Byla 2A-229/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Dianai Lavrinovičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nedui Šilaikai, atsakovų atstovui advokatui Evaldui Skurvydui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „ATO projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1365-431/2009, pagal ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį atsakovams UAB „ATO projektai“, R. V., G. B., I. G., G. P. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB DnB Nord bankas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Ato projektai“, R. V., G. B., I. G. ir G. P. 813 693,39 Lt negrąžinto kredito, 8 682,11 Lt nesumokėtų palūkanų ir 11,64 procentų metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu UAB „ATO projektai“ 2006 m. rugsėjo 12 d. pasirašė kreditavimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 850 000 Lt kreditas iki 2008 m. rugsėjo 12 d. žemės sklypui įsigyti. Prievolės įvykdymas buvo užtikrintas skolininkui UAB „ATO projektai“ priklausančio žemės sklypo hipoteka ir fizinių asmenų laidavimo sutartimis. Skolininkas prisiimtų įsipareigojimų bankui tinkamai neįvykdė. Tarp banko ir kitų atsakovų buvo sudarytos laidavimo sutartys, pagal kurias laiduotojai įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas UAB „ATO projektai“, jeigu pastaroji neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal sutartį, o skolininkas ir laiduotojai nevykdė prisiimtos prievolės.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui solidariai iš atsakovų UAB „ATO projektai“, R. V., G. B., I. G., G. P. 813 693,39 litų negrąžinto kredito, 8 682,11 litų nesumokėtų palūkanų, 11,64 procentų metinių palūkanų už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2008 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to teismas priteisė ieškovui AB DnB NORD bankui iš atsakovo UAB „ATO projektai“ 3860,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo R. V. 3860,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės G. B. 3860,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės I. G. 3860,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo G. P. 3860,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl skolos priteisimo ir skolos išieškojimas yra savarankiškos proceso stadijos, kai sprendimo priėmimas nėra ribojamas galimai pradėtu išieškojimu pagal hipotekos teisinius santykius. Taigi ieškovas turi teisę į ginčo išnagrinėjimą ir atitinkamai sprendimo priėmimą dėl skolos priteisimo, o šio sprendimo vykdymas, įskaitant ir išieškotinas pagal hipoteką sumas, yra sprendimo vykdymo eigos klausimai.

6Tiek laidavimas, tiek hipoteka yra savarankiški prievolių užtikrinimo būdai. Tačiau hipotekos santykius reglamentuojančios normos tik suteikia hipotekos kreditoriui teisę gauti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius, bei nustato taisyklę, kad skolininko teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t.y. neįkeisto turto, atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti. Tačiau šios normos taikomos tik tais atvejais, kai prievolė yra užtikrinama vienu iš užtikrinimo būdų – įkeitimu, bei negali būti besąlygiškai taikomos, kai yra keli prievolių užtikrinimo būdai. Įstatymas nenumato kreditoriui pareigos, esant keliems prievolių užtikrinimo būdams, pirma nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, o tik po to ir tik likusiai neišieškotai skolos daliai, nukreipti išieškojimą į kitus prievolės užtikrinimo būdus. Laidavimo santykius reglamentuojančios normos nustato kreditoriaus ir laiduotojo santykius bei laiduotojo atsakomybę. Laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą tik tada, kai jis tos teisės nėra aiškiai atsisakęs, bet ši laiduotojo teisės nurodyti turtą, į kurį turi būti pirmiausia nukreipiamas išieškojimas, taisyklė netaikoma tais atvejais, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (CK 6.80 str. 2d.).

7Konkrečiu atveju pateiktose šalių pasirašytose laidavimo sutartyse 1.1. punkte nustatyta, kad skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Pagal sutarties 2.1.1. punkto sąlygas laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles ir, bankui pareikalavus, įsipareigojo įvykdyti už skolininką skolininko prievoles sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojai prisiėmė įsipareigojimus atsakyti kreditoriui kaip solidarūs skolininkai ir jie turi pareigą atsakyti pagal pareikštus kreditoriaus reikalavimus, nes jokių kitų sąlygų, kurios suteiktų teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, aptarta nebuvo.

8Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepagrįstas atsakovų motyvas, jog ieškovas pradėjo vienu metu išieškoti skolą tiek iš įkeisto turto, tiek iš kito neįkeisto turto, nes išieškojimui iš skolininko UAB „ATO projektai“ taikytinos CK 4.192 - 4.193 straipsnių nuostatos, o išieškojimui iš laiduotojų taikytinos CK 6.83 - 6.85 straipsnių nuostatos, kurios gali būti aktualios sprendimo vykdymo eigoje, tačiau neturi reikšmės teismo sprendimo dėl skolos priteisimo priėmimui.

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ATO projektai“ nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti bei ieškovo AB DnB NORD bankas ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo UAB „ATO projektai“ naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

101. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 4.193 str. 1 d.), nustatančioms, kad kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto turto, atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-573/2004, 3K-3-435/2008). Tuo tarpu skundžiamas teismo sprendimas suteikia bankui teisę pirmiausia nukreipti išieškojimą į skolininko neįkeistą turtą. Atitinkamai, jeigu bankas pateiks pagal skundžiamą sprendimą išduotą vykdomąjį raštą pirmiau negu bus baigtas hipotekos byloje vykdomas išieškojimas iš bankui įkeisto turto, pirma išieškojimas bus nukreiptas į bankui neįkeistą turtą. Be to, tai, kad nagrinėjamu atveju skolininko prievolė bankui buvo užtikrinta keliais prievolių užtikrinimo būdais (hipoteka ir laidavimu), nesuteikia teisės pakeisti LR CK 4.193 str. 1 d. įtvirtintą išieškojimo taisyklę ir priimti tokį sprendimą, kuris suteiktų galimybę pirma išieškojimą nukreipti į skolininko neįkeistą turtą.

112. Skundžiamas teismo sprendimas suteikia galimybę bankui išsiieškoti iš skolininko dvigubai didesnę sumą nei yra banko kreditorinis reikalavimas. Apelianto nuomone, tiek hipotekos teisėjo nutarties dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, tiek skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindu būtų išduodami du vykdomieji dokumentai (LR CPK 584, 587 str.), pagal kuriuos būtų užvestos dvi vykdomosios bylos ir būtų vykdomi du atskiri išieškojimai ir nėra jokio pagrindo teigti, kad vienoje byloje išieškotos pinigų sumos būtų užskaitytos kitoje byloje. Taigi, apelianto nuomone, visų pirma, turi būti baigtas išieškojimas pagal hipotekos byloje išduotą vykdomąjį raštą ir tik po to, jeigu visa skola nebus padengta, likusiai neišieškotai skolos daliai bankas įgytų teisę reikšti skolininkui ir laiduotojams ieškinį dėl neišieškotos skolos priteisimo, kuri tuomet bus aiški. Tuo tarpu, kadangi konkrečiu atveju bankas ieškinį dėl skolos priteisimo pareiškė dar nepasibaigus išieškojimui hipotekos byloje, jo ieškinys turi būti atmestas.

123. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovui iš atsakovų priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių ir kriterijų, todėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti sumažintas. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad pagal minėtų rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio.

13Asiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo UAB „ATO projektai“ 2009 m. rugsėjo 26 d. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

141. Apeliantas nepagrįstai tapatina sąvokas „priteisti“ ir „išieškoti“. Teismo sprendimu nustatomas atsakingų asmenų, kurie turi įvykdyti prievolę, ratas, o neįvykdžius prievolės, jų atžvilgiu gali būti taikoma priverstinė skolų išieškojimo tvarka pagal vykdymo proceso teisės normas. Priverstinį vykdymą („išieškojimą“ atlieka antstolis, kuris ir sprendžia, į kurį turtą pirmiau nukreipti išieškojimą ir kokiam turtui taikytinas areštas. Daiktų pardavimo eilę vykdymo proceso metu nustato LR CK 4.193 straipsnio 1 dalis, LR CPK 662 straipsnio 5 dalis, 664 straipsnio 1 dalis, 665 straipsnio 1 dalis, tačiau byloje dėl skolos priteisimo sprendžiamas klausimas ne koks turtas parduodamas pirma, o kokie asmenys pripažintini atsakingais už skolos grąžinimą. Atitinkamai kreditorius laisvai naudojasi savo teisėmis ir pasirenka tokį teisių gynimo būdą, kad jo būtų maksimaliai apsaugotos ir kai kurių iš jų neprarastų, o banko siekis atgauti visą skolą negali būti laikomas teisės normų pažeidimu.

152. Šiuo metu įkeisto turto vertė yra žymiai mažesnė nei atsakovų skola, o kreditorius privalo turėti procesines galimybes užsitikrinti savo teises į turtą, kuris galėtų būti parduodamas vėliau. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimas patenkinti ieškinį įpareigoja atsakovus ir sukuria jiems interesą rūpintis tiek įkeisto, tiek neįkeisto turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą siekiant įvykdyti prievolę bankui.

163. Kelių vykdomųjų dokumentų dėl tos pačios prievolės buvimas neprieštarauja įstatymams, o šiuo atveju tik būtina koordinuoti veiksmus pagal atskirus vykdomuosius dokumentus ir užtikrinti, kad pagal vykdomąjį dokumentą būtų išieškoma faktinė skola. Tačiau tai ne teisminio nagrinėjimo dėl skolos priteisimo, o vykdymo proceso dalykas (LR CPK 647 str. 4 d.).

174. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą sprendžia teismas, kuris įvertina konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje buvo surašytas ne tik ieškinys, net ir dublikas, kiti procesiniai dokumentai, byla sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, sprendžiami klausimai teismų praktikoje mažai nagrinėti, skolos suma didelė, todėl, ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovų būtent faktiškai sumokėtas ieškovo atstovavimo išlaidas, kurios atitinka LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Be to, minėtos rekomendacijos nėra imperatyvaus pobūdžio ir dėl jų taikymo kiekvienu atveju sprendžia teismas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas G. P. pateikė prašymą sustabdyti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo civilinėje byloje Nr. 2A-229/2010 iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3682-585/2010 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas. Atsakovas G. P. nurodė, kad 2010 m. spalio 18 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl 2006 m. rugsėjo 12 d. laidavimo sutarties Nr. 187-06 L, sudarytos tarp AB DnB NORD banko ir G. P., pripažinimo negaliojančia (ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-3682-585/2010).

19Be to, bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu UAB „ATO projektai“ atstovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei prašė sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 93V/2009 iki bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Atsakovas nurodė, kad 2010 m. balandžio 1 d. gavo antstolio I. G. 2010 m. kovo 23 d. patvarkymą dėl procesinių dokumentų įteikimo, kuriuo atsakovui UAB „ATO projektai“ buvo įteikti šio antstolio patvarkymo dėl informacijos, turto arešto akto ir patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nuorašai, iš kurių matyti, jog AB DnB NORD bankas pateikė vykdymui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. sausio 28 d. nutarties pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 93V/2009 dėl žemės sklypo, esančio ( - ), priverstinio pardavimo iš varžytinių. Šis žemės sklypas buvo įkeistas bankui kredito grąžinimui užtikrinti, todėl, atsakovo nuomone, siekiant išvengti dvigubo išieškojimo, teismo sprendimas bei hipotekos teisėjo nutartis turėtų būti vykdomi kartu vienoje vykdomojoje byloje pas tą patį antstolį.

20Atsakovo G. P. prašymas sustabdyti apeliacinį procesą tenkinamas, o atsakovo UAB „ATO projektai“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

21CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Iš skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo aišku, kad iš atsakovo G. P. bei kitų atsakovų solidariai priteista negrąžinto kredito suma ir palūkanos būtent dėl to, kad AB DnB NORD bankas ir UAB „ATO projektai“ kreditavimo sutarties Nr. 3477-06IL pasirašymo dieną G. P. pasirašė laidavimo sutartį Nr. 187-06L, kuria įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu už UAB „ATO projektai“ prievolių pagal minėtą kreditavimo sutartį neįvykdymą. Atitinkamai nuginčijus 2006 m. rugsėjo 12 d. laidavimo sutartį Nr. 187-06L, neliktų G. P., kaip solidaraus skolininko, civilinės atsakomybės pagrindo (CK 6.77 str. 1 d., 681 str.), t. y. tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys (CPK 182 str. 2 p.), o Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3682-585/2010 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-147/2010). Tiesa, ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (T. 1, b. l. 199-205) yra pareiškęs tik G. P., o už prievolių AB DnB NORD bankui pagal kreditavimo sutartį Nr. 3477-06L įvykdymą laidavo ne tik G. P., bet ir R. V. (laidavimo sutartis Nr. 184-06IL), G. B. (laidavimo sutartis Nr. 185-06L), I. G. (laidavimo sutartis Nr. 186-06L). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, visus atsakovus byloje sieja privalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis (CPK 43 str. 1 d. 1 p., 44 str. 3 d.), nes juos sieja bendra pareiga kreditoriui, o vieno iš laiduotojų eliminavimas turėtų įtakos kitų atsakovų pareigoms, todėl reikalavimų negalima išskirti į atskiras bylas. Tokiu būdu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-229/2009 stabdytina iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3682-585/2010.

22Be to, iš atsakovo UAB „ATO projektai“ pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kartu su prašymu pateiktų dokumentų aišku, kad ieškovo AB DnB NORD banko iniciatyva yra pradėtas išieškojimas iš bankui įkeisto turto (turtas įkeistas užtikrinant 2006 m. rugsėjo 12 d. kreditavimo sutarties Nr. 3477-06Il įvykdymą). Atitinkamai hipotekos kreditorius, pasirinkęs savo teisių gynybos būdą pagal CPK XXXVI skyriaus normas, turi teisę reikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui ir už jį laidavusiam asmeniui ginčo teisenos tvarka, tačiau šie reikalavimai gali būti nagrinėjami iš esmės tik išsiaiškinus, ar hipotekos kreditorius turi reikalavimo teisę materialiąja prasme, t. y. kai paaiškės, kad įkeisto turto nepakanka įvykdyti prievoles kreditoriui, nes tik pardavus įkeistą turtą paaiškės, ar hipotekos kreditorius turi teisę į ieškinio patenkinimą nagrinėjamoje byloje, o jei turi – tai kokiu mastu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112/2010). Tokiu būdu nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-229/2010 stabdytina ir CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki turto (2,2400 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ) ir nuosavybės teise priklausančio UAB „ATO projektai“) pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 93 V/2009, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme numatytais pagrindais.

23Sustabdžius apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-229/2010, nėra pagrindo tenkinti atsakovo UAB „ATO projektai“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stabdant išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 93V/2009 (CPK 1145 str. 1 d. 10 p.), nes kaip 2010 m. balandžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino ir pats atsakovų UAB „ATO projektai“ ir G. P. atstovas advokatas E. S., kredito sutarties ir įkeitimo sutarties bylos dalyviai neginčija, o pirminis išieškojimas turėtų būti iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192, 4.193 str., CPK 558 str.).

24Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iš dėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi CPK 148 straipsniu, 163 straipsnio 3 punktu, 164 straipsnio 4 punktu, 302 straipsniu,

Nutarė

25Civilinę bylą Nr. 2A-229/2010 pagal atsakovo UAB „ATO projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo sustabdyti iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3682-585/2010 pagal G. P. ieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o taip pat iki turto pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 93 V/2009, pardavimo ar hipotekos pasibaigimo kitais įstatyme numatytais pagrindais.

26Atsakovo UAB „ATO projektai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas AB DnB Nord bankas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį... 5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įstatymo nustatyta tvarka... 6. Tiek laidavimas, tiek hipoteka yra savarankiški prievolių užtikrinimo... 7. Konkrečiu atveju pateiktose šalių pasirašytose laidavimo sutartyse 1.1.... 8. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepagrįstas atsakovų... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ATO projektai“ nesutinka su Vilniaus... 10. 1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja imperatyvioms... 11. 2. Skundžiamas teismo sprendimas suteikia galimybę bankui išsiieškoti iš... 12. 3. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovui iš... 13. Asiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB DnB NORD bankas prašo UAB... 14. 1. Apeliantas nepagrįstai tapatina sąvokas „priteisti“ ir... 15. 2. Šiuo metu įkeisto turto vertė yra žymiai mažesnė nei atsakovų skola,... 16. 3. Kelių vykdomųjų dokumentų dėl tos pačios prievolės buvimas... 17. 4. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas G. P.... 19. Be to, bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu UAB „ATO... 20. Atsakovo G. P. prašymas sustabdyti apeliacinį procesą tenkinamas, o atsakovo... 21. CPK 163 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą tuo... 22. Be to, iš atsakovo UAB „ATO projektai“ pateikto prašymo dėl laikinųjų... 23. Sustabdžius apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-229/2010,... 24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau iš dėstytas aplinkybes... 25. Civilinę bylą Nr. 2A-229/2010 pagal atsakovo UAB „ATO projektai“... 26. Atsakovo UAB „ATO projektai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių...