Byla I-37-142/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2D. S. (dabar – J.) (toliau – pareiškėja) 2013 m. birželio 6 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), kurį vėliau patikslino (b. l. 97–98), prašydama teismo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, priteisti 59 882,50 Lt (17 343,17 Eur) darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo).

3Pareiškėja skunde paaiškina, kad ji Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. lapkričio 29 d. dekretu Nr. 1K-1181 paskirta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo (šiuo metu – Vilniaus miesto apylinkės teismas) teisėja. Nurodo, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. atlyginimas apylinkių teismų teisėjams buvo sumažintas 3 proc. (nuo 490,00 Lt iki 475,00 Lt sumažinus bazinį dydį), nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. atlyginimas buvo sumažintas 12 proc. (sumažinus pareiginės algos koeficientą nuo 14,2 iki iki 12,5), o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. atlyginimas buvo sumažintas dar 12 proc. (iki 11,56 sumažinus pareiginės algos koeficientą ir iki 450,00 Lt sumažinus bazinį dydį). Pareiškėjos nuomone, iš viso 27 proc. sumažinus darbo užmokestį buvo pažeista jos teisė į teisingą darbo apmokėjimą, t. y. tokį, koks buvo pareiškėjai mokamas nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. sausio 1 d. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija. Paaiškina, kad negaudama žymios dalies atlyginimo, pareiškėja patiria nuostolius negautų pajamų pavidalu, todėl prašo priteisti 5 proc. metines palūkanas.

42016 m. vasario 17 d. pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus (b. l. 164–168), kuriuose nurodė, kad ginčo laikotarpiu buvo taikytos Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) prieštaraujančiomis pripažintos teisės aktų nuostatos, todėl pareiškėja turi teisę reikalauti apginti jos pažeistą teisę gauti teisingą apmokėjimą už atliktą darbą. Atkreipė dėmesį, kad pagal Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą, pareiškėjos teisė trejų metų terminu negali būti ribojama. Jei teismas manytų, kad 3 metų senatis yra taikytina, prašo atnaujinti praleistą senaties terminą. Nurodo, kad įstatymų leidėjas akivaizdžiai delsė priimti įstatymą dėl praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymo, todėl pareiškėja savo teises gina teismine tvarka. Mano, kad sprendimo vykdymo atidėjimą vieneriems metams taikyti nėra tikslinga, nes tai pernelyg suvaržytų pareiškėjos teises, be to, nėra pagrindo išvadai, kad sprendimo įvykdymas sukeltų neproporcingų sunkumų atsakovei.

5Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 159). 2016 m. vasario 3 d. teisme gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 163).

6Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) atsiliepimuose su pareiškėjos skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 20–25, 107–110). Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turi pareigą nustatyti įstatymų leidėjas. Nesutinka su pareiškėjos prašymu priteisti palūkanas, nes prašomos priteisti procesinės palūkanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, todėl jis, pasak Teisingumo ministerijos, šioje byloje yra netaikytinas. Atsiliepime Teisingumo ministerija prašo pareiškėjos reikalavimams nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 5 d. taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje. Teismui tenkinus pareiškėjos reikalavimus, prašo atidėti teismo sprendimo įvykdymą 1 metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

7Teismo posėdyje Teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 156).

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas atsiliepimuose į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą nurodo, kad nekvestionuoja įstatymų pakeitimų dėl atlyginimų teisėjams nustatymo ir pagal galiojusį įstatyminį reglamentavimą pareiškėjai yra sumokėjęs visas su darbo santykiais susijusias išmokas (b. l. 17–19, 106).

9Teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 156). 2016 m. vasario 15 d. teisme gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 161).

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimų į pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 156).

11Skundas netenkintinas.

12Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antikonstitucinių teisinių padarinių šalinimo, pareiškėjai siekiant prisiteisti laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog minėtu ginčo laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka yra 59 882,50 Lt (17 343,17 Eur) (b. l. 84). Šios sumos priteisimo pareiškėja ir siekia, kreipdamasi į teismą.

14Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėja, kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., į teismą su skundu kreipėsi 2013 m. birželio 6 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) (b. l. 13). Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėja ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jai išmokėtas teisingai. Atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėja reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 5 d., skundą teismui pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą.

15Pareiškėja prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pareiškėja nurodo, kad apie savo teisę į neišmokėto atlyginimo priteisimą didesnį nei už 3 metų laikotarpį (t. y. laikotarpį apimantį ir 2009 m. gegužės 1 d. – 2010 m. birželio 5 d.) pareiškėja sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą (b. l. 166).

16Pareiškėjos nurodomas Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nėra pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėja, 2009 m. birželio mėnesį gavusi sumažintą darbo užmokestį, galėjo suvokti apie galimai pažeidžiamą jos teisę į teisingą atlyginimą. Pareiškėjos nurodomu Konstitucinio Teismo nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiomis buvo pripažintos DK nuostatos, nesusijusios su ieškinio senaties taikymu, t. y. minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad DK 301 straipsnis, nustatantis, jog darbo užmokesčio sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, prieštarauja Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju taikomas ne DK 301 straipsnis, o DK 27 straipsnis. DK 301 straipsnis negalėjo lemti pareiškėjos delsimo kreiptis į teismą, siekiant savo jau nuo 2009 m. gegužės 1 d. galimai pažeidžiamų teisių gynimo. Darytina išvada, kad senaties termino atnaujinimui nėra pagrindo. Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimai šioje dalyje (už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 5 d.) atmetami.

17Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010 m. birželio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.) pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas šiame nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, kuriomis neproporcingai sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

18Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų išaiškinimo. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.

19Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą. 2014 m. rugsėjo 11 d. įstatymu Nr. XII-1088 šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d.

20Kaip minėta, pareiškėja teigė, kad įstatymų leidėjas nepagrįstai ilgai delsė nustatyti kompensavimo mechanizmą (b. l. 167).

21Konstitucinis Teismas išnagrinėjęs šių nuostatų konstitucingumą 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuriuo atidėtas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, konstatuodamas, kad minėtas atidėjimas neprieštarauja Konstitucijai, nepažeidžia praradimus patyrusių asmenų teisėtų lūkesčių, nes nėra argumentų teigti, kad vienų metų terminas, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nelaikytinas protingu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, susiję su kompensavimo mechanizmo nepagrįstai ilgu nenustatymu, atmetami kaip nepagrįsti.

222015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grąžinimo įstatymas), nustatantis patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus. Jame nustatyta, kad įstatymas taikomas asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vadovaujantis tame tarpe ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatomis, galiojusiomis laikotarpiu, į kurį patenka ir šioje byloje nagrinėjamas laikotarpis. Patirtų praradimų kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grąžinimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikšmingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą. LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A602-669/2016, Nr. A-668-602/2016). Konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti nagrinėjamu laikotarpiu neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundo reikalavimo dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo pagrįstumo nėra pagrindo svarstyti. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

24Pareiškėjos D. J. skundą atmesti.

25Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė,... 2. D. S. (dabar – J.) (toliau – pareiškėja) 2013 m.... 3. Pareiškėja skunde paaiškina, kad ji Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m.... 4. 2016 m. vasario 17 d. pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus... 5. Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką... 6. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija)... 7. Teismo posėdyje Teisingumo ministerijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismas... 9. Teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas nedalyvavo, apie... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija... 11. Skundas netenkintinas.... 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antikonstitucinių teisinių padarinių... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog... 14. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės... 15. Pareiškėja prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą. CK 1.131 straipsnio... 16. Pareiškėjos nurodomas Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimas... 17. Nagrinėjamu laikotarpiu (t. y. nuo 2010 m. birželio 6 d. iki 2013 m. rugsėjo... 18. Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d.... 19. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2013 m.... 20. Kaip minėta, pareiškėja teigė, kad įstatymų leidėjas nepagrįstai ilgai... 21. Konstitucinis Teismas išnagrinėjęs šių nuostatų konstitucingumą 2015 m.... 22. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 24. Pareiškėjos D. J. skundą atmesti.... 25. Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...