Byla I-2674-423/2015
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei, dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui A. A. P., nedalyvaujant pareiškėjui V. A. ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Pareiškėjas V. A. savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-7).

3Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2011-01-16 iki 2013 m. kovo mėn. jis buvo patalpintas į Kauno tardymo izoliatorių, neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi buvo laikomas nesudarant normalių kalinimo sąlygų, buvo laikomas perpildytose kamerose, kalinimo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, buvo šalta, drėgna, trūko oro ir šviesos. Jis buvo laikomas perpildytame tardymo izoliatoriuje, nustatyto ploto vienam asmeniui teko mažiau nei nustatyta teisės aktuose. Pagal Lietuvos higienos normą HN 76:1999 minimali gyvenamojo ploto norma vienam nuteistajam turėjo būti ne mažesnė nei 3,6 kv. m. Šių normų reikalavimus atsakovas pažeidė. Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Kauno tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant sveikatą, nesudarant normalių bausmės atlikimo sąlygų, žeminant jo orumą. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė didžiulę neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais, t.y. jis patyrė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją. Prašė skundą tenkinti.

4Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 12-16) nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl objektyvių, ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių atskirais laikotarpiais pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas mažesnio, nei teisės aktais nustatyto 3,6 kv. m. ploto sąlygomis. Tokie pažeidimai susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais Be to, pareiškėjo skundo teiginiai apie tai, jog kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, buvo šalta, drėgna, trūko oro ir šviesos neatitinka tikrovės, jokių objektyvių duomenų patvirtinti skunde nurodytoms aplinkybėms pareiškėjas teismui nepateikė ir per visą buvimo laiką tardymo izoliatoriuje nesikreipė į izoliatoriaus administraciją ar Visuomenės sveikatos centrą dėl ploto trūkumo ar kitų kalinimo sąlygų. Prašė skundo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

5Skundas tenkintinas iš dalies.

6Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) nuo 2011-01-16 iki 2013 m. kovo mėn.

7Atsakovas teismo prašė taikyti ieškinio senatį (b.l. 15). Teismas pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, imperatyviai pabrėžė, kad nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (Teismų įstatymo 33 str., ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2007-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 ir kt.). Teismas pabrėžia, kad pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi realią galimybę suvokti apie jo teisės pažeidimą (Teismų įstatymo 33 str., LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 7.1 p.). Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (LAT teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 7.4 p.). CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl padarytos žalos (taip pat ir neturtinės) atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo teigimu, buvo padaryta laikotarpiu nuo 2011-01-16 iki 2013 m. kovo mėn. Kaip jau buvo paminėta, atsakovas teismo prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad jis į teismą kreipėsi ankščiau dėl kalinimo sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas prašo neturtinės žalos, įvertintos pinigais, atlyginimo. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kilusio ginčo atveju turi būti vertinamas laikotarpis už 3 metus - nuo 2012-04-02 iki 2015-04-02, kadangi pareiškėjas 2015-04-02 skundu kreipėsi į teismą (b.l. 9). Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas jau pakankamai ilgą laiką atlikinėjo bausmę pataisos namuose ir jam objektyviai turėjo būti žinomos pagrindinės teisės aktų (įstatymų ir poįstatyminių aktų), reglamentuojančių suėmimo (kalinimo) sąlygas, nuostatos. Be to, neturtinė žala – tai pareiškėjo subjektyvūs išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.. Iš to seka, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas ankščiau kreipėsi į Kauno TI administraciją dėl laikymo sąlygų. Teismas konstatuoja, kad nenustatyta jokių CK 1.129 str., 1.130 str. įtvirtintų pagrindų, kurie duotų pakankamą pagrindą svarstyti klausimus ir apie ieškinio senaties terminų sustabdymą arba jų eigos nutraukimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 str. 2 d.), teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3, 4 d., Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d.) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Įvertinęs bylos įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo svarstyti ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą (ABTĮ 57 str.).

8ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

9Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam esant Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimo. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Konstituciją, Higienos normą HN 76:2010, kitų teisės aktų reikalavimus), jis buvo laikomas perpildytose patalpose. Kaip vieną iš pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotą teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Iš to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas, antisanitarines sąlygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. Šiuo atveju, ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

10Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotą asmeniui, laikomam pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

11Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno TI laikotarpiu nuo 2012-04-02 iki 2013-03-28 kalėjo 81 dieną kamerose Nr. 204, 140, 163, 206, kuriose teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas (b.l. 61-78). Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

12Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno TI, atskirais laikotarpiais nuo 2012-04-02 iki 2013-03-28 81 dieną nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerose, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose (trūko atitinkamai 0,41, 0,77, 1,24, 0,87, 0,32, 0,51, 1,03 kv. m. ploto). Atsakovas atsiliepime neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką buvo pažeisti.

13Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. V. A. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Ž. T. Teismo praktikoje (Europos Ž. T. Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

14LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

15Kaip jau minėta, Kauno TI, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, pareiškėjas buvo kalinamas 81 parą ženkliai pažeidžiant teisės aktų nustatytą minimalią ploto normą (b.l. 61-78). Pažymėtina, kad Kauno TI yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota.

16Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, neesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją, kad jo sveikatos būklė jam kalint Kauno TI būtų pablogėjusi, taip pat neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 400 Eur (1381,12 Lt) ir ši suma priteistina iš atsakovo.

18Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog kamerose, kuriose jis buvo kalinamas, buvo šalta, drėgna, trūko oro ir šviesos.

19Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-02-10 įsakyme Nr. V-30 „Dėl laisvės atėmimo vietų lėšų taupymo plano patvirtinimo“ ir Kauno TI direktoriaus 2009-02-12 įsakymo Nr. 1-13 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus lėšų taupymo plano pavirtinimo“ III skyriuje numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų kamerose šviesiu paros laiku nuo 9.00 val. iki 15.00 val. išjungti dirbtinio apšvietimo lempas. Kitu paros metu elektros apšvietimas yra įjungiamas, be to kamerų langai užtikrina natūralią dienos šviesą. Pagal Lietuvos higienos normos HM 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 22 punktą gyvenamosiose patalpose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Ginčo laikotarpiu Kauno visuomenės sveikatos centras atliko eilę patikrinimų, kurių metu buvo tikrinama ir apšviestumo sąlygos. Pagal patikrinimų rezultatus dirbtinio apšvietimo sistemos parametrai Kauno TI kamerose iš esmės atitiko HN 76:2010 reikalavimus (b.l. 97-117). Kaip nurodė atsakovas, kamerose, kuriose dirbtinė apšvieta matuojant neatitiko reikalavimų, buvo pakeistos susidėvėjusios lempos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad natūralaus apšvietimo koeficientas ir patalpos apšvieta savo prasme yra skirtingi dydžiai. Koeficientas parodo, kuri šviesos dalis patenka į kamerą (bedimensinis dydis), apšvieta parodo šviesos energijos srauto, krintančio į paviršių kiekį (matuojamas liuksais). Ji priklauso nuo saulės padėties, debesuotumo ir kitų veiksnių. Metų bėgyje tos pačios paros, tą pačią valandą natūrali apšvieta gali skirtis, taigi, net esant mažam natūralaus apšvietimo koeficientui, kameros apšvieta gali būti pakankama arba net viršyti minimalią reikalaujamą pagal normatyvus. Atsakovas nurodė, jo esant reikalui rašyti ar skaityti, kameroje esančių asmenų prašymu, įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, jog jam prašant būtų atsisakyta įjungti dirbtinį apšvietimą, taip pat duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl dirbtinio apšvietimo įjungimo tarp 9.00 val. ir 16.00 val.

20Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno visuomenės sveikatos centras reguliariai tikrina Kauno TI kamerų mikroklimatą (b.l.97-117). Kamerų mikroklimato parametrai iš esmės atitinka minėtos Higienos normos reikalavimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kamerų apšvietimas ar mikroklimatas turėjo įtakos pareiškėjo fizinei ar psichinei būsenai. Įrašai pareiškėjo Asmens sveiktos istorijoje patvirtina, jog jis į Kauno TI atvyko jau diagnozavus jam dermatitą, o Kauno TI medikams skundėsi dėl nemigos, nurodė, jog nervinasi dėl teismo, šeimyninių santykių, bet ne dėl kalinimo sąlygų (b.l.20-60).

21Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas

Nutarė

23Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

24Priteisti pareiškėjui V. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 400 Eur (1381,12 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

25Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

26Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta... 2. Pareiškėjas V. A. savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos... 3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2011-01-16 iki 2013 m. kovo mėn. jis... 4. Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą (b.l. 12-16) nurodė ir... 5. Skundas tenkintinas iš dalies.... 6. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl jo... 7. Atsakovas teismo prašė taikyti ieškinio senatį (b.l. 15). Teismas pažymi,... 8. ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas... 9. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo... 10. Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas... 11. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno TI laikotarpiu nuo... 12. Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno TI, atskirais laikotarpiais... 13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad dėl... 14. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad... 15. Kaip jau minėta, Kauno TI, pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo... 16. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis... 17. Įvertinus pažeidimo trukmę, jo pobūdį, neesant duomenų apie tai, kad... 18. Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog... 19. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-02-10 įsakyme Nr. V-30 „Dėl... 20. Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Kauno visuomenės sveikatos... 21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad minėti... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.... 24. Priteisti pareiškėjui V. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno... 25. Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.... 26. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...