Byla 2S-728-555/2015

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų L. S.-Stankienės ir D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-19642-375/2014 pagal pareiškėjų L. S.-S. ir D. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: „Swedbank“ AB, AB „SEB bankas“, BAB „Snoras“, AB „Šiaulių bankas“, bankrutavusi kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“, AB „Citadele“ bankas, UAB „General Financing“, BIGBANK AS, Valstybinis studijų fondas, L. L., antstolė R. V., antstolis A. S., antstolė B. P., antstolė B. T., antstolis G. J., antstolis G. K., antstolis J. P., antstolė D. M., UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Protekcija“, D. R., UAB „Doka Lietuva“, A. M., UAB „Cramo“, antstolis D. B., antstolis R. K., V. K..

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, patvirtinti lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, atitinkamai D. S. – 1 700 Lt (492,35 Eur) per mėnesį, L. S. – S. – 1 200 Lt (347,54 Eur) per mėnesį. Nurodė, kad pareiškimo padavimo teismui dieną L. S.-S. viso turi įsiskolinimų, kurių suma yra 481 803,49 Lt (139 539,94 Eur); D. S. – 1 784 050,68 Lt (516 696,79 Eur). Pareiškėjos L. S. – S. vardu yra registruotas turtas - butas, ( - ), įkeistas AB Swedbank. Jos vardu registruoto automobilio Chrysler Lebaron, v/n ( - ) pareiškėjos teigimu, natūroje nėra, nes dar 1999 m. jis buvo perleistas kitam asmeniui, tačiau naujas savininkas nėra įregistravęs į jį nuosavybės teisių. Pareiškėjo D. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas - poilsio patalpos ( - ), 1/2 žemės sklypo, esančio ( - ). Pareiškėjas nurodė, jog jo vardu registruoto automobilio Mazda 323 v/n ( - ) taip pat realiai nėra, nes 2003 m. jis buvo perleistas L. B., kuris iki šiol nėra persirašęs nuosavybės teisių. Pareiškėja I. S. – S. dirba UAB „Marsela“ direktorės pareigose, uždirba nuo 64 Lt (18,54 Eur) iki 77 Lt (22,30 Eur) per mėnesį, UAB „Pinita Logistics Group“ projektų vadovės pareigose, gauna 1 492 Lt (432,11 Eur) darbo užmokestį bei UAB „Pinita“ vadybininkės pareigose, gauna nuo 64 Lt (18,54 Eur) iki 77 Lt (22,30 Eur) per mėnesį. Pareiškėjas D. S. dirba RUAB „Lijasta“ direktoriaus pareigose 0,25 etato, gauna 190 Lt (55,03 Eur) darbo užmokestį per mėnesį bei poilsio namų ( - ) savininkų bendrijos pirmininko pareigose, gauna 488,50 Lt (141,48 Eur) darbo užmokestį per mėnesį. Asmenų, kuriuos L. S.-S. ir D. S. turėtų išlaikyti, nėra. Pareiškėjai nėra sudarę išlaikymo ar vedybinės (povedybinės) sutarčių. Savo nemokumo priežastimis nurodė tai, kad pareiškėjai turėjo pakankamai lėšų ir pagrindo prisiimti verslo riziką ekonominio pakilimo metais, tuo tarpu ekonominio nuosmukio padarinių ir masto, kurie daugiau kaip prieš trejus metus nulėmė didžiausios įsiskolinimo dalies susidarymą, niekas negalėjo numatyti. Pareiškėjai nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, neturi kitų žalingų įpročių, nėra bausti už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose. Jiems nebuvo iškeltos ar nutrauktos bankroto bylos, nėra iškeltos neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto bylos.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino.

