yra ARPU ir kuo remiantis jis yra apskaičiuojamas.

2818. Ieškovės rėmimasis Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio nuostatomis šio ginčo kontekste yra iš esmės netinkamas, kadangi tokiu būdu yra ignoruojama piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi instituto paskirtis ir esmė. Šio instituto paskirtis yra apsaugoti monopolinę padėtį užimančio ūkio subjekto klientų teises nuo antikonkurencinių monopolisto veiksmų. Kitaip tariant, šių normų tikslas apsaugoti būtent atsakovę (monopolisto klientą) nuo antikonkurencinių ieškovės (monopolisto) veiksmų. Tuo tarpu, susiduriame su situacija, kai būtent pats monopolistas siekia panaudoti Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio nuostatas prieš savo klientą. Tokiu būdu yra iškraipoma šių nuostatų paskirtis ir esmė, t. y., vietoj to, kad būtų ginami silpnesniosios šalies (atsakovės) interesai, minėtomis nuostatomis siekiama apginti (visų pirma ekonominį) monopolisto (ieškovės) interesą. Tariamai su Konkurencijos įstatymo 7 straipsniu bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniu nesuderinamą situaciją (skirtingų Tarifų taikymą atsakovei ir kitiems Operatoriams) ieškovė grindžia tuo, kad sutartyse su konkurentus vienijančiomis asociacijomis LTOA ir LKTA suderino kitokią Tarifų apskaičiavimo tvarką. Tačiau akivaizdu, kad sprendimą dėl sutartyse su LTOA ir LKTA numatyto tarifo dydžio ar jos skaičiavimo priėmė pati ieškovė. Galimai skirtingų konkurencijos sąlygų sukūrimas nesutrukdė ieškovei pasirašyti sutartis su LKTA bei LTOA. Ieškovė minėtas teisės aktų nuostatas siekia išnaudoti tiesiog kaip svertą savo, kaip monopolisto, sprendimams pateisinti. Tačiau vien ta aplinkybė, kad ieškovė nusprendė pakeisti savo kainodarą, jokiu būdu negali būti pagrindas pripažinti, jog jos siekis sau palankų sprendimą primesti visiems savo klientams yra a priori pateisinamas Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio pagrindu. Ieškovės rėmimasis minėtomis nuostatomis yra netinkamas ir dėl to, kad tokiu būdu užkertamas kelias kvestionuoti ieškovės nustatomus tarifus.

2919. Ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodo, jog priešingai nei nurodo atsakovė, tokio pat turinio pasiūlymą Asociacijos visiems Operatoriams, įskaitant atsakovę, pateikė ne 2017 m. balandžio 15 d., o 2017 m. balandžio 7 d. Taigi visi Operatoriai galėjo įvertinti pateiktą pasiūlymą ir pateikti savo poziciją dėl visų su Tarifo apskaičiavimu susijusių klausimų. Visi Operatoriai, įskaitant atsakovę, visada buvo informuoti apie planuojamus susitikimus ir derybas. Jokių slaptų susitikimų Asociacijos ir kiti Operatoriai nevykdė. Nors atsakovė nėra 2015 m. birželio 11 d. tarp Asociacijų ir LKTA bei LTOA sudaryto susitarimo dėl bendros licencijos suteikimo, kuriuo buvo patvirtintos Operatoriams taikomos licencijavimo sąlygos („Standartinių sąlygų susitarimas“, šalimi, tačiau Standartinių sąlygų susitarimas sukelia teisinius padarinius visiems tos pačios kategorijos naudotojams, nes licencinė sutartis su kitais naudotojais yra sudaroma prisijungimo būdu pagal kolektyvinio administravimo organizacijos patvirtintas standartines sąlygas.

3020. Nėra pagrindo atsakovės naudai taikyti kitokį Tarifą, nei yra taikomas kitiems Operatoriams, todėl Sutartyje numatytas Tarifas turi būti pakeistas pagal visiems Operatoriams taikomą Tarifo formulę.

3121. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisminiuose procesuose atsakovė įrodinėjo, kad skaitmeninės ir analoginės televizijos paslaugų teikėjai yra tos pačios kategorijos naudotojai. Atitinkamai, atsakovė reikalavo, kad licencijavimo sąlygos skaitmeninės ir analoginės televizijos paslaugų teikėjams būtų vienodos.

3222. Priešingai nei teigia atsakovė, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad skaitmeninės ir analoginės televizijos paslaugų teikėjai dėl technologinių skirtumų ir su tuo susijusių išlaidų turi būti išskirti į atskiras kategorijas. Atitinkamai, nepriklausomai nuo taikomos technologijos, licencijavimo sąlygos skaitmeninės ir analoginės televizijos paslaugų teikėjams privalo būti vienodos. Vadinasi, atsiliepime nurodyti teiginiai, kad TELIA veiklos ypatumai sudaro pagrindą išskirti ją iš kitų Operatorių, yra paneigti pačios atsakovės argumentų pagrindu.

3323. Nepagrįsti atsiliepimo teiginiai, kad atsakovės pasirinktas verslo modelis sudaro savarankišką pagrindą išskirti ją iš kitų Operatorių ir taikyti skirtingą licencijavimo tvarką. Ieškovė nekvestionuoja TELIA paslaugų kokybės ir pasirinkto verslo modelio, tačiau pažymi, kad komercinės TELIA veiklos techniniai ypatumai, investicijos į infrastruktūrą, vartotojų aptarnavimas, administraciniai kaštai, klientų pritraukimo priemonės ir viešieji ryšiai apskritai nėra ir negali būti susiję su autorių ir gretutinių teisių turėtojų teisės gauti teisingą atlyginimą už retransliavimo teisės naudojimą įgyvendinimu. Visos nurodytos aplinkybės yra išimtinai komerciniai TELIA verslo sprendimai, kurių rizikos ir ekonominės naštos TELIA negali perkelti autorių ir gretutinių teisių turėtojams. Atitinkamai, nurodytos aplinkybės yra susijusios išimtinai su TELIA veikla pasrovinėje – mažmeninėje daugiakanalės abonentinės televizijos paslaugų teikimo rinkoje ir yra nukreiptos į TELIA paslaugų paklausos didinimą. Nei viena iš nurodytų aplinkybių nėra reikšminga priešsrovinėje (didmeninėje) rinkoje, kurioje TELIA ir kiti Operatoriai iš kolektyvinio administravimo asociacijų įsigyja teises retransliuoti jų administruojamą turinį. Kolektyvinio administravimo organizacijos Operatoriams suteikią vieną licenciją retransliuoti visą Kolektyvinio administravimo organizacijos administruojamą turinį (repertuarą). Vadinasi, nei vienas Operatorius neįsigyja nei mažiau, nei daugiau teisių negu kiti. Kita vertus, visi Operatoriai retransliavimo licenciją įsigyja vieninteliu tikslu – užtikrinti nepertraukiamą televizijos paslaugų teikimą. Taigi ieškovės administruojamas repertuaras yra esminis veiklos išteklius visiems Operatoriams. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad santykiuose su kolektyvinio administravimo organizacijomis Operatoriai apskritai gali būti skirstomi į atskiras naudotojų kategorijas. Skaitmeninės ir analoginės televizijos paslaugų teikėjų Europos Komisija nediferencijuoja nei priešsrovinėje rinkoje, kai šie operatoriai veiklos vykdymui (retransliavimui) įsigyja atitinkamą turinį, nei pasrovinėje rinkoje, kai operatoriai mokamos televizijos paslaugas teikia galutiniams vartotojams. Vadinasi, atsakovės veiklos ypatumai nėra ir negali būti pagrindas išskirti ją iš kitų Operatorių ir taikyti skirtingą licencijavimo kainodarą.

3424. Įstatymas nenumato, kad autorių ir gretutinių teisių turėtojai turi prisiimti retransliuotojų ekonominės veiklos riziką. Vienintelė teisės gauti licencinį atlyginimą sąlyga yra autorių ir gretutinių teisių naudojimas, o ne ekonominės retransliuotojų veiklos pelningumas ar investicijų į veiklos vykdymą atsiperkamumas. Priešingai nei nurodo atsakovė, licencinio atlyginimas apskaičiavimas remiantis autorių ir gretutinių teisių naudotojų pajamomis yra pagrįstas ir taikomas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse. Subjektyvus atsakovės nesutikimas su Tarifo formule nėra objektyvus pagrindas diskriminuoti kitus Operatorius. Licencinio atlyginimo apskaičiavimas remiantis Operatorių pajamomis (ARPU) nediskriminuoja nei vieno Operatoriaus ir užtikrina vienodas mokamos televizijos paslaugų teikėjų konkurencijos sąlygas. Standartinių sąlygų susitarime numatyta, kad Operatoriams taikomas licencinio atlyginimo tarifas yra apskaičiuojamas procentine dalimi nuo operatoriaus pajamų iš vieno abonento. Atitinkamai, ši procentinė dalis kiekvienais metais visiems Operatoriams, išskyrus atsakovę, didėja. Ieškovė sutinka, kad veiklos išlaidos teikiant skaitmeninės televizijos paslaugos yra didesnės, nei teikiant analoginės televizijos paslaugas. Tačiau atsakovė nepaneigė, kad skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjų pajamos iš vieno abonento atitinkamai yra reikšmingai didesnės. Būtent procentinė dalis nuo Operatorių pajamų užtikrina, kad visi Operatoriai mokės gautoms pajamoms vienodai proporcingą licencinį atlyginimą ir tokiu būdu užtikrins vienodas konkurencijos sąlygas. Įstatymas numato, kad autorių ir gretutinių teisių turėtojai turi teisę gauti atlyginimą už retransliavimo teisės naudojimą. Šios teisės apimties ir įgyvendinimo įstatymas nesieja su sąlyga, kad autorių ir gretutinių teisių naudojimas turi generuoti pelną. Priešingai, ekonominės veiklos vykdymas ar nevykdymas yra kiekvieno ūkio subjekto ekonominis sprendimas, kurio rizika tenka išimtinai šį sprendimą priėmusiam subjektui. Atitinkamai, atsakovės lūkestis, kad autorių ir gretutinių teisių turėtojai savo turtinių teisių apimtį sumažins vien todėl, kad atsakovė nutarė investuoti į savo paslaugų kokybę ir patrauklumą vartotojui, yra paremtas tik subjektyviu atsakovės siekiu mokėti kuo mažesnį licencinį atlyginimą. Be to, įstatymas tiesiogiai numato, kad autorių ir gretutinių teisių turėtojams priklausantis licencinis atlyginimas apskaičiuojamas inter alia nuo autorių ir gretutinių teisių naudotojų pajamų, todėl atsakovės kritika dėl Tarifo formulės ydingumo yra visiškai nepagrįsta.

3525. Kritiškai vertintini atsakovės teiginiai dėl to, kad ARPU sąvoka nėra aiški. ARPU yra įprastas telekomunikacijų sektoriaus statistinis rodiklis. Visi televizijos paslaugas teikiantys Operatoriai inter alia atsakovė privalo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai pateikti informaciją apie iš televizijos paslaugų teikimo gautas pajamas ir abonentų skaičių. Atitinkamai ARPU rodiklis yra apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai deklaruotas pajamas padalinus iš deklaruoto atitinkamo Operatoriaus abonentų skaičiaus. Taigi, ARPU rodiklio sąvoka ir šio rodiklio apskaičiavimas atsakovei negali būti nežinomas.

3626. Ieškovė neneigia, kad Sutartyje numatytas Tarifas yra didesnis, nei buvo taikomas 2011 – 2013 metų licencijavimo laikotarpiu. Tačiau trejus metus vykusių derybų metu Asociacijos nuosekliai laikėsi pozicijos, kad autorių ir gretutinių teisių turėtojams Lietuvos Respublikoje tenkantis licencinis atlyginimas yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Be to, įstatymas nenumato, kad licencinis atlyginimas už autorių ir gretutinių teisių atlyginimą turi būti didinamas arba mažinamas sutinkamai su infliacijos lygiu. Atitinkamai, licencinio atlyginimo dydis negali būti vertinamas statiškai ir ignoruojant ekonomines rinkos sąlygas. Vadinasi, vien aplinkybė, kad Standartinių sąlygų susitarime numatytas Tarifo dydis yra didesnis, nei buvo taikomas ankstesniu licencijavimo laikotarpiu, nėra pakankama išvadai, kad Tarifo dydis nėra teisingas.

3727. Teismo sprendimas palikti nepakeistą Sutartyje įtvirtintą fiksuotą Tarifo dydį prieštarautų konkurencijos teisės taisyklėms. TELIA nuomonė dėl Sutarties keitimo prieštaravimo konkurencijos teisės taisyklėms iš esmės yra paremta subjektyviu TELIA nesutikimu su Tarifo apskaičiavimo formule.

3828. Priešingai nei nurodo TELIA, jokių slaptų derybų tarp Asociacijų ir kitų Operatorių nebuvo – pati atsakovė aptariamoje situacijoje priėmė sprendimą elgtis pasyviai ir tik po kolektyvinių derybų pabaigos bet kokiomis priemonėmis siekti tik sau palankiausių licencijavimo sąlygų. Kolektyvinės derybos tarp trijų Asociacijų iš autorių ir gretutinių teisių turėtojų pusės ir daugiau nei 40 Operatorių atstovaujančių dviejų asociacijų bei TELIA iš Operatorių pusės, vyko nuo 2013 metų pabaigos, todėl akivaizdu, kad susitarimo, kuris tenkintų absoliučiai visus suinteresuotus ūkio subjektus, veikiausiai net negali būti. Dėl šios priežasties, nei TELIA, nei bet koks kitas Operatorius negali tikėtis, kad kolektyvinių derybų būdu pasiektas susitarimas labiausiai atitiks būtent jo maksimalius interesus. Vien aplinkybė, kad konkretus Operatorius nėra patenkintas kolektyvinių derybų rezultatu, negali sudaryti pagrindo kvestionuoti šių derybų rezultatų teisėtumą. Priešingu atveju, kolektyvinių derybų dėl Tarifo dydžio nebūtų įmanoma baigti apskritai.

3929. Tarifo dydžio nustatymas remiantis Operatorių pajamomis iš vieno abonento yra racionalus ir, priešingai nei teigia TELIA, užtikrina vienodas Operatorių konkurencijos sąlygas.

4030. Nors atsakovė nurodo, kad Tarifo formulė diskriminuoja skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjus, visi skaitmeninės televizijos paslaugų teikėjai, išskyrus TELIA, sutiko Tarifo dydį apskaičiuoti remiantis Operatorių pajamomis iš vieno abonento. Nors TELIA siekia įtikinti teismą, kad ir taip moka patį didžiausią Tarifą, skaitmeninės televizijos paslaugas taip pat teikiantis ūkio subjektas Cgates, UAB pagal Standartinių sąlygų susitarimo nuostatas moka didesnį tarifą, nei TELIA.

4131. Nei piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, nei kiti konkurencijos teisės institutų taikymas nėra apribotas vien dominuojančio ūkio subjekto klientų iniciatyva. Priešingai, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi reglamentuojančios nuostatos yra imperatyvios, todėl šio instituto taikymo gali reikalauti kiekvienas, net ir atitinkamuose santykiuose nedalyvaujantis subjektas. Atitinkamai, imperatyvias piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi reglamentuojančias nuostatas teismas turi taikyti ex officio.

4232. Triplike atsakovė TELIA Lietuva, AB papildomai nurodo, kad ieškovė dublike nepagrįstai teigia, kad neegzistavo jokie slapti susitikimai. Iš adresatų sąrašo akivaizdu, jog apie šį „pasitarimą“ atsakovė nebuvo informuota, į jį nebuvo pakviesta, jokiose derybose 2015 m. balandžio 14 d. nedalyvavo ir apskritai apie tokias derybas ir „pasitarimus“ nežinojo. Asociacijos ir LKTA vykdė TELIA atžvilgiu nesąžiningas derybas, neinformuojant apie jas TELIA, o 2015 m. balandžio 15 d. Asociacijų el. laiškas nebuvo realus ir sąžiningas pasiūlymas TELIA dėl licencijavimo sąlygų. Ieškovės derybinį nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad vos per dvi dienas nuo Asociacijų pateikto pasiūlymo LKTA 2015 m. balandžio 17 d. el. laišku, informavo visus derybų dalyvius, kad priima Asociacijų 2015 m. balandžio 15 d. el. laiške išdėstytą pasiūlymą.

4333. Ieškovės praktika, kuomet ji su vienais operatoriais suderina tarifus ir po to tuos pačius tarifus siekia „primesti“ ir likusiems operatoriams, yra nesąžininga. Ieškovė nepateikia jokių argumentų ir / ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad tokio dydžio (net 78 %) atlyginimo padidėjimas per vienerius metus šios konkrečios bylos kontekste ir atsakovės atžvilgiu yra teisingas, protingas, sąžiningas ir proporcingas. Ieškovė neatliko jokių paskaičiavimų, tyrimų teisingo tarifo apskaičiavimui. Šiam faktui pagrįsti nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, duomenų ar aplinkybių.

4434. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovė pripažįsta, jog licencinio atlyginimo tarifas už kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliavimą turi būti nustatytas kolektyvinių derybų tarp kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų – Operatorių – būdu. Ieškovės teiginys, kad privalo būti vykdomos sektorinės derybos tarp visų retransliuotojų ir visų kolektyvinio administravimo asociacijų, yra nepagrįstas nei ATGTĮ nuostatomis, nei Europos Sąjungos teise. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 7213 straipsnio 3 dalis numato, kad licencijos kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliacijai tarifai nustatomi derybų tarp kolektyvinio administravimo asociacijų ir naudotojų (retransliacijos operatorių) būdu. Tačiau atsakovė niekuomet neteigė, kad ATGTĮ 7213 straipsnio 3 dalis yra aiškintina taip, kad turi būti vykdomos visų Operatorių (sektorinės) kolektyvinės derybos. Ši įstatymo nuostata nereiškia įpareigojimo vykdyti sektorinių kolektyvinių derybų, t. y., kad visos Asociacijos vykdytų kolektyvines derybas su visais retransliuotojais (operatoriais). Sektorinių kolektyvinių derybų taip pat nenumato ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/26/ES dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje. Ieškovė, nurodydama, kad jos su kitais operatoriais pasiektas susitarimas tampa „standartinėmis sąlygomis“, todėl atsakovė, būdama vieninteliu likusiu retransliuotoju, privalo prie šių „standartinių sąlygų“, yra neteisi. Toks įstatymo nuostatų aiškinimas prieštarauja CK 6.185 straipsnio 1 daliai. Be to, ieškovė neįvertino ATGTĮ nustatyto kabelinės retransliacijos specifiškumo. CK 6.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Taigi ieškovės su kitais Operatoriais pasiektas susitarimas nėra ir negali būti laikomas standartinėmis sąlygomis.

4535. Aiškinant ATGTĮ numatytą kolektyvinio administravimo reguliavimą, galima išskirti du kolektyvinio administravimo asociacijų licencijų suteikimo modelius: pirma, tai tie atvejai, kai kolektyvinio administravimo asociacija parengia standartinę licencinę sutartį (licencijų teikimo tvarkos aprašą), nustato standartinius tarifus ir sudaro galimybę naudotojams prisijungti prie šių standartinių sąlygų. Šis atvejis taikomas viešo paskelbimo (viešo atlikimo) atveju, t. y. leidžiant muziką kavinėse, restoranuose, renginių metu ir kitose viešose vietose. Tuo tikslu kolektyvinio administravimo asociacijos yra parengusios standartines licencines sutartis, standartinius tarifus. Naudotojas (kavinė, restoranas ar kt.), pageidaujantis naudoti muziką viešose erdvėse, prisijungia prie standartinės licencinės sutarties ir moka standartinį tarifą; antra, kūrinių kabelinės retransliacijos atvejis, kuomet ATGTĮ 7213 straipsnio 3 dalis eksplicitiškai numato, kad šio įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto privalomo kolektyvinio administravimo atveju teikiant licenciją kūrinių ir gretutinių teisių objektų retransliacijai, atlyginimo, mokamo už suteiktą teisę retransliuoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus, tarifai nustatomi kolektyvinio administravimo organizacijų ir naudotojų (retransliacijos operatorių) derybų būdu. Taigi, kabelinės retransliacijos atveju kolektyvinio administravimo asociacijos nenustato standartinių tarifų, nerengia standartinės sutarties ir kabelinės retransliacijos operatoriai (retransliutojai) prie jos neprisijungia. Priešingai, ATGTĮ numato, kad kabelinės retransliacijos tarifai nustatomi individualių derybų su retransliuotojais metu. Todėl ieškovės teiginiai, kad jos su kitais retransliuotojais sudaryta sutartis yra laikoma „standartinėmis sąlygomis“ ir tampa privaloma visiems retransliuotojams (įskaitant ir atsakovę) neturi jokio teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad ieškovės su kitais retransliuotojais sudaryta sutartis teisinius padarinius sukelia tik tiems konkretiems susitarimą sudariusiems retransliuotojams, o dėl kabelinio retransliavimo tarifo su atsakove ieškovė privalo derėtis individualiai, kaip tą ir nustato ATGTĮ 7213 straipsnio 3 dalis. Ieškovė, teigdama, kad tarp jos ir kitų retransliuotojų sudaryta sutartis sukelia teisinius padarinius atsakovei, kuri nebuvo sutarties šalimi, netinkamai aiškina ne tik ATGTĮ normas, tačiau ir Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalį bei vieną pagrindinių sutarčių teisės principų sutarties uždarumo principą (sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims). Be to, ATGTĮ taikymo prasme, kadangi ieškovė nenustato jokių standartinių visiems operatoriams taikomų sąlygų, todėl remiantis ATGTĮ nėra taikomas joks nediskriminavimo principas – AVAKA privalo vesti derybas su operatoriumi ir pasiekti individualų susitarimą, kuris ir buvo pasiektas sudarius Sutartį. Ieškovė, teigdama, kad tarp jos ir kitų retransliuotojų sudaryta sutartis sukelia teisinius padarinius atsakovei, kuri nebuvo sutarties šalimi, netinkamai aiškina ne tik ATGTĮ normas, tačiau ir Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalį bei vieną pagrindinių sutarčių teisės principų sutarties uždarumo principą (sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims). Be to, ATGTĮ taikymo prasme, kadangi ieškovė nenustato jokių standartinių visiems operatoriams taikomų sąlygų, todėl remiantis ATGTĮ nėra taikomas joks nediskriminavimo principas – AVAKA privalo vesti derybas su operatoriumi ir pasiekti individualų susitarimą, kuris ir buvo pasiektas sudarius Sutartį.

