Byla 1A-440-64-2010

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Virginijos Žindulienės, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei, gynėjai advokatei Lionei Musteikienei, nuteistajam A. G. , nukentėjusiojo atstovui Ričardui Raliui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. G. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str., A. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 metus vairuoti kelių transporto priemones.

5Priteista K. M. iš A. G. 20.000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

6Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ), paliktas teisėtai savininkei L. G. , dviratis paliktas teisėtam savininkui K. M. .

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8A. G. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio 1 d., apie 17.36 val., Šiauliuose, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ), ir važiuodamas Pramonės gatve per ( - )gatvių sankryžą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 38, 133, 135 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Pramonės gatvės pirmąja eismo juosta ir artėdamas prie ( - ) gatvių sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, važiuodamas apie 77 km/h greičiu viršijo leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir neįsitikino, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kai kita transporto priemonė tos pačios krypties antroje eismo juostoje sustojo prieš pėsčiųjų perėją, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją dviratį vedusį pėsčiąjį K. M. , tai yra įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam K. M. buvo padaryti kūno sužalojimai: dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio atviri lūžiai, kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis, o dėl atviro dešinio blauzdikaulio lūžio K. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

9Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-05 nuosprendį, sušvelninti jam paskirtą bausmę – panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skyrė jam per griežtą bausmę, t.y. kartu su laisvės atėmimo bausme nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus. Teigia, kad skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, yra teismo teisė, o ne imperatyvus įstatymo reikalavimas. teismas neatsižvelgė, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodo, kad jam automobilis jam yra reikalingas darbo reikalais. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir pritaikė BPK normas, reguliuojančias civilinio ieškinio išsprendimą, t.y. BPK 115 str. 1 d., kuris numato pilną ar dalinį civilinio ieškinio patenkinimą ar jo atmetimą, priklausomai nuo civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio įrodytumo. Teigia, kad teismas neteisingai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas. Pagal BPK 113 str. civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso normas, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006-06-12 nutartyje Nr. 3K-3-394/2006 nurodė, kad „savaime vien nusikaltimo padarymo faktas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo ar sveikatos sužalojimo faktas pagal CK 6.250 str. 2 d. turime atvejį, kai neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 str. 2 d.), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.)“. Nurodo, kad pagrindiniai reikalavimai civilinei atsakomybei dėl neturtinės žalos padarymo kilti, yra žala, žalą padariusio asmens neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, bei kaltė. Mano, kad nukentėjusiojo jaučiami sveikatos sutrikimai, kuriuos jis nurodė pagrįsti neturtinę žalą, nėra susiję su priežastiniu ryšiu su jo kaltais veiksmais: 1) nukentėjusysis 2010-06-11 pareiškė civilinį ieškinį dėl 20.000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir tą pačią dieną apklaustas liudytoju jis nurodė, kas sudaro neturtinę žalą ir įvardijo ne tik nepatogumus ir skausmą dėl sužalotų kojų, bet ir virškinimo ir kraujotakos sistemų sutrikimą, klausos sumažėjimą, dėl ko „bendravimas su kitais žmonėmis yra sunkiai įmanomas“; 2) teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad autoįvykio metu nukentėjusysis patyrė dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio atvirus lūžius, kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžį, nenustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam pakenkti virškinimo, kraujotakos ar klausos organai; 3) liudytoja apklausta nuketėjusiojo duktė A. Ž. taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo klausos pablogėjimas nėra susijęs su autoįvykio metu patirtu sužalojimu; 4) teisminio nagrinėjimo eigoje nukentėjusysis patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, kad mažiau nepatogumų ir kitų veiksnių, kuriais grindė neturtinę žalą, tačiau dydžio nepagrįstai nesumažino, teismas, priteisdamas ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nepagrįstai į šias aplinkybes, neatsižvelgė. Mano, kad nėra motyvuota teismo išvada, jog dėl patirto sužalojimo yra liekamųjų reiškinių, teismas neįvertino medicininės dokumentacijos – VšĮ Šiaulių ligoninės epikrizės, kur nurodyta „pilnas sugijimas planuojamas po 6-8 mėnesių po traumos. Prognozė: palanki“. Teismas netyrė, dėl kokių priežasčių, dėl kokių sveikatos sutrikimų nukentėjusiajam nustatyti dideli specialieji poreikiai ir ar tai susiję su patirta trauma. Teigia, kad įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.282 bei 6.283 str. nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalo dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas ir šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas aplinkybe. Teismas nuosprendyje šiuo skirtingų interesų pusiausvyros principu nesivadovavo ir neatsižvelgė į sunkią jo turtinę padėtį. taip pat nurodo, kad jis išlaiko du vaikus: nepilnametę dukrą J. G. , kuri mokosi „( - )“ pagrindinėje mokykloje, ir sūnų M. G. , kuris, nors ir yra pilnametis, tačiau mokosi ( - ) centre Statybos ir mechanikos dieniniame skyriuje III kurse, abu vaikai jokio savarankiško pajamų šaltinio neturi ir yra pilnai jo išlaikomi. Jis dirba vieną valandą per dieną UAB „( - )“ ir jo darbo užmokestis per šių metų rugsėjo mėnesį sudarė 57,38 Lt. Pilnu krūviu įsidarbinti neturi galimybės, todėl yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Jo žmona L. G. dirba ( - ) Logopedinėje mokykloje, gauna apie 1000 Lt per mėnesį, jo šeimos pajamos yra minimalios. Dėl savo sveikatos būklės negali daugiau dirbti: 2007-10-05 jam buvo atlikta stuburo tarpslankstelinio disko išvaržos operacija, po kurios liko liekamieji reiškiniai, dažnai skauda nugarą, dažni radikulopatijos paūmėjimai. Teismas nuosprendyje neįvertino neturtinės žalos priteisimo kriterijų visumos ir neatsižvelgė į Lietuvos teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog nusikaltimas padarytas neatsargiais veiksmais, kad neturtinė žala tokiu atveju padaroma mažesnė negu tyčiniais veiksmais. Priteistas neturtinės žalos dydis 20.000 Lt prieštarauja Lietuvos teismų praktikai, kur net tyčinių nužudymų bylose artimiesiems priteisiamos mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos. Siekiant atlyginti patirtą neturtinę žalą asmenims, kuriems padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas panašiose bylose priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti svyravo nuo 3000 iki 8000 Lt. Teismas taip pat neatsižvelgė į turtinės ir neturtinės žalos dydžio santykį – nukentėjusysis pareiškė pretenziją dėl 923,25 Lt turtinės žalos Draudimo bendrovei ( - ), kuri neturtinę žalą pilnai atlygino, o priteistos neturtinės žalos dydis yra net 20 kartų didesnis.

10Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiojo atstovas prašė skundą tenkinti iš dalies, panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę, nes dirbdamas ir galėdamas vairuoti nuteistasis greičiau atlygins padarytą žalą. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

12Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. G. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas. Nuteistasis A. G. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tik prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei sumažinti priteistą neturtinę žalą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

13Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš įpareigojimų. Taigi, BK 75 str. imperatyviai numato, kad atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas paskiria baudžiamojo poveikio priemonę. Tuo tarpu, BK 67 str. 2 d. numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pastebėtina, kad BK 75 str. reglamentuoja ne atleidimą nuo bausmės, o bausmės vykdymo atidėjimą, dėl ko yra skirtingos teisinės pasekmės nuteistajam, todėl, atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam A. G. , taikant bausmės vykdymo atidėjimą, pirmosios instancijos teismas privalėjo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir pagrįstai tai padarė.

14Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t.t. Byloje nustatyta, kad A. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas transporto priemonę, dėl ko baudžiamasis įstatymas suteikia teismui teisę skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (BK 68 str.). Priimant skundžiamąjį nuosprendį nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog nuteistajam darbo metu reikalinga vairuoti transporto priemonę. UAB „( - )“ pateiktoje nuteistojo A. G. charakteristikoje nurodyta, jog nuteistasis UAB „( - )“ dirba nuo 2010-09-14 vadybininko pareigose ir atlikti tinkamai darbo funkcijas, jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas (b.l. 8, t. 2). Taigi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones A. G. faktiškai reikštų ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla apribojimą, ar atėmimą, o taip pat - ir dalies ar visų pragyvenimo lėšų praradimą. Be to, pastebėtina, nukentėjusiojo atstovas teismo posėdyje prašė neskirti nuteistajam šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes dirbdamas, t.y. naudodamasis specialia teise, nuteistasis galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į A. G. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, asmenybę, jo poziciją padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu, į tai, kad nuteistojo arbo pobūdis yra susijęs su jo teise vairuoti transporto priemones, daroma išvada, kad sulaikyti A. G. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, pakaktų Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 3 p. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų. Nuteistajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes teismui pateikti dokumentai, liudija, kad nuteistojo ir jo šeimos pajamos yra minimalios. Paties nuteistojo teigimu, jo darbo laikas yra minimalus, jis yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, todėl kolegija mano, kad pakeitus nuteistajam paskirtąją baudžiamojo poveikio priemonę kita, nuosprendžio esmė nebūtų pakeista, o skirtina baudžiamojo poveikio priemone - nemokamais darbais – nuteistajam būtų įgyvendinama baudžiamosios priemonės paskirtis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – keistinas. Dėl neturtinės žalos

15Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

16Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

17Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

18Kolegijos nuomone, apylinkės teismas klausimą dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam išsprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį K. M. nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

19Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam K. M. autoįvykio metu dėl atviro dešinio blauzdikaulio lūžio buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 54). taip pat nukentėjusiajam buvo nustatyti padaryti sužalojimai: dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio atviri lūžiai, kairės čiurnos išorinės kulkšnies lūžis. Medicininių dokumentų apie K. M. sveikatą po patirtos traumos autoįvykio metu liudija, kad K. M. buvo atliktos kelios operacijos, gydymosi metu savarankiškai negalėjo judėti, buvo draudžiama atitinkamą laiką minti sužalotas kojas (b.l. 171-177, t. 1, b.l. 18, t. 2). Be to, posėdyje apklausta nukentėjusiojo dukra parodė, kad iki avarijos, jos tėvas savarankiškai galėdavo savimi pasirūpinti, prižiūrėjo prie namų esantį daržą, vairuodavo automobilį, ko po patirtos traumos nebegali daryti. Kaip pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nusikalstama veika padaryta senyvo amžiaus žmogui, kuriam pagal amžių ir jo nulemtas psichines bei fizines savybes paprastai yra būdingas didesnis jautrumas skausmui, jausmingumas, todėl kolegija pritaria šiai išvadai ir mano, kad nukentėjusiojo nurodyta prastesnė klausa, kraujotakos ar virškinimo sistemos sutrikimai galėjo paūmėti po patirtos traumos autoįvykio metu. Todėl kategoriškai teigti, kad būtent autoįvykio metu nukentėjusiajam nebuvo pakenkti virškinimo, kraujotakos ar klausos organai negalima. 2010-05-24 K. M. buvo nustatyti dideli specialūs poreikiai iki 2012-05-19 (b.l. 177, t. 1). Dėl padarytos jo atžvilgiu veikos, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą: be kito asmens pagalbos negalėjo savimi pasirūpinti, pajudėti, rūpintis daržu, vairuoti automobilio. Taip pat mediciniuose dokumentuose nurodyta, kad žaizdos po dešinės blauzdos atviro lūžio, po kairės čiurnos lūžimo gija sunkiai: blauzda patinusi, deformuota, judesiai riboti, ligonis eina sunkiai, ramentų pagalba. Tai, kad epikrizėje iš ligos istorijos nurodyta, kad K. M. gijimo prognozė palanki, tai tėra tik prielaida, nes byloje esantys medicininiai dokumentai liudija, kad K. M. padaryti sužalojimai pilnas nesugijo per 6-8 mėnesius ir palanki prognozė nepasitvirtino, nes 2010-11-02 buvo atlikta operacija, konsultuotas LOR specialistų ir buvo rekomenduotas klausos aparatas, o išrašant iš ligoninės – K. M. bendra būklė patenkinama.

20Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirti autoįvykio metu sužalojimai sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, kadangi jis jautė ne tik skausmą, bet ir be kito asmens pagalbos negalėjo savimi pasirūpinti, o atsižvelgus į nukentėjusiojo amžių, jis pergyveno dėl negijančių žaizdų, dėl ko logiška, jog nukentėjusiam paūmėjo ir kiti negalavimai (pvz. atsirado kraujotakos, virškinimo ar klausos organų veiklos sutrikimai), ką apylinkės teismas vertino kaip ilgai besitęsiantį stresą, o ne kaip autoįvykio metu padarytus sužalojimus. Dėl to nuteistojo skundo argumentas, jog nukentėjusiojo ieškinyje nurodyti virškinimo, klausos sutrikimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su jo kaltais veiksmais, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas netyrė, dėl kokių priežasčių, dėl kokių sveikatos sutrikimų nukentėjusiajam nustatyti dideli specialieji poreikiai ir ar tai susiję su patirta trauma. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog dėl autoįvykio metu nukentėjusiam padarytų sužalojimų – atvirų kaulų lūžių ilgą laiką negalėjo savarankiškai vaikščioti, vairuoti transporto priemonę. Be to, pastebėtina, jog sprendimą dėl specialių poreikių nustatymo sprendžia ( - ) miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrius ir teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą dėl autoįvykio, šių sprendimų nerevizuoja, o vertina kaip vieną iš įrodymų šaltinių, patvirtinančių pareikštą civilinį ieškinį.

21Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė atsižvelgęs į ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, žalą padariusio asmens kaltę, t.y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, atsižvelgė į turtinės padėties kriterijų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

22Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kaip teisingai savo skunde nurodo nuteistasis, yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip sveikata, gyvybė ir kt., padarytos turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos nedaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63/2006). Be to, CK 6.270 str. 1 d. numato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, t.y. nenustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai taip pat buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu autoįvykiu. Be to, CK 6.283 str. 1 d. numato, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl autoįvykio kaltas nuteistasis A. G. ir šio autoįvykio metu nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, todėl A. G. privalo nukentėjusiajam atlyginti šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

23Tai, jog UAB DK „( - )“ atlygino nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais padarytą turtinę žalą bei dalį neturtinės žalos, kuri yra dešimt kartų mažesnė nei nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis, taip pat nėra pagrindas mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį.

24Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, nesivadovavo aukštesnių Lietuvos teismų formuojama praktika, pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą nurodė, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Kadangi neturtinės žalos dydį teismas nustato pagal konkrečioje byloje esančių teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, konkrečioje byloje jis gali nukrypti nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

25Kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį ir nukentėjusiojo K. M. civilinį ieškinį tenkindamas visiškai, įstatymų reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Mažinti ieškinį apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

26Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio priteisimo yra pagrįstas ir teisėtas, jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,

Nutarė

28Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nuosprendį pakeisti:

29Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str., nuteistajam A. G. pakeisti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise 1 metus vairuoti kelių transporto priemones – kita baudžiamojo poveikio priemone – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šiuos nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius.

30Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. paskirtos... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.,... 5. Priteista K. M. iš A. G. 20.000 litų neturtinės žalos atlyginimo.... 6. Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ), paliktas teisėtai... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. A. G. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir... 9. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti Šiaulių miesto... 10. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo... 12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 13. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą,... 14. Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d. numato, kad baudžiamojo poveikio... 15. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatomis, asmuo, dėl... 16. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 17. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo... 18. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas klausimą dėl civilinio ieškinio... 19. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam K. M.... 20. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo... 21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo dydį... 22. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kaip teisingai savo skunde... 23. Tai, jog UAB DK „( - )“ atlygino nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais... 24. Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad apylinkės teismas, nustatydamas... 25. Kolegijos nuomone, šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog skundžiamas nuosprendis... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p.,... 28. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 5 d. nuosprendį... 29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 3 p., 70 str., nuteistajam... 30. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....