6Teismas nustatė, kad tiek L. S. – S., tiek D. S. įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję, mastas gerokai viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, pareiškėjai turi tik nekilnojamąjį turtą, kuris visas yra įkeistas, areštuotas ir varžomas skolų padengimui, jų gaunamos darbinės pajamos yra nedidelės, todėl yra pagrindas konstatuoti pareiškėjų nemokumą. Tačiau teismas pažymėjo, kad bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai pateikė teismui netikslią, tikrovės neatitinkančią t. y. nesąžiningą informaciją ir kad nemokiais jie tapo elgdamiesi nesąžiningai. Teismas konstatavo, kad vienintele įsiskolinimų ir savo nemokumo priežastimi pareiškėjai įvardijo ekonominės krizės įtakotą jų verslo nesėkmę. Teismas vadovavosi Liteko duomenimis, nes patys pareiškėjai į bylą nepateikė duomenų apie jų įsteigtos UAB „Pinolina“ bankroto bylą, ir nustatė, kad pareiškėjai teigia, jog į UAB „Pinolina“ turėjo būti investuota apie 490 604 Lt (142 088,74 Eur), tačiau įvertinęs pareiškėjų ir UAB „Pinolina“ sudarytas paskolos sutartis sprendė, jog bendrovei buvo paskolinta gerokai mažiau - 436 228 Lt (126 340,36 Eur), todėl liko nepagrįstas gana didelės sumos (apie 54 376 Lt, t. t. 15 748,38 Eur) panaudojimas. Sulyginęs pareiškėjų paskolintas bendrovei „Pinolina“ pinigines lėšas bei įmonės bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus nustatė, kad kreditoriniai reikalavimai yra 106 676 Lt (30 895,51 Eur) mažesni nei buvo paskolinta. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad ši paskolos dalis pareiškėjams buvo grąžinta, tačiau pareiškėjai to neatskleidė, kaip ir nenurodė, kur tie pinigai buvo panaudoti. Teismas vertino, kad pablogėjusi ekonominė situacija nebuvo vienintele pareiškėjų nemokumo priežastimi ir tą pagrindė pareiškėjos iš Kredito unijos „Sveikatos kreditas“ paimta 110 000 Lt paskola jau po UAB „Pikolina“ bankroto, kurią, jos teigimu, panaudojo buto remontui. Teismas sprendė, kad atsidūrus tokioje sunkioje finansinėje situacijoje, kokioje jau buvo pareiškėjai, buto remontas nelaikytinas pirmo būtinumo poreikiu, be to, naujų, didelių finansinių įsipareigojimų prisiėmimas nebegalint vykdyti ankstesniųjų, teismų praktikoje laikytinas nesąžiningu elgesiu. Teismas kaip nesąžiningus veiksmus vertino ir pareiškėjo D. S. atsakomybės prisiėmimą už RUAB „Lijasta“ skolas. Taip pat, kaip pareiškėjų nesąžiningumą vertino ir pareiškėjų elgesį siekiant naujų paskolų gavimo, t. y., kad jie paraiškose nenurodę, kad turi kitų įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai 2009 m. pasiekė kritinę savo finansinių galimybių ribą, tačiau nežiūrint į akivaizdžiai sumažėjusias pajamas nuo 2009 m. pradėjo skolintis dar intensyviau. Todėl šiuos pareiškėjų veiksmus teismas vertino kaip sąmoningą ir tikslingą siekį negerinti savo mokumo. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kokias pastangas dėjo pareiškėjai, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir taip pagerintų galimybes apmokėti skolas. Jų teiginiai bylos nagrinėjimo metu apie naujus, pelningus ateities projektus, teismo vertinimu, nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškime nurodoma, jog pareiškėjų pajamos ir ateityje nesikeis, nežiūrint į tai savo kasdieninių poreikių D. S. paprašė net 1 000 Lt (289,62 Eur) didesnės sumos, nei uždirba, teigdami, jog neturi automobilių, kuro išlaidoms paprašė atitinkamų sumų, pareiškėjai tvirtina, kad jie gyvena ir yra deklaruoti Kaune, tačiau jie dirba ir turi turto Vilniuje, Palangoje bei Klaipėdoje, todėl teismo vertinimu sprendimas gyventi Kaune, o dirbti Vilniuje ir Klaipėdoje yra neracionalus ir neprotingas bei leidžiantis daryti išvadą, kad jie galimai gauna pajamas išnuomodami jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet šias pajamas slepia, taigi elgiasi nesąžiningai. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad paklausus, kaip jie pragyvena gaudami tokias mažas pajamas, pareiškėjas nurodė, kad jie turi santaupų. Visos šios nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog pareiškėjai siekia ne atstatyti mokumą, atsiskaityti su kreditoriais, o tik nurašyti skolas.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir iškelti pareiškėjams bankroto bylą.

9Skunde nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjų nemokumo priežastimi būtų buvę CK 6.67 str., nurodyti sandoriai, juolab jog didžioji dauguma sandorių yra sudaryti daugiau kaip prieš trejus metus iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo. Nebuvo nustatyta, jog pareiškėjai nemokiais tapo dėl žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, psichotropinėmis medžiagomis ir kt.), kad buvo bausti už nusikaltimus nurodytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 str. ir kitų sąlygų, numatytų FABĮ 5 str., 8 d. Apeliantai teigia, kad pasisakydamas dėl pareiškėjų nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šį atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindą, neįvertino ir neatsižvelgė į jam taikyti reikšmingas aplinkybes, ir todėl nepagrįstai atsisakė iškelti jiems bankroto bylą.

10Apeliantai teigia, kad dėl UAB „Pinolina“ procesinių dokumentų nepateikimo jie negali būti kaltinami nesąžiningumu, kadangi pareiškėjai pridėjo dokumentus, susijusius su UAB „Pinolina“, o nepateikdami procesinių dokumentų, kurie teismui yra prieinami per Liteko sistemą pareiškėjai nesiekė nieko nuslėpti, nes to padaryti ir nebūtų galėję. Dėl UAB „Pinolina“ kreditavimo apeliantai pažymėjo, kad bendrovė dalį paskolintų lėšų grąžindavo ir jos iš karto buvo sumokamos kreditoriams - tai atsispindi iš teismui pateiktų kartu su patikslintu pareiškimu bankų sąskaitų išrašų. Dėl šios priežasties skiriasi kreditavimo UAB „Pinolina“ suma pagal sutartis ir kreditorinis reikalavimas bankroto byloje. Pareiškėjai tokios aplinkybės nuo teismo nenuslėpė, pateikdami sąskaitų išrašus nuo 2006 m. pagal teismo pareikalavimą. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas nevertino patikslintame pareiškime išdėstytų aplinkybių ir pareiškėjos paaiškinimų dėl buto remonto. Teismas konstatavo, kad buto remontas nebuvo pirmo būtinumo poreikiu. Tačiau iš tiesų faktinės aplinkybės buvo kitokios, t. y. butas buvo viršutiniame aukšte, jo būklė buvo pavojinga sveikatai: pelijo sienos, aplink langus (juos reikėjo keisti), nesandari santechnika ir seni vamzdynai. Taip pat teismas nevertino, kad šis sandoris buvo sudarytas daugiau kaip prieš 3 metus iki prašymo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui, ir dėl to negali būti vertinamas kaip nesąžiningas. Tuo pačiu pažymėtina, kad šis butas įkeistas kreditoriui AB „Swedbank“, o buto kokybės išsaugojimas reiškia, kad įkaito turėtojas (o tai bankroto ar ne bankroto proceso metu įvyks neišvengiamai dėl susidariusių įsiskolinimų) įgis aukštesnės kokybės daiktą, didesne verte, tai irgi atitinka kreditoriaus interesus. Apeliantai be to nurodo, kad D. S., prisiimdamas įsipareigojimus už įmonę UAB „Lijasta“, siekė išsaugoti jos veiklą, be to, prisiimti įsipareigojimai už UAB „Lijasta“ yra santykinai nedideli ir iš esmės nenulėmė pareiškėjų nemokumo. Šiuo metu D. S. vertina įmonės padėtį kaip perspektyvią, yra rengiami projektai, kurie pareiškėjų teigimu gali būti laikoma komercine paslaptimi. Nors teismas teigė, kad užpildydami paraiškas paskoloms gauti pareiškėjai deklaravo, kad neturi jokių finansinių įsipareigojimų, tuo tarpu jie turėjo 2003 m. paimtą paskolą iš Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, ir AB „Parex“ banko paskolą, tačiau pareiškėja dar nebuvo įsiskolinusi pagal 2003 m. sutartį su Valstybiniu studijų ir mokslo fondu, nes mokėjimų vėlavimai atsirado tik 2009 m., o pareiškėjas D. S. iš AB „Parex“ banko 2007 m. įsigijo kreditinę kortelę ,,American express“, kurią panaudojo ne iš karto, todėl laiko, kad vien kortelės įsigijimas, tol, kol ji nėra faktiškai naudojama, nėra pagrindu teigti, kad tai jau yra įsiskolinimas.