4636. ARPU paremtas licencinio atlyginimo skaičiavimo būdas yra nepagrįstas, kadangi licencinio atlyginimo skaičiavimui įtakos daro tik operatoriaus gaunamos pajamos, neatsižvelgiant į operatoriaus patiriamas išlaidas ir atitinkamai į gaunamą pelną. Analoginės kabelinės televizijos paslaugų teikimui yra reikalingos žymiai mažesnės infrastruktūros investicijos, patiriamos žymiai mažesnės su infrastruktūros priežiūra, atnaujinimu ir kitos su tuo susijusios išlaidos. Taigi, dėl objektyviai didesnių veiklos kaštų, skaitmeninės (išmaniosios) televizijos paslaugos yra savaime brangesnės nei analoginės televizijos paslaugos. Tačiau, dėl didelių paslaugos sąnaudų pelningumas, lyginant su analoginės televizijos paslaugų teikėjais, yra mažesnis. Dėl šios priežasties, jeigu licencinis atlyginimas būtų apskaičiuojamas ARPU metodu, atsakovė, būdama didžiausiu skaitmeninės (išmaniosios) televizijos paslaugų teikėju, turėtų mokėti didesnį licencinį atlyginimą už analoginės televizijos paslaugų teikėjus, nors jo teikiamų paslaugų sąnaudos yra žymiai didesnės, o pelningumas atitinkamai mažesnis. Skirtingai nei teigia ieškovė, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos parengtas dokumentas neteigia, kad procentas nuo pajamų yra vienas labiausiai paplitusių licencinio atlyginimo apskaičiavimo būdų. Minėtas šaltinis vardija galimus licencinio atlyginimo apskaičiavimo būdus ir nepasako, kuris iš jų yra populiaresnis. Remiantis Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos parengtu dokumentu, toks pats įprastas licencinio atlyginimo apskaičiavimo būdas yra ir mokestis už abonementą, kuris ir yra šiuo metu nustatytas galiojančioje Sutartyje, kurią ieškovė nepagrįstai siekia pakeisti. ARPU sąvoka nėra įtvirtinta Sutartyje, todėl pakeitus Sutarties 1.9. punktą taip, kaip prašo ieškovė, šalims nebūtų aišku, kas tiksliai yra ARPU ir kokiu būdu jis yra apskaičiuojamas. TELIA sutinka, kad ARPU sąvoka yra naudojama Ryšių reguliavimo tarnybos rengiamose ataskaitose, tačiau tai nedaro šio dydžio apskaičiavimo aiškiu. ARPU sąvokos neapibrėžia ir jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai.

4737. Ieškovė, įrodinėdama savo pačios padarytus Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsnio pažeidimus, iškreipia draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi instituto prasmę, kuris buvo sukurtas siekiant apsaugoti dominuojančią padėtį rinkoje užimančių subjektų klientus nuo dominuojančią padėtį rinkoje užimančių subjektų veiksmų. Šiuo atveju pripažįstama, kad atskiriems rinkos dalyviams pasiekus didelę rinkos galią natūralūs rinkos dėsniai jau nebegali jų sulaikyti nuo savo klientų išnaudojimo ir / arba savo konkurentų išstūmimo iš rinkos, todėl tokiais atvejais valstybė privalo apginti klientų ir konkurentų interesus drausdama dominuojantiems subjektams piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi savo klientų ir konkurentų atžvilgiu. Taigi akivaizdu, jog ieškovė, bandydama įrodyti savo pačios įgyvendintą piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, siekia primesti nesąžiningas sutarties sąlygas savo klientui (TELIA). Ieškovė imasi ginti neva Operatorių pažeistus interesus, nors byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovė būtų įgaliota kalbėti Operatorių vardu, nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovės ginami Operatoriai jaučiasi diskriminuojami TELIA atžvilgiu, taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atskiri Operatoriai (atskiri asociacijų nariai) patys nevertina ieškovės primestos kainodaros, kaip diskriminacinės (analogiškai, kaip kad vertina TELIA). Ieškovė imasi ginti Operatorius nuo savo paties neva atliktų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi veiksmų, nors rinkoje būtent ieškovė turi monopolinę padėtį ir pagal teisės aktuose pateikiamus apibrėžimus gali elgtis nepriklausomai nuo savo klientų ir konkurentų, tuo tarp atsakovė priversta įrodinėti, kad rinkoje veikiantis monopolistas nepažeidė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio ir 102 straipsnyje numatyto draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.

4838. Ieškovės reikalavimas taikyti vienodą kainodaros modelį, reikalaujantį mokėti licencinį atlyginimą nuo vidutinių pajamų gaunamų iš abonento, yra nelogiškas ir diskriminuoja TELIA bei kitus skaitmeninės (išmaniosios) televizijos paslaugų teikėjus. TELIA neginčija, kad autoriams ir prodiuseriams turi būti mokamas teisingas atlyginimas už jų sukurtus intelektinės nuosavybės produktus. TELIA sutinka, kad autorinio atlyginimo suma gali didėti priklausomai nuo infliacijos rodiklių. Visgi, TELIA nesutinka su ieškovės reikalavimu mokėti autoriams ir prodiuseriams dalį nuo tokių pajamų, prie kurių sukūrimo autoriai ir prodiuseriai niekaip neprisidėjo nei intelektine, nei finansine prasme. Norėdama užtikrinti nediskriminacinės kainodaros taikymą ieškovė turi įvertinti savo klientų skirtumus bei taikyti tokią kainodarą, kurioje ieškovei mokamas užmokestis būtų proporcingas jų sąlyginiam indėliui į abonentinės daugiakanalės televizijos paslaugų teikėjų (TELIA ar kitų Operatorių) kuriamą galutinį produktą vartotojams.

  1. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4939. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė yra viena iš Lietuvos Respublikoje veikiančių kolektyvinio administravimo asociacijų, kuri privalo suteikti retransliavimo licencijas televizijos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams.

5040. Atsakovė yra mokamos televizijos paslaugų tiekėjas, savo veikloje retransliuojantis kūrinius ir gretutinių teisių objektus.

5141. Ieškovė ir atsakovė po ilgų derybų, kurias procesiniuose dokumentuose išsamiai detalizuoja proceso dalyviai, 2016 m. spalio 27 d. sudarė Licencinę sutartį Nr. KR50, kuria ieškovė suteikė atsakovei teisę retransliuoti objektus, teises į kuriuos kolektyviai administruoja AVAKA, o TELIA atitinkamai įsipareigojo sumokėti Sutartyje numatytą licencinį atlyginimą. Licencinės sutarties 1.9 punkte nustatytas Tarifas – 0,1029 Eur be PVM už Abonentą per mėnesį. Bendras Tarifas visoms KAA 0,24 Eur.

5242. Po dviejų mėnesių, t. y. 2016 m. gruodžio 30 d., ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. spalio 27 d. sudarytą licencinę sutartį Nr. KR50 ir sutarties 1.9 punktą ir išdėstyti jį taip:

53„1.9. Tarifo įkainis yra apskaičiuojamas:

542015 metams – TEO LT, AB 2014 metų ARPU padauginus iš 3,36 proc. licencinio tarifo įkainio ir gautą sumą padauginus iš 42,86 % (AVAKA tenkančios tarifo dalies);

552016 metams – TEO LT, AB 2015 metų ARPU padauginus iš 3,52 proc. licencinio tarifo įkainio ir gautą sumą padauginus iš 42,86 % (AVAKA tenkančios tarifo dalies);

562017 metams – TEO LT, AB 2016 metų ARPU padauginus iš 3,69 proc. licencinio tarifo įkainio ir gautą sumą padauginus iš 42,86 % (AVAKA tenkančios tarifo dalies).“

5743. Sutarties pakeitimo būtinumą ieškovė grindžia tuo, kad ginčijamoje licencinėje sutartyje atsakovui nustatytas Tarifas diskriminuoja kitus rinkos dalyvius, nes licencinių sutarčių sąlygos privalo būti vienodos visiems operatoriams.

5844. Tuo tarpu atsakovė atsikerta, jog Licencinė sutartis buvo sudaryta abipusių derybų rezultate, atsižvelgus į atsakovės veiklos ir teikiamų paslaugų specifiką, todėl jos keitimas esmingai pažeis atsakovės teises ir teisėtus interesus. Be to, pasak atsakovės, ieškovė remiasi tik su kitais ūkio subjektais sudarytomis sutartimis, kurios neturi jokios teisinės reikšmės santykiams su atsakove, ir nepateikia jokių objektyvių argumentų, duomenų ir įrodymų, pateisinančių licencinio atlyginimo augimą ir tarifo apskaičiavimo modelio keitimą.

5945. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2011). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu, nepaisant kitos šalies interesų, savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to, siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, kaip minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2009).

6046. Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurioms esant konkrečiu atveju pripažįstama, kad sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

6147. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 9 d. nutartis, priima civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-206/2012).

6248. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos išvardintos sąlygos, kurias būtina nustatyti, jog atsirastų pagrindas sutarties keitimui. Visų pirma, visos aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovė, prašydama pakeisti Licencinę sutartį, egzistavo sutarties pasirašymo metu, o būtent, Licencinės sutarties Įžanginės dalies D punkte nurodyta, jog šalių pozicijos dėl teisingo Tarifo skiriasi: Operatorius mano, kad maksimalus bendras tarifas visoms KAA turėtų būti 19 Eur centų, o AVAKA mano, kad bendras tarifas visoms KAA turėtų būti 27-29 euro centai 2015-2017 metams (atitinkamai AVAKA dalis bendrame tarife sudaro 42.86 proc.), tačiau siekdamos bendradarbiauti šalys kompromiso būdu pasiekė Sutartyje išdėstytą susitarimą. Tuo tarpu, kad derybų metu būtų išsiskyrusi šalių pozicija dėl licencinio tarifo apskaičiavimo metodikos (modelio), Licencinės sutarties nuostatose nėra užfiksuota. Be to, Licencinės sutarties pasirašymo metu ieškovei buvo žinoma, kad su kitais operatoriais yra pasirašytos kitokios sutartys, t. y. ieškovė su kitais retransliuotojais susitarė ir sudarė licencines sutartis, kuriose yra numatytas kitokia, ARPU dydžiu paremta, licencinio atlyginimo apskaičiavimo formulė (tarifas). Tačiau ieškovė, žinodama, jog daro išlygą didžiausiam retransliuotojui, pati tokią situaciją sukūrė ir toleravo, todėl sudarydama sutartį su atsakove išimtinėmis sąlygomis, prisiėmė jai tenkančią riziką, jog sutartiniu laikotarpiu, t. y. 2015-2017 metais, licencinis mokestis atsakovei bus skaičiuojamas Licencinėje sutartyje sulygtu būdu. Teismas sprendžia, jog kitoks sutarties turinio aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisinių santykių stabilumo principų, esmingai pažeistų atsakovės teises, teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius, kuriuos ji įgijo pasirašydama ginčijamą sutartį. Kita vertus, po sutarties sudarymo neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurių šalys nebūtų numatę ar galėję protingai numatyti sutarties sudarymo metu. Nėra atsiradusių ir jokių naujų aplinkybių, kurių šalys nebūtų galėjusios ar negali kontroliuoti.

6349. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė prašo pakeisti su atsakove sudarytą sutartį ir „primesti“ TELIA su kitais retransliuotojais suderėtus tarifus. Jokių kitų argumentų, išskyrus, kad išskirtinių sąlygų suteikimas atsakovei pažeidžia kitų operatorių teises, ieškovė nenurodo, o taip pat nepateikia jokių kitų įrodymų dėl tarifo pakeitimo pagrįstumo.

6450. Ieškovė taip pat nurodo, jog skirtingos licencijavimo kainodaros taikymas kolektyvinio autorių ir gretutinių teisių administravimo atveju yra draudžiamas, todėl diskriminacinės sutarties sąlygos turi būti pakeistos.

6551. Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovė nepagrįstai tapatina dvi sąvokas – nediskriminavimą ir tapačių licencijavimo sąlygų visiems Operatoriams nustatymą. Diskriminacija bendriausia prasme reiškia mažiau palankių sąlygų taikymą, negu panašiomis aplinkybėmis jos būtų taikomos kitam asmeniui. Taigi, ši taisyklė nereiškia, kad visiems Operatoriams automatiškai a priori privalo būti taikomas toks pats tarifas. ATGTĮ 7212 straipsnio 2 dalyje ar kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, viešųjų sutarčių reglamentavime) nustatyta nediskriminavimo taisyklė reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti vertinama, ar keli ūkio subjektai veikia tapačiomis aplinkybėmis (sąlygomis), t. y. ar jie yra toje pačioje situacijoje, ir tik tuomet, kai yra nustatoma, kad ūkio subjektai veikia tapačiomis sąlygomis, jiems turi būti taikomos panašios sąlygos. Kitaip tariant, nėra draudžiama ūkio subjektus diferencijuoti ryšium su jų pasirinktu veiklos modeliu, ar nustatant licencinio tarifo apskaičiavimo modelį atsižvelgti į kitas esmines sąlygas, galinčias turėti įtakos tarifo dydžio nustatymui ar modelio parinkimui. Tačiau kiekvienas tarifas privalo būti ekonomiškai pagrįstas. Tuo tarpu ieškovė neatliko jokių paskaičiavimų, tyrimų teisingo tarifo apskaičiavimui. Šiam faktui pagrįsti nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, duomenų ar aplinkybių, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio nuostatos.

6652. Kita vertus, būtų neteisinga automatiškai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, perkelti kitam ūkio subjektui, kuris vykdo skirtingą ūkinę-komercinę veiklą, kitiems operatoriams taikomus tarifus. Taigi nors atsakovė ir likę Operatoriai teikia panašias retransliavimo paslaugas, atsakovė pasirinko kitokį verslo modelį – ji yra skaitmeninės televizijos paslaugų teikėja, kuri itin daug investuoja į technologinę pažangą ir aukštą vartotojų gaunamų paslaugų lygį, tuo tarpu dauguma likusių Operatorių arba teikia rinkoje įprastas analoginės televizijos paslaugas, arba neinvestuoja tiek daug į naujausias skaitmeninės televizijos technologijas. Taigi, dėl objektyviai didesnių veiklos kaštų, skaitmeninės (išmaniosios) televizijos paslaugos yra savaime brangesnės nei analoginės televizijos paslaugos. Tačiau, dėl didelių paslaugos sąnaudų pelningumas, lyginant su analoginės televizijos paslaugų teikėjais, yra mažesnis. Tai reiškia, kad atsakovė ir likę Operatoriai pasirinko skirtingus verslo modelius ir yra visiškai skirtingose situacijose, todėl teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog atsakovė gali būti vertinama ne tapačiai su kitais Operatoriais.

6753. Kadangi teismas nenustatė būtinųjų sąlygų sutarties keitimui egzistavimo, ieškinys atmetamas.

6854. Teismas atskirai neanalizuoja visų kitų šalių procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti.

6955. Teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė, jog šalys Licencinę sutartį pasirašė trejų metų laikotarpiui, kuris baigėsi 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. sutartis yra terminuota, šiuo metu jau pasibaigusi, taigi ateityje derantis dėl licencinio mokesčio nustatymo, šalys turi teisę derėtis dėl individualių sąlygų įtvirtinimo, kas reiškia, jog ginčijamos sutarties nuostatos nėra privalomos ir nesukuria jokių teisinių padarinių jos šalims ateityje.

70Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

7156. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

7257. Ieškovė nurodo, kad patyrė 14 520 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovė – 13 568,62 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, o tai pat atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, aplinkybę, jog abi šalys patyrė panašiai bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas laiko pagrįstomis, atsakovei iš ieškovės priteisia 13 568,62 Eur atstovavimo išlaidų.

73Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

Nutarė

74atmesti ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA ieškinį atsakovei akcinei bendrovei TELIA Lietuva.

75Priteisti atsakovei akcinei bendrovei TELIA Lietuva (juridinio asmens kodas 121215434) iš ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA (juridinio asmens kodas 301555698) 13 568,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

76Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei,... 3. dalyvaujant ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos... 4. atsakovo akcinės bendrovės TELIA Lietuva atstovams advokatui Vytautui Mizarui... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. 1. Ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA... 8. „1.9. Tarifo įkainis yra apskaičiuojamas:... 9. 2015 metams – TEO LT, AB 2014 metų ARPU padauginus iš 3,36 proc. licencinio... 10. 2016 metams – TEO LT, AB 2015 metų ARPU padauginus iš 3,52 proc. licencinio... 11. 2017 metams – TEO LT, AB 2016 metų ARPU padauginus iš 3,69 proc. licencinio... 12. 2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė yra ūkio subjektas, kuris Lietuvos... 13. 3. Vykstant kolektyvinėms deryboms dėl licencijavimo sąlygų 2015 – 2017... 14. 4. 2014 m. gruodžio 31 d. nustojo galioti Asociacijų ir Operatorių sudarytos... 15. 5. Kadangi skirtingos licencijavimo kainodaros taikymas kolektyvinio autorių... 16. 6. Licencinė sutartis yra viešoji sutartis. Viešųjų sutarčių... 17. 7. Standartinių sąlygų susitarime tarp Asociacijų ir visų Operatorių... 18. 8. Atsakovė TELIA Lietuva, AB pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo... 19. 9. Atsakovė pažymi, kad ieškovė neteisingai nurodo, jog 2015 m. balandžio... 20. 10. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad 2015 m. birželio 11 d. tarp Asociacijų... 21. 11. Atsakovės įsitikinimu, licencinio atlyginimo skaičiavimas pagal ARPU yra... 22. 12. Šiuo metu Sutartimi nustatytas fiksuotas Tarifas sudaro 0,24 Eur, kuris... 23. 13. Ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl Sutartyje nustatytas Tarifas... 24. 14. ARPU sąvokos aiškinimas ir interpretavimas, skaičiuojant licencinį... 25. 15. ATGTĮ 7212 straipsnio 2 dalyje ar kituose teisės aktuose nustatyta... 26. 16. Ieškovė faktiškai prašo 2015 metams nustatyti tarifą, lygų 0,2892 Eur... 27. 17. Sutartyje nėra pateikta ARPU apibrėžimo. Tai reiškia, kad patenkinus... 28. 18. Ieškovės rėmimasis Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio bei Sutarties... 29. 19. Ieškovė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA... 30. 20. Nėra pagrindo atsakovės naudai taikyti kitokį Tarifą, nei yra taikomas... 31. 21. Ginčui aktualiu laikotarpiu teisminiuose procesuose atsakovė įrodinėjo,... 32. 22. Priešingai nei teigia atsakovė, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad... 33. 23. Nepagrįsti atsiliepimo teiginiai, kad atsakovės pasirinktas verslo... 34. 24. Įstatymas nenumato, kad autorių ir gretutinių teisių turėtojai turi... 35. 25. Kritiškai vertintini atsakovės teiginiai dėl to, kad ARPU sąvoka nėra... 36. 26. Ieškovė neneigia, kad Sutartyje numatytas Tarifas yra didesnis, nei buvo... 37. 27. Teismo sprendimas palikti nepakeistą Sutartyje įtvirtintą fiksuotą... 38. 28. Priešingai nei nurodo TELIA, jokių slaptų derybų tarp Asociacijų ir... 39. 29. Tarifo dydžio nustatymas remiantis Operatorių pajamomis iš vieno... 40. 30. Nors atsakovė nurodo, kad Tarifo formulė diskriminuoja skaitmeninės... 41. 31. Nei piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, nei kiti konkurencijos... 42. 32. Triplike atsakovė TELIA Lietuva, AB papildomai nurodo, kad ieškovė... 43. 33. Ieškovės praktika, kuomet ji su vienais operatoriais suderina tarifus ir... 44. 34. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovė pripažįsta, jog... 45. 35. Aiškinant ATGTĮ numatytą kolektyvinio administravimo reguliavimą,... 46. 36. ARPU paremtas licencinio atlyginimo skaičiavimo būdas yra nepagrįstas,... 47. 37. Ieškovė, įrodinėdama savo pačios padarytus Konkurencijos įstatymo 7... 48. 38. Ieškovės reikalavimas taikyti vienodą kainodaros modelį, reikalaujantį... 49. 39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė yra viena iš Lietuvos... 50. 40. Atsakovė yra mokamos televizijos paslaugų tiekėjas, savo veikloje... 51. 41. Ieškovė ir atsakovė po ilgų derybų, kurias procesiniuose dokumentuose... 52. 42. Po dviejų mėnesių, t. y. 2016 m. gruodžio 30 d., ieškovė kreipėsi į... 53. „1.9. Tarifo įkainis yra apskaičiuojamas:... 54. 2015 metams – TEO LT, AB 2014 metų ARPU padauginus iš 3,36 proc. licencinio... 55. 2016 metams – TEO LT, AB 2015 metų ARPU padauginus iš 3,52 proc. licencinio... 56. 2017 metams – TEO LT, AB 2016 metų ARPU padauginus iš 3,69 proc. licencinio... 57. 43. Sutarties pakeitimo būtinumą ieškovė grindžia tuo, kad ginčijamoje... 58. 44. Tuo tarpu atsakovė atsikerta, jog Licencinė sutartis buvo sudaryta... 59. 45. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 60. 46. Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų... 61. 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad būtina nustatyti,... 62. 48. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos išvardintos... 63. 49. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė prašo pakeisti su... 64. 50. Ieškovė taip pat nurodo, jog skirtingos licencijavimo kainodaros taikymas... 65. 51. Kaip teisingai nurodo atsakovė, ieškovė nepagrįstai tapatina dvi... 66. 52. Kita vertus, būtų neteisinga automatiškai, neįvertinus visų... 67. 53. Kadangi teismas nenustatė būtinųjų sąlygų sutarties keitimui... 68. 54. Teismas atskirai neanalizuoja visų kitų šalių procesiniuose... 69. 55. Teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė, jog šalys Licencinę sutartį... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 71. 56. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios... 72. 57. Ieškovė nurodo, kad patyrė 14 520 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovė... 73. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260,... 74. atmesti ieškovės Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos... 75. Priteisti atsakovei akcinei bendrovei TELIA Lietuva (juridinio asmens kodas... 76. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...