Byla 3K-3-274/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Egidijaus Baranausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Baltisches Haus“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Progresyvus verslas“ ieškinį atsakovui UAB „Baltisches Haus“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42004 m. kovo 1 d. UAB „Progresyvus verslas“ ir UAB „Baltiches Haus“ sudarė rašytinę sutartį dėl prekybos centro patalpų nuomos. Nuomos mokestis nustatytas sutarties 7.1.2 punkte, o sutarties 7.4.3 punkte nustatyta, kad kas dvejus metus atskiru rašytiniu šalių susitarimu nuomos mokestis turi būti perskaičiuojamas jį indeksuojant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu bendruoju vartotojų kainų indeksu. 2004 m. rugpjūčio 31 d. šalys pasirašė nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo pakeitė sutarties 7.1.2 punktą nustatydamos nuomos mokestį: 23 Lt už 1 kv. m išnuomotų prekybos centro patalpų, neįskaitant PVM už pirmus trejus nuomos termino metus, 25 Lt už 1 kv. m prekybos centro patalpų, neįskaitant PVM, ketvirtais, penktais ir šeštais nuomos termino metais – 27 Lt už 1 kv. m išnuomotų prekybos centro patalpų, neįskaitant PVM, pradedant septintais nuomos termino metais ir iki Sutarties termino pabaigos. Praėjus dvejiems metams po nuomos sutarties vykdymo, ieškovas išsiuntė atsakovui raštą dėl papildomo susitarimo sudarymo, kuriuo siūlė perskaičiuoti patalpų nuomos mokesčio dydį. Atsakovas į raštus neatsakė. Ieškovo nuomone, atsakovui nevykdant sutarties sąlygos kas dveji metai perskaičiuoti nuomos mokestį, UAB „Baltisches Haus“ pažeidžia 2004 m. kovo 1 d. nuomos sutartį, dėl ko kyla sutarties nevykdymo teisinės pasekmės. Ieškovas teigia negaunantis jam priklausančių pajamų, nes nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2007 m. liepos mėn. vartotojų kainų indeksas tapo 108,7. Ieškovo teigimu, nuostolius sudaro pagal sutartį indeksuoto nuomos mokesčio ir atsakovo mokamo indeksuoto nuomos mokesčio skirtumas nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. gegužės mėn. Nuomos mokestis, jį indeksuojant, nuo 2007 m. liepos mėn., kai turėjo būti sudarytas papildomas susitarimas, per mėnesį padidėjo 7110,68 Lt. Atsakovui nuo 2007 m. liepos mėn. ieškovas pateikdavo apmokėti sąskaitas, nurodydamas padidintą mokestį, tačiau atsakovas apmokėdavo ne visą sąskaitą. Ieškovo nurodoma negautų pajamų suma yra 78 781,74 Lt. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisako pakeisti sutartį, todėl nuomos sutartis turi būti pakeista teismine tvarka bei priteisti nuostoliai. Atsakovas atsikirsdamas į ieškovo argumentus nurodė, kad šalys, sudariusios sutartį, joje numatė galimybes ir ateityje keisti nuomos mokesčio dydį, tačiau tik abiem šalims dėl to susitarus ir pasirašius atskirą susitarimą. Ieškovas remiasi nuomos sutarties 7.4.3 punktu, tačiau šios nuostatos negalima aiškinti atskirai nuo viso sutarties konteksto. Pasak atsakovo, šalys sutarties pakeitimą siejo tik su abiejų šalių aiškiai išreikšta valia – „atskiru rašytiniu susitarimu“. Sutartyje nustatyta, kad bet kokie sutarties pakeitimai galioja tik šalims sudarius juos raštu. Jei šalių sumanymas būtų kitoks, sutarties nuostata taip pat būtų kitokia – suteikianti ieškovui teisę vienašališkai keisti nuomos kainą. Pagal nuomos sutarties 7.1.2 punkte numatytą nuomos mokesčio didėjimo tvarką, nuo 2008 m. liepos 1 d. nuomos mokestis yra 25 Lt kv. m įskaitant PVM. Tai yra būtent tiek, kiek prašo ieškovas. Nuomos mokesčio padidinimas apsunkintų atsakovo ekonominę būklę. Dėl to atsakovas prašė ieškinį atmesti.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

6Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, nustatęs, kad šalys numatė atskirą susitarimą dėl nuomos mokesčio dydžio keitimo, padarė išvadą, kad ieškovas, sutikdamas su tokia sutarties sąlyga, galėjo pagrįstai tikėtis, jog toks susitarimas gali būti nesudarytas, nes sutarties sąlygose nenumatytas nuomos sutarties keitimas esant šalių susitarimui. Kadangi nuomos sutarties 7.4.3 punkte nenumatyta sutarties sąlygų keitimo, kai, keičiantis vartotojų kainų indeksui, kaina didinama, teismas sprendė, kad sutarties 7.4.3 punkte šalys numatė būtinybę sutarties šalims raštu išreikšti suderintą valią dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo. Teismo nuomone, sutartis negali būti keičiama vienos šalies naudai besąlygiškai, jeigu sutartyje nustatyta, kad pagal susiklosčiusią sutarties šalių praktiką sutarties sąlygos keičiamos rašytiniu šalių susitarimu. Teismas konstatavo, kad, teismui pakeitus nuomos sutarties sąlygą dėl nuomos mokesčio, toks pakeitimas būtų esminis sutarties sąlygų pakeitimas, o teismui pakeitus nuomos mokesčio dydį, iš esmės pasikeistų nuomos sutarties vykdymas, ir tai gali turėti įtakos sutarties galiojimui. Šalių ginčo dėl nuomos sutarties mokesčio padidinimas teismo tvarka prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (1999 m. spalio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus, civilinė byla A. S. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-722/1999) išaiškinimui, kad esmines sutarties sąlygas šalys gali nustatyti tik pačios, išreikšdamos savo suderintą valią. Sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas. Teismas konstatavo, kad, nenustačius pagrindo keisti šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygą dėl nuomos mokesčio dydžio, negalima pripažinti, jog atsakovas pažeidė nuomos sutarties sąlygas ir ieškovo nuostoliai, kaip negautos pajamos, yra realūs, todėl tenkinti ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo nėra pagrindo.

7Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą byloje - ieškovo UAB „Progresyvus verslas“ ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 78 781,74 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas bei pakeitė 2004 m. kovo 1 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Progresyvus verslas“ ir UAB „Baltisches Haus“, 7.1.2 punktą. Teismas nurodė, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia šalims ne tik sudaryti sutartį, bet ir pakeisti jau sudarytoje sutartyje sulygtas sąlygas. Tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis gali būti pakeista teismo tvarka, tačiau sutarties pakeitimą inicijuojanti šalis privalo klausimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo bandyti išspręsti ikiteismine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas atliko CK 6.223 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus, nes ieškinį dėl sutarties pakeitimo pareiškė po to, kai atsakovas vengė sutarties pakeitimo klausimą išspręsti taikiai. Šią aplinkybę patvirtina bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos manymu yra pagrindas pakeisti ginčo šalių sudarytą patalpų nuomos sutartį, o šias aplinkybes patvirtina ieškovo į bylą pateiktas rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis) – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pažyma (b. l. 124), kad vartotojų kainų indeksas 2007 m. birželio mėn., palyginus su 2005 m. birželio mėn. yra 108,7. Dėl to teisėjų kolegija pripažino, jog esant sutarties sąlygai dėl nuomos mokesčio keitimo (sutarties 7.4 punktas) bei aplinkybėms, patvirtinančioms, jog vartotojų kainų indeksas kito ieškovo nenaudai ir tai turi reikšmės sutarties vykdymui, nes ieškovas sutartimi nėra prisiėmęs tų aplinkybių atsisakymo rizikos (CK 6.204 straipsnio 4 dalis), sutarties sąlygos keistinos. Kadangi ieškovas prašė priteisti negautas pajamas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) už laikotarpį nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2008 m. gegužės mėnesio, kurios yra 78 781,74 Lt, o ieškovo teisę į minėtas negautas pajamas patvirtina sutarties 7.4 punktas bei pirmiau nurodytas vartotojų kainų indeksas, taikytinas ieškovo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo (CPK 178 straipsnis), tai priteisus ieškovo naudai jo reikalaujamą 78.781,74 Lt nuostolių atlyginimą, nuomos sutarties sąlygas teismas pakeitė nuo 2008 m. gegužės 1 d.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2009 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimą ir palikti galioti 2008 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

101. Vilniaus apygardos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų priimdamas sprendimą, kuris palyginus su ieškovo reikalavimu, yra daug palankesnis ieškovui, bet nepalankesnis atsakovui. Ieškovo reikalavimas buvo suformuluotas taip: „pakeisti 2004 m. kovo 1 d. nuomos sutarties, sudarytos UAB „Progresyvus verslas“ ir UAB „Baltisches Haus“ 7.1.2 punktą, nurodant indeksuotą nuomos mokestį: „7.1.2 Šalių susitarimu Nuomos mokestis per vieną Nuomos termino mėnesį už prekybos centro patalpų nuomą yra lygus 25 Lt už 1 kv. m išnuomotų prekybos centro patalpų ir papildomai pridėtinės vertės mokestis, toliau sutartyje vadinamas „PVM“, apskaičiuojamas pagal Lietuvos teisės aktų nuostatas, kurį nuomininkas sumokės nuomotojui papildomai pirmais, antrais ir trečiais nuomos termino metais; 27 Lt už 1 kv. m išnuomotų prekybos centro patalpų ir papildomai PVM ketvirtais, penktais ir šeštais nuomos termino metais; 29 Lt už 1 kv. m išnuomotų prekybos centro patalpų ir papildomai PVM, pradedant septintais nuomos termino metais ir iki sutarties termino pabaigos.“ Dėl šio reikalavimo apeliacinės instancijos teismas priėmė tokį sprendimą: Pakeisti 2004 m. kovo 1 d. nuomos sutarties, sudarytos tarp UAB „Progresyvus verslas“ ir UAB „Baltisches Haus“ 7.1.2 punktą ir jį išdėstyti taip: „Nuo 2008 metų gegužės mėn. 1 d. ir 2009 metais išnuomotų Prekybos Centro patalpų 1 kv. m. nuomos mokestis per mėnesį yra 27 Lt ir papildomai PVM mokestis, apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas; 2010 metais ir iki sutarties termino pabaigos išnuomotų Prekybos Centro patalpų 1 kv. m nuomos mokestis per 1 mėnesį yra 29 Lt ir papildomai PVM mokestis, apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.“ Pagal Sutarties 2.1 punktą nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos, t. y. nuo 2005 liepos 1 d., todėl pirmieji nuomos metai prasideda nuo 2005 m. liepos 1 d. Tuo tarpu teismas pakeitė sutartį, kainos nustatymo atskaitos tašku nepagrįstai remdamasis kita, ankstesne, data. Tai atsakovo nenaudai lėmė 120 566 Lt skirtumą tarp ieškovo reikalavimo ir teismo sprendimo, kuriuo šis reikalavimas buvo patenkintas.

112. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.223 straipsnio 2 dalį, nes pakeitė sutartį, nors nenustatė nė vienos iš šios teisės normos taikymo sąlygų. Pirma, teismas nenustatė, ar atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, antra, netyrė ir nevertino, ar nuomos sutarties 7.4 punktas, kuriuo rėmėsi teismas, keisdamas sutartį, yra pakankamas pagrindas vienašališkam sutarties pakeitimui.

123. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnį. Kadangi šalys sutartį aiškina skirtingai, tai teismas klausimą dėl nuomos mokesčio dydžio perskaičiavimo turėjo spręsti aiškindamasis tikruosius jų ketinimus, atsižvelgdamas į sutarties rūšį, esmę bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, teismas nevertino atsakovo padėties, kokia ji taps, kai bus vienašališkai pakeistas nuomos mokestis, nors byloje buvo pateikti atsakovo įrodymai, jog patenkinus ieškinį (skundą) būtų akivaizdi esminė ieškovo ir atsakovo nelygybė ekonominiu požiūriu – atsakovo nuostoliai (surenkamų subnuomos pajamų ir mokamo nuomos mokesčio skirtumas) taps dar didesni. Šalys sudarydamos sutartį ieškojo lygiavertės ekonominės naudos, tačiau, teismui priėmus sprendimą pakeisti nuomos kainą, tokia pusiausvyra buvo iš esmės iškreipta ieškovo naudai.

13Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

141. Atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo. Kasacinis teismas remdamasis CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu gali skundžiamą sprendimą pakeisti. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo reikalavimus, teismo sprendime neteisingai įrašė reikalaujamą priteisti nuomos kainą, todėl sprendimas turėtų būti pakeistas nurodant, kad kaina už kvadratinį metrą nuomojamo ploto: nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. yra 25 Lt (įskaitant PVM); ketvirtais, penktais ir šeštais nuomos termino metais yra 27 Lt (įskaitant PVM); pradedant septintais metais ir iki Sutarties termino pabaigos yra 29 Lt (įskaitant PVM).

152. Apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti CK 6.223 straipsnį ir pakeisti sutarties sąlygas. Pirma, atsakovas nepagrįstai atsisakydamas sudaryti papildomą susitarimą iš esmės pažeidė sutartį. Antra, pagrindas pakeisti sutartį buvo įtvirtintas pačioje sutartyje, t. y. vartojimo kainų indekso pasikeitimas. Ieškovas Sutartimi nėra prisiėmęs tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

163. Atsakovas neteisingai aiškina Sutarties 7.4.3 punktą, pagal kurį nuomos mokestis turi būti perskaičiuojamas atskiru rašytiniu susitarimu. Kadangi susitarimu turi būti užfiksuojama sutarties šalių valia, tai atsakovo nuomone šalys išreikšdamos valią turi laisvę atsisakyti nuo sutarties pakeitimo. Ši išvada prieštarauja CK 6.189 straipsnio 1 daliai ir 6.59 straipsniui, įtvirtinantiems sutarties privalomumą.

174. Ieškovas negali būti laikomas atsakingu už atsakovo sudarytas galbūt nuostolingas subnuomos sutartis. Šie nuostoliai negali būti laikomi pagrindu atsakovui nevykdyti Sutarties.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Dėl sutarties aiškinimo taisyklių taikymo ir sutarties pakeitimo teismo sprendimu (CK 6.223 straipsnio 2 dalis)

21CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių consensus ad idem, t.y. šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina sutartį ar jos atskirą sąlygą, teismas taiko sutarties aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose, siekdamas nustatyti šalių consensus ad idem. Tarp nagrinėjamos bylos šalių kilo ginčas dėl 2004 m. kovo 1 d. nuomos sutarties 7.4.3 punkto aiškinimo. Šiame punkte nurodyta, kad „Kas 2 (du) metus atskiru rašytiniu Šalių susitarimu Nuomos mokestis turi būti perskaičiuojamas jį indeksuojant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu bendruoju vartotojų kainų indeksu“. Minėta, sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jos taip pat suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Auksinis varnas” v. AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis” v. UAB „Homo Faber”, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „BIVAINIS“ v. A. Bartkevičiaus firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. 2004 m. kovo 1 d. nuomos sutarties 7.4.3 punkte nustatytas privalomas reikalavimas perskaičiuoti nuomos mokestį indeksuojant bendruoju vartotojų kainų indeksu, išreikštas žodžiais „turi būti perskaičiuojamas“. Atsižvelgiant į imperatyvų šios sąlygos pobūdį, į tai, kad šioje sąlygoje aptariamas nuomos mokesčio perskaičiavimas, o pagal įstatymą galima sutarties šalims nuomos mokestį nustatyti tiek konkrečia pinigų suma, tiek ir kitais mokesčio apskaičiavimo būdais (CK 6.487 straipsnis), bei į tai, kad perskaičiavimui pasirinkta reikšmė – bendrasis vartotojų kainų indeksas yra objektyviai nustatoma (tai patvirtina byloje esanti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pažyma (b. l. 124)), darytina išvada, kad nuomos sutarties 7.4.3. punkte šalys susitarė, kaip kas dveji metai turi būti apskaičiuojamas nuomos mokestis, t. y. susitarė dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo būdo. Nustačius tikruosius šalių ketinimus šalių susitarimas tokiu būdu perskaičiuotą nuomos mokestį išdėstyti atskirame rašytiniame susitarime vertintinas tik kaip gautos naujos nuomos mokesčio reikšmės išdėstymas tekste, neturintis įtakos šalių teisėms ir pareigoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CK 6.195 straipsnyje nustatytų aiškinimo taisyklių. Priteisdamas ieškovui 78 781,71 Lt negautų pajamų (nuomos mokesčio) teismas rėmėsi minėtu nuomos sutarties 7.4.3 punktu bei vartotojų kainų indeksu, t. y. sutartyje nustatytu būdu apskaičiavo ieškovui nesumokėtą nuomos mokestį.

22Nustačius, kad 2004 m. kovo 1 d. nuomos sutartyje šalys susitarė dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo būdo, ieškovo reikalavimas dėl nuomos sutarties pakeitimo yra nepagrįstas, nes toks reikalaujamas pakeitimas nėra sutarties pakeitimas CK 6.223 straipsnio prasme. Sudarydamos sutartį šalys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.).

23Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl nuomos sutarties pakeitimo, nes nenustatė nei vienos iš CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų nuomos sutarties pakeitimui. Nebuvo taikytas CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1 punktas, nes nenustatyta, kad atsakovas UAB „Baltisches Haus“ būtų iš esmės pažeidęs nuomos sutartį. Taip pat nebuvo pagrindo keisti sutartį remiantis CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nes nenustatyta nė vieno specialaus įstatyme nustatytų sutarties pakeitimo atvejų, o apeliacinės instancijos teismo nuoroda į CK 6.204 straipsnio 4 dalį yra netinkama. Pastaroji norma reguliuoja visiškai kitą, nei šioje byloje nagrinėjama, specifinę situaciją, kai dėl pasikeitusių aplinkybių iš esmės pasikeičia sutartinių prievolių pusiausvyra ir vienai iš sutarties šalių tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Tuo tarpu šioje byloje CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygos nebuvo įrodinėjamos ir nebuvo nustatytos. Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl nuomos sutarties 7.4.3 punkto, kaip nuomos mokesčio perskaičiavimo būdą nustatančios sutarties sąlygos, todėl ši sąlyga CK 6.223 straipsnio prasme taip pat nelaikytina šalių susitarimu dėl sutarties pakeitimo.

24Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo pakeista nuomos sutartis, yra naikintina paliekant dėl šios dalies galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą išdėstytais motyvais.

25Teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl nuomos sutarties pakeitimo, teisiškai nereikšmingas tampa kasatoriaus pirmasis argumentas dėl apeliacinio skundo ribų peržengimo, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako. Kiti kasatoriaus argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo ir sprendimo turinio išdėstymo taisyklių (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas) yra tik bendro pobūdžio ir nesudaro CPK 346 straipsnyje numatyto kasacijos pagrindo.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 362 straipsniu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria pakeista ieškovo UAB „Progresyvus verslas“ (juridinio asmens kodas 180889694) ir atsakovo UAB „Baltisches Haus“ (juridinio asmens kodas 111543781) 2004 m. kovo 1 d. nuomos sutartis ir iš atsakovo UAB „Baltisches Haus“ priteistas 100 Lt žyminis mokestis, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą, kuriuo ieškinys dėl šios dalies buvo atmestas.

28Likusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Baltisches Haus“ ieškovui UAB „Progresyvus verslas“ priteista 78 781,74 Lt, 6 procentai dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4826,90 Lt žyminio mokesčio, palikti nepakeistą.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2004 m. kovo 1 d. UAB „Progresyvus verslas“ ir UAB „Baltiches Haus“... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 6. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu... 7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2009 m. sausio 27 d. Vilniaus... 10. 1. Vilniaus apygardos teismas išėjo už apeliacinio skundo ribų priimdamas... 11. 2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.223 straipsnio 2 dalį, nes... 12. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnį. Kadangi... 13. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį... 14. 1. Atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl apeliacinio skundo ribų... 15. 2. Apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti CK 6.223... 16. 3. Atsakovas neteisingai aiškina Sutarties 7.4.3 punktą, pagal kurį nuomos... 17. 4. Ieškovas negali būti laikomas atsakingu už atsakovo sudarytas galbūt... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Dėl sutarties aiškinimo taisyklių taikymo ir sutarties pakeitimo teismo... 21. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 22. Nustačius, kad 2004 m. kovo 1 d. nuomos sutartyje šalys susitarė dėl nuomos... 23. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės... 24. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis,... 25. Teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl nuomos... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 28. Likusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...