Byla e2A-983-513/2017
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2779-642/2017 pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei E. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. J. ir V. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas:

51) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č. priklausančią gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalį, priteisiant R. Č. asmeninės nuosavybės teise patalpas, pažymėtas 1986-02-03 sudarytame namo plane indeksais: 1-3 (1,53 kv. m), 1-4 (2,49 kv. m), 1-5 (2,57 kv. m), 1-6 (14,29 kv. m), 1-7 (8,49 kv. m), 1-8 (10,19 kv. m), 1-9 (11,48 kv. m), 1-10 (5,14 kv. m), garažą (26 kv. m), pažymėtą indeksu 3Gl/p, unikalus Nr. ( - );

62) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei E. J. priklausančią gyvenamojo namo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalį, priteisiant E. J. asmeninės nuosavybės teise patalpas, pažymėtas 1986-02-03 sudarytame namo plane indeksais: 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (2,52 kv. m), 2-3 (1,73 kv. m), 2-4 (14,88 kv. m), 2-5 (8,41 kv. m), 2-6 (22,52 kv. m), 2-7 (7,15 kv. m), ūkinį pastatą (12 kv. m), pažymėtą indeksu 2J1/p, unikalus Nr. ( - );

73) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č. priklausančią šiltnamio, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalį, priteisiant R. Č. asmeninės nuosavybės teise 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, 2013-03-22 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytame plane pažymėtą indeksu „c“, o 11 kv. m ploto šiltnamio dalį, pažymėtą plane indeksu „b“, priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei E. J.;

84) patalpas, pažymėtas namo plane indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m), kitus inžinerinius statinius (tvorą, lauko tualetą, kiemo aikštelę), kurių unikalus

9Nr. ( - ), palikti bendrąja daline ieškovo R. Č. ir atsakovės

10E. J. nuosavybe, paliekant kiekvieno iš jų po 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nustatyti R. Č. ir E. J. bendrą naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, ir inžineriniais statiniais tvarką;

115) 0,0505 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), palikti bendrąja daline ieškovo R. Č. ir atsakovės

12E. J. nuosavybe, paliekant kiekvieno iš jų po 1/2 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nustatyti R. Č. ir E. J. bendrą naudojimosi žemės sklypu tvarką;

136) priteisti ieškovui iš atsakovės 2197 Eur kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią didesnę namo patalpų dalį;

147) iškeldinti atsakovę E. J. ir jos šeimos narius iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų, pažymėtų plane indeksais 1-3 (1,53 kv. m), 1-4 (2,49 kv. m), 1-5 (2,57 kv. m), 1-6 (14,29 kv. m), 1-7 (8,49 kv. m), 1-8 (10,19 kv. m), 1-9 (11,48 kv. m), 1-10 (5,14 kv. m), ir iš garažo, pažymėto indeksu 3Gl/p, unikalus Nr. ( - );

158) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č. priklausančią žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalį, priteisiant ieškovui R. Č. asmeninės nuosavybės teise 0,24 ha ploto žemės sklypo dalį, UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013-03-15 sudarytame plane pažymėtą indeksu „A”, o atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,24 ha ploto žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu „B“;

169) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č. priklausančią žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), dalį, priteisiant ieškovui R. Č. asmeninės nuosavybės teise 2,85 ha ploto žemės sklypo dalį, UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2013-03-15 sudarytame plane pažymėtą indeksu „A“, o atsakovei E. J. asmeninės nuosavybės teise priteisti 2,85 ha ploto žemės klypo dalį, pažymėtą plane indeksu „B“;

1710) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

  1. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu lygiomis dalimis – po 1/2 dalį įgijo namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esantį ( - ): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), 131,14 kv. m bendro ploto, ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), 12 kv. m užstatyto ploto, garažą, unikalus Nr. ( - ), 26 kv. m užstatyto ploto, šiltnamį, unikalus Nr. ( - ), 22 kv. m užstatyto ploto, inžinerinius statinius (tvorą, lauko tualetą, kiemo aikštelę), unikalus Nr. ( - ), 5,05 aro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Ieškovas nurodė, jog siekė neteisminiu būdu atidalyti jam priklausančio turto dalį, tačiau atsakovė su tuo nesutiko.

    18

  2. Ieškovo prašomas suformuoti atskiras daiktas iš dalies atitinka idealiąją ieškovo, kaip bendraturčio, dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Viso gyvenamojo namo plotas yra 131,14 kv. m, iš kurių bendraturčiams priklausytų po 1/2 namo dalį – po 65,57 kv. m. Ieškovas pateikė VĮ Registrų centro atliktą pastato patalpų padalijimo projektą, pagal kurį siūloma gyvenamąjį namą, esantį ( - ), padalyti į du savarankiškai suformuotus daiktus, ieškovui atitektų 60,12 kv. m, o atsakovei – 71,02 kv. m namo ploto. Be to, abu savarankiškai formuojami daiktai turi dvi bendro naudojimo patalpas, gyvenamojo namo plane pažymėtas 1-1 ir 1-2, kurios tarnauja visiems bendraturčiams kaip įėjimas į gyvenamąjį namą, todėl po 1/2 dalį šių patalpų projekte priskiriama ieškovui ir atsakovei.
  3. Pagal ieškovo siūlomą projektą ieškovas sau prašo atidalyti 56,18 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: 1-3 (1,53 kv. m), 1-4 (2,49 kv. m), 1-5 (2,57 kv. m), 1-6 (14,29 kv. m), 1-7 (8,49 kv. m), 1-8 (10,19 kv. m), 1-9 (11,48 kv. m), 1-10 (5,14 kv. m). Pagal ieškovo siūlomą projektą, atsakovei būtų atidalyta 67,08 kv. m gyvenamojo namo ploto, plane pažymėto dalimis: 2-1 (9,87 kv. m), 2-2 (2,52 kv. m), 2-3 (1,73 kv. m), 2-4 (14,88 kv. m), 2-5 (8,41 kv. m), 2-6 (22,52 kv. m), 2-7 (7,15 kv. m). Patalpos, pažymėtos plane 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv. m), išliktų bendraturčių daline nuosavybe lygiomis dalimis kaip bendrojo naudojimo patalpos.
  4. Ieškovas nurodo, jog siūlo gyvenamojo namo patalpas atidalyti tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė faktiškai naudojasi namo antrame aukšte esančioms patalpomis, ten nuolat gyvena.
  5. Negalint atidalyti gyvenamojo namo tiksliai pagal visų bendraturčių turimas idealiąsias dalis, ieškovas nurodo, jog turi teisę į kompensaciją pinigais, kadangi po atidalijimo ieškovui plotas sumažėja 5,45 kv. m (65,57 – 60,12 = 5,45), todėl atsakovė turėtų kompensuoti ieškovui 5,45 kv. m plotą pagal daikto dalies rinkos vertę pinigais. Pagal aktualius VĮ Registrų centro duomenis, gyvenamojo namo l kv. m vidutinė rinkos vertė yra 594 Eur, todėl 5,45 kv. m vidutinė rinkos vertė yra 3237 Eur, kurią atsakovė turėtų sumokėti kaip kompensaciją ieškovui už jai atitenkančią didesnę atidalyto namo dalį.
  6. Šalims priklauso žemės sklype esantys statiniai – ūkinis pastatas (2J1/p), garažas (3Gl/p), šiltnamis (4Hl/m), kuriuos ieškovas taip pat siekia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas nurodo, kad garažo dėl jo dydžio atidalyti abiem bendraturčiams, kad būtų išsaugota jo funkcinė paskirtis, nėra galimybės, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais, ieškovo nuomone, garažas turėtų būti atidalytas ieškovui, ūkinis pastatas – atsakovei, o 22 kv. m ploto šiltnamis – lygiomis dalimis abiem bendraturčiams: 2013-03-22 plane pažymėta indeksu „c“ 11 kv. m ploto šiltnamio dalis atidalytina ieškovui, o pažymėta indeksu „b“ 11 kv. m ploto šiltnamio dalis – atsakovei.
  7. Atidalijus atsakovei 2610 Eur vertės ūkinį pastatą, o ieškovui atidalijus 3650 Eur vertės garažą, atsakovės mokėtina ieškovui kompensacija sumažės iki 2197 Eur. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis ( - ), yra ant 5,05 aro ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą minimalus žemės sklypo dydis turi būti ne mažesnis nei 4 arai, ieškovo nuomone, turi būti nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2016-03-22 parengtą žemės sklypo planą – šalys šiuo žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu „A“, naudojasi bendrai.
  8. Ieškovas ir atsakovė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu lygiomis dalimis – po 1/2 dalį taip pat įgijo 5,7 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ir 0,48 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Ieškovas atsakovei siūlė atsidalyti žemės sklypus, tačiau atsakovė, kaip ir namo atveju, tai padaryti atsisakė, todėl ieškovo prašymu UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2016-03-15 parengė 0,48 ha ploto žemės sklypo atidalijimo projektą, kuriame indeksais „a“ ir „b“ pažymėti du vienodo dydžio – 0,24 ha ploto žemės sklypai, o tai atitinka ir bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiąsias dalis, todėl ieškovas prašo atidalyti jam priklausančią žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu „a“, o atsakovei atidalyti žemės klypo dalį, pažymėtą plane indeksu „b“.
  9. Ieškovo prašymu, UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai” 2016-03-15 parengė ir šalims priklausančio 5,7 ha ploto žemės sklypo atidalinimo projektą, kuriame indeksais „a“ ir „b“ pažymėti du vienodo dydžio – po 2,85 ha ploto žemės sklypai, ir tai atitinka ir bendraturčių įgytas žemės sklypų idealiąsias dalis, todėl ieškovas prašo atidalinti jam priklausančią žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu „a“, o atsakovei atidalinti žemės klypo dalį, pažymėtą plane indeksu „b“.
  10. Ieškovas nurodo, kad teismui nustačius, jog ieškovui atidalyta 60,12 kv. m gyvenamojo namo ploto, garažas, ieškovas, kaip šių patalpų savininkas, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4.98 straipsnio pagrindu reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus (naudojimo, valdymo ir disponavimo) ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų, plane pažymėtų 1-3 (1,53 kv. m), 1-4 (2,49 kv. m), 1-5 (2,57 kv. m), 1-6 (14,29 kv. m), 1-7 (8,49 kv. m), 1-8 (10,19 kv. m), 1-9 (11,48 kv. m), 1-10 (5,14 kv. m), ir iš garažo, pažymėto plane indeksais 3Gl/p, 1-10 (P-2,1-4,1-5, 1-6, 1-7).
  1. Atsakovė pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškovo prašomu atidalijimo būdu, kadangi ieškovo siūlomas dalijimo planas apima visas pastato patalpas. Toks padalijimas neatitinka nuosavybės dalių ir teisingo padalijimo principų, kadangi į dalijamą turtą įtrauktos patalpos, kurios buvo pastatytos atsakovės ir jos sutuoktinio pastangomis ir lėšomis.
  2. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo siūlomu sklypo, esančio ( - ), padalijimo planu, kadangi jis neatitinka nei atsakovės interesų, nei nusistovėjusios naudojimosi tvarkos.
  3. Atsakovė prašo sklypo, esančio ( - ), dalis padalyti tokiu būdu: ieškovui ir atsakovei po 1/2 dalį sklypo dalių, plane pažymėtų A, B, C ir D, paliekant bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir nustatant naudojimosi tvarką – atsakovė E. J. naudojasi E dalimi, ieškovas R. Č. – F dalimi. Atsakovė nurodo nesutinkanti ir su ieškovo siūloma žemės sklypų atidalijimo tvarka, kadangi ji pažeidžia teisingumo ir lygiavertiškumo principus.
  4. Atsakovė pažymi, kad ieškovo siūlomas žemės sklypo, esančio ( - ), sklypo unikalus Nr. ( - ), padalijimo būdas akivaizdžiai pažeidžia lygiateisiškumo principą ir atsakovės interesus, kadangi ieškovo pasiūlyta dalis nors aritmetiškai ir atitinka lygias ploto dalis, tačiau savo verte ir galimybėmis naudotis žemės sklypu yra akivaizdžiai neteisinga, t. y. atsakovei paliekamas netaisyklingos konfigūracijos ir siauras žemės rėžis, esantis pelkėtoje, apaugusioje menkaverčiais ūgliais dalyje, o ieškovui yra paliekamas vientisas platus, lygiomis kraštinėmis ir geresnės dirvos sklypas. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovo nurodytu minėto sklypo padalijimo būdu ir pageidauja, kad dalijant šį sklypą jai būtų paskirta plane pažymėta A dalis, o ieškovui atitektų B dalis.
  5. Dėl atsakovės iškeldinimo iš jos neva užimamų patalpų atsakovė nurodo, kad ji niekada nedarė jokių kliūčių ieškovui patekti ar naudotis gyvenamojo namo dalimi.
  6. Atsakovė yra pasiruošusi ieškovui sumokėti piniginę kompensaciją už pastato ir sklypo dalį, esančią adresu ( - ), šalims sutarus dėl tos turto dalies sąžiningos ir teisingos kainos.
  7. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad sutinka su pasiūlytu gyvenamojo namo padalijimo planu, tačiau nesutinka dėl garažo, ūkinio pastato ir žemės sklypų padalijimo plano.
  1. Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad galima atidalyti namą, darant rekonstrukciją, tačiau pripažįsta, kad gyvenant viename name su ieškovu, kiltų konfliktinė situacija. Pirmame namo aukšte jie negyvena, ten yra seni daiktai.
  2. Trečiasis asmuo V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad name, esančiame ( - ), gyvena nuo gimimo. Turi teisę vairuoti automobilį, todėl norėtų turėti galimybę toliau naudotis garažu.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-07 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš

    19R. Č. 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidų.

  2. Spręsdamas gyvenamojo namo, esančio ( - ), atidalijimo klausimą teismas nurodė, kad abu siūlomi suformuoti daiktai turi dvi bendro naudojimo patalpas, gyvenamojo namo plane pažymėtas 1-1 ir 1-2, kurios naudojamos kaip įėjimas į gyvenamąjį namą, todėl šios patalpos, ieškovo nuomone, turėtų išlikti bendraturčių daline nuosavybe lygiomis dalimis kaip bendro naudojimo patalpos. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad atidalyti iš gyvenamojo namo natūra galima taip, kad būtų įmanoma suformuoti dvi viena su kita nesisiejančias ir bendrų patalpų neturinčias gyvenamąsias patalpas (butus), ir toks pertvarkymas iš esmės nebūtų žalingas turto paskirčiai.
  3. Negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), atidalijimas natūra pagal siūlomą padalijimo projektą yra galimas.
  4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-10 nutartimi pasiūlė ieškovui ir atsakovei iki 2016-10-27 pateikti atidalijamo turto projektus, tačiau šalys teismui tinkamo atidalijimo projekto nepateikė, o ieškovo su ieškiniu pateiktas VĮ Registrų centro projektas neatitinka anksčiau minėtų projekto reikalavimų, nes nėra patvirtintas specialistų (projektuotojų), o tai yra tik Nekilnojamojo turto registro įstaigos paruošta pastato dalių apskaičiavimo pažyma su ieškovo pridėtais brėžiniais iš Nekilnojamojo turto registro bylos.
  5. Šalių asmeniniai tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu ir ten esančiais statiniais ir dar dviejų žemės sklypų taikaus padalijimo būdo: tiek ieškovui, tiek atsakovei yra reikalingas garažas, net ir padalijus sklype esantį šiltnamį, nėra aišku, kaip realiai tuo šiltnamiu bus įmanoma naudotis, o 5,7 ha ir 0,48 ha plotų žemės sklypų, esančių ( - ), siūlomos padalyti dalys dėl ten esančių žemės paviršiaus savybių taip pat nėra lygiavertės.
  6. Atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, teismo nuomone, toks padalijimo būdas nebūtų protingas ar racionalus. Pažymėjo, kad šioje situacijoje, dalijant turtą natūra, šalių konfliktinė situacija iki galo nebūtų išspręsta.
  7. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė yra užėmusi ir neleidžia ieškovui naudotis ieškovo ieškinyje nurodoma gyvenamojo namo dalimi, todėl ieškovo reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo atmetė.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

21

  1. Apeliaciniu skundu ieškovas R. Č. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad ginčo namas ir jo priklausiniai yra įregistruoti viešajame registre, atidalijant jokie nauji statiniai ar patalpos nėra formuojamos, atidalijant nėra atliekami jokie namo pertvarkymai, atidalijama tik tai, kas teisiškai įregistruota, todėl šioje situacijoje projektuotojo įsikišimas, naujo projekto rengimas yra nereikalingas, pakanka vadovautis esamu viešajame registre įregistruotu projektu.
  3. Nurodo, kad teismas šioje byloje buvo priėmęs sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priimant sprendimą už akių pateikto atidalijimo projekto teisėtumas teismui nekėlė jokių abejonių.
  4. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atidalijimo projektas neatitinka įstatymo reikalavimų, atmetė ieškinį, t. y. bylą dėl turto atidalijimo išnagrinėjo iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, kuriuo tiesiog nieko neatidalijo. Šiuo teismo sprendimu buvo paneigta ieškovo teisė atsidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės, kadangi ieškovas po šio teismo sprendimo, jeigu net ir inicijuotų, kaip nurodė teismas, įstatymą atitinkantį atidalijimo projektą, negali su ieškiniu kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Mano, kad teismas galėjo taikyti trūkumų ištaisymo institutą, o jų neištaisius palikti ieškinį nenagrinėtą.
  5. Teismo argumentai, kad atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės negali likti jokios bendro turto dalies ir kad po atidalijimo liekantis bendras koridorius, pažymėtas plane 1-1, 1-2, reiškia atidalijimo natūra pagal siūlomą padalijimo projektą negalimumą, yra nepagrįsti.
  6. Teismas konstatavo, kad turto atidalijimo natūra būdas yra negalimas, o geriausia būtų priteisti kompensaciją pinigais, tačiau, ieškovo nuomone, šie argumentai taip pat nepagrįsti. Jei teismas laikė, kad byloje nėra įstatymus atitinkančio turto atidalijimo projekto, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovui išmokant kompensaciją yra geriausias ginčo sprendimo būdas, neaišku, kodėl netaikė šio turto atidalijimo būdo, o visus ieškinio reikalavimus atmetė nespręsdamas ginčo esmės.
  7. Teismo posėdžio metu atsakovė ne kartą pripažino, kad jokio ginčo dėl namo patalpų atidalijimo nėra, ji sutinka su ieškovo siūlomu namo atidalijimo variantu, todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą apie gyvenamojo namo nedalumą.
  8. Teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl šiltnamio atidalijimo, nes byloje yra pateiktas 2013-03-22 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytas planas, kuriame pažymėtą indeksu „c“ 11 kv. m ploto šiltnamio dalį prašoma priteisti ieškovui, o pažymėtą plane indeksu „b“ tokio pat ploto šiltnamio dalį prašoma priteisti atsakovei.
  9. Teismas taip pat nesprendė ieškovo reikalavimo dėl jo dalies atidalijimo iš 5,7 ha ir 0,48 ha plotų žemės sklypų, esančių ( - ), argumentuodamas tik tuo, kad „siūlomos padalinti dalys dėl ten esančių žemės paviršiaus savybių taip pat nėra lygiavertės“, tačiau nepasisakė, kokios žemės paviršaus savybės daro sklypus nelygiaverčius.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė apelianto ieškinį, kadangi iš ieškovo pateiktos byloje medžiagos teismas neturėjo galimybės tinkamai atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  3. Atsakovės įsitikinimu, atsidalijimas galimas tik tinkamai parengus turto atidalijimo projektus ir išsprendus bendro turto ir komunikacijų (šildymo sistema, vandentiekis, elektros tiekimo sistema) valdymo ir naudojimo klausimus. Ieškovui nepateikus jokio sprendimo būdo, t. y. tinkamai parengto projekto, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. J. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio

    251 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.
  4. Nustatyta, kad R. Č. ir atsakovei E. J. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu lygiomis dalimis priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, esančio ( - ): gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( - ), 131,14 kv. m bendro ploto, ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), 12 kv. m užstatyto ploto, garažas, unikalus Nr. ( - ), 26 kv. m užstatyto ploto, šiltnamis, unikalus Nr. ( - ), 22 kv. m užstatyto ploto, inžineriniai statiniai (tvora, lauko tualetas, kiemo aikštelė), unikalus Nr. ( - ), 5,05 aro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ). Taip pat R. Č. ir atsakovei E. J. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu lygiomis dalimis priklauso po 1/2 dalį 5,7 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), bei 0,48 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ).
  5. Iš VĮ Registrų centro atlikto pastato patalpų padalijimo projekto matyti, kad siūloma gyvenamąjį namą, esantį ( - ), padalyti į du savarankiškai suformuotus daiktus, ieškovui atitektų 60,12 kv. m, o atsakovei – 71,02 kv. m, o patalpos, plane pažymėtos 1-1 ir 1-2, po 1/2 dalį projekte priskiriamos ieškovui ir atsakovei. Pagal UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2016-03-22 parengtą žemės sklypo planą siūloma, kad šalys žemės sklypu, esančiu ( - ), naudotųsi bendrai. 2016-03-15 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengė 0,48 ha ploto žemės sklypo, unikalus

    26Nr. ( - ), esančio ( - ), atidalijimo projektą, pagal kurį indeksais „a“ ir „b“ pažymėti du vienodo dydžio – 0,24 ha ploto žemės sklypai.

    272016-03-15 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengė 5,7 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), atidalijimo projektą, pagal kurį indeksais „a“ ir „b“ pažymėti du vienodo dydžio – 2,85 ha ploto žemės sklypai. Pagal UAB „Capital vertinimas“ atliktą turto vertės nustatymo pažymą, vertinamo turto (gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, adresu ( - )) rinkos vertė 2016-11-07 yra 107 000 Eur.

  6. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, nurodydamas, kad byloje nėra pateikto įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto tinkamo namo atidalijimo projekto; nėra įmanoma izoliuotai suformuoti dviejų viena su kita nesisiejančių ir bendrų patalpų neturinčių gyvenamųjų patalpų, kad toks pertvarkymas iš esmės nebūtų žalingas turto paskirčiai; padalijus sklype esantį šiltnamį, nėra aišku, kaip realiai tuo šiltnamiu bus įmanoma naudotis; 5,7 ha ir 0,48 ha plotų žemės sklypų, esančių ( - ), siūlomos padalyti dalys dėl ten esančių žemės paviršiaus savybių nėra lygiavertės. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti.
  7. Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems bendraturčiams (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
  8. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.).
  9. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2016-07-05 nutartis civilinėje byloje

    28Nr. 3K-3-347-248/2016).

  10. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teismo sprendimą, kuriuo tiesiog nieko neatidalijo, taip pat nenusprendė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir priimtu teismo sprendimu buvo paneigta ieškovo teisė atsidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės, nes pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti šalių ginčą iš esmės, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.
  11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina aplinkybę, kad šalių asmeniniai tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu ir ten esančiais statiniais bei dar dviejų žemės sklypų taikaus padalijimo būdo, tačiau šalių ginčo iš esmės neišsprendė net iš dalies, t. y. nenustatė naudojimo tvarkos.
  12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju šalims nepasiūlius tinkamo padalijimo projekto, teismas turėjo spręsti klausimą dėl daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) pagal ieškovo pateiktą projektą ir tokiu būdu laikinai, iki šalys pateiks tinkamą projektą, išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pažymėtina, kad atsakovė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu iš esmės sutiko su pasiūlytu gyvenamojo namo padalijimo planu (atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko nurodydama, kad atidalijimas galimas parengus turto atidalijimo projektus ir išsprendus bendro turto ir komunikacijų valdymo ir naudojimo klausimus), nesutiko dėl garažo, ūkinio pastato ir žemės sklypų padalijimo plano, todėl teismas neišsprendė dalies reikalavimų, dėl kurių iš esmės tarp šalių nebuvo ginčo.
  13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, jo nuomone, atidalijimo turto natūra būdas yra negalimas, o geriausia būtų atidalijus bendrąją dalinę nuosavybę priteisti kompensaciją pinigais. Tačiau laikydamas, kad byloje nėra įstatymus atitinkančio turto atidalijimo projekto, o atidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovui išmokant kompensaciją yra geriausias ginčo sprendimo būdas, netaikė šio turto atidalijimo būdo ir visus ieškinio reikalavimus atmetė nespręsdamas ginčo esmės. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad yra pasiruošusi ieškovui sumokėti piniginę kompensaciją už pastato ir sklypo dalį, esančią adresu ( - ), šalims sutarus dėl tos turto dalies sąžiningos ir teisingos kainos. Taigi byloje svarbu teisingai įvertinti turtą.
  14. Nustatyta, kad į bylą buvo pateikta Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 16-N11-14, kuri buvo parengta įvertinus šalims priklausantį žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, šiltnamį ir kiemo statinius, esančius ( - ). Nurodytina, kad kilus ginčui dėl turto vertės, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą iš esmės, gali skirti ekspertizę šioje byloje turto vertei nustatyti.
  15. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nėra parengtas tinkamas namo atidalijimo projektas, galėjo išspręsti ginčą dėl 5,7 ha ir 0,48 ha žemės sklypų padalijimo, nes nors teismo sprendime nurodė, kad siūlomos padalyti dalys dėl ten esančių žemės paviršiaus savybių nėra lygiavertės, tačiau nenagrinėjo, ar byloje yra šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
  1. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visus anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, byla iš esmės būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, taip pat ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus ginčo esmės, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-07 sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  2. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovo apeliacinis skundas ir jame keliamas bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimas apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinas. Dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

29Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

30Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Č. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi... 5. 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č.... 6. 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei E. J.... 7. 3) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č.... 8. 4) patalpas, pažymėtas namo plane indeksais 1-1 (0,7 kv. m) ir 1-2 (3,24 kv.... 9. Nr. ( - ), palikti bendrąja daline ieškovo R. Č. ir atsakovės... 10. E. J. nuosavybe, paliekant kiekvieno iš jų po 1/2 dalį bendrojoje dalinėje... 11. 5) 0,0505 ha dydžio žemės sklypą, esantį ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ),... 12. E. J. nuosavybe, paliekant kiekvieno iš jų po 1/2 dalį bendrojoje dalinėje... 13. 6) priteisti ieškovui iš atsakovės 2197 Eur kompensaciją už atsakovei... 14. 7) iškeldinti atsakovę E. J. ir jos šeimos narius iš gyvenamojo namo,... 15. 8) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č.... 16. 9) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui R. Č.... 17. 10) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. 18.
  2. Ieškovo prašomas suformuoti atskiras daiktas iš dalies atitinka... 19. R. Č. 1 020 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Spręsdamas gyvenamojo namo,... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 21.
    1. Apeliaciniu skundu ieškovas R. Č. prašo... 22. Teisėjų kolegija... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 25. 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas... 26. Nr. ( - ), esančio ( - ), atidalijimo projektą, pagal kurį indeksais „a“... 27. 2016-03-15 UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ parengė 5,7 ha... 28. Nr. 3K-3-347-248/2016).
    2. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios... 29. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti...