Byla 2-95-727/2014
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje E. Š., bankrutavusi A. J. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Tytus“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, sekretoriaujant Lastai Baravykienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Jolitai Nemeikšienei, atsakovo atstovui Andriui Sadauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje E. Š., bankrutavusi A. J. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Tytus“,

Nustatė

2ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 251,63 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Ieškinio pareiškime (b.l. 1-3) nurodė ir teismui paaiškino (b.l. 119-120), jog dėl 2008-11-20 Lenkijoje, Suvalkų kelyje įvykusio eismo įvykio, dėl kurio kaltu Lenkijos Suvalkų miesto teismo nuosprendžiu pripažintas E. Š., vairavęs sunkiasvorį automobilį Mersedes Benz, valstybinis Nr. ( - ) priklausantį A. J. individuali įmonė, stipriai nukentėjo ir neteko darbingumo J.R.. Įvykio metu minėtas automobilis buvo draustas pas atsakovą. Dėl šio įvykio ieškovas 2009-04-03 sprendimu Nr. 10.33.C-12127, 2010-04-20 sprendimu Nr. 10.33.C-8503, 2012-04-06 sprendimu Nr. 10.19-20916, remdamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotomis darbingumo lygio pažymomis, J.R. nuo 2009-03-25 paskyrė ir mokėjo valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Nuo 2009-03-25 iki 2012-05-31 jos išmokėjo 22 114,87 Lt. Dėl šio įvykio J. R. paskirtos netekto darbingumo pensija mokama ir toliau. 2012-04-06 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 10.19-20916 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo Jurgitai Rebrovienei“ jai valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija paskirta nuo 2012-04-01 iki 2014-03-31. VSDFV Kauno skyrius nuo 2012-06-01 iki 2013-04-30 J. R. išmokėjo 6 251,63 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, nurodytu laikotarpiu dėl šio įvykio VSDFV biudžetui padaryta 6 251,63 Lt dydžio žala, kurią, ieškovo teigimu, privalo atlyginti draudikas.

3Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo, jog iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų yra atlyginama tik turtinė žala, socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai socialinio draudimo išmoka yra lygi arba mažesnė už nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, ji turi teisę reikalauti visos išmokėtos socialinio draudimo išmokos, o tais atvejais, kai socialinio draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiajam asmeniui padarytą turtinės žalos dydį - gali reikalauti tik tokios išmokėtos socialinio draudimo išmokos dalies, kuri neviršija nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos. Ieškovo išmokėtos išmokos visiškai nėra siejamos su objektyviai įrodytu ir konstatuotu turtinės žalos, kurią galimai patyrė išmokų gavėja, dydžiu. Ieškovas reikalaujamos sumos dydį grindžia tik jo paties surašytomis pažymomis apie J. R. priskaičiuotas išmokas. Be to, byloje nėra dokumentų (mokėjimo nurodymų ir pan.), pagrindžiančių, kad minėtos išmokos buvo išmokėtos. Atsakovo manymu, nėra įrodytas žalos dydis. Atsakovas posėdžio metu taip pat akcentavo tą aplinkybę, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-93-819/2012 yra konstatavęs, jog iki įvykio ir jo metu J. R. nedirbo, tuoj po įvykio įsidarbino, vadinasi jokių turtinių praradimų nepatyrė.

4Tretysis asmuo E. Š. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 20-22), prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 22, 38), apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 109), byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

5Tretysis asmuo bankrutavusi A. J. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB ,,Tytus“, nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (b.l. 114), jokių prašymų iš šio asmens negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, byla išnagrinėta byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

6Ieškinys tenkintinas.

7Byloje nekyla ginčo dėl ieškovo nurodomo eismo įvykio, jo pasekmių – tiek dėl kaltų asmenų nustatymo, tiek dėl nukentėjusio asmens J. R. ir jos sveikatos sutrikdymo, tiek dėl aplinkybės, jog eismo įvykio kaltininkas savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pas atsakovą. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014-01-21 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-347-302/2014 (teisminio proceso Nr. 2-02-3-10538-2010-7) konstatuota, jog 2008-11-20 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota į eismo įvykį patekusio automobilio Mercedes Benz 1824, valstybinis Nr. ( - ) vairuotoja J. R.. Eismo įvykio kaltininku 2009-03-27 Lenkijos Respublikos Suvalkų teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio – vilkiko MB1844, kurio valstybinis Nr. ( - ) priklausiusio A. J. individualiai įmonei, vairuotojas E. Š.. Dėl eismo įvykio sukeltų sužalojimų J. R. neteko dalies darbingumo – nuo 2009-03-25 iki 2010-03-24 jai buvo nustatytas 80 procentų netekto darbingumo lygis, nuo 2010-03-24 iki 2012-03-23 jai buvo nustatytas 75 proc. netekto darbingumo lygis, nuo 2012-03-24 iki 2014-03-25 jai nustatytas 80 procentų netekto darbingumo lygis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2009-04-03 sprendimu Nr. 10.33.C-12127, 2010-04-20 sprendimu Nr. 10.33.C-8503, 2012-04-06 sprendimu Nr. 10.19-20916 nuo 2009-03-25 iki 2014-03-31 J. R. buvo paskirta ir nuo 2009-03-25 iki 2012-05-31 mokama 568,33 Lt netekto darbingumo pensija per mėnesį. Šio sprendimo pagrindu ieškovas J. R. minėtu laikotarpiu išmokėjo 21 724,87 Lt netekto darbingumo pensijos. Eismo įvykio metu kaltininko automobilio – vilkiko MB1844, kurio valstybinis Nr. ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta pas atsakovą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje sukuria prejudiciją (LR CPK 182 str. 2 p.), todėl nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai nėra pateikti, faktinės aplinkybės laikytinos įrodytomis.

8Nagrinėjamoje byloje ieškovo pateikti duomenys (b.l. 9) rodo, jog J. R. nuo 2012-03-24 iki 2014-03-25 nustatytas 80 procentų netekto darbingumo lygis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus į bylą pateikta pažyma (b.l. 10-11) rodo, jog už laikotarpį nuo 2012-06-01 iki 2013-04-30 J. R. ieškovas išmokėjo 6 251,63 Lt valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos – kas mėnesį po 568,33 Lt. Nėra pagrindo manyti, kad nurodyta suma nebuvo išmokėta nukentėjusiajam asmeniui ar pastarojo nebuvo gauta. Todėl nesutiktina su atsakovo teiginiu, kad ieškovas nepagrindė prašomos priteisti išmokėtos sumos dydžio.

9Akivaizdu, kad ieškovui atsirado įstatyminė pareiga mokėti apskaičiuotą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo suformuluotus kriterijus socialinio draudimo išmoką (nedarbingumo pensiją), ir šią pareigą jis vykdė ir vykdo. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą grindžia Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str., LR CK 6.290 str. 3 d. bei LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 10 d. nuostatomis. Minėtos teisės normos numato ieškovui subrogacijos teisę iš žalą padariusio asmens arba jo draudiko reikalauti socialinio draudimo išmokų, kurios buvo sumokėtos dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, grąžinimo. Teismų praktika tokią reikalavimo teisę pagrįsta pagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-368/2012; 2012-10-10 nutartis Nr. 3K-3-70/2012; 2012-0-24 nutartis Nr. 3K-3-435/2012). LR CK 6.290 str. 1 d. nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime, priimtame konstitucinės justicijos byloje Nr. 37/2008-11/2009-7/2010-22/2010-34/2010-56/2010-116/2010-126/2010-10/2011-12/2011-13/2011-24/2011, yra konstatavęs, kad LR CK 6.290 str. 1 d. nuostata „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“ aiškintina socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų kontekste. Valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus bei struktūrą, jos subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ 13 dalyje nustatyta: „Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos“; šio straipsnio 11 dalyje nustatyta: „Valstybinio socialinio draudimo išmokos (toliau – socialinio draudimo išmokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudiminiam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys“; šio įstatymo 11 straipsnyje „Socialinio draudimo išmokos“ nustatyta: „Socialinio draudimo išmokos – tai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.“ Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

10Dėl išdėstyto yra pakankamai akivaizdus pagrindas manyti, jog ieškovo paskirta ir išmokėta netekto darbingumo pensija yra ta socialinio draudimo išmoka, kurią regreso tvarka turi kompensuoti draudikas, nes ji kildinama tiesiogiai iš įstatymo ir jam juo priskirtos pareigos. Iš netekto darbingumo koeficiento matyti, jog nukentėjusioji patyrė rimtus sužeidimus, šiam momentui ji yra darbinga tik 20 proc.. Netekto darbingumo kompensacijos paskirtis – bent iš dalies kompensuoti iš anksto galimus numatyti materialinius praradimus, kurie šiuo atveju asmeniui su 20 proc. darbingumo yra pakankamai tikėtini. Todėl sieti nukentėjusio asmens turtinės padėties pasikeitimą su galimu vėlesniu įsidarbinimu, nėra teisinga ir protinga. Jokia galimo įsidarbinimo aplinkybė nekompensuos akivaizdžius turtinius praradimus asmeniui, eismo įvykio pasekmėje netekusiam 80 proc. darbingumo. Todėl atsakovo byloje išreikšta nesutikimo su ieškiniu pozicija atmetama kaip visiškai nepagrįsta. Teismas nepasisako dėl kitų atsakovo atstovo teismo posėdyje išsakytų teiginių, nes 2012-12-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas neturi jokios prejudicinės galios, kadangi vėlesniu aukštesnės instancijos teismo sprendimu yra panaikintas.

11Dėl išdėstyto teismas ieškinį jame nurodytais motyvais ir pagrindu pilnai tenkina (LR CPK 178 str., 185 str.). Iš atsakovo priteistinos išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis – 188 Lt už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovas yra atleistas (LR CPK 96 str. 1 d.), taip pat procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 82,75 Lt.

12Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 268-270 str. str., 307 str.,

Nutarė

13ieškinį patenkinti.

14Priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, į.k. 50003210451, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į.k. 300633222, 6 251,63 Lt ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, į.k. 188677437, naudai ir 270,75 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).

15Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai