Byla e2-987-381/2018
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-163-278/2018, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotas pripažintas tyčiniu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų E. B. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-163-278/2018, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotas pripažintas tyčiniu,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Efektyvus projektų valdymas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Viva Lex“. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Efektyvus projektų valdymas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 10 d., 2017 m. gruodžio 11 d., 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimis patikslintas. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Efektyvus projektų valdymas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Bankroto administratorė UAB „Viva Lex“ kreipėsi į teismą, prašydama BUAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad vykdydama Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, patikrino įmonės sandorius, sudarytus už ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos ir nustatė, kad UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotas turi tyčinio bankroto požymių. 2017 m. spalio 12 d. kreditorių susirinkimas nutarė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotą tyčiniu.
  3. Nurodė, kad UAB „Efektyvus projektų valdymas“ iš esmės buvo sukurta tik vienos rangos sutarties vykdymui su UAB „Optina“, neskaitant sutarties su fiziniu asmeniu V. J.. Bendrovė neturėjo jokių vidinių resursų veiklos vykdymui ir vystymui, todėl persamdė kitus asmenis sutarties įvykdymui. Kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir apimties, užsakovė UAB „Optina“ nesutiko su atliktų darbų aktuose nurodytomis sumomis ir darbų kiekiais bei išrašytos sąskaitos suma, be to, nebuvo perduoti nei statybos darbų žurnalai, nei kita privalomoji statybų išpildomoji medžiaga. Buvęs įmonės vadovas ir savininkas, E. B., kuriam vadovaujant buvo išrašyta ginčijama PVM sąskaita faktūra ir pradėtas teisminis ginčas su UAB „Optina“, jau esant kreditorių pareiškimams dėl bankroto bylos kėlimo, 2016 m. pardavė bendrovės akcijas UAB „Skoleksa“, vadovu paskyrusia L. Z., kuris tik tęsė pradėtus teisminius ginčus, nesiimdamas jokių kitų veiksmų, bandant atstatyti įmonės mokumą ir vykdyti veiklą.
  4. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, 2017 m. gegužės 31 d. buvęs vadovas L. Z. perdavė bankroto administratorei tik dalį UAB „Efektyvus projektų valdymas“ dokumentų, tačiau neįvykdė įpareigojimo perduoti balansą, sudarytą nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, įmonės turtą bei kitus dokumentus. Raštai buvusiems vadovams su prašymu pateikti informaciją ir perduoti jų žinioje likusius įmonės dokumentus, grąžinti neįteikti, korespondencija nepriimama.
  5. Dėl galimai apgaulingai ir (arba) galimai netinkamai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. 2016 m. balanso duomenys neatitinka pirminių buhalterinės apskaitos duomenų, neatitinka duomenys apie ilgalaikį turtą, gautinas sumas, taip pat nesutampa įsipareigojimai kreditoriams.
  6. Pareiškėja nurodė, kad buvo sudaromi sandoriai nenaudingi įmonei ir jos kreditoriams; atsiskaitant buvo pažeistos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio nuostatos ir tuo buvo visiškai panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą. Buvo sudaryti sandoriai tarp susijusių asmenų: pagal PVM sąskaitas faktūras sumokėta UAB „EFK grupė“ už maitinimo paslaugas bei kalėdinį renginį, tuo metu tiek UAB „Efektyvus projektų valdymas“, tiek UAB „EFK grupė“ vadovavo K. K., akcininku buvo E. B.. UAB „Efektyvus projektų valdymas“ 2014 m. gruodžio 29 d. suteikė paskolą E. B., kuri vėliau buvo įskaityta dividendais, taip pat suteikė paskolą UAB „EFK grupė“, nors tuo metu jau turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams; iš susigrąžintų paskolos lėšų nebuvo pilnai atsiskaityta nei su vienu kreditoriumi, o 2016 m. kovo 29 d. likusį įmonės turtą sudengiant su skola E. B., įmonėje nebeliko realaus turto, kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą visiškai panaikintos.
  7. Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamos: civilinė byla, kurioje UAB „Efektyvus projektų valdymas“ siekia prisiteisti iš V. J. 18 954,69 Eur skolos bei pagal V. J. prašymą pradėjus ikiteisminį tyrimą nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. B. ir V. J. kaltinami apgaulingai organizavę buhalterinės apskaitos tvarkymą. Dėl galimai apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., kas leidžia teigti, kad neturint tikslių duomenų 2015 m. ir 2016 m. sudaryti balansai neatspindi realios UAB „Efektyvus projektų valdymas“ finansinės padėties.
  8. Suinteresuoti asmenys E. B. ir K. K. atsiliepime prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu prašė atmesti. Teigia, jog administratorė nenurodė nei vienos sąlygos, kurios pagrindu bankrotą būtų galima pripažinti tyčiniu, o prašomi išreikalauti baudžiamosios bylos dokumentai nėra susiję su pareikštu reikalavimu. Nurodė, kad nuo įmonės įsteigimo E. B. buvo įmonės akcininkas, o K. K. 2014 m. spalio 15 d. – 2016 m. kovo 31 d. laikotarpiu – įmonės direktorė. 2016 m. balandžio 7 d. įmonės, kaip juridinio asmens teisės buvo perleistos UAB „Skoleksa“, kurios vadovas L. Z. perėmė visus įmonės dokumentus. UAB „Efektyvus projektų valdymas“ su V. J. 2014 m. liepos 28 d. pasirašė rangos sutartį, pagal kurią UAB „Efektyvus projektų valdymas“ atliko gyvenamojo namo statybos ir apdailos darbus, tačiau už atliktus darbus 18 954,69 Eur sumai nebuvo atsiskaityta, 2015 m. sausio 21 d. V. J. pareikštas ieškinys, tačiau byla yra sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje V. J. ir E. B. yra patraukti kaltinamaisiais. V. J. įmonė MB „Kūnas“, kuri yra skolinga UAB „Efektyvus projektų valdymas“, iniciavo UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto bylą. Pareiškime nenurodomi įmonės vadovo, akcininko veiksmai, kurie galėjo nulemti įmonės bankrotą, priešingai – įmonė ėmėsi veiksmų, siekiant išieškoti skolas, o įmonės buhalterinę apskaitą organizavo ir vykdė profesionali buhalterijos įmonė.
  9. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo V. J. prašė dėl UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog įmonės vadovu dirbo 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. ir iš pareigų atleistas 2014 m. spalio 13 d. Visus įmonės ūkinius ir finansinius reikalus iš esmės sprendė akcininkas E. B.. Baudžiamoje byloje, kurioje jam ir E. B. buvo pareikšti kaltinimai dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
  10. Atsiliepime į pareiškimą kreditorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Kūnas“ prašė tenkinti bankroto administratorės prašymą. Nurodė, kad atsakovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros negalima nustatyti dėl galimai apgaulingai ir aplaidžiai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atsakovės vardu buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai, o kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovės turtą buvo visiškai panaikintos (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai). Atsakovės vadovai netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusios su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  11. Suinteresuotas asmuo L. Z. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi pripažino BUAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotą tyčiniu.
  2. Teismas nustatė, kad 2014 – 2015 m. buvo sudaryti įmonei nuostolingi sandoriai bei sandoriai tarp susijusių asmenų. 2014 m. lapkričio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 17 d. UAB „Efektyvus projektų valdymas“ už maitinimo paslaugas ir kalėdinį vakarėlį UAB „EFK grupė“ sumokėjo 9 013,32 Eur (31 121,20 Lt), nors minėtu metu įmonėje dirbo tik du darbuotojai. Be to, tiek UAB „Efektyvus projektų valdymas“ ir UAB „EFK grupė“ vadove minėtu metu buvo K. K.; taip pat šiai įmonei 2014 m. spalio 15 d. – 2015 m. gegužės 4 d. UAB „Efektyvus projektų valdymas“ suteikė 5 (penkias) paskolas bendrai 16 172,15 Eur sumai, kurių grąžinta 16 000 Eur. Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 4 d. suteikta 13 000 Eur paskola UAB „EFK grupė“ sąlygojo apyvartinių lėšų trūkumą UAB „Efektyvus projektų valdymas“ atsiskaitant su subrangovais už atliktus darbus bei neatsiskaitymą su Valstybine mokesčių inspekcija (toliau – VMI) (3 104 Eur pelno mokesčio skola už 2014 m.). 2014 m. gruodžio 29 d. E. B. buvo suteikta 8 688,60 Eur (30 000 Lt) paskola, o 2015 m. jam buvo skirta 8 688,60 Eur dividendų, kuriais buvo padengta skola; 2016 m. kovo 1 d. buvo atliktas skolų įskaitymas tarp įmonės, jos direktorės ir akcininko E. B., o pagal 2016 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EPV 2016-01, kurios suma be PVM yra 3 976,37 Eur, E. B. buvo parduotas įmonės turtas ir mokėtina už šį turtą suma įskaityta įmonės skola E. B.. Įmonės lėšomis buvo įskaityta ir skola K. K., iš viso įskaitytos E. B. ir K. K. skolos bendrai 7 155,40 Eur sumai. Minėtu metu įmonė turėjo įsiskolinimų kreditoriams, todėl įskaitymo veiksmais buvo sumažintas įmonės turtas bei apyvartinės lėšos; 2016 m., įmonėje neliko realaus turto atsiskaitymui su kreditoriais ir tuo buvo pažeistos CK 6.9301 straipsnio nuostatos, pašalinta galimybė kreditoriams nukreipti išieškojimą į įmonės turtą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai).
  3. Teismas sprendė, kad 2016 m. įmonės finansinė atskaitomybė yra aplaidi ir (arba) apgaulinga. Tokią išvadą sąlygojo tai, kad pagal 2016 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EPV 2016-01 E. B. buvo parduotas 3 976,37 Eur vertės įmonės turtas, tačiau nors įmonė neįgijo kito ilgalaikio turto, ši suma 2016 m. balanse buvo nurodyta, kaip bendrovės turimas ilgalaikis turtas. 2015 m. balanse nurodytas įmonės turimas trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos 40 780 Eur, tačiau įvertinus, jog faktiškai iki 2016 m. gruodžio 31 d. įmonė jokios veiklos nevykdė, nėra aišku, kodėl šis trumpalaikis turtas 2016 m. padidėjo iki 82 503 Eur. Taip pat nustatyta, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams nesutampa su 2016 m. balanso duomenimis, nes sudarant 2016 m. balansą negalėjo būti nežinomi kreditoriai, kurių naudai iš įmonės jau buvo priteistos sumos ar vykdomi išieškojimai (pvz.: UAB „Leresa“ – 3 092,73 Eur, VMI – 4 615,14 Eur, UAB „Žemkasa“ – 5 755,31 Eur), ar įmonės skola UAB „Indema“, kuri 2016 m. gegužės 18 d. bendru šalių sutarimu buvo sutarta 20 000 Eur. Tuo tarpu visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra nurodyti tik 14 536 Eur suma.
  4. Teismas, įvertinęs įsiteisėjusį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. spalio 9 d. nuosprendį baudžiamoje byloje Nr. 1-15-549/2017, kuriuo kaltais laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d., dėl apgaulingai tvarkytos buhalterijos pripažinti E. B. ir V. J., konstatavo, jog įmonės dokumentai, nuo jos įsteigimo buvo perduoti V. J., kuris juos privalėjo perduoti K. K., nuo 2014 m. spalio 16 d. paskirtai įmonės vadove. Dėl E. B. ir V. J. apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
  5. Nors E. B., K. K. teigimu UAB „Efektyvus projektų valdymas“ buhalterinę apskaitą sutarties pagrindu tvarkė UAB „Kontuotė“, todėl jų kaltės dėl buhalterinės apskaitos neatitikimų nėra, tačiau baudžiamoje byloje nustatyta, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai tik dėl to, kad ją tvarkančiam asmeniui UAB „Efektyvus projektų valdymas“ vadovai nepateikdavo visų būtinų dokumentų. Teismas sprendė, kad byloje neginčijamai nustatytas buvusių UAB „Efektyvus projektų valdymas“ vadovų apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos valdymo faktas yra pakankamas pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
  6. Teismas nustatė, kad UAB „Efektyvus projektų valdymas“ nuo 2016 m. sausio 1 d. jokios ūkinės veiklos nevykdė. Minėtu metu įmonė buvo skolinga VMI (2014 m. pelno mokesčio įsiskolinimas 3 104 Eur), UAB „Laresa“ (2 464,99 Eur įsiskolinimas nuo 2015 m. birželio 1 d.), UAB „Žemkasa“ (įsiskolinimas 5 628,56 Eur ) ir kt., todėl įmonės vadovams dar 2016 m. buvo aišku, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Ta aplinkybė, jog teismuose buvo reiškiami ieškiniai V. J., UAB „Optina“ nesudarė pakankamo pagrindo išvadai, jog skolos bus priteistos ir išieškotos. Be to, įvertinus, jog skolos buvo ginčijamos, jas laikyti įmonės turtu nėra pagrindo, o kito vertingo, didesnio nei skolos kreditoriams, turto įmonė faktiškai neturėjo (ilgalaikis turtas 2015 m. gruodžio 31 d. – 3 976 Eur), bendrovės vadovams buvo žinoma, kad UAB „Efektyvus projektų valdymas“ negalės atsiskaityti su kreditoriais. Esant minėtoms aplinkybėms, bendrovės vadovai E. B., K. K., L. Z. turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). L. Z. taip pat nevykdė ir pareigos rengti finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos savalaikiai perduoti bankroto administratoriui, taip apribodamas galimybę tiksliai nustatyti įmonės turtą, skolas ir kt. Teismas konstatavo, jog minėti įmonės vadovai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu ir tokiais veiksmais tik pablogino finansinę įmonės padėtį, todėl tokie buvusių įmonės vadovų veiksmai taip pat sudaro pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  7. Teismas sprendė, jog sąmoningai apgaulingai vedant įmonės buhalterinę apskaitą, sudarant įmonei nenaudingus sandorius ir sandorius su susijusiais asmenimis bei vykdant atsiskaitymus nesilaikant eiliškumo, savalaikiai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvę įmonės vadovai pažeidė ne tik įmonės, bet ir kreditorių interesus bei tyčia privedė UAB „Efektyvus projektų valdymas“ prie bankroto (ĮBĮ 2 straipsnio 12 punktas, 20 straipsnio 2 dalis), todėl bankrutavusios įmonės administratorės prašymą UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, tenkino.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Suinteresuoti asmenys E. B. ir K. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo dėl BUAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatytina, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003, 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013.). Tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, turi būti vertinama aplinkybių visuma. Pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu – nustatyti požymiai, rodantys, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė dėl 9 013,32 Eur panaudojimo už maitinimo paslaugas 2014 m. lapkričio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 17 d. Tuo metu įmonė buvo sudariusi rangos sutartį su UAB „Optina“ ir turėjo pakankamai lėšų, ieškojo klientų veiklos vystymui, todėl šios lėšos buvo panaudotos reprezentuojant įmonę (pagal Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalį) tretiesiems asmenims, siekiant sudaryti naujus sandorius.
    3. Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvinio patikrinimo metu (už 2014 – 2015 m. veiklos laikotarpį) nenustatyta pažeidimų, susijusių su įmonės veikla. Nėra duomenų, kad 2015 m. gegužės 4 d. suteikta 13 000 Eur paskola UAB „EFK grupė“ sąlygojo apyvartinių lėšų trūkumą; nenurodoma, kad 2014 m. gruodžio 29 d. suteikus 8 688,60 Eur paskolą E. B. ir ją 2015 m. atitinkamai padengus jam skirtais dividendais, buvo padaryti pažeidimai. Minėtu metu įmonė neturėjo įsiskolinimų kreditoriams, o E. B., faktiškai neimdamas dividendų, sumokėjo 15 procentų gyventojų pajamų mokestį.
    4. 2015 m. teismuose buvo reiškiami ieškiniai įmonės skolininkams V. J., UAB „Optina“.
    5. Nepagrįsta teismo išvada dėl skolų E. B. ir K. K. įskaitymo, kaip įmonės turto ir apyvartinių lėšų sumažinimo bei CK 6.9301 straipsnio nuostatų pažeidimo, nes atlikus įskaitymus buvo padengti įsiskolinimai susiję su darbo užmokesčiu bei skola E. B. už automobilio nuomą.
    6. Iki įmonės perleidimo L. Z. 2016 m. balandžio 7 d., buhalterinės apskaitos dokumentai sutapo su duomenimis, pateiktais Juridinių asmenų registrui, už 2016 m. finansinę atskaitomybę atsakingas L. Z., jam kilo pareiga tinkamai vesti finansinę apskaitą. Iki įmonės perleidimo UAB „Efektyvus projektų valdymas“ turėjo skolų, bet jos nebuvo ženklios, įmonė skolų nedidino, ėmėsi priemonių, kad nebankrutuotų. Teismo aptarti buvusių vadovų E. B. ir K. K. veiksmai nepagrįstai vertinti kaip tyčinis blogas įmonės valdymas.
    7. Įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo už dviejų mėnesių laikotarpį 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d., ir tai niekaip neturėjo įtakos UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotui. Perleidus įmonę L. Z. 2016 m. balandžio 7 d. (nors Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. gegužės 5 d.) įmonės buhalterinė apskaita perduota tinkamai sutvarkyta, todėl nesutiktina su teismo argumentu, jog už 2016 m. ir tuo metu tvarkytą apskaitą atsakinga ir K. K..
    8. Į bylą nepateikta pakankamai objektyvių duomenų, atitinkančių tyčinio bankroto požymius, o pateikti tik subjektyvūs bankroto administratorės teiginiai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. UAB „Efektyvus projektų valdymas“ veikla buvo netinkama ir taip buvo pažeidžiami kreditorių interesai, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimas netenkintinas.
  2. Atsakovė BUAB „Efektyvus projektų valdymas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą; priimti pateikiamus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantai klaidina teismą, teigdami neva bankroto administratorė nepateikė į bylą visų įrodymų. Apeliantai nebendradarbiauja su administratore bankroto procese, vengia nurodyti bankroto procesui svarbias aplinkybes.
    2. Dėl 9 013,32 Eur lėšų skyrimo reprezentacijai apeliantai nepateikė jokios informacijos, kiek naujų sandorių dėl šių reprezentacinių renginių pavyko sudaryti. Bankroto administratorės duomenimis, jokie nauji sandoriai nesudaryti, todėl teismas pagrįstai šiuos sandorius vertino kaip nuostolingus tarp susijusių asmenų sudarytus sandorius, privedusius įmonę prie bankroto. Susipažinusi su atskiruoju skundu, bankroto administratorė kreipėsi į VMI dėl PVM deklaracijų pateikimo, 2015 m. vasario 25 d. pateiktoje deklaracijoje neregistruotos PVM sąskaitos faktūros EFK Nr. 14-13 ir EFK Nr. 14-18, šios aplinkybės daro neįtikinamą apeliantų versiją dėl viso avanso, gauto iš vienintelio kliento, išleidimo klientų paieškai surengiant du renginius.
    3. VMI atliekamo operatyvaus patikrinimo tikslas nėra įmonės sudarytų sandorių vertinimas tyčinio bankroto požymių kontekste, taip pat nevertinamas kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimas. Nepagrįsta apeliantų pozicija, kad maitinimo sandorių sudarymo ir dividendų E. B. skyrimo metu įmonė neturėjo įsiskolinimų kreditoriams, nes UAB „Gausoja“ reikalavimas susidarė pagal neapmokėtas 2014 m. spalio 30 d. ir 2014 m. lapkričio 12 d. sąskaitas faktūras (šis finansinis reikalavimas patvirtintas po pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo). Nutartimi teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo įmonės faktinį nemokumą nuo 2016 m.
    4. 2016 m. kovo 29 d. abipusių įsipareigojimų įskaitymo metu įmonė atsiskaitė tik su E. B. ir K. K., nors tuo metu jau buvo nemoki, veiklos nevykdė. Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimu už akių ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl maitinimo paslaugų pirkimo, dividendų skyrimo ir jais skolos įskaitymo bei ilgalaikio turto pardavimo ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tenkintas. Sprendimas įsiteisėjęs, vykdomas priverstinio vykdymo tvarka.
    5. Apeliantai teigia, kad perdavus įmonės dokumentus L. Z., šiam kildinama pareiga viską perduoti bankroto administratorei. Tačiau tokie argumentai nereikšmingi vertinant apeliantų veiksmus tyčinio bankroto požymių kontekste. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, jog jau 2016 m. įmonė nevykdė veiklos ir kreditoriniai reikalavimai susidarė iki reikalų perdavimo L. Z..
    6. Baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje konstatuota, kad E. B. buvo faktinis įmonės vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir apeliantų nepaneigta, kad E. B. ir K. K. visą aktualų laikotarpį tiesiogiai kontroliavo įmonę ir priimdavo valdymo sprendimus.
    7. Teismas tinkamai įvertino suinteresuotų asmenų sąmoningą siekį privesti įmonę prie bankroto tyčia.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus.

4Dėl naujų dokumentų priėmimo

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Bankroto administratorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) 2017 m. lapkričio 14 d. bankroto administratorės raštą E. B. ir K. K. dėl dokumentų perdavimo ir duomenų pateikimo bei dėl lėšų grąžinimo; 2) antstolio patvirtinimą dėl dokumentų įteikimo; 3) 2017 m. gruodžio 7 d. E. B. ir K. K. raštą, E. B. dokumentų perdavimo L. Z. aktą; 4) dokumentą „2014 m. spalio 31 d. Šiltojo sezono uždarymas klientams Priedas Nr. 1“; 5) dokumentą „2014 m. gruodžio 19 d. Efektyvaus projektų valdymo klientų kalėdinis renginys Priedas Nr.1“; 6) 2018 m. sausio 5 d. bankroto administratorės raštą dėl duomenų patikslinimo; 7) 2014 m. lapkričio 3 d. susitarimą dėl sutarties su UAB „Conresta“ nutraukimo; 8) gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registro duomenis; 9) UAB „Gausoja“ finansinį reikalavimą. Bankroto administratorė nurodė, jog šių įrodymų teikimo būtinybė iškilo tik dėl atskirojo skundo argumentų, nes tokie argumentai nebuvo nurodyti atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad dalis šių dokumentų negalėjo būti pateikti teismui anksčiau dėl jų sudarymo datos, į jų reikšmę vertinant apeliantų veiksmus tyčinio bankroto požymių nustatymo kontekste, siekdamas visapusiškai išnagrinėti bylą naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina juos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

5Dėl tyčinio bankroto požymių ir faktinių bylos aplinkybių

  1. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
  2. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos aplinkybės, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas preziumuojamas, o jas paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl įmonių tyčinio bankroto, yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).
  4. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taip pat pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  5. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, o užtenka nustatyti bent vieną iš šių kriterijų, tik svarbu, kad nustatytas (-i) kriterijus (-ai) būtų taikomas (-i) kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
  6. Pirmosios instancijos teismas BUAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotą pripažino tyčiniu, padaręs išvadą, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose įtvirtinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys požymiai: įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (įmonė 2016 m. jau buvo nemoki, tačiau jos vadovai nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; valdymo organai nevykdė pareigos organizuoti tinkamą buhalterinę apskaitą) (1 punktas); buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, taip pat priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (2 punktas); įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (4 punktas); teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (5 punktas).
  7. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis bankrutavusi UAB „Efektyvus projektų valdymas“ buvo įsteigta 2014 m. gegužės 19 d., įmonės 100 procentų akcijų savininkas 2014 m. spalio 16 d. – 2016 m. gegužės 5 d. laikotarpiu buvo E. B., kuris 2015 m. balandžio 20 d. – 2015 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu buvo ir įmonės vadovas. Įmonės vadovais 2014 m. gegužės 19 d. – 2014 m. liepos 31 d. nurodytas S. Š., 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. spalio 14 d. – V. J., 2014 m. spalio 14 d. – 2015 m. balandžio 17 d. ir 2015 m. gruodžio 23 d. – 2016 m. kovo 31 d. – K. K., o nuo 2016 m. kovo 31 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo – L. Z..
  8. Bankroto byla UAB „Efektyvus projektų valdymas“ iškelta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi. Byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, susidarę nuo 2014 m. spalio 23 d.

6Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų taikymo byloje

  1. Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo, reikšminga kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  2. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekta. Tik byloje nustatytų aplinkybių (įmonės vadovo veiksmų ar neveikimo, priimtų sprendimų, sudarytų sandorių ir kt.) visuma suteikia pagrindą spręsti dėl įmonės vadovo kryptingo bei sąmoningo įmonės vedimo prie bankroto, t. y. byloje reikia turėti tiek duomenų, kurių visuma leistų spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių egzistavimą konkrečioje situacijoje, suteikiančių pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.
  3. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis) įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).
  4. BUAB „Efektyvus projektų valdymas“ vadovais laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki įmonės perleidimo ir L. Z. paskyrimo (2016 m. kovo 31 d.), buvo E. B. ir K. K.. Aplinkybė, jog nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. E. B. buvo faktinis įmonės vadovas, konstatuota Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamojoje byloje priimtame 2017 m. spalio 9 d. nuosprendyje. Pagal duomenis Juridinių asmenų registre BUAB „Efektyvus projektų valdymas“ finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą pateikti už 2015 finansinius ataskaitinius metus; už 2016 m. (K. K. vadovavo įmonei pirmą 2016 m. ketvirtį) įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai Juridinių asmenų tvarkytojui nepateikti. Bankroto byla teisme iškelta 2017 m. balandžio 3 d. pagal kreditorių pareiškimą, įvertinus 2015 m. balanso duomenis (bei kitus aktualius įrodymus). Iš byloje esančio atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, kad minėtu metu BUAB „Efektyvus projektų valdymas“ turimo turto vertė sudarė 44 755 Eur, iš jo 3 976 Eur ilgalaikis turtas, 40 799 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio 40 780 Eur per vienerius metus gautinos sumos, o įsipareigojimai kreditoriams sudarė 22 569 Eur, todėl konstatuotina, kad 2016 metus įmonė pradėjo jau būdama nemoki, t. y. įmonės nemokumą sąlygojo įmonės valdymas jau 2015 m., kuomet įmonės vadovais, kaip minėta, buvo tiek K. K., tiek E. B., t. y. dar iki vadovu paskiriant L. Z.. Byloje nėra ginčo, kad L. Z. vadovavimo metu įmonė jokios veiklos nevykdė, pats vadovas nevykdė pareigos rengti finansinės atskaitomybės dokumentus, taip pat šiuos ir kitus bendrovės dokumentus bei turtą savalaikiai perduoti bankroto administratoriui, taip apribodamas galimybę tiksliai nustatyti įmonės turtą, skolas ir kt. Esant minėtoms aplinkybėms pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės vadovai E. B., K. K., L. Z. turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose įmonės vadovui nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, netinkamas vykdymas tik pablogino finansinę įmonės padėtį, todėl tokie buvusių įmonės vadovų veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti tyčinio bankroto požymius (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje neginčijamai nustatytas buvusių UAB „Efektyvus projektų valdymas“ vadovų apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos vedimo faktas yra pakankamas pripažinti bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
  6. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).
  7. Bylos duomenimis, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamoje byloje Nr. 1-15-549/2017, kaltais laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. dėl apgaulingai tvarkytos buhalterijos pripažinti E. B. ir V. J.. Jie, būdami atsakingi už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, neužtikrino, jog įmonėje būtų griežtai laikomasi buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų. Todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
  8. Apeliantai teigia, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu dėl netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo už dviejų mėnesių laikotarpį ir šis teismo nuosprendis neturėjo įtakos UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankrotui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantų argumentu, jog vien tik netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas 2014 m. du mėnesius nesąlygojo tyčinio bankroto, tačiau ši aplinkybė vertintina kartu su kitomis aplinkybėmis, charakterizuojančiomis apeliantų veiksmus bei sąlygojusiomis įmonės bankrotą.
  9. Pirmosios instancijos teismo išvadą dėl 2016 m. įmonės finansinės atskaitomybės aplaidaus ir (arba) apgaulingo tvarkymo sąlygojo duomenų neatitikimas 2015 m. balanse bei 2016 m. balanse, šių skundžiamos nutarties motyvų apeliantai nekvestionuoja (žr. nutarties 14, 16 punktus). Apeliantų teigimu, iki įmonės perleidimo L. Z. buhalterinės apskaitos dokumentai sutapo su duomenimis, pateiktais Juridinių asmenų registrui, o už 2016 m. finansinę atskaitomybę atsakingas L. Z., jam kilo pareiga tinkamai vesti finansinę apskaitą. Kaip minėta, bankroto byla UAB „Efektyvus projektų valdymas“ iškelta įvertinus 2015 m. balanso duomenis, t. y. apeliantų vadovavimo įmonei laikotarpį. K. K. įmonei vadovavo ir pirmąjį 2016 m. ketvirtį, todėl nors ji negali būti atsakinga už viso 2016 m. laikotarpio įmonės buhalterinės apskaitos duomenų tvarkymą, tačiau tai nepaneigia jos atsakomybės už 2015 m. bei 2016 m. pirmojo ketvirčio duomenų teisingumą. Kaip minėta, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų. Bankroto administratorė nurodo ir tai pagrindžia susirašinėjimas tarp bankroto administratorės ir apeliantų, kad iškėlus bankroto bylą apeliantai nepakankamai bendradarbiavo su administratore ir nepateikė reikalaujamų įmonės dokumentų, nenurodė svarbios informacijos. L. Z. bankroto administratorei perdavė iš esmės tik iš E. B. perimtus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau įmonės perleidimo metu nebuvo sudarytas įmonės balansas, buhalterinės apskaitos registrai. Taigi šiuo aspektu konstatuotinas netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas, už kurį atsakingi tiek apeliantai, tiek L. Z. (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

7Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų taikymo byloje

  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad 2014 m. – 2015 m. laikotarpiu buvo sudaryti įmonei nuostolingi sandoriai bei sandoriai tarp susijusių asmenų ir įmonėje neliko realaus turto atsiskaitymui su kreditoriais, taip pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nuostatas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
  2. Apeliantai nurodo, kad 2014 m. lapkričio 3 d. ir 2014 m. gruodžio 17 d. už maitinimo paslaugas ir kalėdinį vakarėlį sumokėtos lėšos (9 013,32 Eur) buvo panaudotos reprezentuojant įmonę (pagal Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalį) tretiesiems asmenims, siekiant sudaryti naujus sandorius.
  3. Byloje nėra ginčo, kad už šias paslaugas sumokėta UAB „EFK grupė“, abiejų įmonių vadove minėtu laikotarpiu buvo K. K..
  4. Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi reprezentacinės sąnaudos – lėšos, kurios skiriamos naujiems verslo ryšiams su kitais asmenimis, išskyrus darbuotojus, akcininkus, savininkus bei kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius asmenis ar kontroliuojančius nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai. Šio straipsnio 3 dalies aktualioje redakcijoje nustatyta, kad iš pajamų atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų. Apeliantai nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. gavusi 8 688,60 Eur avansinį mokėjimą iš UAB „Optina“ pagal rangos sutartį, o taip pat sudariusi sutartis su kitais asmenimis, UAB „Efektyvus projektų valdymas“ turėjo pakankamai lėšų reprezentacinėms išlaidoms. Tačiau nurodyti argumentai nepagrįsti įrodymais. Be to, pažymėtina, kad baudžiamąja tvarka nustačius apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimą 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu, nėra galimybės tiksliai nustatyti įmonės finansinių duomenų 2014 m. pabaigai, kad būtų galima įvertinti, kiek procentų iš pajamų atskaityta apeliantų nurodomoms reprezentacinėms sąnaudoms. Kita vertus, atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad jokie nauji sandoriai po reprezentacinių renginių nesudaryti; apeliantai nepateikė jokių duomenų apie sudarytas naujas sutartis, vestas derybas ar pan. Todėl teismas pagrįstai sandorius, kuriais remiantis apmokėtos maitinimo paslaugos, vertino kaip nuostolingus, sudarytus tarp susijusių asmenų, privedusius įmonę prie bankroto.
  5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. vasario 22 d. sprendimu už akių ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl maitinimo paslaugų pirkimo, dividendų skyrimo ir jais skolos įskaitymo bei ilgalaikio turto pardavimo ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tenkintas (civilinė byla Nr. e2-1206-913/2018). Atsakovai E. B. ir K. K. per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė, ieškovė šio sprendimo už akių apeliacine tvarka neskundė ir sprendimui už akių įsiteisėjus, bankrutavusios įmonės prašymu 2018 m. kovo 29 d. išduoti vykdomieji raštai dėl priteistų sumų iš atsakovų išieškojimo. Utenos rajono apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi atmestas atsakovų E. B. ir K. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovų atskirasis skundas dėl šios nutarties paskirtas nagrinėti Panevėžio apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 30 d.
  6. Apeliantai teigia, kad Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvinio patikrinimo metu (už 2014 – 2015 m. veiklos laikotarpį) nenustatyta pažeidimų, susijusių su įmonės veikla. Tačiau, kaip teisingai nurodo bankroto administratorė, VMI atliekamo operatyvaus patikrinimo tikslas nėra įmonės sudarytų sandorių vertinimas tyčinio bankroto požymių kontekste.
  7. Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 15 d. – 2015 m. gegužės 4 d. UAB „Efektyvus projektų valdymas“ suteikė 5 (penkias) paskolas bendrai 16 172,15 Eur sumai UAB „EFK grupė“. 2014 m. gruodžio 29 d. suteikta 8 688,60 Eur paskola E. B., kuri 2015 m. balandžio 30 d. atitinkamai padengta jam skirtais dividendais. Apeliantai nesutinka, kad suteiktos paskolos, o ypač 2015 m. gegužės 4 d. suteikta 13 000 Eur paskola, sąlygojo apyvartinių lėšų trūkumą. Byloje esantys duomenys patvirtina esant priešingai, nes pradelsti įsipareigojimai kreditoriams atsirado dar 2014 m. spalio 23 d., neapmokėjus PVM sąskaitos faktūros UAB „Gausoja“; UAB „Dariūnas ir kompanija“ 2015 m. balandžio 22 d. išrašyta ir neapmokėta sąskaita faktūra 12 261,78 Eur sumai, reikalavimo teisę pagal šią sąskaitą faktūrą perleidus, byloje patvirtintas MB „Kūnas“ 11 136,86 Eur kreditorinis reikalavimas. Taigi, neatsiskaitydama pagal išrašytas sąskaitas faktūras, įmonė teikė paskolas susijusiems asmenims – akcininkui E. B. bei K. K. vadovaujamai UAB „EFK grupė“. Dividendai E. B. skirti ir suteikta paskola jais padengta pačiam E. B., jam vykdant UAB „Efektyvus projektų valdymas“ vadovo pareigas.
  8. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. kovo 29 d. buvo atliktas skolų įskaitymas tarp įmonės, jos direktorės ir akcininko E. B., o pagal 2016 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EPV 2016-01, kurios suma be PVM yra 3 976,37 Eur, E. B. buvo parduotas įmonės turtas ir mokėtina už šį turtą suma įskaityta įmonės skola E. B.. Įmonės lėšomis buvo įskaityta ir skola K. K., iš viso įskaitytos E. B. ir K. K. skolos bendrai 7 155,40 Eur sumai. Tuo metu, be jau aptartų anksčiau, įmonė turėjo pradelstus įsiskolinimus taip pat ir VMI, UAB „Leresa“, UAB „Žemkasa“ bei UAB „Indema“. Be to, kaip minėta, faktiškai nemoki įmonė buvo jau pagal balanso už 2015 m. duomenis.
  9. Įvertinus aptartas aplinkybes, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytais apeliantų veiksmais buvo sumažintas įmonės turtas bei apyvartinės lėšos; 2016 m., įmonėje neliko realaus turto atsiskaitymui su kreditoriais ir tuo buvo pažeistos CK 6.9301 straipsnio nuostatos, pašalinta galimybė kreditoriams nukreipti išieškojimą į įmonės turtą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai).
  10. Aptartos aplinkybės patvirtina, jog UAB „Efektyvus projektų valdymas“ vadovai nuosekliai ir kryptingai siekė įmonės nemokumo, sąmoningai nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; sudarė ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius; organizavo įmonės veiklą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos; teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktai) ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir jos nemokumo (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
  11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl UAB „Efektyvus projektų valdymas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padarė teisingas išvadas dėl ĮBĮ įtvirtintų tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių egzistavimo, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

9Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai