Byla 2A-1624-826/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės ir Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei UAB „Autolegra“, trečiasis asmuo K. D., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Autolegra“ 17 140,24 Lt žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 514,00 Lt žyminį mokestį, 1 209,51 Lt už vertimo paslaugų suteikimą. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. spalio 19 d. Čekijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkiką „Scania P380“, valst. Nr. ( - ) su prikabinta priekaba „Rimo PL3“, valst. Nr. ( - ), neblaivus vairuodamas atsakovės UAB „Autolegra“ vairuotojas K. D. nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė ir apgadino motociklą „Ducati Multistrada 1000S“, valst. Nr. ( - ), taip pat dėl eismo įvykio sutrikdyta motociklo vairuotojo J. P. (J. P.) sveikata. Po eismo įvykio vilkiko vairuotojas nepasiliko eismo įvykio vietoje, policijos buvo sulaikytas kitoje vietoje. Čekijos kelių policija pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl minimo vilkiko su priekaba vairuotojo kaltės. Transporto priemonės „Scania P380“, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „ERGO Lietuva“, kurios dabartinis teisių perėmėjas yra ieškovas. Remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste ir TPVCAPDĮ) bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatomis, ieškovas atlygino eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas jam 14 341,54 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovas šį įvykį administravusiam atstovui užsienyje ERGO Hestia SA sumokėjo 2 798,70 Lt atstovavimo išlaidų bei, ruošdamas ieškinį teismui, patyrė 469,17 Lt išlaidų vertimo paslaugoms apmokėti, kurios laikytinos tiesioginiais nuostoliais ir taip pat priteistinos iš atsakovės. Atsakovė į ieškovo pateiktą pretenziją grąžinti atgręžtinio reikalavimo pagrindu ieškovo išmokėtą draudimo išmokų sumą neatsiliepė.

3Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Autolegra“ ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 11 074,78 Lt žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-02-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 41,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 11 116,70 Lt. Likusios ieškinio dalies netenkino. Taip pat priteisė iš ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, valstybei 10,02 Lt, iš atsakovės UAB „Autolegra“ – 18,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė ir ADB „Ergo Lietuva“, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2012-09-21 buvo sudariusios įprastinę Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią vilkikui „Scania P380“, valst. Nr. ( - ) laikotarpiui nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. buvo suteikta ADB „Ergo Lietuva“ draudimo apsauga. 2012 m. spalio 19 d. 14.45 val. Čekijoje, I kategorijos kelio Nr. 11 341 512-ame kilometre, už Mosty nad Jablunkova gyvenvietės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas motociklas „Ducati Multistrada“ ir nukentėjo jo vairuotojas Lenkijos pilietis I. J. P.. Įvykio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Autolegra“ priklausančią transporto priemonę vilkiką „Scania P380“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba „Rimo PL3“, valst. Nr. ( - ), vairavo jos darbuotojas K. D., kuris įvykio metu buvo neblaivus. Ieškovas nukentėjusiojo draudimo bendrovėms išmokėjo 17 140,24 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įvykio kaltininkas yra atsakovės darbuotojas K. D., kuris, būdamas neblaivus, vairavo vilkiką su priekaba, nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, dėl to jis atsitrenkė į priekyje važiavusį motociklą ir šie jo veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su motociklui ir jo vairuotojui eismo įvykio metu padaryta žala. Taip pat nustatė, kad trečiasis asmuo po eismo įvykio prieš atvažiuojant greitosios pagalbos automobiliui ir policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pareiga atsakyti ieškovui atsiranda CK 6.270 straipsnio pagrindu. Didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės (vilkiko) valdytojas yra atsakovė, kuriai transporto priemonė priklauso nuosavybės teise: iš byloje esančių įrodymų matyti, kad eismo įvykio metu trečiasis asmuo K. D. buvo atsakovės darbuotojas, jis buvo išvykęs į užsienį darbo reikalais darbdavio transporto priemone jos nurodymu ir veikdamas jos interesais. Pirmosios instancijos teismas priteisė 9 126,09 Lt už transporto priemonei padarytą žalą, atmetė ieškovo reikalavimą dėl 735,54 zlotų išlaidų už dokumentų vertimą kaip neįrodytą, sumažino prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1 000,00 Lt nes padarė išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra pernelyg didelis.

4Ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovo reikalavimai, panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuris buvo išmokėtas nukentėjusiajam Lenkijos piliečiui, dydį nuo 6 262,50 Lt iki 1 000,00 Lt, nepagrįstai nesivadovavo Ketvirtąja direktyva, pagal kurią žala asmeniui turėjo būti nustatyta pagal eismo įvykio vietos teisę arba pagal Lenkijos privalomojo draudimo įstatymą, kurio nuostatos nukentėjusiajam asmeniui yra palankesnės. Apelianto nuomone, net ir nacionalinės teisės ir teismų praktikos mastu nustatyta neturtinė žala yra akivaizdžiai per maža: nukentėjusysis buvo sužalotas užsienio šalyje, ši aplinkybė padidino šios asmens patirtą stresą, nukentėjusiajam nutrūko kelionė, jis turėjo rūpintis, kaip grįžti į savo šalį, nors plėštinė žaizda buvo nedidelė, tačiau, apelianto nuomone, visiškas išgijimas galėjo trukti ilgiau nei 10 dienų, pagrįsta nukentėjusiojo baimė po eismo įvykio sėsti prie motociklo vairo. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 610,56 EUR (2 108,14 Lt) administravimo išlaidų už 4 mėn. vykusį žalos sureguliavimo procesą ir 614,17 Lt (735,54 zlotų) išlaidų už vertimą iš čekų klabos, nors šios išlaidos buvo apmokėtos ir įrodymai pateikti byloje. Ieškovo atstovas ERGO Hestia, į kurį savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje kreipėsi nukentėjusysis, yra įsikūręs Lenkijoje ir jis privalėjo nustatyti civilinės atsakomybės pagrindus, tai yra, ištirti Čekijos Respublikoje įvykusio eismo įvykio aplinkybės, todėl iš čekų kalbos reikėjo išversti Čekijos policijos medžiagą.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-06-30 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir nurodo, kad apeliantas neatliko jokio padarytos žalos tyrimo, šis tyrimas buvo atliktas trečiųjų asmenų, apeliantas aplaidžiai vykdė pareigą veikti ekonomiškai, kadangi nereikalaudamas jokių dokumentų iš medicinos įstaigų, išmokėjo nepagrįstai didelę draudimo išmoką už neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė nesutiko su apeliacinio skundo reikalavimais dėl teismo aktyvumo, nes teismas neturėjo pareigos už ieškovą rinkti įrodymus.

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

8LR CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9Dėl naujų įrodymų pridėjimo

10CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovo prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

11Dėl apeliacinio skundo argumentų

12Byloje kilo ginčas dėl draudiko, atlyginusio kito asmens padarytą žalą, teisės regreso tvarka reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens.

13Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apelianto nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, neteisingai vertino byloje sutrinktus įrodymus, todėl nepagrįstai nepriteisė 610,56 EUR (2 108,14 Lt) už vykusį žalų sureguliavimo procesą ir 614,17 Lt išlaidų už dokumentų vertimą iš čekų kalbos.

14Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

15CK 1.44 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, nustatanti atsakomybės pagrindą ir mastą, žalos pobūdį ir dydį, ieškinio senaties terminą ir kt. (Hagos konvencijos 8 straipsnis). Panašios nuostatos, nukreipiančios į eismo įvykio vietos valstybės teisę, įtvirtintos ir TPVCAPDĮ (pavyzdžiui, TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Remiantis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais tais atvejais, kai draudikas pagal draudimo sutartį turi atlyginti žalą, padarytą trečiajam asmeniui kitoje valstybėje, visų pirma yra taikoma eismo įvykio vietos valstybės teisė ir tik jei ištyrus šios teisės turinį paaiškėtų, kad Lietuvos nacionalinė teisė nustato didesnę apsaugą nukentėjusiajam, galėtų būti taikoma Lietuvos nacionalinė teisė.

16Vienas pagrindinių transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų – užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusios šalies teisę į patirtos žalos atlyginimą. Tai pasiekti svarbu ne tik nacionaliniu, bet ir visos Europos Sąjungos mastu tam, kad kiltų kuo mažiau kliūčių laisvam asmenų judėjimui. Nukentėjusių asmenų teisė į žalos atlyginimą užtikrinama žaliosios kortelės sistemos, apimančios valstybes nares, pagrindu, taip pat 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva Nr. 2009/103/EB) nuostatomis, kurias ES valstybės narės privalo perkelti į savo nacionalinę teisę.

17Žaliosios kortelės sistema – tai valstybių tarpusavio sutarčių pagrindu pagrįsta sistema, kuri užtikrina, kad valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta, nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Žalioji kortelė yra tarptautinio transporto priemonės draudimo liudijimas, kuris leidžia keliauti per žaliosios kortelės sistemos valstybių narių teritorijas, atskirai nedraudžiant civilinės atsakomybės pagal šalies, į kurią įvažiuojama, įstatymus. Ši sistema įkurta 1949 m. sausio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio rekomendacijos pagrindu ir šiuo metu vienija 46 valstybes nares. Šios sistemos nariai – nacionaliniai draudikų biurai, tarpusavyje bendradarbiaujantys žalos administravimo ir atlyginimo klausimais tarpvalstybinių sutarčių pagrindu, jų bendradarbiavimo sąlygas nustato Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai. Žaliosios kortelės sistemos koordinatoriaus funkcijas vykdo visų žaliosios kortelės sistemos valstybių nacionalinių draudikų biurų įkurta Biurų taryba, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras yra Biurų tarybos, o kartu ir žaliosios kortelės sistemos dalyvis nuo 2003 m. spalio 15 d. Kiekvienas nacionalinis draudikų biuras įsipareigoja atlyginti eismo įvykyje nukentėjusių asmenų patirtą žalą, kai transporto priemonė, kuri šią žalą sukėlė, yra registruota to nacionalinio biuro valstybėje. Draudimo įmonės turi teisę paskirti korespondentą pagal Biuro tarybos 2002 m. gegužės 30 d. patvirtintas Vidaus tvarkos taisykles.

18Žaliosios kortelės sistema yra papildyta ES antriniuose teisės šaltiniuose įtvirtintomis motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo nuostatomis. 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo įpareigojo ES valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra jos teritorijoje, valdytojų civilinė atsakomybė būtų apdrausta. 1983 m. gruodžio 30 d. Antroji Tarybos direktyva Nr. 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo sumažino civilinės atsakomybės draudimo valstybėse narėse lygio ir apimties skirtumus, papildomas nuostatas taip pat numatė 1990 m. gegužės 14 d. Trečioji Tarybos direktyva 90/232/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo. Siekiant įtvirtinti efektyvesnes procedūras eismo įvykio metu nukentėjusio asmens interesų apsaugai, tuo atveju, kai eismo įvykis įvyksta kitoje nei asmens nuolatinė gyvenamoji vieta valstybėje, buvo priimta 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva Nr. 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas Nr. 73/239/EEB ir 88/357/EEB (toliau – Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva). Pagrindinis Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos tikslas buvo įtvirtinti draudimo įmonės atstovo institutą. Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos konstatuojamųjų dalių (11) ir (12) nuostatų, taip pat 4 straipsnio, reglamentuojančio atstovų žalų sureguliavimo reikalams institutą, 1, 5, 6 dalių normų turinys leidžia daryti išvadą, jog atstovų žalos sureguliavimo reikalams paskyrimo tikslas – padaryti paprastesnį ir lengvesnį pretenzijų dėl žalos, atsiradusios dėl transporto priemonių, kurių valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gyvena nukentėjusysis, atlyginimo nagrinėjimą būtent nukentėjusiam asmeniui. Remiantis Ketvirtąja transporto priemonių draudimo direktyva, nukentėjusieji, patyrę žalą kitoje valstybėje narėje, be kita ko, turi teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į savo gyvenamojoje šalyje atsakingo draudiko paskirtą atstovą žalos sureguliavimo reikalams. Atstovas žalų sureguliavimo reikalams turi turėti pakankamus įgaliojimus atstovauti draudimo įmonei jos santykiuose su žalą patyrusiomis šalimis, ir visiškai patenkinti jų reikalavimus; jis privalo galėti nagrinėti žalų sureguliavimo klausimus valstybės narės, kurioje nuolat gyvena žalą patyrusi šalis, valstybine kalba (kalbomis) (Ketvirtosios transporto priemonių draudimo direktyvos 4 straipsnio 5 dalis). Taigi nurodytos nuostatos aiškiai akcentuoja atstovo žalos sureguliavimo klausimais instituto tikslą – supaprastinti žalos išieškojimą nukentėjusiam asmeniui, užtikrinti, kad jo pretenzija galės būti nagrinėjama jam suprantama kalba, be to, kad bus vykdoma jam žinoma procedūra.

19Visos nurodytose direktyvose įtvirtintos taisyklės buvo kodifikuotos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo nuostatomis. Lietuvoje šios direktyvos nuostatos yra įgyvendintos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu.

20Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas, sudarydamas tokią sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo padaryta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį, įvykusį ne toje valstybėje narėje, kurioje jis gyvena, arba tuo atveju, jei eismo įvykio metu jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje nukentėtų asmuo iš kitos ES valstybės narės; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti visą ar dalį draudimo išmokos) iš draudėjo.

21Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija – draudiko korespondentas administravo ir atlygino žalą pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurią atsakovė sudarė su ieškovu; ieškovo (draudiko) korespondentui Lenkijoje atlikus žalos administravimo ir atlyginimo veiksmus, apeliantas – draudikas ir privalomojo motorinės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties šalis – savo korespondentui Lenkijoje pervedė sumą, lygią draudimo išmokai, taip pat sumokėjo administravimo mokestį korespondentui.

22Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas kaip neįrodytus atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl 735,54 zlotų (614,17 Lt) išlaidų už dokumentų vertimą ir 610,56 EUR (2108,14 Lt) už eismo įvykio administravimą netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

23Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovė. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinėje byloje ieškovo pateikti įrodymai apie ERGO HESTIA 2013-03-06 atliktą mokėjimo pavedimą (b. l. 11), ERGO Hestia sąskaita faktūra 423/ZK/2013 (b. l. 18, 19) bei sąskaitos faktūros 421/ZK/2013, 428/ZK/2013, 1710/ZK/2012 ir 1716/ZK/2012 (b. l. 120–127) patvirtina, kad apeliantas savo korespondentui Lenkijoje už žalos administravimą sumokėjo 610,56 EUR ir atlygino korespondento vertimo išlaidas – 735,54 PLN, išlaidos vertimui laikytinos pagrįstomis, nes korespondentas, atlikdamas savo funkcijas, turėjo versti dokumentus iš čekų kalbos, todėl šios ieškovo patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės.

24Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistino žalos atlyginimo nukentėjusiajam dydį, kuris buvo išmokėtas nukentėjusiajam eismo įvykio metu. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutinka.

25Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. (žalos nustatymas) 4 d. numato, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

26Pagal sąskaitą faktūrą Nr. 423/ZK/2013 (b. l. 19) apelianto korespondentas Lenkijoje ERGO HESTIA išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui 7 500,00 PLN (6 262,50 Lt) už žalą sveikatai. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliantas tai nepagrįstai sutapatina su neturtine žala, kadangi vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 str. 4 d. nuostatomis žalos sveikatai samprata yra daug platesnė. Apeliantas skunde pateikė duomenis, kaip Lenkijoje yra apskaičiuojamas žalos, padarytos eismo įvykio metu sveikatai, dydis. Atsakovė įrodymų, kad apelianto pateikti duomenys apie tai kaip Lenkijoje apskaičiuojama žala, padaryta sveikatai eismo įvykio metu, yra neteisingi, nepateikė, apelianto nurodyto žalos sveikatai dydžio nustatymo neginčijo, todėl darytina išvada, kad šie apelianto pateikti duomenys yra teisingi. Be to, pirmosios instancijos teismas sumažindamas priteistinos žalos sveikatai atlyginimo dydį nuo 6 262,50 Lt iki 1 000,00 Lt neatsižvelgė į tai, kad Čekijoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjo asmuo, gyvenantis Lenkijoje, kuris keliavo Čekijoje, įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam buvo sutrikdyta 5 proc. sveikatos, jis pateko į ligoninę, nutrūko jo kelionė ir nukentėjusysis turėjo rūpintis, kaip grįžti namo, rūpintis sugadintos transporto priemonės pargabenimu į Lenkiją. Tai, kad iš karto po eismo įvykio nukentėjusysis nenurodė, kad patyrė žalą dėl sveikatos sužalojimo, neatima iš nukentėjusiojo teisės vėliau kreiptis dėl žalos sveikatai atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino apelianto išmokėtos nukentėjusiajam žalos sveikatai atlyginimo dydį nuo 6 262,50 Lt iki 1 000,00 Lt, todėl ieškovui priteistina 6 262,50 Lt už nukentėjusiajam padarytą žalą sveikatai išmokėta draudimo išmoka.

27Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktinėms aplinkybėms neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, ir nepagrįstai sumažino ieškovo prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas keistinas, padidinant ieškovui iš atsakovės priteistą žalos atlyginimo dydį iki 17 140,24 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

29Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, todėl keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmojoje instancijoje (CPK 93 str. 5 d.).

30Išnagrinėjus bylą ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai, dėl to ieškovui iš atsakovės priteistina 514,00 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (b. l. 5) bei 1209,51 Lt išlaidų už vertimo paslaugas (b. l. 14, 74), iš viso 1 723,51 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

31Valstybė patyrė 28,15 Lt (b. l. 2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 28,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

33Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintas, iš atsakovės ieškovui priteistinas 182,00 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b. l. 119) (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

35Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

36ieškinį tenkinti visiškai.

37Priteisti iš atsakovės UAB „Autolegra“ ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 17 140,25 Lt (4 964,16 EUR) žalos atlyginimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-02-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 723,51 Lt (350,30 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

38Priteisti iš atsakovės UAB „Autolegra“ 28,15 Lt (8 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

39Priteisti iš atsakovės UAB „Autolegra“ ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 182,00 Lt (57,71 EUR) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Autolegra“... 3. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-06-30 sprendimu ieškinį tenkino iš... 4. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Tauragės rajono apylinkės... 5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. LR CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 9. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 10. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme... 11. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 12. Byloje kilo ginčas dėl draudiko, atlyginusio kito asmens padarytą žalą,... 13. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino... 14. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.... 15. CK 1.44 straipsnyje nustatyta, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą... 16. Vienas pagrindinių transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės... 17. Žaliosios kortelės sistema – tai valstybių tarpusavio sutarčių pagrindu... 18. Žaliosios kortelės sistema yra papildyta ES antriniuose teisės šaltiniuose... 19. Visos nurodytose direktyvose įtvirtintos taisyklės buvo kodifikuotos 2009 m.... 20. Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje... 21. Nagrinėjamoje byloje susiklostė būtent tokia situacija – draudiko... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas kaip neįrodytus... 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis... 24. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino... 25. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 26. Pagal sąskaitą faktūrą Nr. 423/ZK/2013 (b. l. 19) apelianto korespondentas... 27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje... 29. Atsižvelgtina į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas,... 30. Išnagrinėjus bylą ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinti visiškai, dėl... 31. Valstybė patyrė 28,15 Lt (b. l. 2) išlaidų, susijusių su procesinių... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ... 33. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintas, iš atsakovės ieškovui... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 35. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti... 36. ieškinį tenkinti visiškai.... 37. Priteisti iš atsakovės UAB „Autolegra“ ieškovui ERGO Insurance SE,... 38. Priteisti iš atsakovės UAB „Autolegra“ 28,15 Lt (8 EUR) išlaidų,... 39. Priteisti iš atsakovės UAB „Autolegra“ ieškovui ERGO Insurance SE,...