Byla e2A-409-262/2017
Dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ADB „Gjensidige“ (ankstesnis pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Ergo Insurance SE“, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ (ankstesnis pavadinimas UAB DK „PZU Lietuva“) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 7610,45 Eur žalos atlyginimo ir šešių procentų procesines palūkanas.

42. Nurodė, kad 2011 m. birželio 3 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis MB Actros, valstybinis Nr. ( - ) su puspriekabe Kaessbohrer, atsitrenkė į automobilį Alfa Romeo, valstybinis ( - ), ir jį apgadino. Anot ieškovo, transporto priemonės MB Actros su prikabinta puspriekabe vairuotojas yra atsakingas dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos; šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje ADB „Ergo Lietuva“ (kurio teises perėmė ieškovas), todėl nuostolius dėl automobilio Alfa Romeo apgadinimo patyręs asmuo kreipėsi į ieškovo atstovą Vokietijoje. Ieškovas atlygino nuostolius, išmokėdamas 13 238,91 Eur draudimo išmoką, taip pat šį įvykį administravusiam ieškovo atstovui sumokėjo 1982 Eur administravimo išlaidų. Kadangi eismo įvykio metu puspriekabė Kaessbohrer buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, tai ieškovas prašė priteisti iš atsakovo, kaip iš solidariai atsakingo draudiko, 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 6619,45 Eur, ir 991 Eur žalos administravimo mokesčio.

53. Atsakovas sutiko padengti 6619,45 Eur išmokėtos draudimo išmokos dalį, tačiau nesutiko su reikalavimu dėl 991 Eur žalos administravimo mokesčio. Atsakovo teigimu, draudimo bendrovių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato pareigos grąžinti ieškovui jo turėtų žalos administravimo išlaidų dalį, tai nėra dėl eismo įvykio nukentėjusiojo trečiojo asmens patirta žala, be to, šios išlaidos yra įskaičiuotos į žalą patyrusiam asmeniui išmokėtą 6619,45 Eur išmoką.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

74. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: iš atsakovo ieškovui priteista 7610,45 žalos atlyginimo, šešių procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 381,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

85. Teismas nurodė, kad draudikas prievolę gali įvykdyti tik vienu būdu – per paskirtą atstovą pretenzijoms nagrinėti, dėl to atsakovas, būdamas solidariu skolininku, turi taip pat dalyvauti prievolės, kylančios iš sudarytos draudimo sutarties, įvykdyme (CK 1.5 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Priešingu atveju, žalą patyrusiam asmeniui įgyvendinant teisę pasirinkti draudiką žalai atlyginti, šių būtinų ir neišvengiamų išlaidų padengimo našta būtų nepagrįstai perkeliama tik vienam iš draudikų administravusiam žalą. Šios išlaidos susijusios su žalos įvertinimu, todėl įskaičiuojamos į nuostolius (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

106. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. priimtą sprendimo dalį, kuria teismas visiškai patenkino ieškovo reikalavimą dėl 991 Eur žalos bylos administravimo išlaidų priteisimo pakeisti ir ieškinio reikalavimą dėl 991 Eur žalos bylos administravimo išlaidų priteisimo atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

117. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 991 Eur už žalos bylos suadministravimą sumokėtą išlaidų sumą nesivadovavo galiojančių teisės aktų nuostatomis ir priėmė sprendimą prieštaraujantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl 991 Eur žalos bylos administravimo išlaidų priteisimo, negali būti palikta galioti ir turi būti pakeista, o šis ieškovo reikalavimas atmestas.

128. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai vertino atsakovo atsakomybės apimtį, pagrįstą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas atmetamas.

159. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

1610. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

1711. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-187-701/2016 yra nurodęs, kad „pagal Lietuvos Respublikos teisę draudikas, įvykdęs prievolę, kurią turėjo įvykdyti su kitu draudiku, įgyja teisę reikalauti iš kito draudiko dalies išmokos, sumokėtos nukentėjusiajam (CK 6.114 straipsnio 3 punktas, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). Taigi vilkiko draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam, turi įstatyme įtvirtintą atgręžtinio reikalavimo teisę į priekabos draudiką dėl už šį sumokėtos draudimo išmokos dalies atlyginimo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė padengtų 50 proc. nukentėjusiajam sumokėtos sumos“.

1812. CK 6.114 str. 3 p. yra nurodyta, kad regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas, - šiam asmeniui.

1913. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartyje c. b. 3K-3-203-969/2016 nurodoma, jog remiantis CK 6.987 straipsnio nuostatomis, kai draudimo sutartis sudaroma trečiojo asmens naudai, įvykus draudiminiam įvykiui draudikas trečiajam asmeniui išmoka draudimo sutartyje ar įstatyme nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

2014. Šio ginčo atveju nukentėjusiojo teisė reikalauti žalos atlyginimo pasibaigė, jam gavus draudimo išmoką iš ieškovo. Tačiau prievolių pasibaigimo pagrindus (taip pat ir atsakovo prievolės mokėti draudimo išmoką pasibaigimą) numato CK 6.123 - 6.144 str. Byloje nėra pagrindo teigti, kad atsakovui iš TPVCAPDĮ 16 str. 1 d. kilusi solidarioji prievolė būtų pasibaigusi. Kadangi žalą nukentėjusiajam visiškai atlygino vienas iš solidariųjų skolininkų (ieškovas), jis įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę iš kito solidaraus skolininko (atsakovo) reikalauti grąžinti 50% išmokėtos draudimo išmokos (CK 6.9 str. 1 d.), t.y. 7.610,45 Eur.

2115. Remiantis CK 6.9 straipsniu, taip pat laikytina, kad ieškovas ir atsakovas yra solidarieji skolininkai nukentėjusiųjų atžvilgiu, o jų dalys prievolei esant solidariai - lygios. Draudiko pareiga padengti draudėjo civilinę atsakomybę kyla iš sutarties, sudarytos su draudėju, taigi sąlygos, kuriomis draudikas gali įgyvendinti per įvykį nukentėjusio asmens turimas teises į už įvykį atsakingus asmenis, priklauso nuo draudimo sutartį reglamentuojančios nacionalinės teisės, kuri nustatoma pagal reglamento „Roma I“ 7 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. 3K-3-187-701/2016). Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog atsakovas turi įvykdyti prievolę, kylančią iš sudarytos draudimo sutarties, draudikas nagrinėjamu atveju prievolę gali įvykdyti tik vienu būdu - per korespondentą, todėl atsakovas kaip solidarus skolininkas turi visa apimtimi dalyvauti prievolės kylančios iš sudarytos draudimo sutarties įvykdyme, priešingu atveju būtų pažeisti pamatiniai civilinių teisinių santykių - teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (LR CK 1.5 str., 6.38 str. 1 d., 6.200 str.).

2216. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kada galima laikyti, jog atsakingas civilinės atsakomybės draudikas tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę - draudikas tinkamai ir visiškai yra įvykdęs pagrindinę prievolę, kylančią iš draudimo sutarties, kuomet draudikas sumoka žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir administravimo mokestį korespondentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012).

2317. Ginčą dėl draudiko reikalavimo grąžinti išmokėtą draudimo išmoką ir administravimo mokestį yra nagrinėjusi Klaipėdos apygardos teisėjų kolegija, civilinėje byloje Nr. 2A-1624-826/2014 - ginčas nėra analogiškų šalių, tačiau šioje byloje atsakovas ginčijo administravimo išlaidas - apygardos teismas laikė mokestį korespondentui pagrįstai įtrauktu į reikalavimo sumą/ieškinio sumą.

2418. Pažymėtina, jog ir pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Todėl korespondentui sumokėtos žalos administravimo išlaidos taip pat laikytinos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

2519. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016-08-17 sprendimą, tinkamai taikė draudimo teisinius santykius ir regreso taikymą reglamentuojančias teisės normas bei su tuo susijusią teismų praktiką, teisingai įvertino atsakovei kylančią civilinę atsakomybę ir priėmė pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. 1. Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 7610,45 Eur žalos... 4. 2. Nurodė, kad 2011 m. birželio 3 d. Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio... 5. 3. Atsakovas sutiko padengti 6619,45 Eur išmokėtos draudimo išmokos dalį,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu... 8. 5. Teismas nurodė, kad draudikas prievolę gali įvykdyti tik vienu būdu –... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. 6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016... 11. 7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 991 Eur... 12. 8. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas atmetamas.... 15. 9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 16. 10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti... 17. 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje c.b. Nr.... 18. 12. CK 6.114 str. 3 p. yra nurodyta, kad regreso tvarka reikalavimas pagal... 19. 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartyje c. b.... 20. 14. Šio ginčo atveju nukentėjusiojo teisė reikalauti žalos atlyginimo... 21. 15. Remiantis CK 6.9 straipsniu, taip pat laikytina, kad ieškovas ir atsakovas... 22. 16. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kada galima laikyti, jog... 23. 17. Ginčą dėl draudiko reikalavimo grąžinti išmokėtą draudimo išmoką... 24. 18. Pažymėtina, jog ir pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, be... 25. 19. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti...