Byla 2A-274-259/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams V. B., M. G., P. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas V. K. prašė priteisti iš kiekvieno atsakovo po 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovai kreipėsi į teismą dėl piniginių sumų iš ieškovo priteisimo, dėl ko, ieškovo teigimu, pastarieji (atsakovai) siekė nepagrįstai praturtėti. Tokie atsakovų veiksmai sąlygojo ieškovo reputacijos pablogėjimą, depresiją, nepatogumus, pergyvenimus ir tai sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimui. Pareigūnai piktnaudžiavo savo teisėmis, buvo sąmoninga diskreditacija, pažeidė LR Konstitucijos 33 straipsnyje numatytą ieškovo konstitucinę teisę.
  2. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 20 Eur žyminio mokesčio ir 7,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  2. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1775-422/2015, kurioje liudytojais buvo apklausti V. B., M. G. ir P. R., atsakovas Marijampolės pataisos namai buvo pateikę prašymą priteisti iš pareiškėjo turėtas išlaidas dėl darbuotojų (V. B., M. G., P. R.) dalyvavimo teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo Marijampolės pataisos namų prašymas priteisti iš pareiškėjo turėtas išlaidas dėl darbuotojų (V. B., M. G., P. R.) dalyvavimo teismo posėdyje, nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo turėtas realias išlaidas dėl minėtų darbuotojų dalyvavimo teismo posėdyje, netenkintas.
  3. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų jo atžvilgiu, todėl sprendė, kad neturtinės žalos padarymo ieškovui faktas byloje nenustatytas. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti. Byloje nustatyta ir ši aplinkybė nėra ginčijama, kad ne atsakovai, o Marijampolės pataisos namai Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje pateikė prašymą priteisti turėtas išlaidas dėl darbuotojų, byloje apklaustų liudytojais – atsakovų V. B., M. G., P. R. - dalyvavimo teismo posėdyje. Nustatyta, kad patys atsakovai jokių reikalavimų ieškovui nereiškė ir nereiškia. Nenustatęs neturtinės žalos padarymo fakto, teismas pripažino, kad kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nėra aktualios, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovas V. K. nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė jo atžvilgiu šališką sprendimą, dėl ko toks sprendimas turėtų būti panaikintas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

96.1. Teismas, priimdamas ieškinį, įpareigojo ieškovą sumokėti valstybei pinigus iš ateityje gautų pinigų, kuriuos teismas turėjo priteisti iš atsakovų, nes pastarieji pažeidė ieškovo teises ir laisves. LR Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė kreiptis į teismą, jei asmens teisės ir laisvės buvo pažeistos. Apelianto teigimu, tokias jo teises pažeidė pareigūnai, tačiau teismai kategoriškai vengia vykdyti konstitucinį įsipareigojimą.

106.2. Teismas netinkamai išnagrinėjo ieškinį, neatsižvelgė į ieškovo teisme išsakytus argumentus. Jeigu Marijampolės pataisos namai padarė teisės pažeidimus, tuomet teismas privalėjo nurodyti prokuratūrai patraukti apkaltai Marijampolės pataisos namus, kurie savavališkai kreipėsi į administracinį teismą, neva tai gindami savo darbuotojų pažeistas teises. Tačiau teismas tokių veiksmų neatliko, taip pat nepareikalavo bylos iš administracinio teismo tam, kad pašalinti ginčo kliūtis. Teismas nepakvietė ir Marijampolės pataisos namų atstovo, kuris galėjo pateikti kitokius parodymus, nei teigė pareigūnai.

  1. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas susijęs su neturtinės žalos sąlygų ir pagrindų nustatymu, įrodymų vertinimo.
  2. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė tas faktines aplinkybes, jog V. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2014-09-11 nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda, bei priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 000 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apygardos administracinis teismas pagal V. K. pareiškimą iškeltoje byloje Nr. I-1775-422/2015 liudytojais apklausė Marijampolės pataisos namų darbuotojus V. B., M. G. ir P. R.. Marijampolės pataisos namai minėtoje byloje buvo pateikę prašymą priteisti iš V. K. pataisos namų turėtas išlaidas dėl darbuotojų V. B., M. G., P. R. dalyvavimo administracinio teismo posėdyje. Kauno apygardos administracinio teismo 2016-02-08 nutartimi Marijampolės pataisos namų prašymas priteisti iš V. K. turėtas išlaidas dėl darbuotojų V. B., M. G., P. R. dalyvavimo teismo posėdyje buvo netenkintas.
  3. Ieškovas V. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą atsakovams V. B., M. G., P. R., prašė priteisti iš kiekvieno atsakovo po 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
  4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybės naudai 20 Eur žyminio mokesčio ir 7,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą atmesti ieškinį iš esmės grindė tuo motyvu, jog ne atsakovai, o Marijampolės pataisos namai Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje buvo pateikę prašymą priteisti pataisos namų turėtas išlaidas, susijusias su darbuotojų vykimu į teismo posėdį. Teismas todėl sprendė, kad atsakovai V. B., M. G. ir P. R. nepadarė ieškovui įrodinėjamos neturtinės žalos.
  5. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to bylą išnagrinėjo neteisingai. Apeliantas teigia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas atsisakė tinkamai išnagrinėti ieškovo ieškinį, nes jei Marijampolės pataisos namai darė teisės pažeidimus, savavališkai kreipėsi į administracinį teismą, teismas privalėjo nurodyti prokuratūrai patraukti apkaltai Marijampolės pataisos namus, teismas nepakvietė Marijampolės pataisos namų atstovo į teismo posėdį, kuris galėjo pateikti kitokius parodymus, nei pataisos namų pareigūnai.
  6. Teisėjų kolegija pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178). Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp abiejų šalių įrodinėjimo pareigos, ieškovas tokio pobūdžio byloje visada turi įrodyti žalos faktą, įvardinti asmenį, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado žala, įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).. Atsakovas turi įrodinėti savo nekaltumą, kartu ir veiksmų teisėtumą, t.y. jis laikomas kaltu, kol įrodo, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. specialios paskirties UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006; kt.).
  7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pasirengimo bylą nagrinėti teisme tikslus ir procedūras, byloje teismas nevykdė pareigos tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, jog atsakovai V. B., M. G. ir P. R. jokių veiksmų siekiant prisiteisti iš ieškovo pinigines lėšas neatliko, nevykdė pareigos išspręsti tinkamo atsakovo klausimą byloje.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, jog Civilinio proceso tikslai apibrėžti CPK 2 straipsnyje. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, taip pat turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal ieškinį – šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį ir 230 straipsnio 1 dalį, pagal kurias teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai ir kt.). Tokios nuostatos dėl CPK 228, 230 straipsnių aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse (2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos madų kūrėjų asociacija v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-94/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. Z., bylos Nr. 3K-3-612/2005; 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Jutra“ v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-23/2007; 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S., bylos Nr. 3K-3-100/2007; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. v. Z. V., bylos Nr. 3K-3-154/2007; 2008 liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Č., J. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2008). Ši priedermė išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje.
  9. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006).
  10. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nustatė, jog bylą nagrinėjant Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-09-09 posėdyje bylą nagrinėjančiam teismui tapo akivaizdu, kad atsakovai V. B., M. G. ir P. R. jokių veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, iš byloje esančio teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teismas ne kartą konstatuoja, kad ieškinį V. K. dėl turėtų išlaidų pareiškė nagrinėtoje byloje Marijampolės pataisos namai, perklausia ieškovo ar jam yra suprantama, kad neteisėtus veiksmus galimai atliko Marijampolės pataisos namai (garso įrašo 14 min. 43 sek., 16 min. 37 sek., 17 min. 21 sel., 17 min. 39 sek. 18 min. 06 sek., 20 min. 46 sek.). Tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu nevykdė įstatymo nustatytos pareigos išaiškinti ieškovui teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, bei pareigos išaiškinti šalies nepakeitimo byloje procesinius padarinius. Tokiu būdu teismas neužtikrino įstatymo leidėjo įtvirtintų pareigų rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu, nes tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai. Šias teisėjų kolegijos išvadas pagrindžia ir ta aplinkybė, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė iš esmės vienu motyvu, konstatavęs, kad atsakovai jokių veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko. Todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas atsisakė tinkamai išnagrinėti ieškovo ieškinį, nes jei Marijampolės pataisos namai darė teisės pažeidimus, savavališkai kreipėsi į administracinį teismą, teismas privalėjo nurodyti prokuratūrai patraukti apkaltai Marijampolės pataisos namus, teismas nepakvietė Marijampolės pataisos namų atstovo į teismo posėdį, kuris galėjo pateikti kitokius parodymus, nei pataisos namų pareigūnai.
  11. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono savivaldybė v. Ž. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-100/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija ,,Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nordic investicija“ v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-120/2009).
  12. Aptartų teisinių argumentų pagrindu konstatuojama, kad bylą nagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai, pagal bylų proceso taisykles išnagrinėta. Nustatyti proceso teisės pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl, panaikinus skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų tinkamai išspręsti proceso teisės klausimai, kuriais reglamentuojama dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties nustatymas (CPK 45 str., 326 str. 1 d. 4 p, 329 str. 1 d. ).
  13. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovui dalies žyminio mokesčio (20 Eur) sumokėjimas buvo atidėtas iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Panaikinus ginčijamą apeliacine tvarka teismo sprendimą ir bylą perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija žyminio mokesčio iš apelianto nepriteisia.

13Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

14Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti.

15Perduoti civilinę bylą nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui iš naujo.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai