Byla 2A-43-265/2014
Dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, A. V

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Erikos Misiūnienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų M. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams M. S. ir J. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, A. V.,

Nustatė

2ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti solidariai iš atsakovų M. S. ir J. S. 3 661,16 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, įskaitant 110 Lt žyminį mokestį, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodo, kad 2011-07-27 dėl M. S., vairavusio J. S. automobilį VW Passat, v. n. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta A. V. priklausanti transporto priemonė Ford Focus, v. n. ( - ) Eismo įvykio metu transporto priemonė VW Passat, v. n. ( - ) nebuvo apdrausta Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau LRTPVCAPD). AB „Lietuvos draudimas“ atlygino eismo įvykio metu transporto priemonei Ford Focus, v. n. ( - ) padarytą žalą, t.y. išmokėjo trečiajam asmeniui A. V. 3 661,16 Lt draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas Paslaugų suteikimo sutarties 2.1.3. p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą A. V. 3 661,16 Lt išmoką.

3Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo medžiagoje Nr. 93N-1033080-11 kaltininku pripažintas ir pagal ATPK 127 str. 2 d. 123 str. 5 d. nubaustas M. S.. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad M. S. 2011-07-27, apie 16.50 val. Šilalės r. sav., Požerės k., kelio Telšiai – Varniai- Laukuva 42,25 km. vairavo automobilį VW PASSAT, v. n. ( - ) prieš sukdamas į kairę nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir susidūrė su jį pradėjusiu lenkti automobiliu. Nutarimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl yra įsiteisėjęs. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo kaltę dėl įvykusio autoįvykio įrodo ir 2013-05-31 ekspertizės akto Nr. 11K-52(13) išvados. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su atsakovų argumentu, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikšti. Teismas konstatavo, kad ieškovas draudiko funkcijų neatlieka, dėl to tarp ieškovo ir atsakovų nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai, todėl taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodė, kad CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento ir jam yra taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (LAT 2006 m. rugpjūčio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-438/2006; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, c. b. Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. gegužės 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-271/2012).

4Atsakovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino atsakovo M. S. kaltės klausimą eismo įvykio metu. Pasak atsakovų, M. S. buvo nepagrįstai apkaltintas policijos pareigūno dėl įvykusio eismo įvykio. Kaip nurodo atsakovai, teismo posėdžio metu atsakovo M. S. nurodomos aplinkybės patvirtina, jog jis dėl eismo įvykio nekaltas. Pasak atsakovo M. S., pirmosios instancijos teismas neįvertino jo paaiškinimo, jog jis jau buvo bebaigiąs manevrą į kairę, kai į jį atsitrenkė trečiasis asmuo A. V.. Atsakovų vertinimu, aplinkybė, jog M. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas, neįrodo jo kaltės dėl įvykusio eismo įvykio. Taip pat atsakovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šioje byloje netaikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013 pateiktiems išaiškinimams.

5Ieškovas su atsakovų apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė teisės normas. Nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir pagrįstai konstatavo, kad šiam nagrinėjama ginčui taikoma trejų, o ne vienerių metu ieškinio senatis.

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

8Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino automobilio vairavusio asmens kaltę. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, ar dėl autoįvykio yra kaltas atsakovas M. S., pagrįstai vadovavosi Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato administracinio teisės pažeidimo medžiaga Nr. 93N-1033080-11. Kaip matyti iš šios medžiagos, atsakovui M. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame konstatuota, kad jis pažeidė KET reikalavimus. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą 2011-08-02 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje atsakovas buvo pripažintas kaltu, jam skirta 100 Lt bauda. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nutarimas įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Dėl to šis nutarimas, teisėjų kolegijos nuomone, turėtų būti vertintinas kaip oficialus rašytinis įrodymas, kuris turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepaisant to, jog byloje buvo paskirta bei atlikta ekspertizė, tačiau ekspertizės akto išvados oficialaus rašytinio įrodymo dėl atsakovo M. S. kaltės nepaneigia. Atsakovai taip pat nenurodo argumentų, kurios teismui leistų ekspertizės išvadas pripažinti kaip paneigiančias oficialius rašytinius įrodymus dėl atsakovo kaltės. Priešingai, kaip matyti iš ekspertizės akte esančios schemos, atsakovui likus trims sekundėms iki posūkio jis jau buvo lenkiamas trečiojo asmens, dėl to turėjo jį praleisti. Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas atsakovų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias bei proceso teisės normas, laiko nepagrįstais.

9Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teises normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstravo, jog ieškovas draudiko funkcijų neatlieka, dėl to tarp ieškovo ir atsakovų nesusiklostė draudimo teisiniai santykiai. Šią poziciją grindė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika. Tuo tarpu atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma nutartis šiuo nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi skiriasi joje nurodytos aplinkybės nuo esančių šioje byloje. Pažymėtina, jog atsakovų nurodomoje nutartyje šalys buvo draudimo bendrovės, kuri viena iš jų įgyvendino regreso teisę, tarp bylos šalių buvo susiklostę draudimo teisiniai santykiai. Asmuo, kuris buvo padaręs žalą, savo atsakomybę buvo apdraudęs. Tuo tarpu šiuo nagrinėjamu atveju viena iš bylos šalių nėra draudikas, tarp ieškovės ir atsakovų nėra susiklostę draudimo teisiniais santykiai, atsakovai savo civilinės atsakomybės apdraudę nebuvo. Be to, šioje nutartyje aiškiai nurodyta, kad reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimui gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, o ne žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Dėl to taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senačiai taikomas sutrumpintas trejų, o ne vienerių metų terminas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nepažeidė materialinės teisės normų.

10Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai