Byla 3K-3-465/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Sigito Gurevičiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „ERGO Lietuva“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovui UAB „Lietuva Statoil“ dėl neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB „ERGO Lietuva“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas N. N. 2005 m. gegužės 19 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad 2004 m. lapkričio 13 d. jis atvyko į atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ degalinėje Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, esančią automatinę automobilių plovyklą, norėdamas nuplauti automobilį. Ieškovo teigimu, plaunant automobilį, ant jo nukrito veikiantis plovimo šepetys, kuris prispaudė automobilį, tačiau, nepaisant šio gedimo, plovimo procesas nenutrūko, šepečiai sukosi, bėgo vanduo, besisukantis šepetys gadino automobilį, tačiau jis nežinojo, kaip išjungti plovimo sistemą, o pats negalėjo išeiti iš veikiančios plovyklos patalpos, ir tik atsitiktinai jo pastangas ištrūkti iš šios patalpos pastebėję žmonės iškvietė degalinės darbuotojus, kurie išjungė sistemą. Ieškovo teigimu, dėl šio įvykio jis patyrė didelį stresą, iškvietus greitąją pagalbą, jis buvo nuvežtas į ligoninę ir skubos tvarka hospitalizuotas. Gydytojai nustatė ūminę stresinę reakciją, padidėjusį kraujospūdį, kitus negalavimus, ir ligoninėje jis buvo gydomas beveik savaitę, po to išleistas ambulatoriškai gydytis į namus. Ieškovo teigimu, jis dėl šio incidento tebepatiria nemalonių išgyvenimų: jaučia baimę, sutrikusi sveikata negerėja, be to, jis turėjo pakeisti gyvenimo ir darbo ritmą. Ieškovas nurodė, kad dėl jam nekokybiškai suteiktos ir nesaugios paslaugos jis patyrė neturtinę žalą dėl sveikatos sužalojimo; ją turi atlyginti atsakovas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ir šios paslaugos teikimu užsiimantis verslininkas (CK 6.256, 6.270, 6.294, 6.295 straipsniai). Ieškovas, remdamasis CK 6.37, 6.245, 6.249, 6.250, 6.256, 6.292, 6.294, 6.299 straipsniais, prašė teismą priteisti jam iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų paaiškinimai, vaizdo įraše užfiksuoti faktai paneigia ieškovo aiškinimą, jog plovykloje šepetys ne smuktelėjo, bet užkrito ant automobilio. Be to, ieškovo paaiškinimai dėl įvykio plovykloje aplinkybių nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems. Teismo nuomone, ieškovas sureikšmina įvykio aplinkybes, siekdamas pasinaudoti situacija. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas jau iki įvykio plovykloje sirgo pirmine arterine hipertenzija, penkerius metus turi padidintą kraujospūdį, dėl to turi nuolat vartoti vaistus. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl 2004 m. lapkričio 13 d. automobilių plovykloje patirtos ūmios stresinės reakcijos buvo sužalota jo sveikata, jis nesinaudojo procesinėmis teisėmis ir neprašė skirti ekspertizę sveikatos sužalojimo faktui dėl patirto streso nustatyti, o medicininiuose dokumentuose, kuriuose jam diagnozuota ūmi stresinė reakcija, nenurodyti jokie sveikatos liekamieji reiškiniai. Teismas taip pat pažymėjo, kad streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti asmens nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos, pavojų, todėl reikalauti neturtinės žalos dėl stresinėje situacijoje patirtų nepatogumų yra neprotinga ir nesąžininga. Teismas konstatavo, kad, ieškovui neįrodžius sveikatos sužalojimo dėl įvykio automobilių plovykloje patirto streso fakto, neturtinė žala negali būti atlyginama (CPK 6.250 straipsnio 2 dalis).

7Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovo N. N. apeliacinį skundą iš dalies patenkino: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija nutartyje nurodė, kad atsakovas UAB „Lietuva Statoil“ yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę UAB „ERGO Lietuva“, todėl draudiminė apsauga taikoma pagal šalių draudimo sutarties sąlygas ir Civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 008 („ERGO Lietuva“, CADT-2002). Šių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių 2.1 punkte nustatyta, kad draudiminiu įvykiu laikomas realius materialaus pasaulio įvykis, sukėlęs trečiųjų asmenų sveikatos pakenkimus, kai pagal galiojančius civilinės atsakomybės įstatymus reikalavimas atlyginti dėl to atsiradusią žalą pareiškiamas draudėjui. Kadangi atsakovas UAB „Lietuva Statoil“ yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje UAB „ERGO Lietuva“, tai, kolegijos nuomone, šioje byloje draudimo kompanija UAB „ERGO Lietuva“ turėjo būti ne trečiasis asmuo, o bendraatsakis kartu su UAB „Lietuva Statoil“, nes pirmiausia draudikas, neviršydamas draudimo sumos, turėtų atsakyti pagal ieškinį (CK 6.987, 6.997 straipsniai). Kolegija pažymėjo, kad pagal CK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Kartu kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas neturi procesinės galimybės spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų ištaisytas procesinis pažeidimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama (CPK 45 straipsnis).

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo

9Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „ERGO Lietuva“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 3 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Nagrinėjamoje byloje nei ieškovas, nei atsakovas neprašė teismo pakeisti UAB „ERGO Lietuva“ procesinę padėtį ir įtraukti ją bendraatsakiu. Ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovą kitu asmeniu arba, kaip nagrinėjamoje byloje, nepateikiant motyvuoto prašymo pakeisti atsakovą ar įtraukti bendraatsakiu kitą asmenį, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „nesant šalių prašymo pakeisti atsakovą tinkamu, tinkamas atsakovas teismo iniciatyva įtraukiamas į bylą kaip trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų, tačiau net ir neįtraukus tinkamo atsakovo trečiuoju asmeniu nebūtų pagrindo naikinti teismų sprendimus, jei ieškovo reikalavimas būtų atmestas kaip nepagrįstas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2006; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2006). Taigi apeliacinės instancijos teismas, nesant šalių prašymo įtraukti UAB „ERGO Lietuva“ bendraatsakiu, turėjo nagrinėti bylą iš esmės.

112. Kai yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi būti laikomasi šios sutarties nuostatų, apibrėžiančių, koks asmuo, kokio dydžio ir kokia tvarka atlygina padarytą žalą. Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 008 („ERGO Lietuva“, CADT-2002), kurių pagrindu buvo sudaryta UAB „Lietuva Statoil“ civilinės atsakomybės sutartis, 2.1 punkte nustatyta, kad draudiminiu įvykiu laikomas realus materialaus pasaulio įvykis, sukėlęs trečiųjų asmenų sveikatos pakenkimus, kai pagal galiojančius civilinės atsakomybės įstatymus reikalavimas atlyginti dėl to atsiradusią žalą pareiškiamas draudėjui. Taigi nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti reiškiamas draudėjui, t. y. UAB „Lietuva Statoil“, ir jis yra tinkamas atsakovas, o ne draudikas UAB „ERGO Lietuva“. Analogiškos praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2006).

123. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnis). Apeliaciniame skunde ieškovas nesirėmė aplinkybe dėl UAB „ERGO Lietuva“ procesinės padėties ir nereiškė prašymo pakeisti trečiojo asmens procesinę padėtį į bendraatsakio. Be to, UAB „ERGO Lietuva“, kaip atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ draudikas, dalyvauja byloje trečiuoju asmeniu. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl procesinio pažeidimo, t. y. netinkamos UAB „ERGO Lietuva“ procesinės padėties, visiškai nepasisakė dėl ginčo esmės, t. y. ieškovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo.

134. Apeliacinis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, pažeidė CPK 327, 328 straipsnius, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiuo klausimu praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2005 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2005). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą formaliu pagrindu (CPK 328 straipsnis).

145. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje, iškviesdamas apklausti kaip liudytoją ieškovo šeimos gydytoją, tačiau nutartį grąžinti bylą nagrinėti iš naujo grindė tik procesiniu pažeidimu, kuris turėjo būti akivaizdus pirmojo teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu. Be to, teismas, nuspręsdamas, kad pagal ieškinį turėtų pirmiausia atsakyti ne UAB „Lietuva Statoil“, bet jos civilinės atsakomybės draudikas UAB „ERGO Lietuva“, pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą: asmens patraukimas atsakovu yra ieškovo prerogatyva ir kai nėra motyvuoto jo prašymo pakeisti netinkamai nurodytą atsakovą tinkamu, byla nagrinėjama iš esmės, o ieškinys, pareikštas netinkamam atsakovui, atmetamas.

15Atsakovas UAB „Lietuva Statoil“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, kuriame nurodo, kad sutinka su kasacinio skundo teisiniais argumentais ir reikalavimais ir prašo jį tenkinti.

16CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą negautas.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

19Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Lietuva Statoil“, prašydamas priteisti iš jo neturtinės žalos, patirtos sutrikus sveikatai dėl ūmios stresinės reakcijos po įvykio atsakovui priklausančioje automobilių plovykloje, atlyginimą. Atsakovas UAB „Lietuva Statoil“ yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę UAB „ERGO Lietuva“, ir ši bendrovė įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovo civilinės atsakomybės draudikas turėtų būti šioje byloje ne trečiasis asmuo, bet atsakovas (bendraatsakis), tačiau pagal civilinio proceso teisės normas apeliacinės instancijos teismas neturi teisinės galimybės pakeisti netinkamą šalį tinkama. Dėl to apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų ištaisytas procesinis pažeidimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Kasatorius – byloje dalyvaujantis trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – UAB „ERGO Lietuva“ skundžia apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra procesinis klausimas – civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, aiškinimas ir taikymas (CPK 327, 329 straipsniai). Dėl to kasatorius kasaciniame skunde pagrįstai kelia proceso teisės klausimus, susijusius su bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo teise grąžinti ginčo atveju bylą nagrinėti iš naujo pirmąja instancija.

22Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje V. R. v. E. Ž., Nr. 3K-3-93/2004; 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. G. G. L., L. M., R. M., Nr. 3K-3-576/2004 ir kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo tik trimis atvejais: pirma, kai apeliacinėje instancijoje nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės; trečia, jei pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, grąžinama nagrinėti pirmąja instancija bylos dalis dėl neišspręstų reikalavimų, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Taigi tam, kad proceso teisės pažeidimai, kurie nepatenka į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų esminių pažeidimų, t. y. absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sąrašą, būtų pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, būtinos dvi sąlygos: pirma, apeliacinės instancijos teismas turi padaryti išvadą, kad dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla; antra, šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį ir priimdamas naują sprendimą arba pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šitaip bylą tinkamai išspręsdamas iš esmės. Kadangi CPK nustatyti išimtiniai atvejai, kai byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmąja instancija, apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje privalo nurodyti vieną iš CPK nustatytų pagrindų.

23Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neįvardijo konkretaus proceso įstatyme nustatyto bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui naujai nagrinėti pagrindo, tačiau nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmąja instancija dėl to, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujantis atsakovo draudikas turi būti šioje byloje bendraatsakis, tačiau pagal proceso teisės normas apeliacinėje instancijoje negalimas netinkamos šalies pakeitimas tinkama. Taigi iš apeliacinio teismo nutartyje išdėstytų argumentų galima spręsti, kad šiuo atveju byla grąžinta nagrinėti iš naujo CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. dėl proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir kuris negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme.

24Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinio teismo išvados dėl atsakovo draudiko procesinės padėties padarytos neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas, tiek reglamentuojančias, kad turi būti atsakovu byloje dėl žalos atlyginimo, kai yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, tiek nustatančias netinkamos šalies pakeitimo tinkama taisykles, taip pat pažeidžiant CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą (pirmasis, antrasis, penktasis kasacinio skundo argumentai). Teisėjų kolegija pripažįsta šiuos kasatoriaus argumentus pagrįstais. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kokia turi būti atsakovo civilinės atsakomybės draudiko procesinė padėtis byloje, svarbu ne tik atsižvelgti į civilinės atsakomybės draudimo instituto esmę, bet taip pat įvertinti konkrečioje civilinės atsakomybės draudimo sutartyje šios sutarties šalių nustatytas sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kai už žalą atsakingas asmuo yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės draudimo esmė – įstatymo nustatyta tvarka perkelti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę kitam asmeniui, tiesiogiai nepadariusiam žalos, bet už ją atsakingam pagal sutartį. Pagal visuotinai priimtus civilinės atsakomybės draudimo principus, esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad savo teisine prigimtimi civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl pagal CK 6.191 straipsnį žalą patyręs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudimo kompanijos (draudiko), jeigu draudėjas ir draudikas nėra susitarę kitaip. Taigi, kai yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi būti taikomos ir šios sutarties sąlygos, nustatančios, kuris asmuo, kokio dydžio bei kokia tvarka atlygina padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje A. Š. v. V. J. M., Nr. 3K-3-331/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje M. S. v. L. P., Nr. 3K-3-25/2006). Kadangi pagal savo teisinę prigimtį civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, ieškinys gali būti reiškiamas: žalą padariusiam asmeniui (tada jo draudikas turi būti įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo); tiesiogiai draudikui (tada žalą padaręs asmuo įtraukiamas į bylą kaip trečiasis asmuo); už žalą atsakingam asmeniui ir jo civilinės atsakomybės draudikui – šiuo atveju jie būtų bendraatsakiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įvykio automobilių plovykloje metu atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB „ERGO Lietuva“, o draudimo sutartis sudaryta pagal Civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 008 („ERGO Lietuva“, CADT-2002). Šių Taisyklių 2.1 punkte nurodyta, kad draudiminiu įvykiu laikomas realus materialaus pasaulio įvykis, sukėlęs trečiųjų asmenų sveikatos pakenkimus, kai pagal galiojančius civilinės atsakomybės įstatymus reikalavimas atlyginti dėl to atsiradusią žalą pareiškiamas draudėjui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši draudimo sutarties nuostata leidžia daryti išvadą, jog ginčo atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti reiškiamas draudėjui, t. y. UAB „Lietuva Statoil“, ir jis yra tinkamas atsakovas. Be to, nagrinėjamoje byloje draudikas UAB „ERGO Lietuva“ dalyvauja trečiuoju asmeniu atsakovo, t. y. draudėjo, pusėje, nagrinėjant bylą buvo išklausyti jo paaiškinimai dėl ieškovo reikalavimo, taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą iš esmės ir pasisakyti dėl šalių ginčo iš esmės.

25Teisėjų kolegija, iš dalies pritardama kasatoriaus argumentams dėl netinkamo CPK 45 straipsnio taikymo, pažymi, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokoluose neužfiksuota, kad buvo pareikšta prašymų dėl trečiojo asmens UAB „ERGO Lietuva“ procesinės padėties keitimo, įtraukiant jį bendraatsakiu, ar kad šis klausimas buvo svarstytas teismo iniciatyva, juolab kad buvo gautas ieškovo sutikimas (b. l. 246–252, 270–275). Pažymėtina, kad apeliacinis teismas buvo atnaujinęs bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka tam, kad išsiaiškintų aplinkybes dėl šalių ginčo esmės: apklaustų kaip liudytoją ieškovo šeimos gydytoją dėl ieškovo patirto streso įtakos jo sveikatai (b. l. 253), taip pat teismas paprašė papildomų įrodymų apie ieškovo nedarbingumą ginčui išspręsti reikšmingu laikotarpiu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (b. l. 254). Taigi teismas išvadą, kad UAB „ERGO Lietuva“ būtina patraukti byloje bendraatsakiu, padarė savo iniciatyva, nesvarstęs šio klausimo su ieškovu, nors, minėta, kad pagal CPK 45 straipsnį šio sutikimas dėl šalies keitimo yra būtinas. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad kasatorius turi pagrindą teigti, jog teismo nurodymas patraukti UAB „ERGO Lietuva“ atsakovu, suponuoja ir CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo pažeidimą (penktasis kasacinio skundo argumentas). Taip pat toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas reiškia ir CPK 320 straipsnyje įtvirtinto draudimo peržengti apeliacinio skundo ribas pažeidimą, nes, kaip pagrįstai nurodo kasatorius, ieškovas apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl UAB „ERGO Lietuva“ procesinės padėties (trečiasis kasacinio skundo argumentas).

26Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl tinkamo atsakovo nagrinėjamoje byloje, be to, atsakovo UAB „Lietuva Statoil“ draudikui UAB „ERGO Lietuva“ dalyvaujant byloje trečiuoju asmeniu ir nesant šalių prašymo bei ieškovo sutikimo pakeisti jo procesinę padėtį į atsakovo, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra esminis proceso teisės pažeidimas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, taip pat nebuvo pagrindo pripažinti, kad šis pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be to, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos nagrinėjamoje byloje taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

28Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui naujos sudėties.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas N. N. 2005 m. gegužės 19 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimu... 7. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 8. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą prie... 9. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „ERGO Lietuva“ prašo panaikinti... 10. 1. Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs, kad ieškinys... 11. 2. Kai yra sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, turi būti... 12. 3. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo ribas (CPK... 13. 4. Apeliacinis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą... 14. 5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinio proceso koncentracijos... 15. Atsakovas UAB „Lietuva Statoil“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo... 16. CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka atsiliepimas į kasacinį skundą... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 19. Ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Lietuva Statoil“, prašydamas... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Kasatorius – byloje dalyvaujantis trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu... 22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra... 23. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neįvardijo konkretaus... 24. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinio teismo išvados dėl atsakovo... 25. Teisėjų kolegija, iš dalies pritardama kasatoriaus argumentams dėl... 26. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...