Byla 3K-3-149/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. P. ieškinį atsakovei D. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir buto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimosi tvarkos nustatymo, nuomos mokesčio priteisimo ir atsakovės D. R. priešieškinį ieškovei N. R. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami klausimai dėl bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, naudojimosi tvarkos nustatymo, nuomos mokesčio už naudojimąsi bendrąja daline nuosavybe, išlaidų, susijusių su bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymu, priteisimo iš bendraturčio, kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo iš kito įpėdinio.

5Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo, remdamasi CK 4.80 ir 4.81 straipsniais, prašė atidalyti ieškovei ir atsakovei bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu tokiu būdu: 1) kambarį, kurio bendras plotas yra 13,98 kv. m, techniniame plane pažymėtą indeksu 17-6, perduoti ieškovei nuosavybės teise; 2) kambarį, techniniame plane pažymėtą 17-2, kurio plotas 16,93 kv. m, palikti atsakovei; 3) nustatyti naudojimosi tvarką bendro naudojimosi patalpomis: koridoriumi, techniniame plane pažymėtu 17-1, (plotas 6,08 kv. m), virtuvės patalpa, techniniame plane pažymėta 17-5, (6,61 kv. m), vonios patalpa, techniniame plane pažymėta 17-4, (plotas 2,05 kv. m), tualeto patalpa, techniniame plane pažymėta 17-3, (plotas 0,98 kv. m) bei rūsiu, kuris priklauso prie ginčo buto; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 4733,56 Lt už naudojimąsi butu (nuomos mokestį) ir 190,23 Lt delspinigių.

6Ieškovė nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 15 d. miręs jos tėvas visą savo turtą testamentu paliko sutuoktinei – atsakovei. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nustatė, kad tėvo mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas ir nustatė 37,5 proc. dydžio privalomąją palikimo dalį nuo viso palikimo.

7Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovės ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 1017,66 Lt skolą už namo, kuriame yra ginčo butas, administravimo paslaugas, 2588,95 Lt skolą už buto šildymą bei šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, 1078,31 Lt skolą už buto remontą, 2239,13 Lt už kapavietės sutvarkymą ir antkapio pagaminimą, taip pat atidalyti 46,63 kv. m bendro ploto butą su rūsiu tokiu būdu: atsakovei atidalyti natūra visą butą su rūsiu, o ieškovei priteisti 37 462,50 Lt kompensaciją iš atsakovės už jai priklausančias 3/8 dalis.

8Atsakovė nurodė, kad ieškovės siūlomas atidalijimo variantas ir naudojimosi tvarkos nustatymas neužtikrins teisiškai ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Patvirtinus ieškovės siūlomą atidalijimo variantą, bus sumažinta asmeninės nuosavybės apimtis, nes dalis turto bus naudojama kelių savininkų. Ieškovės reikalavimas priteisti nuomos mokestį yra nepagrįstas, nes nėra pateiktų įrodymų apie buvusį ar esamą ieškovės ir atsakovės susitarimą dėl buto nuomos. Atsakovė taip pat nurodė, kad su sutuoktiniu nuo 1995 metų gyveno ginčo bute. Mirus sutuoktiniui ji liko gyventi bute ir gyvena šiuo metu, o ieškovė bute negyvena daugiau kaip 15 metų, kelerius pastaruosius metus ji gyvena, studijuoja ir dirba Jungtinėje Karalystėje, ten sukūrė šeimą. Atsakovė paveldėjo dalį mirusio sutuoktinio turto, tarp jų ir 5/8 dalis buto. Atsakovės teigimu, ieškovė, nors ir priėmė palikimą bei tapo 3/8 ginčo buto dalies savininke, tačiau paveldėtu butu nesirūpino, neprisidėjo prie turto išlaikymo ir nevykdė kitų bendraturčio pareigų (CK 4.76 straipsnis), todėl atsakovė įgijo teisę reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo iš ieškovės. Ieškovė privalo atlyginti atsakovei 3/8 dalis išlaidų už buto šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti bei patalpų administravimą per laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. – 3606,61 Lt bei 3/8 dalis buto remonto išlaidų – 1078,31 Lt. Be to, ieškovė materialiai neprisidėjo prie savo tėvo kapavietės sutvarkymo ir antkapio pagaminimo išlaidų, todėl privalo atlyginti atsakovei 3/8 dalis šių išlaidų, t. y. 2239,13 Lt.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė atsakovei natūra visą 46,63 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, priteisė ieškovei 37 462,50 Lt kompensaciją už 3/8 dalis buto iš atsakovės; priteisė iš ieškovės 1017,66 Lt skolą už administravimo paslaugas, 2588,95 skolą už UAB ,,Vilniaus energija“ suteiktas paslaugas, 1354 Lt kapavietės tvarkymo išlaidas atsakovei.

11Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų įmanoma atidalyti ieškovei priklausančias 3/8 dalis, kurios sudaro 17,49 kv. m bendro buto ploto, į atskirą butą, su atskira virtuve, koridoriumi ir sanitariniu mazgu be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o ieškovės siūlymas pagalbinėms patalpoms nustatyti naudojimosi tvarką pažeistų abiejų bendraturčių teises ir interesus, nes šalys konfliktuoja. Be to, naudojimosi buto pagalbinėmis patalpomis tvarkos nustatymas lemtų tolesnius šalių ginčus. Teismas sprendė, kad toks bendrosios dalinės nuosavybės naudojimasis yra neracionalus, neatitinka bendraturčių poreikių, taip pat nurodė, kad atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė nei ieškovės, atsakovė šiame bute gyvena nuo 1995 metų, ieškovė šiuo butu faktiškai nesinaudojo. Teismas, pažymėjęs, kad geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, sprendė, kad, nesant galimybės išskirti ieškovei priklausančios dalies natūra, taikytinas atidalijimo būdas, išmokant ieškovei kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kompensacijos dydžio ieškovė neginčijo, įrodymų apie kitokią buto vertę nepateikė, ir įvertinęs realias bendraturčio galimybes sumokėti kompensaciją, sprendė, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 37 462,50 Lt kompensacija. Teismas taip pat konstatavo, kad teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės valdant ir naudojant ginčo butą, nelaikytini nuomos santykiais ir nesuteikia teisės ieškovei reikalauti nuomos mokesčio ir delspinigių. Vadovaudamasis CK 4.76 straipsnio nuostatomis dėl bendraturčio pareigos mokėti turto išlaikymo išlaidas, teismas sprendė, kad proporcingai ieškovei priklausančiai buto daliai iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1017,66 Lt už bendrųjų patalpų administravimo paslaugas ir 2588,95 Lt už buto šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Teismas nurodė, kad prievolė atlyginti palikėjo laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas išlaidas atsiranda visiems palikimą priėmusiems asmenims (CK 5.50 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad kapavietė įrengta šeimos, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad atsakovės patirtų išlaidų suma už šeimos kapavietės ir tvorelės įrengimą, nuo kurios atsakovė prašo proporcingai paveldėto turto daliai priteisti iš ieškovės, mažintina per pusę. Teismas nesumažino sumos už paminklo įrengimą, nurodydamas, kad išlaidos paminklo pastatymui nepriklauso nuo to, kad kapavietė skirta ne vieno asmens laidojimui.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

151. Dėl ginčo buto. Kasatorės teigimu, teismai neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad ginčo butas jau yra padalytas tarp bendraturčių ir nustatytos kiekvienam bendraturčiui priklausančios buto dalys, todėl buvo likę nustatyti tik naudojimosi butu tvarką. Kasatorė nurodė, kad ginčo butas yra dviejų kambarių, todėl naudojimosi juo tvarkos nustatymas yra įmanomas. Be to, ginčo bute ir šiuo metu gyvena dvi šeimos: atsakovės ir jos dukters, kuri turi vaiką. Nors sprendžiant klausimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės prioritetas teiktinas atidalijimui, nepaliekant bendro naudojimo patalpų, o ne nustatant naudojimosi tvarką, kasatorės nuomone, visais atvejais turi būti išsiaiškinta konkreti individuali situacija, svarbu nustatyti, kaip turtu naudojamasi, ar bendraturčiai turi kitas gyvenamąsias vietas, taip pat ar yra galimybė gavus kompensaciją įsigyti gyvenamąjį būstą ir kt. Kasatorė kito nekilnojamojo turto neturi, todėl ji netektų paskutinės gyvenamosios vietos, o atsakovė, siekdama paslėpti kitą nekilnojamąjį turtą, dovanojimo sutarties pagrindu jį perleido savo dukteriai, kuri jame neapsigyveno ir toliau gyvena ginčo bute, o padovanotą butą nuomoja. Kasatorės teigimu, tokiu būdu teismai nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Kasatorės paskutinis gyvenamasis būstas atimtas nepagrįstai dėl netinkamai taikytų CK 4.80 ir 1.5 straipsnių nuostatų. Kasatorė taip pat nurodo, kad teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus apie atsakovės galimybes išmokėti kompensaciją už buto dalį. Atsakovės atlyginimo dydis – apie 1000 Lt, į advokato sąskaitą deponuota 14 000 Lt suma nepakankama, kitas atsakovės turtas vertas mažiau, negu priteista kompensacijos suma ir jis priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl jo realizavimas suvaržytas. Be to, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu iš atsakovės ieškovei priteista 36 282,08 Lt už išlaikymo įsiskolinimą. Vadinasi, atsakovė privalės ne tik sumokėti kompensaciją, bet ir įvykdyti šį teismo sprendimą, todėl akivaizdu, kad kompensacijos sumokėti nesugebės. Teismai nesilaikė reikalavimo, kad teismas turi įsitikinti, ar vienas iš bendraturčių pajėgus sumokėti piniginę kompensaciją.

162. Dėl nuompinigių ir delspinigių priteisimo. Kasatorė teigia, kad teismai nepagrįstai nepriteisė nuompinigių ir delspinigių už buto dalies naudojimą. Nors bendraturčių nebuvo sudaryta nuomos sutartis, atsakovė žinojo, kad naudojasi ne savo turtu ir kad už tai reikia mokėti. Buto nuomos kainos apskaičiuotos specialistų, atsakovė jų neginčijo ir nepateikė savo vertinimo. Teismai, spręsdami, kad už kasatorei priklausančios dalies nuomą atsakovė neturi mokėti, o ieškovė už savo turto dalies išlaikymą turi atlyginti atsakovei, nors tik ji šiuo turtu naudojosi, pažeidė lygias bendraturčių teises.

173. Dėl išlaidų už buto šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti bei patalpų administravimo paslaugas priteisimo. Mirus tėvui kasatorė iki šiol nesinaudojo ir nesinaudoja paveldėta ginčo buto dalimi, nes jai priklausanti buto dalis neperduodama. Pagal CK 4.49 straipsnį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento įgijėjui. Kasatorei jos dalis bendrojoje nuosavybėje naudotis ar valdyti nebuvo perduota. Tik 2010 m. rugpjūčio 18 d. kasatorei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį, todėl kasatorės pareigą išlaikyti turtą galima sieti nebent su šia data, o ne su 2006 m. rugpjūčio 15 d. (tėvo mirties diena). Ginčo turtu nepertraukiamai naudojasi atsakovė, todėl tik ji turi pareigą mokėti už turto išlaikymą. Kasatorė nebuvo sudariusi sutarčių su paslaugų teikėjais, paslaugomis naudojosi tik atsakovė. Be to, kasatorės nuomone, teismas priteisdamas išlaidas už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui peržengė priešieškinio ribas, nes 2012 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio metu atsisakė priimti priešieškinio dalį dėl priešieškinio reikalavimų padidinimo. Pagal pateiktus dokumentus išlaidos už administravimo paslaugas sudaro ne 2713,77 Lt kaip teigiama sprendime, o 336,89 Lt.

184. Dėl kapavietės tvarkymo išlaidų. Kasatorė taip pat teigia, kad turto dalies nepaveldėjo, o įgyvendino įstatymo jai užtikrintą garantiją į privalomąją palikimo dalį, numatytą CK 5.20 straipsnyje, todėl iš priteistos privalomosios dalies neturi pareigos kompensuoti įpėdiniui išlaidų, susijusių su palikėjo laidojimu ir kapavietės įrengimu, nes privalomosios dalies skyrimo paskirtis – aprūpinti paramos reikalingą asmenį, ir iš šios paramos negali būti daromos jokios išskaitos, susijusios su paveldėjimu. Pagal testamentą turto paveldėtoja yra viena – atsakovė (kasatorė pagal jį nėra paveldėtoja), todėl atsakovė privalėjo patirti išlaidas, susijusias su laidojimu, kapavietės sutvarkymu ir neturėjo teisės reikalauti kompensacijos iš kasatorės. Kasatorės nuomone, šiuo atveju teismai turėjo vadovautis ne CK 5.20 straipsnio, bet CK 5.2 ir 5.59 straipsnių nuostatomis. Nors palikėjas palaidotas trijų asmenų šeimos kapavietėje, tačiau teismai kapavietės įrengimo išlaidas padalijo ne į 3, o į 2 dalis, o išlaidų už paminklo įrengimą nepadalijo nei į tris, nei į dvi dalis. Teismas nurodė, kad atsakovei iš ieškovės priteistina 1339 Lt suma, susijusi su palikėjo kapavietės tvarkymu, bet sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad priteisiama 1354 Lt, t. y. 15 Lt daugiau. Kasatorės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad kapavietė yra šeimos visos išlaidos (taip pat ir paminklo įrengimo) turėjo būti padalytos į tris dalis.

19Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

201. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis skundas iš dalies grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių teismai netyrė, o kai kurios kasatorės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Atsakovės teigimu, ginčo butas nebuvo padalytas, nes buvo paveldėtas kelių įpėdinių ir valdomas idealiosiomis jiems tenkančiomis palikimo dalimis. Atsakovė ir ieškovė nebuvo pasirašiusios susitarimo dėl atidalijimo ir naudojimo tvarkos nustatymo. Idealiosios dalies nustatymas bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra jo padalijimas. Pažymėtina, kad ginčo bute dvi šeimos nuolat negyvena – atsakovės duktė su šeima kartais ten apsistoja, kai grįžta iš užsienio. Atsakovės nuomone, teismai, ginčo butą priteisdami atsakovei, o kasatorei nustatydami mokėtiną kompensaciją, nuo kasacinio teismo praktikos nenukrypo, nes pirmenybė teikiama atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovės siūlomas atidalijimo variantas ir naudojimosi tvarkos nustatymas dėl konfliktiškų santykių neužtikrins teisiškai ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Be to, atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, kompensacija už kasatorei tenkančio buto dalį buvo sumokėta 2013 m. liepos mėnesį.

212. Dėl nuompinigių ir delspinigių priteisimo. Atsakovė teigia, kad šalių teisės ir pareigos gali atsirasti sutarties arba įstatymo pagrindu, kasatorė neįrodinėjo, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos santykiai. Teisiniai santykiai, susiklostę tarp kasatorės ir atsakovės valdant ir naudojant ginčo butą, nelaikytini nuomos santykiais, todėl kasatorė negali reikalauti nuomos mokesčio. Šių santykių kvalifikuoti nuomos teisiniais santykiais kasatorė teismų neprašė, o teismai tokios pareigos neturėjo. Netesybos negalėjo būti priteistos, nes susitarimas dėl jų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

223. Dėl išlaidų už buto šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti bei patalpų administravimo paslaugas ir kapavietės tvarkymo išlaidų priteisimo. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Prievolę įvykdžiusi atsakovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš ieškovės to, ką įvykdė, t.y. reikalauti nuostolių atlyginimo. Byloje yra visi įrodymai patvirtinantys, jog atsakovė įvykdė visas prievoles tiek už save, tiek už kasatorę, todėl pagrįstai įgijo teisę reikalauti piniginių sumų. Kadangi kasatorė yra įpėdinė, tai jai taip pat tenka prievolė atlyginti palikėjo laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas išlaidas. Ginčas dėl šios dalies spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais (teisingumo, protingumo, proporcingumo), t.y. taikant teisės analogiją.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

26Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

27Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009).

28CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

29Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.).

30Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo buto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji; kad neįmanoma atidalyti ieškovei priklausiančias 3/8 dalis, kurios sudaro 17,49 kv. m bendro buto ploto, be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kad ieškovės pageidaujamą naudojimosi tvarką nėra galimybės nustatyti dėl šalių konfliktinės situacijos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami bendraturčių ginčą ir parinkdami atidalijimo būdą, tyrė visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrindė, kad atidalijimas natūra neįmanomas, taip pat pagrindė, kodėl neįmanoma nustatyti ieškovės pageidaujamos naudojimosi tvarkos, todėl pagrįstai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją pinigais.

31Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Teismai, nustatę, kad atsakovės dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė nei ieškovės, atsakovė šiame bute gyvena nuo 1995 metų, ieškovė, tapusi šio turto bendraturte, juo nesinaudojo, atsakovė turės realių galimybių išmokėti ieškovei kompensaciją už buto dalį, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisdami atsakovei turtą natūra, o ieškovei kompensaciją pinigais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismų išvada.

32Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepagrįsti, kad teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

33Dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo už naudojimąsi bendrąja daline nuosavybe

34Teisinis pagrindas mokėti atlyginimą už naudojimąsi patalpų dalimi gali būti įstatymas ar sutartis. Naudotis svetimu turtu galima už atlyginimą arba be jo (pvz., panaudos atveju). Turto savininkas, reikšdamas reikalavimą priteisti atlyginimą už naudojimąsi jo turtu, turi įrodyti, kad buvo atlygintinio turto naudojimo santykiai. Nagrinėjamoje byloje vienas iš ieškinio reikalavimų buvo priteisti ieškovei iš atsakovės 4733,56 Lt už naudojimąsi butu (nuomos mokestį) ir 190,23 Lt delspinigių. Teismai šį reikalavimą atmetė, nurodydami, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė su ieškove būtų sudariusi ginčo buto nuomos sutartį ir šalys būtų sutarusios dėl nuomos mokesčio dydžio. Ieškovė neįrodinėjo, kad su atsakove buvo sudariusi susitarimą dėl jai priklausančių 3/8 dalių ginčo buto nuomos, t. y. kad ginčo šalys būtų išreiškusios suderintą valią dėl atsakovės teisės naudotis ieškovės turtu už užmokestį.

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant susitarimo dėl nuomos, ką kasaciniame skunde pripažįsta ir ieškovė, nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės nuomos mokestį ir delspinigius už naudojimąsi 3/8 dalimis buto, todėl kasacinio skundo argumentai dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, teigdama, jog negalėjo naudotis jai priklausančiu turtu, ir manydama, kad jos, kaip savininkės, teisės yra pažeidžiamos, galėjo ginti jas įstatyme nustatytais būdais (pvz., reikšti ieškinį dėl savininko teisių pažeidimo).

36Dėl išlaidų už buto šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti bei patalpų administravimo paslaugas priteisimo

37Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įpėdiniui pereina nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. ir kt. v. S. R. S. G., bylos Nr. 3K-3-531/2012; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosavybės teises į 3/8 dalis buto ieškovė įgijo nuo palikėjo mirties (CK 5.3 straipsnis), nepriklausomai nuo to, kada išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, todėl nuo šio momento ieškovė ir turi pareigą apmokėti išlaidas paveldėtam turtui išlaikyti ir išsaugoti. Kasatorės argumentas, kad ginčo butu nurodytu laikotarpiu ji nesinaudojo, nesudaro pagrindo nevykdyti savo kaip bendraturtės pareigos atlyginti išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, dalį, proporcingą turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai (CK 4.76 straipsnis).

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl priešieškinio ribų peržengimo nepagrįsti. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti 2600,31 Lt išlaidų už buto šildymą ir 1275,08 Lt išlaidų bendrų patalpų administravimui nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., iš viso 3875,39 Lt. Patikslintu priešieškiniu atsakovė šiuos reikalavimus sumažino ir prašė priteisti 2588,95 Lt išlaidų už UAB „Vilniaus energija“ suteiktas šildymo paslaugas ir 1017,66 Lt išlaidų už UAB „Šnipiškių ūkis“ suteiktas bendrų patalpų administravimo paslaugas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., iš viso 3606,61 Lt, taip pat prašė papildomai priteisti 988,61 Lt išlaidų pagal bendrųjų patalpų administravimo įmonės ir šildymo paslaugas teikiančios įmonės sąskaitas už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2012 m. vasario mėn. Teismas priėmė patikslintą priešieškinį tik dėl sumažintų reikalavimų dalies, o dalies dėl reikalavimų didinimo nepriėmė. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu priteisė iš ieškovės 1017,66 Lt skolą už administravimo paslaugas, 2588,95 Lt skolą už UAB ,,Vilniaus energija“ suteiktas paslaugas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., iš viso 3606,61 Lt. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad patikslintu priešieškiniu naujai iškeltas reikalavimas ne tik priteisti išlaidas už papildomą laikotarpį, bet ir išlaidas už „gyvatuką“ (šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas neperžengė priimto priešieškinio ribų. Tą aplinkybę, kad jau pirminiu priešieškiniu buvo prašoma priteisti išlaidas už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d., kurios buvo įskaičiuotos į išlaidas už buto šildymą, patvirtina visų pirma tai, kad patikslintu priešieškiniu sumos už buto šildymą (taip pat šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti) nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. buvo ne padidintos, o sumažintos iki 2588,95 Lt. Be to, patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ,,priešieškiniu buvo prašoma priteisti iš ieškovės išlaidas už buto dalies šildymą bei išlaidas už „gyvatuką“ (šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti)“ (T. 2, b. l. 99).

39Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl išlaidų už administravimo paslaugas dydžio yra fakto klausimai, kurių kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o kasacijos pagrindų ir juos patvirtinančių teisinių argumentų dėl išlaidų už administravimo paslaugas dydžio kasatorė nenurodė.

40Dėl kapavietės tvarkymo išlaidų

41Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją ir sutvarkė kapą savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-171/2012). Kasacinio skundo argumentai, kad ieškovė tik įgyvendino įstatymo jai užtikrintą garantiją į privalomąją palikimo dalį, numatytą CK 5.20 straipsnyje, todėl iš privalomosios palikimo dalies neturi pareigos kompensuoti įpėdiniui išlaidų, susijusių su palikėjo laidojimu ir kapavietės įrengimu, nepagrįsti. Įpėdinio, paveldinčio teisės į privalomąją palikimo dalį pagrindu, teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentą ar įstatyminiams įpėdiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir kt. v. P. G., bylos Nr. 3K-3-560/2009). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė yra viena iš paveldėtojų (įpėdinių), kuri turtą paveldėjo CK 5.20 straipsnio pagrindu, todėl jai tenka pareiga atlyginti kapo sutvarkymo išlaidų dalį, proporcingą jos paveldėto turto daliai.

42Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad palikėjas palaidotas šeimos kapavietėje, todėl, atsižvelgdami į šią aplinkybę bei vadovaudamasiesi protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad atsakovės patirtų išlaidų suma už šeimos kapavietės ir tvorelės įrengimą, nuo kurios atsakovė prašo proporcingai paveldėto turto daliai priteisti iš ieškovės, mažintina per pusę, t.y. iki 1360 Lt. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, bylą nagrinėjusiems teismams nenustačius kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog palikėjas palaidotas trijų asmenų kapavietėje, kasacinio skundo argumentai, kad išlaidos turėtų būti atitinkamai dalijamos į tris dalis, atmestini. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad išlaidos už paminklo įrengimą nemažintinos. Nors teismai nustatė, jog kapavietė šeimos, tačiau joje yra palaidotas tik palikėjas. Remiantis prielaidomis, kad šioje kapavietėje dar bus laidojami asmenys, kad galbūt bus panaudotas tas pats paminklas, nėra pagrindo dalyti patirtų išlaidų į dvi ar daugiau dalių. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės patirtos kapavietės ir paminklo įrengimo išlaidos neatitinka protingumo kriterijų ir turėtų būti mažinamos.

43Teisėjų kolegija dėl kasaciniame skunde nurodyto argumento, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė priteisiamą kapavietės tvarkymo išlaidų sumą, pažymi, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Taigi, ieškovė, manydama, kad pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimo klaidą, turi teisę kreiptis su pareiškimu į pirmosios instancijos teismą.

44Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu apskųstą sprendimą, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

46Kasaciniame teisme patirta 22,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės (kasatorės) (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

47Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1500 Lt atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyto dydžio, priteistinos iš ieškovės (kasatorės).

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

50Priteisti iš ieškovės N. R. P. ( - ) 22,69 Lt (dvidešimt du litus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

51Priteisti iš ieškovės N. R. P. ( - ) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. R. ( - ).

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami klausimai dėl bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio... 5. Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo, remdamasi CK 4.80 ir 4.81 straipsniais,... 6. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 15 d. miręs jos tėvas visą savo... 7. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškovės... 8. Atsakovė nurodė, kad ieškovės siūlomas atidalijimo variantas ir... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. gegužės 17 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog būtų įmanoma... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės... 15. 1. Dėl ginčo buto. Kasatorės teigimu, teismai neatkreipė dėmesio į... 16. 2. Dėl nuompinigių ir delspinigių priteisimo. Kasatorė teigia, kad teismai... 17. 3. Dėl išlaidų už buto šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai... 18. 4. Dėl kapavietės tvarkymo išlaidų. Kasatorė taip pat teigia, kad turto... 19. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 20. 1. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis skundas iš... 21. 2. Dėl nuompinigių ir delspinigių priteisimo. Atsakovė teigia, kad šalių... 22. 3. Dėl išlaidų už buto šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 26. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą,... 28. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės... 29. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos... 30. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ginčo buto pagrindinė tikslinė... 31. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek... 32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Dėl nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo už naudojimąsi bendrąja... 34. Teisinis pagrindas mokėti atlyginimą už naudojimąsi patalpų dalimi gali... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant susitarimo dėl nuomos, ką... 36. Dėl išlaidų už buto šildymą ir šilumą karšto vandens temperatūrai... 37. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nuosavybės teisės... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl... 39. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodomi teiginiai dėl... 40. Dėl kapavietės tvarkymo išlaidų... 41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių... 42. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad palikėjas palaidotas šeimos... 43. Teisėjų kolegija dėl kasaciniame skunde nurodyto argumento, kad pirmosios... 44. Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu apskųstą sprendimą,... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 46. Kasaciniame teisme patirta 22,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 49. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 50. Priteisti iš ieškovės N. R. P. ( - ) 22,69 Lt (dvidešimt du litus 69 ct)... 51. Priteisti iš ieškovės N. R. P. ( - ) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...