11Apeliantai pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai prašo didesnės sumos pragyvenimui, nei jie realiai uždirba, kadangi tai, kad asmuo prašo nustatyti didesnę sumą jo būtiniesiems poreikiams tenkinti penkerių metų perspektyvoje (t. y. tiek, kiek trunka bankroto byla), nesietina su to asmens nesąžiningumu, atvirkščiai, pareiškėjai yra jauni ir turi siekti didesnio gaunamo atlyginimo. Taip pat apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai kaltino pareiškėjus netinkamu gyvenamosios vietos pasirinkimu, kadangi pareiškėjai savo gyvenamąją vietą deklaravo dėl kelių priežasčių (ir jas nurodė savo paaiškinimuose teismui): L. S. pagal sutartį su UAB „Marsela“ klientais dirba dažniau Kaune, nei Vilniuje; Kaunas yra tarpinis taškas tarp Klaipėdos ir Vilniaus; Butas (1 kambario) Vilniuje ir butas Palangoje (poilsio paskirties, 20 kv. m.) yra įkeisti ir parduodami iš varžytinių, todėl pareiškėjai neturi ir negali turėti planų juose gyventi, o kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi – neturi; D. S. turi galimybių atlikti skaičiavimus projektams, susijusiems su UAB „Lijasta“ būdamas ir Kaune. Apeliantai teigia, kad teismo išvada, kad pareiškėjai nesiekė atkurti savo mokumo, o tik sąmoningai blogino savo padėtį yra nepagrįsta. Apeliantai pažymi, kad D. S. dirba restruktūrizuojamoje UAB „Lijasta“ ir tikisi, kad įmonės veikla bus atstatyta, be to jis dirba papildomus darbus, pareiškėja šiuo metu negali aktyviai imtis papildomos darbinės veiklos, nes pastaruoju metu turi sveikatos sutrikimų, susijusių su širdies veikla, atlieka tyrimus. Pareiškėjai nesiekė bloginti savo padėties, tiesiog, prasidėjus ekonominei krizei, dar buvo sudėtinga nustatyti, kokio masto ji bus ir galbūt per ilgai dar buvo bandoma pakeisti susidariusią padėtį. Ir toks vertinimas bei sprendimai nepriklausė nei nuo turimo išsilavinimo, nei nuo turimos patirties - tokie ekonominiai reiškiniai yra sunkiai prognozuojami. Be to, pareiškėjai atliko savo skolų susidarymo ir jų panaudojimo analizę pagal savo supratimą ir turimus dokumentus. Dėl nurodytų priežasčių apeliantai teigia, kad teismas savo procesinį sprendimą grindė tik prielaidomis.

12Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjai neatskleidė savo nemokumo priežasčių, nutylėjo daug aplinkybių, todėl jiems bankroto byla neiškelta pagrįstai.

13Suinteresuotas asmuo UAB „General financing“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė pareiškėjų nesąžiningumą, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad jie nuslėpė savo realią turtinę padėti, didino įsipareigojimus kreditoriams, prisiėmė nepagrįstą paskolą buto remontui, steigė įmones, jas perleidinėjo kitiems asmenims, o savo finansinės padėties gerinti nemėgino.

14Suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjams iškelti bankroto bylą. Pareiškėjai atliko veiksmus, kurie laikytini nesąžiningais, išsamiai juos išanalizavo ir padarė pagrįstas išvadas.

15Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad skolininkai nebendradarbiavo, buvo nesąžiningi, todėl tokių asmenų bankrutavimas negali būti priemone siekti skolų nurašymo.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

19Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą fiziniams asmenims, teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, teigiant, kad teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą dėl apeliantų sąžiningumo.

20Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus FABĮ nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).

21Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ). Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

22FABĮ numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjams. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi, nes neteikė duomenų, susijusių su bendrovės „Pinolina“ bankrotu (bankroto byla iškelta 2010 m. kovo 22 d.), sudarydami kreditavimo sutartis su banku Swedbank, AB 2008 metais nuslėpė nuo banko esminę informaciją, kad tuo metu jie jau turėjo kitų įsipareigojimų; be to, būdami skolingi dideles pinigų sumas kreditoriams, pareiškėjai 2010 m. gegužės 31 d. sudarė paskolos sutartį ir gautas lėšas panaudojo ne įsiskolinimams ankstesniems kreditoriams sumažinti ar įsigyti likvidaus turto, o savo pačių reikmėms ir buities sąlygoms pagerinti (buto remontui), prisiėmė kitų nepagrįstų įsipareigojimų (už kitą bendrovę – UAB „Lijasta“), nesiekė gerinti savo finansinės padėties, be to, pareiškėjai ekonomiškai netikslingai pasirinko savo gyvenamąją vietą ir kt. Tokį pareiškėjų elgesį pirmosios instancijos teismas vertino kaip nesąžiningus veiksmus, kurie pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sudaro pagrindą atsisakyti iškelti fizinių asmenų bankroto bylą.

23Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjų nesąžiningumo yra nepagrįstos. Kaip žinia, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitų veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Dėl nurodytos priežasties įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus BK 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Taigi asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui) įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

24Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, kad egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

25Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningais veiksmais pripažįstami: 1) CK 6.67 straipsnyje nurodyti sandoriai, jeigu jie pažeidžia kreditorių teises ir šių sandorių pareiškėjas neprivalėjo sudaryti; 2) kitokie veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

26Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjų veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2014 m. rugpjūčio 27 d. Pažymėtina, kad į šį laikotarpį pirmosios instancijos teismo analizuoti sandoriai dėl BUAB „Pinolina“ bankroto (bankroto byla iškelta 2010 m. kovo 22 d.), taip pat paskolų sutarčių su Swedbank, AB 2008 metais sudarymu, 2010 m. gegužės 31 d. paskolos sutarties su Kredito unija „Sveikatos kreditas“ sudarymu nepatenka. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas D. S. prisiėmė nepagrįstų įsipareigojimų už kitą bendrovę – UAB „Lijasta“, nėra pagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir juos patvirtinančiais įrodymais, todėl nėra galimybės spręsti apie tokių įsipareigojimų susidarymo laikotarpį. Kiti apylinkės teismo argumentai , t. y. kad pareiškėjai nesiekė gerinti savo finansinės padėties, netinkamai pasirinko savo gyvenamąją vietą ir kt. analizuojamu atveju teismo vertinti kaip šalutiniai argumentai, kurių pagrindu teismas sprendė dėl pareiškėjų nesąžiningumo. Nustačius, kad bylą nagrinėjęs teismas nesprendė, ar vien šių aplinkybių egzistavimas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme laikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti iškelti pareiškėjams bankroto bylą, konstatuotina, kad byloje nenustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis galima padaryti teisines išvadas dėl pareiškėjų sąžiningumo (nesąžiningumo) ir galimybės jiems iškelti bankroto bylą.

27Siekiant įvertinti aptariamas aplinkybes (pareiškėjo D. S. prisiimtų įsipareigojimų už UAB „Lijasta“ pagrįstumą ir laikotarpį, pareiškėjų siekį gerinti savo finansinę padėtį, gyvenamosios vietos pasirinkimo ekonominius aspektus), būtina nustatyti, kokia apimtimi pareiškėjai, jau būdami nemokūs, savo veiksmais (neveikimu) nurodytomis aplinkybėmis prisidėjo prie savo įsipareigojimų padidėjimo, taip pat turėtų būti įvertina, kokias pajamas tuo metu jie gaudavo ir kokias išlaidas patirdavo, kokie buvo jų būtinieji poreikiai. Be to, būtina nustatyti, kokią reikšmę nurodytos aplinkybės turėjo bendrai pareiškėjų nemokumo dinamikai.

28Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tinkamam FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui būtina nustatyti pirmiau nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjo D. S. prisiimtų įsipareigojimų už UAB „Lijasta“ pagrįstumą ir laikotarpį, pareiškėjų siekį gerinti savo finansinę padėtį, gyvenamosios vietos pasirinkimo ekonominius aspektus ir kitas susijusias aplinkybes trejų metų iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo teisme dienos laikotarpiu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014, išaiškino, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant FABĮ, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).

29Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

Nutarė

30Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos L. S.-S. ir D. S. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. I. Ginčo esmė... 3. pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami iškelti jiems bankroto bylą,... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškimo dėl... 6. Teismas nustatė, kad tiek L. S. – S., tiek D. S. įsipareigojimų, kurių... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai... 8. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 9. Skunde nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjų nemokumo... 10. Apeliantai teigia, kad dėl UAB „Pinolina“ procesinių dokumentų... 11. Apeliantai pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai... 12. Suinteresuotas asmuo Swedbank AB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį... 13. Suinteresuotas asmuo UAB „General financing“ atsiliepimu į atskirąjį... 14. Suinteresuotas asmuo Valstybinis studijų fondas atsiliepimu į atskirąjį... 15. Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta... 20. Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta... 21. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams... 22. FABĮ numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto... 23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo... 24. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad FABĮ 5... 25. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą nesąžiningais veiksmais... 26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamoje... 27. Siekiant įvertinti aptariamas aplinkybes (pareiškėjo D. S. prisiimtų... 28. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja,... 29. Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338... 30. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti...