Byla A-1183-143/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 4–7, 118) į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2013 m. kovo mėn. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi buvo laikomas nesudarant normalių kalinimo sąlygų, perpildytose kamerose, kalinimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, buvo šalta, drėgna, trūko oro ir šviesos. Jis buvo laikomas perpildytame tardymo izoliatoriuje, ploto vienam asmeniui teko mažiau nei nustatyta teisės aktuose. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:1999), minimali gyvenamojo ploto norma vienam nuteistajam turėjo būti ne mažesnė nei 3,6 kv. m. Atsakovas pažeidė šių normų reikalavimus. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Kauno tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant sveikatą, nesudarant normalių bausmės atlikimo sąlygų, žeminant jo orumą. Dėl šių aplinkybių patyrė didžiulę neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais, t. y. jis patyrė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją.

6Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į skundą (b. l. 12–16) prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atmesti skundą kaip nepagrįstą.

7Kauno tardymo izoliatorius nurodė, kad dėl objektyvių, ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas mažesnio, nei teisės aktų nustatyto 3,6 kv. m, ploto sąlygomis. Tokie pažeidimai susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais. Be to, pareiškėjo skundo teiginiai apie tai, jog kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, buvo šalta, drėgna, trūko oro ir šviesos, neatitinka tikrovės, jokių objektyvių duomenų patvirtinti skunde nurodytoms aplinkybėms pareiškėjas teismui nepateikė ir per visą buvimo laiką tardymo izoliatoriuje nesikreipė į izoliatoriaus administraciją ar Visuomenės sveikatos centrą dėl ploto trūkumo ar kitų kalinimo sąlygų.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu (b. l. 129–133) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 400 Eur (1 381,12 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, o dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmetė.

10Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2013 m. kovo mėn.

11Teismas nurodė, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį (Civilinio kodekso (toliau –

12ir CK) 1.126 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, imperatyviai pabrėžė, kad, nagrinėjant administracines bylas

13dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (Teismų įstatymo 33 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13, 20 str.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 ir kt.). Teismas pažymėjo, jog pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 ,,Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1, 7.4 p.). CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo. Pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo teigimu, buvo padaryta laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2013 m. kovo mėn. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad jis į teismą kreipėsi anksčiau dėl kalinimo sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas prašė neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, teismas padarė išvadą, jog kilusio ginčo atveju turi būti vertinamas laikotarpis už 3 metus – nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2015 m. balandžio 2 d., kadangi pareiškėjas 2015 m. balandžio 2 d. skundu kreipėsi į teismą. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas jau pakankamai ilgai atliko bausmę pataisos namuose ir jam objektyviai turėjo būti žinomos pagrindinės teisės aktų (įstatymų ir įstatymus įgyvendinančių aktų), reglamentuojančių suėmimo (kalinimo) sąlygas, nuostatos. Be to, neturtinė žala – tai pareiškėjo subjektyvūs išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Teismui nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas anksčiau kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją dėl laikymo sąlygų. Teismas konstatavo, kad nenustatyta jokių CK 1.129, 1.130 straipsniuose įtvirtintų pagrindų, kurie duotų pakankamą pagrindą svarstyti klausimus ir apie ieškinio senaties terminų sustabdymą arba jų eigos nutraukimą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3, 4 d., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Įvertinęs bylos įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo svarstyti ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą (ABTĮ 57 str.).

14Teismas pažymėjo, jog CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nustatė, kad pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam esant Kauno tardymo izoliatoriuje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija), Konstituciją, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kitų teisės aktų reikalavimus), jis buvo laikomas perpildytose patalpose. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktuose. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjui ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13, 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

15Teismas nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 ,,Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 punktas – ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Nustatė, kad pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. kovo 28 d. kalėjo 81 dieną kamerose Nr. 204, Nr. 140, Nr. 163, Nr. 206, kuriose teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m ploto nebuvo užtikrintas. Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Teismas padarė išvadą, kad, pareiškėjui kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, tam tikrais laikotarpiais nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. kovo 28 d. 81 dieną nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerose, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose (trūko atitinkamai 0,41, 0,77, 1,24, 0,87, 0,32, 0,51, 1,03 kv. m ploto). Atsakovas atsiliepime neginčijo fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką buvo pažeisti. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktų garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1181/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

16Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-121/2009), tačiau, nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes. Teismas akcentavo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, pareiškėjas buvo kalinamas 81 parą, ženkliai pažeidžiant teisės

17aktų nustatytą minimalią ploto normą. Pažymėjo, kad Kauno tardymo izoliatorius yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota. Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją, kad jo sveikatos būklė jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje būtų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 400 Eur (1 381,12 Lt) ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

18Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindė aplinkybėmis,

19jog kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, buvo šalta, drėgna, trūko oro ir šviesos. Pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. vasario 10 d. įsakyme Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano patvirtinimo“ III skyriuje numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9.00 val. iki 15.00 val. išjungti dirbtinio apšvietimo lempas. Kitu paros metu elektros apšvietimas yra įjungiamas, be to, kamerų langai užtikrina natūralią dienos šviesą. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktą, gyvenamosiose patalpose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Ginčo laikotarpiu Kauno visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, kurių metu buvo tikrinamos ir apšviestumo sąlygos. Pagal patikrinimų rezultatus, dirbtinio apšvietimo sistemos parametrai Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose iš esmės

20atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Kaip nurodė atsakovas, kamerose, kuriose dirbtinė apšvieta matuojant neatitiko reikalavimų, buvo pakeistos susidėvėjusios lempos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad natūralaus apšvietimo koeficientas ir patalpos apšvieta savo prasme yra skirtingi dydžiai. Koeficientas parodo, kuri šviesos dalis patenka į kamerą (bedimensinis dydis), apšvieta parodo šviesos energijos srauto, krintančio į paviršių, kiekį (matuojamas liuksais). Ji priklauso nuo saulės padėties, debesuotumo ir kitų veiksnių. Per metus tos pačios paros, tą pačią valandą natūrali apšvieta gali skirtis, taigi, net esant mažam natūralaus apšvietimo koeficientui, kameros apšvieta gali būti pakankama arba net viršyti minimalią reikalaujamą pagal normatyvus. Atsakovas nurodė, jog, esant reikalui rašyti ar skaityti, kameroje esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, jog jam prašant būtų atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą, taip pat duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl dirbtinio apšvietimo įjungimo tarp 9.00 val. ir 16.00 val. Teismas nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog Kauno visuomenės sveikatos centras reguliariai tikrina Kauno tardymo izoliatoriaus kamerų mikroklimatą. Kamerų mikroklimato parametrai iš esmės atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kamerų apšvietimas ar mikroklimatas turėjo įtakos pareiškėjo fizinei ar psichinei būsenai. Įrašai pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje patvirtino, jog jis į Kauno tardymo izoliatorių atvyko jau diagnozavus jam dermatitą, o Kauno tardymo izoliatoriaus medikams skundėsi dėl nemigos, nurodė, jog nervinasi dėl teismo, šeimyninių santykių, bet ne dėl kalinimo sąlygų.

21Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad paminėti pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šių argumentų teismas nevertino kaip pakankamų neturtinei žalai, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatuoti. Dėl paminėtų priežasčių šią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

22III.

23Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 139–141) nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimu.

24Pareiškėjas nurodo, kad neseniai sužinojo, jog gali kreiptis į teismą teisės aktų nustatyta tvarka. Jam atlygintina už visą kalinimo laikotarpį. Kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl patyrė didžiulę moralinę žalą. Būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, daug kartų žodžiu kreipėsi į administraciją dėl blogų sąlygų, tačiau nebuvo sureaguota. Pažymi, kad, nesant kamerose šilto vandens, tekdavo valgyti iš riebaluotų indų. Pasivaikščiojimas vieną valandą kiemelyje nedavė teigiamų rezultatų. Dėl kalinimo perpildytose kamerose neturėjo galimybės judėti, mankštintis, trūko oro, kamavo galvos skausmai ir svaigimas, kildavo konfliktai. Kvietėsi psichologą ar psichiatrą, bet buvo nurodyta kreiptis raštu. Taikant senaties terminą būtų išvengta atsakomybės. Atsižvelgtina į besivystančią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl kalinimo sąlygų. Priteista piniginė kompensacija yra akivaizdžiai per maža. Kalėdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, patyrė 15 000 Eur neturtinę žalą, kuri jam atlygintina.

25Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 146–147) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

26Kauno tardymo izoliatorius nurodo, kad apeliantas pateikia naujus argumentus, kurių nepateikė skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu. Pareiškėjo žodiniai prašymai, skundai ir pareiškimai buvo išklausyti ir patenkinti. Pareiškėjas nenurodė senaties termino netaikymo pagrindo. Teismas teisingai nusprendė ir teisėtai taikė pareiškėjo skundui senaties terminą. Teismas neturtinę žalą gali tik pripažinti arba pripažinti ir vertinti ją pinigais. Teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Pareiškėjas prašo priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą, patirtą kalint Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjo skundą, be kita ko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus ir spręstinas šio termino taikymas byloje nagrinėjamoje situacijoje.

31Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje

32Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje

33Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

34Remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo

35(2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad (kaip jau buvo pasakyta) pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgus į paminėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų (tarp jų ir Konvencijos) reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento turi būti skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013-05-20 nutartį administracinėje byloje

36Nr. A146-307/2013 ir kt.).

37CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Įvertinusi paminėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. balandžio 2 d., tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą, kolegija sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galbūt atliekamus pažeidimus, todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2012 m. balandžio 2 d.

38Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo teisių gynimo prasme nagrinėjamoje byloje aktualus jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpis nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. kovo 28 d.

39Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą kalint Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Reikalavimą priteisti iš Kauno tardymo izoliatoriaus atstovaujamos valstybės 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pareiškėjas grindžia nuorodomis į tai, kad buvo kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Pareiškėjas, prašydamas priteisti jam paminėtą neturtinę žalą, akcentuoja, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jam tekę gyvenamojo ploto dydžiai ženkliai skyrėsi nuo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytų vienam asmeniui tenkančių minimalių gyvenamojo ploto normų. Atsižvelgiant į pareiškėjo teismui nurodytus argumentus (kurie atskleidžia jo teismui paduoto skundo pagrindą), nagrinėjamoje byloje yra būtina išaiškinti pareiškėjo skunde nurodytų ABTĮ 86 straipsnio taikymo požiūriu bylai reikšmingų faktinių aplinkybių buvimo faktą ir (jas nustačius) pateikti jų vertinimą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme.

40Pasisakydama dėl teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

41Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl tam tikros valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

42Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindžia nuoroda į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto (pagal kurį, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m) pažeidimą bei tuo, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis.

43Pasisakydama dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo, kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta ir aptarta faktinė aplinkybė, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiškėjas 81 parą buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo nuolat mažesnis, nei nustatyta 3,6 kv. m norma. Šios faktinės aplinkybės yra pakankamos tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas paminėtos 3,6 kv. m dydžio gyvenamojo ploto normos laikymasis. Todėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto pažeidimo faktas kolegijos pripažintinas nustatytu. Kartu pripažintinas nustatytu ir atsakovo veiksmų neteisėtumo faktas CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Pažymėtina, kad tokiam atsakovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti neturi reikšmės atsakovo nurodyti argumentai dėl jo kaltės nebuvimo, nes kaltės institutas tokio pobūdžio bylose nėra taikomas (CK 6.271 str. 1 d.). Atsižvelgdama į šio pažeidimo trukmę, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje kartu turi būti konstatuotas ir pareiškėjo atžvilgiu padarytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio (pagal jį, niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi, ar jis baudžiamas) nuostatų pažeidimas. Tokio pažeidimo reikšmė nagrinėjamai bylai ir jo sąsaja su pareiškėjo nurodyta (tariamai jo patirta) neturtine žala turi būti nustatomi pagal

44CK 6.250 straipsnyje nurodytas taisykles.

45Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų higienos sąlygų kitų jo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygų tariamo pažeidimo, kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir detaliai aptarė kiekvienos iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių reikšmingumo bylai klausimą. Kolegija, sutikdama su teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir jų nekartodama, pritaria teismo padarytoms išvadoms, kad teisės taikymo ir fakto nustatymo požiūriais pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, negali būti pripažintas pagrįstu.

46Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išsakytus argumentus, pirmiausia sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šios teisės normos (pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos nustatymo) taikymo prasme nagrinėjamai bylai yra aktualūs ir reikšmingi paminėti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto pažeidimai, t. y. aplinkybė, kad pareiškėjas 81 parą buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo nuolat mažesnis, nei nustatyta 3,6 kv. m norma.

47Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindama išvardytų nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi paminėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

48Atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio (kartu ir Konvencijos 3 str.) taikymo bei į konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams, sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui priteistina 400 Eur dydžio suma teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvati jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisinga.

49Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

50Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

51Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

52Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su... 5. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. sausio 16 d. iki 2013 m. kovo mėn. buvo... 6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus,... 7. Kauno tardymo izoliatorius nurodė, kad dėl objektyvių, ne nuo atsakovo... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu (b.... 10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti... 11. Teismas nurodė, kad atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį (Civilinio... 12. ir CK) 1.126 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 13. dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos... 14. Teismas pažymėjo, jog CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi)... 15. Teismas nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. įsigaliojo Lietuvos... 16. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 17. aktų nustatytą minimalią ploto normą. Pažymėjo, kad Kauno tardymo... 18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindė... 19. jog kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, buvo šalta, drėgna, trūko oro ir... 20. atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Kaip nurodė... 21. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad... 22. III.... 23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 139–141) nesutinka su Kauno apygardos... 24. Pareiškėjas nurodo, kad neseniai sužinojo, jog gali kreiptis į teismą... 25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus,... 26. Kauno tardymo izoliatorius nurodo, kad apeliantas pateikia naujus argumentus,... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Pareiškėjas prašo priteisti 15 000 Eur neturtinę žalą, patirtą kalint... 31. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis... 32. Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr.... 33. Nr. A556-150/2011, 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr.... 34. Remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo... 35. (2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti... 36. Nr. A146-307/2013 ir kt.).... 37. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties... 38. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pritaria pirmosios instancijos... 39. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą kalint Kauno tardymo... 40. Pasisakydama dėl teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje,... 41. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri... 42. Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, kad Kauno... 43. Pasisakydama dėl byloje esančių įrodymų įvertinimo, kolegija pažymi, kad... 44. CK 6.250 straipsnyje nurodytas taisykles.... 45. Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų higienos sąlygų kitų jo laikymo... 46. Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje... 47. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis... 48. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio (kartu ir... 49. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas... 50. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.... 51. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 52. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą... 53. Nutartis neskundžiama....