Byla I-2882-331/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

2dalyvaujant pareiškėjui V. A.,

3Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui,

4viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6pareiškėjas skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 500 Eur žalos atlyginimą.

7Paaiškino, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisė 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisingumo ministerija neįvykdė sprendimo per Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatytą 3 mėnesių terminą, o priteistą sumą padalijo antstoliams. Pagal Įstatymo 47 straipsnio 2 ir 3 dalis, iš žalos atlyginimo sumų negali būti išskaičiuojami pinigai. Dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išmokėta priteista suma, jis patyrė fizinius nepatogumus (negalėjo protezuoti dantų, susipyko su artimaisiais, negalėjo įsigyti higienos priemonių, radijo aparatūros). Pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą.

8Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti, palaikė skundo argumentus.

9Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 16–18) teigia, kad jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu atlikta nebuvo, todėl nėra pagrindo ir valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti. Teisingumo ministerija 2016 m. gegužės 23 d. gavo pareiškėjo prašymą išmokėti jam 400 Eur žalai atlyginti. Minėta žala pareiškėjui buvo priteista Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2674-423/2015. Inicijuojant procedūras dėl priteistos žalos išmokėjimo buvo nustatyta, kad Teisingumo ministerijoje yra gauti antstolių Regimanto Budreikos ir Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės patvarkymai, kuriais buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos bei nurodyta, kad areštuotas lėšas privalu pervesti į antstolių depozitines sąskaitas. Apie minėtus patvarkymus ir lėšų areštą pareiškėjas buvo informuotas antstolių. Taip pat Teisingumo ministerija 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (1.34.)7R-741 informavo pareiškėją, kad jam priteista 400 Eur suma įmokėta į antstolių depozitines sąskaitas.

10Teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnyje. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir teismas pripažino antstolio veiksmus neteisėtais, Teisingumo ministerija neturi. Taip pat Teisingumo ministerija negali spręsti dėl patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti dėl antstolei mokėtinų lėšų dydžio, atskaitymų ir kitų aplinkybių, jeigu apie tai nėra nurodyta patvarkymuose. Teisingumo ministerija tinkamai įvykdė jai priskirtas funkcijas ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

11Nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos, nes nėra vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos - neteisėto veiksmo (neveikimo). Pareiškėjas nepagrįstai ir deklaratyviai nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, jis nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų atsirado neigiami padariniai.

12Teismo posėdyje Teismingumo ministerijos atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

13S k u n d a s a t m e s t i n a s.

14Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas patyrė Teisingumo ministerijai neįvykdžius Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo, t. y. nepervedus į jo sąskaitą 400 Eur.

15Pareiškėjas teigia, kad Teisingumo ministerija nevykdo teismo sprendimo, kuriuo jo naudai iš valstybės priteistas neturtinės žalos atlyginimas, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

16Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2674-423/2015 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės buvo priteista 400 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1183-143/2016 pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė (LITEKO).

17Pareiškėjas 2016 m. gegužės 20 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydamas pervesti jo naudai priteistą neturtinę žalą (b. l. 22). Teisingumo ministerija 2016 m. birželio 2 d. raštu informavo pareiškėją, kad jo prašymas bus įvykdytas ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., paaiškindama, kad papildomai jo neinformuos, prašė domėtis asmeniškai apie priteistinos pinigų sumos pervedimą į jo sąskaitą (b. l. 20). Pareiškėjas 2017 m. sausio 2 d. prašymu dar kartą kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl priteistos pinginės sumos pervedimo, prašė paaiškinti nepervedimo priežastis (b. l. 23). Teisingumo ministerija 2017 m. sausio 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad buvo gauti antstolių patvarkymai dėl pareiškėjo lėšų arešto, todėl 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymais Nr. 22412 ir Nr. 24395 piniginės lėšos pervestos į antstolių Regimanto Budreikos ir Nemiros Šiugždaitės depozitines sąskaitas (b. l. 21, 24–27).

18Pareiškėjas savo skundą argumentuoja tuo, kad Teisingumo ministerija jam neišmokėjo teismo priteistos piniginės sumos, todėl jis patyrė fizinius nepatogumus, negalėjo protezuoti dantų, susipyko su artimaisiais, negalėjo įsigyti higienos priemonių, radijo aparatūros, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą.

19Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas).

20Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

21Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas - Teisingumo ministerija. Teismo sprendimu priteistą žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo, Teisingumo ministerija turi įvykdyti nevėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).

22Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo 2016 m. gegužės 20 d. prašymas išmokėti jam LVAT 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi priteistą neturtinę žalą Teisingumo ministerijoje gautas 2016 m. gegužės 23 d. (b. l. 22). Teisingumo ministerija minėtą teismo nutartį turėjo įvykdyti per tris mėnesius, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. Tačiau Teisingumo ministerijoje 2016 m. kovo 17 d. buvo gauti antstolių Nemiros Šiugždaitės ir Regimanto Budreikos patvarkymai dėl lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis arešto, kuriais buvo prašoma areštuoti V. A. priklausančias pinigines lėšas, o esančias pinigines lėšas pervesti į antstolių depozitines sąskaitas. Šie antstolių patvarkymai buvo adresuoti ir pareiškėjui. Bendra patvarkymais pareiškėjui areštuotų piniginių lėšų suma – 13 815,81 Eur. Vykdydama antstolių patvarkymus, Teisingumo ministerija 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymais pareiškėjui priteistas ir areštuotas lėšas pervedė antstoliams (b. l. 24-27).

23Antstolis - valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, todėl antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

24Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnis). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Vykdymo procese antstoliai turi teisę areštuoti skolininkui priklausantį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat ir pinigų sumas ar kitokį turtą, priklausančias gauti iš kitų asmenų, įskaitant teises turtines teises į pinigines lėšas (CPK 688, 749 straipsniai). Nagrinėjamu atveju antstoliai areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, kurias vykdydama įstatymo pavestas funkcijas (valdydama asignavimus) pareiškėjui turėjo išmokėti Teisingumo ministerija. Antstolių patvarkymų dėl piniginių lėšų arešto gavimo dieną teismo sprendimas dar nebuvo įvykdytas, t. y. piniginės lėšos neturtinei žalai atlyginti nebuvo išmokėtos. Šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytas pinigų sumas, iš kurių negali būti išieškoma. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad Teisingumo ministerija neabejotinai privalėjo vykdyti antstolių nurodymus (patvarkymus) ir pervesti pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas į antstolių depozitines sąskaitas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

25Teisingumo ministerija paaiškino, kad apie minėtus patvarkymus ir lėšų areštą pareiškėjas buvo informuotas antstolių, taip pat Teisingumo ministerija 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. (1.34.)7R-741 informavo pareiškėją, kad jam priteista 400 Eur suma įmokėta į antstolių depozitines sąskaitas. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad minėti patvarkymai pareiškėjui būtų įteikti nėra. Tačiau apie tai, kad jam priklausančios mokėti areštuotos lėšos pervestos į antstolių depozitines sąskaitas turimiems įsiskolinimams dengti neabejotinai buvo žinoma, nes Teisingumo ministerija 2017 m. sausio 25 raštu informavo pareiškėją (b. l. 21). Teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnyje. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę juos skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir teismas pripažino antstolio veiksmus neteisėtais, byloje nėra. Taip pat Teisingumo ministerija negali spręsti dėl patvarkymų teisėtumo ir pagrįstumo bei spręsti dėl antstolei mokėtinų lėšų dydžio, atskaitymų ir kitų aplinkybių, jeigu apie tai nėra nurodyta patvarkymuose.

26Taigi visos šios aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad Teisingumo ministerija tinkamai įvykdė jai priskirtas funkcijas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Teisingumo ministerijos veiksmų atsirado neigiami padariniai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

27Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais., 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

Nutarė

28pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,... 2. dalyvaujant pareiškėjui V. A.,... 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Aleksandrui Ivanovui,... 4. viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. pareiškėjas skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš... 7. Paaiškino, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d.... 8. Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti, palaikė skundo... 9. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija nesutinka su... 10. Teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai... 11. Nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos, nes nėra... 12. Teismo posėdyje Teismingumo ministerijos atstovas prašė skundą atmesti... 13. S k u n d a s a t m e s t i n a s.... 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią... 15. Pareiškėjas teigia, kad Teisingumo ministerija nevykdo teismo sprendimo,... 16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apygardos... 17. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 20 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo... 18. Pareiškėjas savo skundą argumentuoja tuo, kad Teisingumo ministerija jam... 19. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Žalos,... 20. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir... 21. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų,... 22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo 2016 m. gegužės 20 d.... 23. Antstolis - valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų... 24. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko... 25. Teisingumo ministerija paaiškino, kad apie minėtus patvarkymus ir lėšų... 26. Taigi visos šios aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai patvirtina, kad... 27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 28. pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 29. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...