Byla 1-31-744/2018

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Jolantai Plungienei, Renatai Kovierei ir Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei, kaltinamajam R. K., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nukentėjusiesiems V. B. ir D. M., specialistui A. J.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3R. K., gimęs ( - ) rajone, asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), profesinio išsilavinimo, dirbantis ūkininko V. L. ūkyje ūkio darbininku, neįgalus (darbingumo lygis 45 procentai), našlys, neteistas,

4paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,

5kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 6 ir 7 punktuose bei 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 7 punktuose.

6Teismas

Nustatė

7I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

8Kaltinamasis R. K. pasikėsino itin žiauriai nužudyti du žmones, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi itin žiauriai nužudė tik vieną žmogų – bejėgiškos būklės šeimos narį - sutuoktinę V. K., o kitas žmogus (nukentėjusysis V. B.) sugebėjo išsigelbėti,

9tai yra, 2017 m. kovo 11 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, konflikto su sutuoktine V. K. ir jos broliu V. B. metu, tyčia pripylė benzino namo, esančio ( - ), virtuvėje, kurioje buvo neįgali dėl apsunkinto judėjimo V. K., bei apipylė benzinu pačią V. K., ir, išeidamas iš patalpos, užkabino kabliu duris iš lauko pusės, kad gaisro metu negalėtų išeiti iš namo V. K. ir V. B., tyčia padegė išlaistytą benziną, taip pasikėsindamas nužudyti du žmones, bet nusikaltimo nebaigė, nes V. B. gaisro metu išlipo iš namo pro langą, nudegdamas dešinį skruostą, o namo viduje likusi V. K. dėl 3A-3B-4 laipsnio kūno odos, poodžio, raumenų nudegimo, apimančio apie 95% kūno paviršiaus, kvėpavimo takų nudegimo, sukėlusio nukentėjusiajai dideles fizines kančias, mirė įvykio vietoje.

10II. Įrodymai ir jų vertinimas

11Kaltinamasis R. K. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis papylė benzino, norėdamas pagąsdinti žmoną ir nukentėjusįjį V. B., tačiau to benzino nepadegė. Kodėl kilo gaisras nežino. Su žmona santuokoje pragyveno 26 metus. Būdavo smulkių barnių, nes jam nepatiko, kad kartu gyvena žmonos brolis V. B.. V. B. gyveno žmonos leidimu. V. B. išeidavo ir vėl sugrįždavo. Paskutiniu metus V. B. gyveno apie metus laiko. Jau iš vakaro konfliktas buvo, nes jis norėjo, kad nukentėjusysis (V. B.) išeitų. Tą vakarą gėrė su žmona ir V. B.. Žmona iškvietė policiją, kuri nukentėjusįjį išsivežė. Po to su žmona iki paryčių gėrė. Kitą dieną V. B. pamatė tvarte, kai ėjo pasiimti maišų. Pasakė jam, kad parvažiavęs jo nerastų. Po to išvažiavo pas žmogų bulvių. Užtruko apie valandą laiko. Grįžęs nukentėjusįjį rado savo kambaryje. Vėl liepė jam išeiti. Tada išėjo į lauką nusiraminti, nes buvo supykęs. Jam vėl grįžus į namus, žmoną ir nukentėjusįjį rado virtuvėje. Supyko ir nuėjo į malkinę pasiimti benzino, kuris buvo pirktas benzopjūklui. Norėjo juos pagąsdinti. Pasiėmė kanistrą, kuriame buvo apie 1 litrą benzino, grįžo prie namo ir, neįėjęs pro duris, vieną kartą jo šliukštelėjo. Benziną pylė tiesiai. Žmona stovėjo dešinėje pusėje, prie kriauklės. Galėjo patekti benzino ant žmonos kojų. Ar galėjo patekti benzino ant krosnies, nežino. Tuo metu, kai išvažiavo bulvių, krosnis nesikūreno. Benzino nepadegė, stumtelėjo duris ir išėjo. Degtukų tąkart neturėjo, tik žiebtuvėlį, tačiau benzino nepadegė. Durų neužkabino. Duryse (iš prieangio į virtuvę) iš lauko pusės buvo kabliukas dėl gyvūnų. Kanistrą pastatė toliau nei 5 metrai nuo namo. Jame dar buvo benzino. Gaisrą pastebėjo po 2-3 minučių. Pirmiausia pastebėjo dūmus ir ugnį virtuvės lange. Įbėgo pro duris į virtuvę, tačiau nieko nematė, nes buvo liepsna, dūmai. Dūmų buvo daugiau nei liepsnos. Liepsna buvo pažemyje, tačiau ji nebuvo tokia, kad negalėtum praeiti. Tada jam pritrūko oro, išėjo į lauką, apėjo aplink namą ir vėl pro duris įėjo į vidų. Tada jau degė grindys. Bandė ieškoti žmonos rankomis, nuo durų slenksčio buvo paėjęs keturiomis gal tris žingsnius, maždaug žinojo, kur ji stovėjo (prie kriauklės), tačiau nerado. Žmonos šauksmo negirdėjo. Po to „atsijungė“. Kai pirmą kartą išėjo iš gaisro, matė V. B., kuris buvo iššokęs pro langą. Prieš lendant į namą antrą kartą, jis ranka išdaužė langą, buvusį arčiausiai žmonos lovos, norėjo įlipti, tačiau ten buvo liepsna. Jei būtų norėjęs padegti namą, tai turėjo galimybę padegti naktį, tačiau jis tokio tikslo neturėjo. Prieš įvykį buvo atjungęs dujų balioną nuo dujinės (viryklės). Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų netvirtina. Nepamena, kad pareigūnai būtų atvykę pas jį į ligoninę. Į namą jis bandė patekti du kartus. Pirmą kartą įėjo ir jau tada buvo daug dūmų, pritrūkęs oro išėjo, apėjo namą ir po to ėjo antrą kartą. Abu kartus jis ėjo pasilenkęs ir ieškojo žmonos, rankomis liesdamas grindis. Virtuvės patalpa yra nedidelė ir jis praktiškai ją visą perėjo. Nežino ar gaisro metu jis apdegė rūbus.

12Kaltinamasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu), parodė, kad 2017 m. kovo 11 d. jis tyčia padegė savo namus, dėl ko sudegė jo žmona V. K.. Viskas įvyko dėl piktumų, nes jam nepatiko, kad jo namuose gyvena V. brolis, kuris ten neregistruotas ir nemoka mokesčių. Jis norėjo, kad V. B. išeitų. Dieną prieš tai dėl keliamo triukšmo V. B. buvo išsivežę policijos pareigūnai. Paskui V. rado gulintį ant šiaudų, jam liepė išeiti, tačiau V. neklausė. Prašė ir V., kad ji savo brolį išvytų lauk, tačiau V. nesutiko. O kai pamatė, kad V. geria namuose kavą, tai dar labiau supyko. Jie visi susipyko. Jie ėmė jį varyti lauk. Tada jis supykęs nuėjo į ūkinį pastatą kieme, atsinešė kanistrą su benzinu, grįžo atgal į namą, pradarė duris ir pylė benziną. Matė, kad stovi V., ir matė, kad pilant benziną lyg ir kliuvo V. ant kelnių. Virtuvėje taip pat buvo ir V.. Tada iš karto su degtukais padegė benziną, uždarė duris. Durų užkabinęs nebuvo ir nelaikė. Tik numetė degtuką ir nuėjo. Kanistrą, kiek pamena, numetė lauke prie namo. Kai atsinešė benziną, benzino buvo apie 1 litrą. Uždaręs namo duris dar matė kaip V. iššoko pro langą. Tai pamatęs jis puolė į namo vidų, bet viskas jau degė, nieko nesimatė. V. nerado, todėl išbėgo lauk. Bėgo į namą iš dviejų kartų, kas vyko toliau prisimena lyg per miglą. Atvyko gaisrininkai, medikai. Tyčia savo žmonos sudeginti nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Padegdamas namo vidų galvojo, kad V. sugebės užgesinti. Dar prieš tai, kai pykosi, norėjo skambinti policijai, tačiau žmona nedavė telefono. Supranta, kad sudegė jo namai ir kad dėl jo sukelto gaisro žuvo jo žmona V. bei nukentėjo V.. Visa tai įvyko dėl jo kaltės, dėl to, kad jis padegė namą. Dėl to gailisi ir nuoširdžiai pripažįsta savo kaltę. Namas priklausė jo motinai, tačiau po jos mirties jis nesusitvarkė paveldėjimo (1 t., 110-113 b. l.).

13Nukentėjusysis V. B. parodė, kad iki įvykio apie metus laiko gyveno sesers V. K. ir jos sutuoktinio R. K. namuose. R. K. nepatiko, kad jis gyveno pas seserį. Sakydavo, kad jis turi susimokėti nuomą. Iš vakaro, 2017 m. kovo 10 d., gėrė su V. K. ir R. K.. Išgėrė du butelius sidro. Kilo konfliktas dėl jo gyvenimo pas seserį. Buvo iškviesta policija ir jis išėjo miegoti į tvartą. 2017 m. kovo 11 d. apie 10 val. R. K. išvažiavo parsivežti bulvių. Tada jis grįžo į namus ir sesers paprašė padaryti arbatos. Sesuo buvo pagiringa iš vakaro. R. K. taip pat buvo pagiringas. Tą rytą nebuvo geriama. R. K. namuose nebuvo apie 30 minučių. Kai R. K. grįžo, jis buvo savo mažajame kambarėlyje. Pamatęs jį kambaryje R. K. pradėjo pykti ir liepė abiem dingti iš namų, sakė „nei jums, nei man jo nebus“. Jo sesuo R. K. sakė, kad jis niekur neis. Tada R. K. užsirūkė ir išėjo į lauką. Jis atsisėdo ant lovos savo kambarėlyje, o sesuo buvo virtuvėje, prie kriauklės. Kriauklė buvo iškarto prie virtuvės durų. Po kiek laiko R. K. atėjo į virtuvę ir iš baltos spalvos plastikinio kanistro, kuris įprastai būdavo malkinėje, šliūkštelėjo benzino ant grindų (kilimo), uždarė duris ir jas užkabino kabliuku. Benzino kliuvo ir sesers kelnių. Tik R. K. išėjus ir uždarius duris, nepraėjus nei minutei, išsiplieskė liepsna. Padegimo momento nematė. Pirmiausia pradėjo degti grindys ir ant jų buvęs kilimas, ne durys. Liepsna atsirado iš po durų slenksčio. Tarp durų ir staktos buvo apie vieno centimetro tarpas. R. K. su savimi turėjo žiebtuvėlį, nes ėjo parūkyti. Tuo metu, kai pylė benziną, R. K. cigaretės burnoje neturėjo. Pamatęs, kad sesers kelnės užsidegė, puolė prie jos gesinti. Sesuo vos tik pradėjus degti rūbams parkrito ant grindų. Jos kojos buvo ties durų stakta, o kūnas kambaryje. Metė ant sesers rūbus (striukes), kurie buvo ant fotelio. Po to bandė atidaryti virtuvės duris, tačiau jo buvo užkabintos. Kad R. K. užkabino virtuvės duris nematė, kabliuko užkabinimui būdingo garso negirdėjo, tačiau mano, jog R. K. jas užkabino, kitaip jis būtų duris atidaręs. Po to pradėjo trūkti oro, todėl iš savo kambario pasiėmė striukę, išdaužė langą ir per jį iššoko iš namo. Iššokęs per langą skambino pagalbos telefonu. Tuo metu jau degė stogas. R. K. tuo metu sėdėjo prie rūkyklos, po to plyta išdaužė savo kambario langą ir pats apdegė veidą ir plaukus. Jis atitraukė V. K. nuo išdaužto lango. Po to R. K. į namą nėjo, o atsigulė po kaštonu. Dėl patirtos traumos sesuo buvo pirmos grupės invalidė, jai buvo paralyžiuota kairė pusė. Ji vaikščiojo su lazda, kuri, seseriai pradėjus degti, buvo atremta prie kriauklės, tačiau sesuo ja nepasinaudojo – dėjo žingsnį ir iškart parkrito. Esant tokiai sveiktos būklei sesuo išsigelbėti negalėjo. Sesers į kitą kambarį netempė, nes degė ir jos kambarys. Be to, ji svėrė apie 90 kilogramų, todėl jos nebūtų pakėlęs. Virtuvėje buvo dujinė viryklė, tačiau prieš įvykį R. K. nusuko nuo jos dujų balioną, kad jis ir sesuo negalėtų naudotis dujomis. Virtuvėje buvo krosnis, tačiau prieš įvykį ji nebuvo kūrenama. Dar buvo elektrinis virdulys, kurį buvo užsikaitę prieš įvykį. Virtuvėje daugiau elektros prietaisų nebuvo. Tuo metu, kai R. K. pylė benziną, jis sėdėjo savo kambarėlyje ant lovos, kuri stovėjo tiesiai prieš lauko duris, todėl viską gerai matė.

14Nukentėjusioji D. M. parodė, kad apie įvykį sužinojo po pietų. Tada sėdo į automobilį ir su vyru bei sūnumi atvažiavo. Kai atvyko, ten buvo gaisrinės, namas buvo griaunamas (valomas) nuo degėsių. “Greitosios“ jau išvažinėjo. Jai pasakė, kad išveža tik vyriškius, o moteris liko gaisro vietoje. Policija jos neprileido prie įvykio vietos. Su seserimi (V. K.) bendraudavo, juos paremdavo maistu. Bardavo juos dėl išgėrinėjimų. Sakydavo R. K., kad varytų V. B. lauk, nes yra suaugęs ir gali pats išgyventi. Tiksliai pasakyti, kiek laiko V. B. gyveno pas seserį, negali. Jis ten gyvendavo etapais. Sesers sveikata po operacijos gerėjo, tačiau ji atsisakė reabilitacijos, o vėliau jai paralyžiavo visą kairę pusę. Sunku pasakyti, ar ji tokios būklės būtų galėjusi išsigelbėti. Kai būdavo blaivi, ji vaikščiodavo pasiremdama lazda. R. K. nebuvo agresyvus. Ji klausė brolio (V. B.), kodėl jis negelbėjo sesers, o jis atsakė, kad ji buvo per sunki ir jos nepatempė. Kitą dieną iš gaisravietės išsivežė apdegusį benzopjūklą.

15Liudytojas D. J. parodė, kad dirba Šiaulių Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariate vyriausiu patruliu. Jam ir kolegai T. M. buvo pavesta saugoti kaltinamąjį. Kai jie atvyko į Kauno klinikas, kaltinamasis buvo visas subintuotas. Jie žinojo, kad buvo gaisras, kad padegė. Vėliau atvyko tyrėjai ir jį apklausinėjo. Kaltinamasis sunkiai kalbėjo, ne viską galima buvo suprasti. Jis pasakojo, kad namuose susipyko su žmona dėl trečio asmens. Jis norėjo, kad jis išeitų, tačiau žmona liepė jam pačiam išeiti. Tada jis atsinešė benzino ir papylė į kambarį, o išeidamas padegė su degtukais. Apklausoje dalyvavo iš Šiaulių mergina, pavardės pasakyti negali, jis ir dar vienas vaikinas, advokatė. Kaltinamojo dabar nepažįsta, nes jo galva, rankos ligoninėje buvo subintuotos. Jie buvo tik vieną dieną, kai buvo vykdoma apklausa. Advokatė klausė kaltinamojo, ar jis galės bendrauti, šis atsakė, kad taip. Kaltinamasis sakė, kad jis pylė benziną ir padegė. Kaltinamojo buvo klausta, ar padegė jis, kaltinamasis atsakė, kad jis padegė. Bendravimas vyko taip, kad tyrėja paklausdavo, o kaltinamasis atsakydavo, tik negalėjo pasirašyti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 78-79 b. l.), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu.

16Liudytojas L. B. parodė, kad miegojo pietų. Pamatė, kad dega kaimynas. Tada paskambino į gaisrinę, bet jiems apie tai jau buvo pranešta. Buvo priėjęs arčiau namo. Prie namo buvo sudėti daiktai: benzinpjūklis ir kiti daiktai. Benzininį pjūklą matė šalia tvarto. Nematė, kas iš namo išnešė daiktus. Namas degė atvira ugnimi. Gaisrininkų namo viduje nebuvo. Gaisrininkai sakė, kad vienas vyras stipriai buvo apdegęs. Nukentėjusysis V. B. ilgai lakstė aplink namą. R. K. sąžiningas, tvarkingas žmogus, lėtas, negirdėjo, kad jis kam nors būtų grasinęs. Jį pažįsta 25 metus.

17Liudytojas E. D. parodė, kad dirba Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadu. Tą dieną buvo gautas pranešimas, kad ( - ) rajone, dega namas. Jiems atvykus pastatas degė atvira liepsna. Nukentėjusysis buvo lauke, gulėjo prie medžio apdegęs, o kitas šaukė, kad papylė benzino ir padegė namą. Vykdė gesinimo darbus. Šnypštė dujų balionai, per visus langus lindo liepsna. Neįėjus į namą pastebėjo, kad šniokštė dujų balionas. Vienas dujų balionas buvo virtuvėje. Įėjus į namą pro „gonkelį“ į virtuvę, dujų balionas stovėjo po dešine. Kūnas buvo rastas kairėje patalpoje (1 t., 31 b. l.), kūno padėtis buvo sėdima šalia lovos. Lavono nejudino. Dujų balionas buvo vienas. Jis galėjo būti didžiojoje patalpoje, bet ne toje patalpoje, kur buvo rastas kūnas. Apdegęs asmuo buvęs lauke, sunkiai bendravo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jį išsivežė. Apdegusio asmens buvo apsvilę plaukai. Nuo apdegusio žmogaus nesijuto benzino kvapo. Matė, kad ūkiniame pastate buvo pjūklas, bet benzino talpos nepastebėjo. Kitų gaisro šaltinių nepastebėjo. Buvo išdaužti langai, o dėl durų neprisimena, ar jos buvo atviros, ar užrakintos. Liepsna veržėsi per langus, o dėl durų neprisimena. Ugnį gesino per langus. Jie gesino toje vietoje, kur šnypštė dujų balionas, per langą buvo patogiau gesinti dujų balioną. Namo stogas jau buvo nudegęs. Kalbėjo asmuo, kuris blaškėsi, kad viduje yra moteris. Gaisravietėje nebuvo pastebėtas plastmasinis kuro indas. Name viskas buvo sudegę, visi daiktai buvo sudegę.

18Liudytojas A. K. parodė, kad dirba Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniuoju inspektoriumi. Buvo atsakingas tą savaitę už įvykius ir gavo pranešimą, kad įvyko gaisras. Iš visų požymių sprendė, kad tai galimas padegimas. Buvo iškviesta policija. Savaitgalį buvo išvykęs, nebuvo namuose. Grįžęs pirmadienį į darbą, nuvažiavo į gaisravietės vietą, susisiekė su policija ir paklausė, pas ką yra medžiaga. Paklausė, ar jie surašė protokolą, ar jam reikia surašyti protokolą. Policijos pareigūnai pasakė, kadangi tai sunkus nusikaltimas, kad buvo atvažiavę Šiaulių policijos pareigūnai. Pasiėmė seniūną, nuvažiavo į įvykio vietą ir surašė pirminį apžiūros įvykio protokolą. Žinojo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie kūno radimą sužinojo iš ugniagesių gelbėtojų. Schemą nubraižė pagal ugniagesių gelbėtojų pasakymus. Nurodė, kad gaisro židinys yra tame kambaryje, kur buvo rastas kūnas, todėl, kad pagal visą gaisro kilimą ir plitimą, gaisras buvo prasidėjęs nuo šito kambario ir išsiplėtęs į kitus kambarius. Jie nėra ekspertai ir tiksliai negali nustatyti, kur buvo gaisro židinys. Jie nustato pirminę vietą, kur daugiau degiųjų medžiagų, kur jiems atrodo akivaizdu. Gaisravietėje nesijuto specifinio benzino kvapo. Namas buvo sudegęs iš vidaus. Nebuvo techninės priežasties kilti gaisrui. Gaisras galėjo būti sukeltas tyčia. Grindys buvo išdegusios daugiausia prie durų. Kaminas buvo toliau nuo išdegimo vietos. Negalėjo kažkas iškristi iš kamino ir sukelti gaisrą.

19Liudytojas T. M. parodė, kad dirba Šiaulių Vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Tą pačią dieną, kada vyko įtariamojo R. K. apklausa, pakeitė kolegas, kurie budėjo naktį, apie 8 val. ryto. Atvyko iš Šiaulių du tyrėjai ir sakė, kad apsiklaus apdegusį žmogų, kuris buvo saugomas. Buvo girdėti, kaip tyrėja užduoda klausimas, vyriškis atsakinėjo suprasdamas klausimo reikšmę. Po to tyrėjas pasakė, kad jie nereikalingi, tai išėjo į koridorių. Apklausoje dalyvavo tyrėja moteris, vyras ir jie dviese su kolega. Prieš tai su įtariamuoju R. K. šiek tiek kalbėjo. Paklausė, kaip jaučiasi. Jis sakė, kad gerai. Jam buvo apibintuotas veidas, išburkusios akys, bet kalbėti tai netrukdė. Įtariamojo R. K. apklausa vyko iki pietų. Užduotyje buvo nurodyta, kad jis įtariamas padegęs namą. Girdėjo, kaip tyrėja paklausė, ar jis padegė, buvo teigiamas atsakymas. Kaltinamasis užsiminė, kad namuose sudegė moteris. Kaltinamasis sakė, kad ūkiniame pastate laikė benziną su pjūklu, susinervino, sukonfliktavo ir padegė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 75-76 b. l.), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu. Tuo metu, kai apklausinėjo įtariamąjį R. K., daktarų ir seselių nematė. Prieš įtariamojo apklausą buvo užėjusi į palatą seselė. Seselė matė, kad vyksta apklausa. R. K. buvo ištinusios lūpos. Kaltinamasis nuo jo buvo trijų metrų atstumu. Tyrėja paklausė įtariamojo, ar jis taip padarė, jis prisipažino, o po to prasidėjo apie talpas klausimai, ir tyrėjas pasakė, kad mūsų pagalba nereikalinga, tada jie išėjo į koridorių. Ką sakė apdegęs žmogus, buvo suprantama, klausimus jis taip pat suprato.

20Liudytoja V. P. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja, atliko šioje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus. Prisimena, kad vyko apklausti asmenį. Įvykio vietoje taip pat buvo, nes tuo metu budėjo. Kai atvyko į įvykio vietą, gaisrininkų nebebuvo. Namas atrodė visiškai sudegęs. Name lavono nebuvo. Lavonas buvo lauke. Įvykio vietoje ekspertas minėjo, kad buvo rasta kažkas lauke, bet kas tiksliai, negali pasakyti. Važiavo į Kauno klinikas apklausinėti įtariamojo R. K.. Kadangi reikėjo aiškinti visas aplinkybes, kartu ir apklausti asmenį, kuris buvo įtariamas nusikaltimų padarymu, buvo paklausta policijos pareigūnų, kurie jį saugojo, kokia įtariamojo būklė. Pareigūnai nurodė, kad jis jaučiasi gerai, kalba neblogai. Tada ji su savo kolega nuvažiavo ir apklausė kaip įtariamąjį R. K.. Su jais važiavo ir gynėja advokatė Lionė Musteikienė, kuri dalyvavo apklausoje. Nuvažiavus į klinikas, medikė palydėjo juos į patalpą. Paklausė, ar galima bendrauti, jiems buvo pasakyta, kad galima. Įtariamajam R. K. buvo pasakyta, ko jie atvažiavo. Jis bendravo, suprato, kad jie pareigūnai, atsakinėjo į klausimus. Išaiškino jo teises, sakė, kad jis gali atsisakyti duoti parodymus. Advokatė taip pat jam išaiškino teisę atsisakyti duoti parodymus. Jis pasakė: „ką padariau, tai padariau“ ir viską papasakojo. R. K. pripažino, kad padegė savo namus, ir to neneigė. Daugiau aplinkybių neprisimena. Jis minėjo, kad pylė benziną ir padegė degtukais ar žiebtuvėliu. R. K. suprasdavo klausimus ir atsakydavo pagal jų esmę. Fiziškai matėsi, kad jis buvo apdegęs. R. K. veidas nebuvo subjaurotas, matėsi, kad jis yra nudegęs, buvo apibintuotos jo rankos. Visi klausimai ir atsakymai R. K. buvo kartoti po kelis kartus. Buvo galima lengvai ir aiškiai suprasti, ką sako žmogus. Jis negalėjo fiziškai pasirašyti protokolo, protokolą pasirašė ji. Protokole, kuris buvo rašomas vietoje, surašė visa tai, ką jis sakė. Negali pasakyti, ar apklausos metu buvo atėję gydytojai, kurie gydė R. K.. Jokio draudimo bendrauti su R. K. jie negavo. Nekilo abejonės dėl R. K. fizinės būklės, dėl jo galėjimo duoti parodymus. Tyrimo versija – buvo iš karto aišku, kad buvo padegimas. Aiškinosi, kuris yra kaltas. Vienas žmogus nurodė, kad pats nukentėjo, kad iššoko per langą, kadangi jis buvo namo viduje (gaisro kilimo metu). Šios aplinkybės buvo žinomos iki įtariamojo apklausos. Būtinybė kuo greičiau apklausti įtariamąjį R. K. buvo, kadangi reikėjo patikrinti, ar tikrai taip buvo. Įtariamasis buvo saugomas, nes nežinojo, kokia iš tiesų yra jo sveikatos būklė, gal jis būtų atsikėlęs ir išėjęs. Įtariamojo R. K. apklausą pradėjo nuo to, kad supažindino su pranešimu apie įtarimą, paklausė jo, ar pripažįsta kaltę, o jis pasakė: „ką padariau, tai padariau“. Pirmiausia leido savarankiškai papasakoti. Jis nurodė, kad kilo konfliktas, jis atsinešė benzino talpą ir padegė patalpas. R. K. minėjo, kad viskas vyko viduje. Jo parodymai sutapo su liudytojų duotais parodymais.

21Liudytojas A. G. parodė, kad dalyvavo kaltinamojo apklausoje, kai jis buvo apklausiamas ligoninėje tuoj po įvykio. Kartu su tyrėja V. P. nuvyko į įvykio vietą, gaisras jau buvo užgesintas. Teko dalyvauti įvykio vietos apžiūroje. Pačios apžiūros procesiškai nevykdė. Kai atvyko į gaisravietę, gaisrininkai jau darbus baiginėjo ir ruošėsi išvykti. Kiek pamena, įvykio vietoje matė į lauką išneštą kūną ir pasikalbėjo su įvykio vietoje dirbusiais pareigūnais. Besiaiškinant aplinkybes paaiškėjo, kad įtariamasis yra ligoninėje, jis kalba ir duoda parodymus. Iš ligoninėje dirbusių pareigūnų gavę žinią, jog įtariamasis duoda parodymus, kurie yra naudingi tyrimui, važiavo jo apsiklausti. Atrodo, jog apklausti važiavo tą pačią dieną. Į Kauną važiavo jis, tyrėja V. P. ir gynėjas. Apklausa vyko Kauno klinikose, palatoje. Palatoje buvo tik kaltinamasis ir jį saugojantys pareigūnai. Medicinos personalo buvo pasiklausta, ar galima užeiti į palatą, ar žmogus su jais kalbės. Pats įtariamasis buvo sužalotas, jis buvo sutvarstytas bintais, bet jis kalbėjo. Davė parodymus. Pačius klausimus formulavo tyrėja. Jis sėdėjo šalia ir klausėsi. Smulkmenų jis nepamena, bet esmė buvo ta, kad jis parodymus davė, pripažino savo kaltę, nurodė aplinkybes, kurios buvo užfiksuotos protokole. Žmogus prisipažino pats padegęs benziną. Minėjo, kad benziną pylė iš plastmasinės talpos į patalpą, kad padegė ir pats išėjo. Tiksliai nepamena kuo padegė, ar degtuku, lyg minėjo. Tvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamasis pasakė, jog pradarė duris, „šliukštelėjo“ benziną ir dar sakė, kad kliuvo ant kojų, ir padegė. Jis sakė, kad taip pasielgė dėl buitinio ginčo. Galėjo būti, kad apklausa buvo vykdoma kovo 12 dieną, sekančią dieną po gaisro. Tą pirmą dieną jie tikriausiai apklausinėjo liudytojus, giminaičius. Kai atvyko į gaisravietę, joje įtariamojo nebuvo. Jis buvo jau išvežtas į ligoninę. Gynėja (moteris) įtariamojo apklausos metu buvo kartu palatoje. Jokių pastabų iš gynėjos pusės neatsimena. Įtariamasis kalbėjo. Jo lūpos buvo sutinusios, bet jis kalbėjo pakankamai aiškiai, kad būtų galima suprasti. Dėl įvykio aplinkybių pirmiau jie apklausė liudytoją. Jis pasakojo įvykio aplinkybes, kiek prisimena, kad apie ginčo priežastis. Įtariamajam menamų klausimų tikrai nebuvo užduodama. Jo paprašė papasakoti apie įvykį ir jis pats pasakojo, smulkmenas tikslindavo klausimais. Jie gavo pranešimą, kad įtariamasis nori kalbėti. Patys susisiekė su tuo metu palatoje budėjusiais policijos pareigūnais ir iš jų išgirdo, kad įtariamasis kalba, su juo yra įmanoma susikalbėti. Todėl ir vyko į Kauną apsiklausti, kol nepablogėjo sveikata. Apklausos metu palatoje buvo policijos pareigūnai, jie saugojo. Atvykę į įvykio vietą, jie pakalbėjo su ten buvusiais gaisrininkais, pareigūnais. Jie papasakojo bendrą situaciją, susirinkome informaciją, kad įvyko konfliktas ir žmogus padegė savo artimą žmogų ir pasišalino. Šią informaciją papasakojo ten dirbę žmonės, policijos pareigūnai. Kažkiek informacijos pateikė budėtojas. Be jo ir tyrėjos V. P. įvykio vietoje buvo ir daugiau pareigūnų. V. B. buvo apklaustas policijos komisariate. Jo apklausa jam nesukėlė abejonių teisingumu parodymų ar neadekvatumu.

22Liudytojas A. K. parodė, kad dirba ugniagesiu – gelbėtoju Raseinių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Jam teko gesinti gaisrą ( - ) rajone, 2017 m. kovo 11 d. Kiek pamena, pranešimą gavo iš BPC centro. Buvo pranešta, jog dega namas, namo viduje yra nukentėjusioji. Atvykus į įvykio vietą, namas jau degė atvira liepsna. Juos pasitiko žuvusiosios brolis, kuris patvirtino, kad name yra moteris. Jis buvo vairuotojas ir visąlaik buvo prie automobilio. Kaltinamasis, juos pasitikusio asmens paaiškinimu buvo prie ūkinio pastato, šalia medžių. Kaltinamąjį matė tik iš tolo. Po to atvyko medicinos pagalba ir kaltinamąjį išvežė. Į gaisravietę atvyko trys komandos – jie atvyko pirmi, antra –„Š.“, po to „K.“. Ar lauko durys jau buvo sudegę, kai jie atvyko, nematė. Namo viduje nebuvo. Nematė, ar kieme buvo kokie nors daiktai išnešti. Kai atvira liepsna buvo užgesinta, iš namo buvo nešami daiktai, kad nesmilktų ir nedegtų. Jų ekipažas į įvykio vietą atvyko pirmas. Ten buvo asmuo, kuris juos pasitiko ir prisistatė žuvusiosios broliu, be to, tolumoje gulėjo kaltinamasis. Gaisravietėje ir šalia jos kitų asmenų nebuvo. Tik jiems atvažiavus pradėjo rinktis žmonės. Artimiausia sodyba buvo gal 300 metrų atstumu. Gaisravietėje benzopjūklo nematė.

23Liudytojas A. M. parodė, kad dirba Raseinių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ugniagesiu – gelbėtoju. Jam teko gesinti gaisrą, kilusį praeitų metų kovo 11 dieną B. kaime. Kiek pamena, jiems atvykus į įvykio vietą, pastatas degė atvira liepsna. Į gaisro vietą atvyko tuo pačiu automobiliu kartu su A. K., kuris vairavo automobilį. Jų komandoje dar buvo M. Š., M. S. ir pamainos vadas E. D.. Paskui atvyko daugiau komandų. Juos pasitiko vienas žmogus. Be jo, sodyboje dar buvo vienas žmogus, kuris gulėjo sode, jis buvo apdegęs veidą, galvą. Daugiau kitų asmenų nematė. Sodyba yra toliau nuo kitų gyvenamųjų namų. Turėjo duomenų, kad name yra žmogus, ir gesinimo darbus pradėjo liedami vandenį per langus. Neturėjo tikslios informacijos, kurioje namo vietoje yra žmogus, ir tik prislopinus atvirą liepsną, moteriškę rado kitoje namo pusėje. Ji buvo ne virtuvės patalpoje, o kitame kambaryje. Ji buvo rasta sėdinčioje padėtyje, bet ne lovoje. Po gaisro užgesinimo iš namo išnešė degius daiktus, o kas nedegė, paliko. Dokumentų, benzopjūklo, kitų vertingų daiktų nepastebėjo. Benzopjūklo kieme irgi neužfiksavo.

24Liudytojas M. Š. parodė taip pat, kaip liudytojai A. K. ir A. M.. Gaisravietėje benzopjūklo nematė.

25Liudytojas R. M. parodė, kad pamena gaisrą, kai degė R. K. namas. Tuo metu jis buvau darbe ir pamatė, kad dega namas. Skambino gaisrininkams, bet pranešė, kad jie jau iškviesti į vietą. Pačioje įvykio vietoje nebuvo. Nuo gaisro vietos buvo 300-400 metrų atstumu. Tuo metu, nieko iš pašalinių sodyboje nebuvo. Matė tik, kad V. B. lakstė su telefonu, kažkam skambino. R. K. nematė. Daiktai jau buvo išnešti, matė pjūklą ir „tašę“ su drabužiais. Benzopjūklas buvo padėtas lauke, nuo namo lango 10 metrų atstumu. Dar matė sumestą krūvą drabužių. Visą šitą vaizdą matė iki atvykstant gaisrininkams, kurie atvyko už kelių minučių. Gaisro pradžios nematė, pamatė tik tada, kai pradėjo „šaudyti“ stogo šiferis. Į pačią įvykio vietą niekas jų neprileido, vėliau tik buvo prie kelio privažiavę. Jo paliudyti paprašė Raimondo sesuo. Ji prašė, kad jis patvirtintų, jog pjūklas ir tie daiktai buvo lauke.

26Liudytojas A. V. parodė, kad tą dieną, kai kilo gaisras, buvo namuose. Kieme išgirdo, kad kažkas „pyškėti“ pradėjo, sėdo į automobilį ir vyko į tą pusę. Pamatė dūmus. Jį pralenkė gaisrinės automobilis ir jis paskui gaisrininkus nuvyko į gaisro vietą. Nuėjo į kiemą, o gaisrininkai pradėjo gesinimo darbus. Jis matė, jog V. B. lakstė aplink namą. V. B. kalbėjo su gaisrininkais. Kieme matė keletą rūbų ir pjūklą. Tie visi daiktai buvo šalia namo numesti, maždaug 5 metrai nuo jo. Pjūklas nebuvo sudegęs. Iki gaisro pabaigos nebuvo, baigiant gesinti išvažiavo namo. R. K. matė, kai gaisrininkai jį vedė į greitosios automobilį. Atvykęs į įvykio vietą jo nematė. Jo R. K. teisme prašė paliudyti, jog jis matė kieme daiktus. Gaisravietėje dar buvo vienas nepažįstamas asmuo ir R. M.. R. M. atvyko 10 minučių vėliau nei jis. Su R. M. jis kalbėjosi prie gaisravietės.

27Specialistas A. J. parodė, kad šioje byloje jis atliko mirusiosios V. K. kūno tyrimą ir pagal medicinos dokumentus ir paties R. K.. Tvirtina savo išvadas. Buvo apklausiamas papildomai dėl galimybės judėti V. K. po to, kai užsidegė ji. Ar mirusioji V. K., esant jos sveikatos būklei (kadangi buvo neįgali), po to kai ji užsidegė, galėjo dar tam tikrą atstumą „nušliaužti“ (kadangi rasta kitame kambaryje nei gaisro židinys) atkreiptinas dėmesys, jog medicinos dokumentų apie mirusiosios V. K. sveikatos būklę nebuvo pateikta, todėl negali pasakyti, kokie buvo sveikatos negalavimai. Išvadoje nurodė, jog buvo apsinuodijimas smalkėmis, bet pagrindinė mirties priežastis buvo sudegimas. Vertinant apsinuodijimo smalkėmis požymius, iki to, kol įvyko sudegimas, teoriškai galima atlikti kažkokius tai judesius – šliaužti, eiti, bėgti, tai yra įmanoma. Negalėtų tiksliai atsakyti dėl laiko apimties. Tokia koncentracija, kuri buvo nustatyta mirusiosios kraujyje (51,8 procentai karboksihemoglobino), nurodytų, kad tai galėjo būti keleto ar keliolikos minučių laikotarpyje. Smalkės yra tokios dujos, kurios su pirmu įkvėpimu iš karto patenka (rezorbuojasi) į kraują, ir tada koncentracija pradeda kilti. Neatmeta galimybės, jog V. K. galėjo kažkiek judėti, bet reiktų įvertinti, kokia jos buvo tikra būklė. Jeigu iki tol ji judėjo (vaikščiojo su lazda), galima teigti, kad galėjo judėti. Dėl apsinuodijimo smalkėmis ji judėti galėjo, kadangi koncentracija kyla palaipsniui, esant tokiai koncentracijai (51,8 procentas) kai kurie asmenys gali išlikti tik apsvaigę, kai kurie - netekti sąmonės. Kategoriškumo nėra. Kai smalkių koncentracija pasiekia virš 60-70 procentų, tada galima konstatuoti, kad tai yra mirtina apsinuodijimo dozė. Smalkės (užsiliepsnojus liepsnai) iš karto išsiskiria. Laikas skaičiuojamas sekundėmis. Atsakyti į klausimą, ar V. K. sudegė būdama apsvaigusi, ar jau be sąmonės, negalėtų. Yra tam tikri požymiai, rodantys, kad tai buvo keleto (keliolikos) minučių laikotarpis. Atlikus tyrimą, inkstų kanalėliuose nustatyta baltyminga medžiaga, galimai mioglobinas. Tai yra baltyminis produktas, kai vyksta apsinuodijimas smalkėmis, jis aptinkamas. Gali būti aptinkamas tiek raumenyse, inkstuose, širdyje ir kituose organuose. Ir tai rodo tam tikrą laiką, kad galimas keliolika minučių (laikotarpis), kategoriškumo nėra. Ar ji galėjo šauktis pagalbos, negali atsakyti. Tai priklauso nuo to, kuri kūno vieta buvo pažeista aukštos temperatūros pirmiausia. Kad kvėpavimas buvo, kai vyko degimas, tai tiesa, kadangi plaučiuose ir plėštakaulio antyje rasti suodžiai ir tai patvirtinta teismo histologiniu tyrimu. Tai rodo, kad kažkoks aktyvaus kvėpavimo laikotarpis buvo. Galbūt ir galėjo šauktis pagalbos, bet kategoriškai atsakyti į šį klausimą negali.

28Iš Šiaulių apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G. 2017 m. kovo 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kokias aplinkybes nustatė šis policijos pareigūnas (1 t., 5 b. l.).

29Iš 2017 m. kovo 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – sodybą, esančią ( - ) gatvėje, nustatyta, jog sodyboje esančio gyvenamojo namo viršutinė dalis ir stogas visiškai sudegę, apatinės namo dalies rąstai ir plytos apdegę. Vienoje iš namo patalpų, prie lovos krašto, rastas moteriškos lyties lavonas (V. K.), stipriai apdegęs. Prie galinės namo sienos rastas negyvas šuo. Šalia neapdegusio medinio ūkio pastato rasti apdegę daiktai – benzininis pjūklas, elektrinis grąžtas, rankinis grąžtas, raktai. Apžiūros metu paimti daiktai - plastikinė talpa, lovos audinys su degimo pėdsakais, rūbų dalys su degimo pėdsakais, plunksnos su degimo pėdsakais (1 t., 6-15 b. l.).

30Iš Šiaulių apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G. 2017 m. kovo 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kokie ugniagesiai gesino gaisrą ( - ) kaime. Pranešime taip pat nurodyta, kad atvykus ugniagesiams jokių durų į namą jau nebebuvo, todėl nebuvo galimybės nustatyti, ar šios durys turėjo užrakinimo mechanizmą, tai yra kabliuką (1 t., 22 b. l.).

31Iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus A. K. 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. kovo 11 d. gaisras R. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), kurio metu žuvo V. K., labiausiai tikėtina, buvo sukeltas tyčia (1 t., 24 b. l.).

32Iš 2017 m. kovo 13 d. akto dėl kilusio gaisro matyti, kad apie gaisrą R. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai buvo pranešta 2017 m. kovo 11 d. 15 val., pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į gaisrą atvyko 15.08 val., gaisras lokalizuotas 15.18 val., gaisras užgesintas 16 val. Gaisro metu sudegė įvairūs daiktai, dokumentai, žuvo V. K., buvo sužaloti R. K. ir V. B. (1 t., 25 b. l.).

33Iš 2017 m. kovo 13 d. gaisravietės apžiūros protokolo matyti, jog jame nurodyta, kad gaisras buvo sukeltas namo kambaryje, kuriame buvo žuvusi V. K.; gaisro židinio zona išplito po visą medinį pastatą, išdegė medinės sienos, perdanga, stogas, name buvę įvairūs daiktai. Iš prie protokolo pridėtos schemos matyti sudegusio namo vidaus patalpų išsidėstymas (1 t., 26-31 b. l.).

34Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad V. K., asmens kodas ( - ) mirė 2017 m. kovo 11 d. (1 t., 34 b. l.).

35Iš specialisto išvados Nr. M 48/2017(10) matyti, kad V. K. mirtis įvyko nuo 3A-3B-4 laipsnio kūno odos, poodžio, raumenų nudegimo, apimančio apie 95% kūno paviršiaus, kvėpavimo takų nudegimo. Šie nudegimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu būdu- veikiant labai aukštai aplinkos temperatūrai, tai yra vykstant degimui, bei laiku. Tyrimo metu nustatyta, kad prieš mirtį V. K. apsinuodijo smalkėmis, nes į tai nurodo rožinio atspalvio sėdmenų- juosmens, tarpumenčio, dešinės blauzdos oda, saikingai rožinio atspalvio lavono raumenys, poodis, skystas gana šviesus kraujas, rožinio atspalvio skystis pleištakaulio antyje, suodžiai kvėpavimo takuose, stemplės spindyje, skrandyje, inkstų kanalėlių spindžiuose baltyminga medžiaga (galimai mioglobinas), pleištakaulio antyje, 51,8% (procento) karboksihemoglobino lavono kraujyje. Tie patys požymiai rodo, kad į ugnį V. K. pateko gyva. Esant tokiai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje, paprastai, asmuo netenka sąmonės. Be to, tyrimo metu rasta dešinės pusės 6-7 šonkaulių užpakalinėje pažastinėje linijoje, 5 šonkaulio vidurinėje raktikaulio linijoje lūžimai, kraujosruva dešinės pusės 2 tarpšonkaulinio tarpo raumenyse. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kelios - keletas valandų iki mirties, nes į tai nurodo kraujosruvų pobūdis (krūtinės raumenyse infiltruojančios kraujosruvos su židinine (vietomis stambiažiedine) polimorfonuklearų infiltracija, raumeninių skaidulų paburkimas). Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio kategoriškai nustatyti nėra galimybės, mažiausiai dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais ir jokios įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui tai kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulių lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau negu 10 dienų. V. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,59% (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,97% (promilės) etilo alkoholio. Tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. V. K. lavono šlapime rasta metamizolio (skausmą mažinančio, priešuždegimiškai veikiančio, temperatūrą mažinančio medikamento (1 t., 41-43 b. l.).

36Iš specialisto A. J. 2017 m. spalio 16 d. paaiškinimų protokolo matyti, kad V. K. mirė dėl nudegimų, o ne dėl apsinuodijimo smalkėmis (1 t., 46-48 b. l.).

37Iš VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. kovo 16 d. ir 2017 m. birželio 8 d. pažymų matyti, kad V. K. buvo nustatytas neįgalumas. Pažymoje nurodyta, kad V. K. 2012 m. rugsėjo 4 d. atvežta į VšĮ Raseinių ligoninę komos būsenoje. 2016 m. kovo 18 d. konsultuota neurologo: eina lazdos pagalba, vilkdama kairę koją, aktyvių judesių kairėje rankoje nėra. Taip pat nurodyta, kad V. K. buvo nustatyta trauminė smegenų liga, liekamieji reiškiniai, kairės pusės paralyžius, nepakankamumas III laipsnio (1 t., 50, 52 b. l.).

38Iš alkotesterio kvito matyti, kad patikrinimo metu (2017 m. kovo 11 d. 19.04 val.) V. B. buvo blaivus (1 t., 53 b. l.).

39Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad nukentėjusiajam V. B. nustatyta dešinio skruosto odos lokalus 3x3 cm dydžio paviršinis I laipsnio nudegimas. Sužalojimas padarytas galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku, aukštos temperatūros poveikyje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., 60 b. l.).

40Iš 2017 m. kovo 24 d. nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. gaisro vietoje parodė: vietą, kurioje stovėjo R. K., kai pylė benziną ant grindų bei V. K.; vietą virtuvėje, kur stovėjo V. K., kai ant jos kelnių buvo užpilta benzino; langą, per kurį į namo vidų bandė patekti R. K.; vietą, kur jis po gaisro rado plastikinį kanistrą; langą, per kurį jis iššoko gelbėdamasis nuo gaisro. Šio procesinio veiksmo metu buvo paimtas nukentėjusiojo V. B. rastas gelsvos spalvos kanistras 10 litrų talpos (1 t., 62-67 b. l.).

41Iš specialisto išvados Nr. 11-1243 (17) matyti, kad tirti pateiktuose trijuose degėsių pavyzdžiuose, paimtuose įvykio vietos apžiūros metu ( - ) kaime, yra ypač degaus skysčio – benzino - pėdsakų. Tirti pateiktame bakelyje, paimtame įvykio vietos apžiūros metu ( - ) kaime, yra ypač degaus skysčio – benzino - pėdsakų. Tirti pateiktame bakelyje, kuris paimtas nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje metu, yra ypač degaus skysčio – benzino - pėdsakų. Nustatyti, ar benzinas, esantis trijose degėsių pavyzdžiuose, bakelyje, paimtame įvykio vietos apžiūros metu, ir bakelyje, paimtame nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje, turi bendrą kilmės šaltinį (yra buvę vienoje talpykloje), negalima (1 t., 87-89 b. l.).

42Iš 2017 m. spalio 19 d. apžiūros protokolo matyti Bendruoju pagalbos telefonu 112 gautų telefoninių skambučių (tame tarpe ir nukentėjusiojo V. B.) apie 2017 m. kovo 11 d. ( - ) kaime kilusį gaisrą turinys (1 t., 92-96 b. l.).

43Iš 2017 m. spalio 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos dvi plastikinės talpos: 5 litrų talpa, paimta 2017 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros metu; ir 10 litrų talpa, paimta nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje metu. Nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu rastos talpos apačia susilanksčiusi, matosi lydimosi žymės bei skylutė apie 1 cm dydžio su rudomis briaunomis, panašiomis į degimo pėdsakus (1 t., 97-102 b. l.).

44Iš 2017 m. kovo 14 d. specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad R. K. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 11 d. 15.50 val. nustatyta mažiausia koncentracija 2,08% (promilės) etilo alkoholio (1 t., 117 b. l.).

45Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad R. K. nustatyta veido, viršugalvio, plaštakų, akių ragenų, junginių 2A-2B-30 nudegimai, apimantys 14 procentų kūno paviršiaus, viršutinių kvėpavimo takų, gerklų gleivinės nudegimas. Sukėlęs kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, širdies veiklos sustojimą, dėl ko 2017 m. kovo 13 d. taikytos gaivinimo priemonės, atlikta tracheostoma, dirbtinė plaučių ventiliacija. Gydymo eigoje atlikta viršugalvio, plaštakų odos nekrektomija (negyvybingų audinių pašalinimo operacija 2017 m. kovo 29 d.), autodermoplastika (odos persodinimo operacija 2017 m. balandžio 12 d.). Sužalojimai padaryti aukštos temperatūros poveikyje, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Viršutinių kvėpavimo takų, gerklų gleivinės nudegimas, sukėlęs kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, širdies veiklos sustojimą, dėl ko 2017 m. kovo 13 d. taikytos gaivinimo priemonės, atlikta tracheostoma, dirbtinė plaučių ventiliacija, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 125-126 b. l.).

46Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-241/2017 matyti, kad R. K. veikos padarymo metu (2017 m. kovo 11 d.) konstatuojamas priklausomybės alkoholiui sindromas, pagal savo psichikos būklę jis tuo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., 153-156 b. l.).

47Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktų dokumentų matyti R. K. gydymo eiga šioje medicinos įstaigoje (2 t., 37-45, 56 b. l.).

48Iš 2018 m. sausio 29 d. nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B. gaisro vietoje parodė: vietą, kurioje stovėjo R. K., kai pylė benziną ant grindų bei V. K.; vietą virtuvėje, kur stovėjo V. K., kai ant jos kelnių buvo užpilta benzino; vietą, kur nugriuvo V. K.; vietą savo kambaryje, kur jis sėdėjo ant lovos (kai R. K. pylė benziną); vietą virtuvėje, kur stovėjo kriauklė, viryklė ir dujų balionas; vietą, iš kur jis paėmė rūbus, kuriuos po to užmetė ant gulinčios V. K.; langą, per kurį jis iššoko gelbėdamasis nuo gaisro; langą, per kurį į namo vidų bandė patekti R. K.; vietą, kur po gaisro gulėjo R. K.; vietą, kur rado plastikinę talpą, kurią pateikė policijos pareigūnams; vietą, kur buvo krosnies (pečiaus) anga (2 t., 81-98 b. l.).

49Iš 2018 m. sausio 29 d. kaltinamojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis R. K. gaisro vietoje parodė: vietą, kurioje jis stovėjo, kai pylė benziną į namo vidų; vietą virtuvėje prie kriauklės, kur stovėjo V. K., kai jis pylė benziną į namo vidų; vietą, kur ant lovos sėdėjo V. B., kai jis pylė benziną; vietą virtuvėje, kur stovėjo kriauklė, viryklė ir dujų balionas; vietą, iš kur paėmė plastikinę talpą su benzinu; vietą, kur padėjo plastikinę talpą po to, kai išėjo iš namo; langą, kurį jis išdaužė su alkūne; vietą, kur, kilus gaisrui, ieškojo V. K.; vietą, kur buvo benzopjūklas; vietą, kur jis gulėjo iki atvykstant gaisrininkams (2 t., 99-109 b. l.).

50Iš ekspertizės akto Nr. 11-195 (18); 11-278 (18) matyti, kad 1) tikėtina, jog gyvenamajame name, esančiame ( - ), kilusio gaisro židinio zona buvo virtuvės vakarinėje pusėje ir (pagal V. B. parodymus) galimai apėmė prieangio dalį šalia durų į virtuvę; gaisro židinys turėtų sutapti su benzino prilaistymo vieta (kurios ribos lieka nenustatytos); 2) tiriamasis gaisras iš jo kilimo židinio išplito pagal tokiems procesams būdingus dėsningumus, jo pradinė stadija dėl benzino dalyvavimo degime turėjo būti intensyvi; 3) gaisras namo viduje išplito per laikotarpį, artimą 10 minučių; 4) ant grindų išpiltas benzinas savaime (be uždegimo šalutinio poveikio iš šalies) užsidegti negalėjo: 5) byloje užfiksuoti šie uždegimo šaltiniai: degtukai, žiebtuvėlis, cigaretės žarija; viryklės pakūroje deganti ugnis ir/arba smilkstančios žarijos, elektros jungiklio ar kontaktų perjungimo sąlygota ar panašios prigimties kituose elektros prietaisuose kibirkštis; 6) dėl pradinių duomenų stokos konkretų, tiriamojo gaisro kilimą inicijavusį, uždegimo šaltinį nustatyti negalima; 7) nenustačius konkretaus, tiriamojo gaisro kilimą inicijavusio, uždegimo šaltinio, negalima tirti, kokie procesai sukėlė šio uždegimo šaltinio veikimą; 8) nustatyti tiesioginę tiriamojo gaisro priežastį negalima dėl pradinių duomenų stokos; 9) ant plastikinio bakelio, paimto įvykio vietos apžiūros metu, yra šilumos poveikio iš šalies pėdsakų ir lokalus kiauryminis pradegimas; jo apatinės dalies apsilydimai yra būdingi nuotoliniam šilumos poveikiui spinduliavimo būdu, kiauryminis sienelės pradegimas aiškinamas tęstiniu betarpišku jos kontaktu su smilkstančia žarija; pagal apsilydimų pobūdį labiausiai tikėtina, kad minėtų deformacijų susidarymo metu bakelis gulėjo ant šono, dugnu į degimo zonos pusę, iki keleto metrų atstume nuo jos; šio bakelio padėtis, užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole, neatitinka tos padėties, kurioje susiformavo jo apatinės dalies apsilydymai; 10) benzinas (jo garų mišinys su oru) viršum skystosios fazės paviršiaus gali pradėti degti su atvira liepsna iš karto po uždegimo šaltinio poveikio (2 t., 113-126 b. l.).

51Iš namų valdos techninės apskaitos bylos matyti gyvenamojo namo, esančio ( - ) kaime, vidaus patalpų išsidėstymas (planas) (2 t., 139-145 b. l.).

52Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės teritorinio skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. pažymos Nr. ( - ) matyti, kad V. K. nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. kovo 26 d. buvo pirmą kartą nustatytas darbingumo lygis 20 procentų ir nustatyti specialieji poreikiai: specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2018 m. kovo 29 d. jai pakartotinai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis.

53Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė sukėlus gaisrą, kurio metu žuvo jo sutuoktinė V. K. ir buvo sutrikdyta nukentėjusiojo V. B. sveikata, yra visiškai įrodyta.

54Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

55Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

56Nors kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (pripažino aplinkybę, kad supykęs ir norėdamas pagąsdinti sutuoktinę V. K. bei jos brolį V. B., tikėdamasis, kad V. B. išeis iš jo namų, ant virtuvės grindų išpylė apie 1 litrą benzino, kurio galėjo kliūti ir virtuvėje prie kriauklės stovėjusiai V. K. ant rūbų, tačiau neigė padegęs šį benziną), tačiau šie kaltinamojo parodymai (kad jis nepadegė išpilto benzino) paneigti kitais byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), įrodančiais kaltinamojo R. K. kaltę.

57Visų pirma, tai nukentėjusiojo V. B. parodymai, kad jis matė, kaip kaltinamasis R. K., supykęs dėl to, kad jis (V. B.) neišėjo iš kaltinamojo namų, sakydamas „nei jums, nei man jo (namo) nebus“, išėjo iš namo, atsinešė plastikinėje talpoje benzino, kurį išpylė virtuvėje ant grindų (tuo pačiu kliūnant ir ant V. K.), uždarė virtuvės duris, jas užkabino iš lauko pusės kabliuku, po ko netrukus iš po durų pasirodė liepsna. Netikėti šiais nukentėjusiojo V. B. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie nuoseklūs ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 56 b. l.), tiek teisme (2 t., 24-26 b. l.). Labai svarbu tai, kad pirminius parodymus nukentėjusysis V. B. davė tą pačią dieną po įvykio, praėjus vos kelioms valandoms po gaisro (1 t., 56 b. l.), būdamas visiškai blaivus (1 t., 53 b. l.), todėl laiko sugalvoti dėl kokių nors priežasčių jam naudingas įvykio aplinkybes neturėjo, be to, nebuvo apsvaigęs, dėl trumpo laiko nuo įvykio iki apklausos negalėjo pamiršti jo matytų aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad iškart po įvykio, skambindamas Bendruoju pagalbos telefonu, V. B. nurodė tą pačią gaisro kilimo priežastį, - tai, kad „švogeris“ pripylė benzino ir padegė (1 t., 94 b. l.), tą patį sakė ir pirmiesiems į gaisravietę atvykusiems ugniagesiams (liudytojo E. D. parodymai). Ir nors yra šiokių tokių neatitikimų tarp nukentėjusiojo V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ir jo parodymų, duotų teisme (ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, kad R. K. ir V. K. girtavo įvykio dieną, o teisme nurodė, kad jie gėrė iš vakaro; ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. K. sakė: „čia jums pelenų diena“, o teisme nurodė, jog R. K. sakė: „nei jums, nei man jo nebus“), tačiau šie nukentėjusiojo parodymų neatitikimai nėra esminiai, jie galėjo būti sąlygoti to, kad pirminius parodymus nukentėjusysis davė iškart po įvykio, galimai dar visiškai neatsigavęs po patirto streso, o, be to, jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodymus, duotus teisme, skyrė daugiau nei devynių mėnesių laikotarpis, todėl natūralu, kad dalį aplinkybių nukentėjusysis galėjo pamiršti. Svarbu ir tai, kad nukentėjusysis V. B. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Netikėti nukentėjusiojo V. B. parodymais nėra pagrindo ir dėl to, kad jis juos davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis V. B. būtų turėjęs pagrindą apkalbėti kaltinamąjį R. K. ar jį nepagrįstai apkaltinti. Byloje yra duomenų apie, kad V. B. ir R. K. nesutarė dėl to, kad V. B. gyveno R. K. namuose, tačiau tai truko ilgą laiką, nukentėjusysis ir kaltinamasis tai susipykdavo, tai vėl susitaikydavo (ir iš vakaro kartu gėrė, kol susipyko), tačiau, teismo įsitikinimu, tai nesudaro pagrindo nukentėjusiajam V. B. apkalbėti R. K..

58Antra, kaltinamojo R. K. teisme duoti parodymai, kad jis nepadegė išpilto benzino, paneigti jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad išpiltą benziną padegė degtukais (1 t., 110-113 b. l.). Abejoti šių kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo, kadangi kaltinamasis šiuos parodymus davė sekančią dieną po įvykio, praėjus nepilnai parai po jo (todėl neturėjo galimybės savo parodymų priderinti prie kitų byloje surinktų duomenų), dalyvaujant gynėjai. Nors kaltinamasis R. K. teisme nurodė, kad šios apklausos neatsimena dėl sveikatos būklės, tačiau šie jo parodymai paneigti liudytojų D. J., T. M., V. P. ir A. G. parodymais, kad R. K. sveikatos būklė leido jį apklausti, kad jis sutiko duoti parodymus, suprato klausimų esmę, kad jis prisipažino padegęs išpiltą benziną. Netikėti liudytojų D. J., T. M., V. P. ir A. G. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie visiškai vienodi, visi šie liudytojai yra policijos pareigūnai, kuriems keliami didesni moralės reikalavimai, nei įprastam žmogui, jie parodymus davė, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Iš specialisto išvados (1 t., 125-126 b. l.) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktų dokumentų (2 t., 37-45, 56 b. l.) matyti, kad R. K. sveiktos būklė sparčiai pradėjo blogėti tik 2017 m. kovo 13 d., tai yra jau po jo apklausos (kuri buvo atlikta 2017 m. kovo 12 d. nuo 10.40 val. iki 11.30 val. (1 t., 110-113 b. l.)), o iki tol jo bendra būklė buvo vertinama kaip patenkinama (1 t., 125-126 b. l.), ką patvirtina ir prieš tai minėti liudytojų D. J., T. M., V. P. ir A. G. parodymai.

59Trečia, kaltinamojo R. K. teisme duotus parodymus, kad jis nepadegė išpilto benzino, paneigia, o nukentėjusiojo V. B. parodymus, kad gaisras kilo R. K. padegus jo išpiltą benziną, patvirtina byloje surinkti duomenys dėl gaisro priežasties. Štai, iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresniojo inspektoriaus A. K. 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. kovo 11 d. gaisras R. K. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), labiausiai tikėtina, buvo sukeltas tyčia (1 t., 24 b. l.). Nors techninės gaisrų ekspertizės akte nurodyta, kad dėl pradinių duomenų stokos konkretaus, tiriamojo gaisro kilimą inicijavusio, uždegimo šaltinio bei procesų, sukėlusių to uždegimo šaltinio veikimą, nustatyti negalima, tačiau tame pat akte nurodyta, kad ant grindų išpiltas benzinas savaime užsidegti negalėjo (2 t., 113-126 b. l.). Byloje nėra jokių duomenų, kad gaisras, kurio metu žuvo V. K., galėjo kilti dėl kokių nors kitų priežasčių, nei padegus išpiltą benziną. Techninės gaisrų ekspertizės akte nurodyta, kad byloje užfiksuoti šie uždegimo šaltiniai: degtukai, žiebtuvėlis, cigaretės žarija, viryklės pakūroje deganti ugnis ir/arba smilkstančios žarijos, elektros jungiklio ar kontaktų perjungimo sąlygota ar panašios prigimties kituose elektros prietaisuose kibirkštis (2 t., 113-126 b. l.). Tačiau nukentėjusiojo V. B. parodymais nustatyta, kad virtuvėje buvusi krosnis įvykio metu nebuvo kūrenama, viryklė taip pat neveikė, nes R. K. buvo atjungęs dujų balioną. Šių nukentėjusiojo V. B. teisme duotų parodymų neginčijo ir kaltinamasis R. K.. Todėl galimybė, kad ant grindų papiltas benzinas galėjo užsidegti nuo krosnies ar viryklės, vienareikšmiškai atmestina. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad benzinas galėjo užsidegti nuo elektros įrangos ar prietaisų. Šią galimybę paneigia ir nukentėjusiojo V. B. parodymai, kad gaisras išsiplieskė iškart po to, kai R. K. uždarė duris, vedančias iš virtuvės į prieangį, o ugnis išplito per durų apačią, o taip pat nukentėjusiojo V. B. ir kaltinamojo R. K. parodymai, kad prieangyje iš elektros įrangos tebuvo elektros lemputė ir kiemo apšvietimo laidai, ten nebuvo net elektros jungiklio. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio metu buvo bandoma įjungti prieangyje esančią lemputę (jungiklio prieangyje nebuvo), ar kad prieangyje (o ne namo išorėje) buvę laidai buvo netvarkingi, dėl ko galėtų įvykti trumpas jungimas, todėl galimybė, kad benzinas galėjo užsidegti nuo prieangyje buvusios elektros įrangos (lemputės ir laidų), įvertinus tai, kad degimas prasidėjo iškart po durų uždarymo ir apačioje (kai minėti elektros prietaisai buvo viršuje), atmestina kaip neįtikėtina (kad ši versija mažai tikėtina, nurodyta ir techninės gaisrų ekspertizės akte (akto aprašomosios dalies aštuntas klausimas; 2 t, 125 b. l.). Atmetus aukščiau paiminėtus uždegimo šaltinius, lieka trys galimi uždegimo šaltiniai: degtukai, žiebtuvėlis ir cigaretės žarija. Cigaretės žarija taip pat atmestina, kadangi byloje nustatyta (tiek kaltinamojo R. K., tiek nukentėjusiojo V. B. parodymais), kad įvykio metu kaltinamasis R. K. su savimi turėjo cigaretę, tačiau jos nerūkė ir ji nebuvo uždegta. Todėl akivaizdu, kad benzinas buvo padegtas arba degtukais, arba žiebtuvėliu. Iš techninės gaisrų ekspertizės akto matyti, kad tiriamojo gaisro židinio zona buvo virtuvės vakarinėje pusėje ir galimai apėmė prieangio dalį šalia durų į virtuvę (akto rezoliucinės dalies 1 punktas; 2 t, 125 b. l.). Iš kaltinamojo R. K. bei nukentėjusiojo V. B. parodymų bei jų parodymų patikrinimo vietoje galima konstatuoti, kad dalis kaltinamojo išpilto benzino pateko ir ant prieangio grindų. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad ugnis pasirodė iš po virtuvės durų apačios netrukus po to, kai R. K. uždarė ir užkabino virtuvės duris. Kadangi V. B. nematė benzino uždegimo momento (per uždarytas duris), darytina išvada, kad kaltinamasis R. K. padegė prieangyje išpiltą benziną, o po to ugnis per plyšį tarp slenksčio ir durų varčios (kuris, nukentėjusiojo V. B. teigimu, buvo apie 1 cm pločio) taip vadinamu „degimo takeliu“ pasiekė ir virtuvėje išpiltą benziną bei V. K. rūbus. Kad tokia benzino uždegimo bei ugnies išplitimo versija galima patvirtino ir techninė gaisrų ekspertizė (akto aprašomosios dalies šeštas ir septintas klausimai; 2 t, 123 b. l.). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad svarstant benzino degimo išplitimo ir prieangio į virtuvę versiją, labiausiai tikėtinu uždegimo šaltiniu pripažįstamas buitinio tipo ugnies šaltinis – degtukas, žiebtuvėlis, kas taip pat patvirtina nukentėjusiojo V. B. parodymus, kad išpiltą benziną padegė R. K..

60Ketvirta, kaltinamojo R. K. teisme duotus parodymus, kad jis nepadegė išpilto benzino, paneigia, o nukentėjusiojo V. B. parodymus, kad gaisras kilo R. K. padegus jo išpiltą benziną, patvirtina aplinkybė, kad ant plastikinio bakelio, iš kurio R. K. pylė benziną, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu, rasta šilumos poveikio iš šalies pėdsakų ir lokalus kiauryminis pradegimas. Iš techninės gaisrų ekspertizės akto matyti, kad šios plastikinės talpos apatinės dalies apsilydimai yra būdingi nuotoliniam šilumos poveikiui spinduliavimo būdu, kiauryminis sienelės pradegimas aiškinamas tęstiniu betarpišku jos kontaktu su smilkstančia žarija; pagal apsilydimų pobūdį labiausiai tikėtina, kad minėtų deformacijų susidarymo metu bakelis gulėjo ant šono, dugnu į degimo zonos pusę, iki keleto metrų atstume nuo jos; šio bakelio padėtis, užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokole, neatitinka tos padėties, kurioje susiformavo jo apatinės dalies apsilydymai (2 t., 113-126 b. l.). Ši aplinkybė kategoriškai paneigia kaltinamojo R. K. teisme duotus parodymus, kad jis kanistrą (talpą), išėjęs iš namo, pastatė toliau nei 5 metrai nuo namo, o gaisrą pastebėjo tik po 2-3 minučių, kadangi tokioje vietoje plastikinė talpa nebūtų apsilydžiusi.

61Penkta, kaltinamojo R. K. teisme duoti parodymai yra prieštaringi, paneigti ir kitais byloje surinktais įrodymais (ne tik nukentėjusiojo V. B. parodymais ir jau aptartais duomenimis). Kaltinamasis parodė, kad pastebėjęs ugnį namo viduje, pro duris įbėgo į virtuvę, tačiau nieko nematė, nes buvo liepsna, dūmai. Dūmų buvo daugiau nei liepsnos. Liepsna buvo pažemyje, tačiau ji nebuvo tokia, kad negalėtum praeiti. Tada jam pritrūko oro, išėjo į lauką, apėjo aplink namą ir vėl pro duris įėjo į vidų. Tada jau degė grindys. Bandė ieškoti žmonos rankomis, nuo durų slenksčio buvo paėjęs keturiomis gal tris žingsnius, maždaug žinojo, kur ji stovėjo (prie kriauklės), tačiau nerado. Žmonos šauksmo negirdėjo. Po to „atsijungė“. Tačiau iš techninės gaisrų ekspertizės akto matyti, kad benzinas yra lengvai užsiliepsnojantis ir labai degus skystis, todėl išlieto benzino užsidegimo atvejais tokio gaisro židinį galima sutapatinti su visu aplietu plotu, pradinė gaisro stadija dėl benzino dalyvavimo degime turėjo būti intensyvi (akto aprašomosios dalies pirmas, antras ir trečias klausimai; 2 t, 115, 117 b. l.). Techninės gaisrų ekspertizės akto rezoliucinės dalies 10 punkte nurodyta, kad benzinas (jo garų mišinys su oru) viršum skystosios fazės paviršiaus gali pradėti degti su atvira liepsna iš karto po uždegimo šaltinio poveikio (2 t., 126 b. l.). Iš šių techninės gaisrų ekspertizės akto išvadų akivaizdu, kad ugnis namo prieangyje ir virtuvėje dėl prilieto benzino išplito akimirksniu, gaisro židinys iškart degė atvira liepsna, kas paneigia anksčiau nurodytus kaltinamojo R. K. parodymus, kad iškarto po to, kai jis pamatė gaisrą, virtuvėje, kur jis buvo išpylęs benzino, buvo daugiau dūmų, o ne liepsnos. Taip pat neįtikėtina, kad kaltinamasis R. K., praėjus kelioms minutėms po to, kai pastebėjo gaisrą, buvo įėjęs į namo vidų ir keturiomis ropojo per virtuvės grindis (kur buvo pats gaisro židinys), ieškodamas žmonos (V. K.) rankomis, nes tuo atveju, degant atvirai liepsnai, jis būtų apdegęs ne tik veidą ir rankas, tačiau būtų užsidegęs visas (būtų užsidegęs rūbai ir kitos kūno vietos). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas techninės gaisrų ekspertizės akto išvadas bei nukentėjusiojo V. B. parodymus, konstatuoja, jog kaltinamasis R. K. po gaisro kilimo į namo vidų (virtuvę) per duris, vedančias iš prieangio į virtuvę, įėjęs nebuvo, o rankas ir veidą apdegė, kai bandė patekti į namo vidų per išdaužtą kambario, kuriame vėliau buvo rastas V. K. kūnas, langą.

62Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujasi nukentėjusiojo V. B. parodymais, kad gaisras kilo dėl to, kad R. K. padegė jo išpiltą benziną, o taip pat kaltinamojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad išpiltą benziną padegė jis (1 t., 110-113 b. l.), o kaltinamojo R. K. teisme duotus parodymus, kad jis išpilto benzino nepadegė, atmeta kaip nepatikimus, prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams, ir vertina juos kaip siekimą išvengti atsakomybės (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nors nukentėjusysis V. B. nematė momento, kaip kaltinamasis R. K. padegė jo išpiltą benziną, tačiau R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad išpiltą benziną jis padegė degtukais, o taip pat nukentėjusiojo V. B. parodymai, kad benzinas užsidegė iškart po to, kai R. K. uždarė duris, o liepsna išplito per durų apačią, ir kad R. K. sakė žodžius „čia jums pelenų diena“, „nei jums, nei man jo nebus“, leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis R. K. jo išpiltą benziną padegė jo turėtu uždegimo šaltiniu – degtukais arba žiebtuvėliu. Nors konkretaus uždegimo šaltinio nustatyti nėra galimybės (nukentėjusiojo V. B. parodymai ir kaltinamojo R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, dėl konkretaus uždegimo šaltinio nesutampa – nukentėjusysis teigia R. K. rankose matęs žiebtuvėlį, o R. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad benziną padegė degtukais (šiuos kaltinamojo žodžius patvirtino ir apklausoje dalyvavę policijos pareigūnai), visos galimybės pašalinti šiuos prieštaravimus išnaudotos, tačiau tai įtakos kaltinamojo R. K. kvalifikacijai neturi.

63Nors kaltinamasis R. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino aplinkybės, kad išpylęs ant grindų benziną, užkabino virtuvės duris, šie kaltinamojo parodymai paneigti nuosekliais nukentėjusiojo V. B. parodymais, kad virtuvės durys buvo iš lauko užkabintos kabliuku, kadangi jis bandė šias duris atidaryti, tačiau jam to nepavyko padaryti. Nukentėjusiojo tvirtinimu, jei virtuvės durys nebūtų buvę užkabintos iš lauko pusės, jis tikrai jas būtų atidaręs. Beje, aplinkybę, kad duryse tarp virtuvės ir prieangio iš lauko (prieangio) pusės buvo įrengtas kabliukas, teisme patvirtino ir kaltinamasis R. K.. Teismas šiuos R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis neužkabino virtuvės durų, vertina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį ir jais nesivadovauja kaip nepatikimais.

64Teismas nesivadovauja liudytojų R. M. ir A. V. parodymais, kad iki atvykstant gaisrininkams į gaisro vietą ir pradedant gesinti gaisrą, jie matė namo kieme benzopjūklą ir drabužius, kadangi šie liudytojų parodymai yra prieštaringi (nesutampa šių liudytojų parodymai dėl jų buvimo gaisravietėje – liudytojas R. M. iš pradžių teigė išvis nebuvęs gaisro vietoje, o viską stebėjęs iš 300 - 400 metrų atstumo, o po to, apklausus liudytoją A. V., kuris nurodė, kad gaisravietėje kalbėjo su R. M., kuris atvyko praėjus 10 minučių po jo atvykimo, parodė, kad gaisro vietoje buvo, tačiau vėliau, praėjus pusvalandžiui, o ne 10 minučių), be to prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (nukentėjusiojo V. B. parodymams, kad jis iš degančio namo benzopjūklo nenešė, liudytojų A. K., A. M. ir M. Š. parodymams, kad jie pirmieji atvyko į gaisro vietą ir benzopjūklo nematė, įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad prie ūkinio pastato esantis benzopjūklas yra apdegęs (liudytojas A. V. tvirtina, kad benzopjūklas nebuvo apdegęs). Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad liudytojai R. M. ir A. V. parodymus davė paprašyti kaltinamojo R. K. ir jo sesers, konstatuotina, jog šie parodymai yra nepatikimi, todėl teismas jais nesivadovauja (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

65Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad kaltinamasis R. K., būdamas supykęs ant sutuoktinės V. K. ir jos brolio V. B., kad pastarasis gyvena jų namuose, turėdamas tikslą sudengti namą ir jame buvusius V. K. ir V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui, iš ūkinio pastato į namą atsinešė plastikinį indą (kuris buvo rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu) su benzinu ir, stovėdamas tarpduryje iš prieangio į virtuvę, iš indo išpylė tiksliai nenustatytą kiekį benzino, kuris pateko ant virtuvės bei prieangio grindų ir ant virtuvėje prie kriauklės stovėjusios V. K. kelnių, po ko uždarė duris, per kurias buvo galima patekti iš prieangio į virtuvę, jas užkabino kabliuku iš lauko pusės ir tiksliai nenustatytu atviros ugnies uždegimo šaltiniu (degtukais arba žiebtuvėliu) padegė ant prieangio grindų pripiltą benziną, po ko ugnis per tarpą tarp durų varčios ir slenksčio išplito į virtuvę, užsidegė V. K. kelnės ir ši nugriuvo ant virtuvės grindų. Tada nukentėjusysis V. B. bandė atidaryti duris iš virtuvės į prieangį, tačiau jam to padaryti nepavyko, po to jis ant V. K. užmetė V. K. ir R. K. kambaryje rastus rūbus (striukes) ir, išdaužęs savo kambario langą, iššoko per jį į lauką. Tuo metu V. K. nušliaužė į savo kambarį ir atsirėmė į lovą, kur vėliau ir buvo rastas jos lavonas. R. K., padegęs namą, išėjo iš jo lauk, tačiau po kelių minučių, supratęs ką padarė, ir norėdamas išgelbėti seserį V. K., iš lauko pusės išdaužė langą, esantį arčiausiai V. K. lovos, ir bandė per jį patekti į namo vidų, taip apdegdamas veidą ir rankas, tačiau buvo V. B. ištrauktas lauk. Gaisro metu žuvo V. K., V. B. apdegė veidą, o R. K. apdegė veidą ir rankas.

66III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

67Kaltinamasis R. K. pasikėsino itin žiauriai nužudyti du žmones, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi itin žiauriai nužudė tik vieną žmogų – bejėgiškos būklės šeimos narį (sutuoktinę V. K.), o kitas žmogus (nukentėjusysis V. B.) sugebėjo išsigelbėti, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus bei 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus.

68Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris nužudė kitą žmogų. Nužudymas teismų praktikoje suprantamas kaip tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-328-628/2016). Pagal BK 129 straipsnio 2 dalį atsako tas, kuris nužudė kitą žmogų, esant šioje dalyje nurodytoms nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms.

69Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Iš specialisto išvados Nr. M 48/2017(10) matyti, kad V. K. mirė nuo nudegimų (1 t., 41-43 b. l.), kuriuos patyrė kaltinamojo R. K. sukelto gaisro metu, todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo veiksmų (benzino išpylimo namo viduje bei ant žuvusiosios V. K. rūbų ir jo (benzino) padegimo) ir V. K. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

70Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Kėsinimasis į kito asmens gyvybę laikomas tyčiniu, jei kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (tiesioginė tyčia). Pasikėsinimas nužudyti galimas tik esant tiesioginei tyčiai. Tokia tyčia yra tada, kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, tokių padarinių nori ir to siekia. Tokia kaltė nustatoma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nužudymo įrankius ir būdą, žaizdų ir kitų sužalojimų skaičių, pobūdį, išsidėstymą gyvybiškai svarbių žmogaus organų atžvilgiu, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nusikaltimo metu, prieš jį ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-79-489/2017 ir kitose).

71Kaltinamasis R. K., būdamas supykęs ant savo sutuoktinės V. K. ir jos brolio V. B. dėl to, kad pastarasis gyvena jų namuose ir jo (kaltinamojo) reikalavimu neišsikrausto, turėdamas tikslą sudeginti namus ir juose buvusius savo neįgalią sutuoktinę V. K. ir jos brolį V. B., atsinešė plastikinėje patalpoje benzino, jo prilaistė namo viduje (virtuvėje ir prieangyje) ant grindų, taip pat benzino užpylė ir ant V. K. kelnių, uždarė virtuvės duris (skiriančias ją nuo prieangio), jas užkabino iš lauko pusės, ir būdamas prieangyje, tiksliai nenustatytu padegimo šaltiniu (degtukais ar žiebtuvėliu) išpiltą benziną padegė. Kaltinamasis suprato, kad išpildamas ypač degų skystį – benziną namo viduje ir jį padegdamas, kėsinasi į namo viduje buvusių žmonių – neįgalios sutuoktinės V. K. ir jos brolio V. B. gyvybę, numatė, kad padegdamas namo viduje išpiltą benziną, kurio dalis teko ir ant V. K. kelnių (šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis), gali atimti gyvybes name buvusiems žmonėms - V. K. ir V. B., ir norėjo jiems tokiu būdu atimti gyvybes, tai yra veikė tiesiogine apibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tai, kad kaltinamasis R. K. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad jis benzino (ypač degaus skysčio) pripylė namo viduje, prie vienintelio išėjimo iš namo į lauką, dalį benzino užpylė ir ant V. K. kelnių, ir, užkabinęs virtuvės duris (skiriančias ją nuo prieangio), padegė benziną, tuo užkirsdamas galimybę namo viduje buvusiems asmenims išeiti iš namo per vienintelį išėjimą – virtuvės duris, vedančias į prieangį. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, patvirtina ir jo žodžiai, pasakyti prieš pripilant ir padegant benziną: „čia jums pelenų diena“, „nei jums, nei man jo nebus“ (nukentėjusiojo V. B. parodymai), kas įrodo, jog kaltinamasis R. K. norėjo nukentėjusiųjų mirties. Nusikaltimo motyvu laikytina tai, kad tokiu būdu R. K. norėjo atkeršyti V. K. ir V. B. už tai, kad V. B. neišsikrausto iš jo namų. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis R. K. iš anksto šio nusikaltimo neplanavo, tyčia nužudyti V. K. ir V. B. jam kilo spontaniškai po konflikto su jais. Tačiau nekeičia veikos kvalifikacijos, kadangi kaltinamasis, padegdamas benziną, siekė nužudyti name buvusius V. K. ir V. B.. Tai, kad po to, jau užsidegus namui, R. K. ėmėsi veiksmų gelbėti namo viduje likusią V. K., nepaneigia aplinkybės, kad padegdamas benziną jis norėjo ją nužudyti. Teismas šiuos kaltinamojo veiksmus (bandymą gelbėti V. K.) vertina kaip siekimą išvengti pačių sunkiausių padarinių, atsitokėjus po pykčio ir suvokus, ką jis padarė.

72Nors baigiamosiose kalbose kaltinimą palaikiusi prokurorė nurodė, kad kaltinamasis R. K. veikė netiesiogine tyčia, tai yra nenorėjo atimti gyvybių namo viduje buvusiems V. K. ir V. B., tačiau tai paneigta aukščiau paminėtomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (kaip jau buvo minėta) pasikėsinimas nužudyti galimas tik esant tiesioginei tyčiai, todėl prokurorės prašymai pripažinti, kad kaltinamasis R. K. veikė netiesiogine tyčia, ir tuo pačiu jį nuteisti už pasikėsinimą nužudyti du žmones, yra tarpusavyje nesuderinami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kaltininkas veikia netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-976/2018).

73Kaltinamasis R. K. nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę V. K. (BK 248 straipsnio 2 dalis), kuri dėl neįgalumo (darbingumo lygis tik 20 procentų) ir apsunkinto judėjimo (kairės pusės kūno paralyžiaus (1 t., 52 b. l.)) buvo bejėgiškos būklės, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai nužudomas asmuo, kuris ar dėl fizinių, ar dėl psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, neįgalumo ar senatvės, taip pat apalpus, praradus sąmonę, miegant ar dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir panašiai. Apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2007, 2K-815/2007, 2K-472/2008, 2K-98/2009, 2K-77/2010). Taigi pripažįstant asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę. Šiuo atveju kaltinamasis R. K. puikiai žinojo, kad jo sutuoktinė V. K. dėl kairės pusės kūno paralyžiaus yra neįgali, sunkiai vaikšto, todėl jos galimybės išsigelbėti nuo gaisro yra minimalios, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis suvokė bejėgišką V. K. būklę.

74Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas ar sveikatos sutrikdymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama ar sutrikdoma sveikata itin skausmingu būdu ir kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo ypatumą. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Padegimas neabejotinai sukelia didelį skausmą. Teismų praktikoje kaltininko veiksmai atimant gyvybę padegimo būdu kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2014, 2K-89-139/2016). Akivaizdu, kad kaltinamasis R. K., padegdamas namo viduje prilaistytą benziną, suvokė, kad namo viduje buvę V. K. ir V. B. gali sudegti gyvi ir degdami patirti itin didelį fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas itin žiauriai nužudyti du žmones ir vieno jų nužudymas itin žiauriai (pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą).

75Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų ar daugiau žmonių), kai kaltininkas nužudo bent du asmenis vienu metu, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusiųjų atžvilgiu, arba skirtingu laiku, veikdamas tiesiogine tyčia pagal bendrą nusikalstamą sumanymą nužudyti bent du asmenis. Vieno žmogaus nužudymas ir rengimasis ar pasikėsinimas nužudyti kitą, kai yra sumanymas nužudyti du asmenis, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalį ir 21 ar 22 straipsnius ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Kadangi kaltinamasis R. K. kėsinosi nužudyti du žmones – namo viduje buvusius V. K. ir V. B., tačiau nužudė tik vieną iš jų - V. K., o nukentėjusysis V. B. išsigelbėjo, todėl kaltinamojo veika, be baigto kvalifikuoto nužudymo, teisingai kvalifikuota ir kaip pasikėsinimas nužudyti du žmones pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą).

76Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali. Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nužudoma sprogdinant, padegant, šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių, apnuodijant maistą ar vandenį, kurį vartoja ir kiti žmonės, ir pan. Veika kvalifikuojama pagal šį punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus. Pagal šį punktą nužudymas kvalifikuojamas tik tada, kai kaltininkas suvokė, jog jo pasirinktas nužudymo būdas kelia pavojų bent vieno kito žmogaus gyvybei. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. K., padegdamas namą, turėjo tikslą nužudyti du žmones – namo viduje buvusius V. K. ir V. B.. Namo viduje daugiau žmonių, išskyrus V. K. ir V. B., nebuvo. Iki artimiausio kito gyvenamojo namo buvo ne mažesnis nei 300 metrų atstumas. Nors kaltinamasis ir panaudojo pavojingą kitų žmonių gyvybei nužudymo būdą (padegimą), tačiau šiuo atveju nebuvo sukelta grėsmė jokio kitos žmogaus gyvybei, išskyrus namo viduje buvusius V. K. ir V. B., kuriuos ir kėsinosi nužudyti kaltinamasis R. K., todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis pasikėsino nužudyti du žmones ir vieną jų nužudė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

77IV. Bausmės skyrimas

78Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

79Tas, kas nužudė kitą žmogų, esant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytoms nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

80Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajam R. K. mintis nužudyti sutuoktinę V. K. ir jos brolį V. B. kilo spontaniškai, po konflikto su jais dėl to, kad V. B. nesutiko išsikraustyti iš Kunickų namo, o V. K. brolį palaikė, todėl konstatuotina, kad nužudymas nebuvo iš anksto suplanuotas. Be to, nustatyta, kad kaltinamasis R. K. po to, kai padegė namo viduje išpiltą benziną ir pastebėjo name kilusį gaisrą bei iš gaisro išsigelbėjusį V. B., bandė patekti į namą ir išgelbėti jame likusią V. K. – išdaužė namo langą ir bandė per jį patekti į kambarį, kuriame vėliau buvo rastas V. K. kūnas, tačiau apdegė veidą ir rankas, be to, jį nuo patekimo į namo vidų sulaikė nukentėjusysis V. B.. Tai, kad kaltinamasis R. K., suvokęs ką padarė, aktyviais veiksmais bandė išgelbėti nuo mirties V. K., tai yra siekė išvengti sunkiausių padarinių, bet to nepavyko padaryti dėl išplitusios ugnies, teismas pripažįsta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, pripažindamas kaltinamojo veiksmus bandant išgelbėti V. K. nuo mirties, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgia ir į tai, kad gelbėdamas V. K. kaltinamasis pats apdegė ir dėl to buvo sunkiai sutrikdyta jo paties sveikata (1 t., 125-126 b. l.).

81Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tuo po įvykio paimtame R. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 promilių etilo alkoholio (1 t., 117 b. l.). Nustatyta, kad R. K. apsvaigęs nuo alkoholio buvo jau prieš tyčios nusikalsti susiformavimo momentą ir tai slopino jo savikontrolę, taigi apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo įsitikinimu, toks alkoholio kiekis iš esmės ir lėmė kaltinamojo R. K. sumanymą buitinį konfliktą „išspręsti“ tokiu būdu, kaip pasielgė kaltinamasis – padedant namą su jame buvusiais žmonėmis.

82Kaltinamasis R. K. anksčiau neteistas (1 t., 172 b. l.), įvykdė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, vienas nusikaltimas baigtas, kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikaltimai padaryti tiesiogine apibrėžta tyčia Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., 175-176 b. l.), dirba ūkininko V. L. ūkyje ūkio darbininku (2 t., 17 b. l.), neįgalus (darbingumo lygis 45 procentai), darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., 16, 18 b. l.), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, po nusikalstamų veikų įvykdymo naujų teisės pažeidimų nepadarė. Kaltinamajam R. K. konstatuotas priklausomybės alkoholiui sindromas (1 t., 153-156 b. l.). Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į nusikalstamų veikų pasekmes (žuvo V. K.), konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam R. K. už abi nusikalstamas veikas paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), šiek tiek mažesnę, nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes (kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas tik du kartus už administracinius teisės pažeidimus, nesusijusius su smurto panaudojimu) į kaltinamojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo (dirba (nors ir yra neįgalus), po nusikalstamų veikų įvykdymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, nors praėjo daugiau nei metai laiko), darytina išvada, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai, nors ir sukėlė ypač sunkias bei nepataisomas pasekmes, buvo daugiau atsitiktiniai, išprovokuoti nesaikingai vartoto alkoholio. Todėl dar griežtesnių bausmių paskyrimas prieštarautų proporcingumo principui. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

83Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

84Kaltinamajam R. K. už pasikėsinimą nužudyti skirtina šiek tiek griežtesnė bausmė, nei už baigtą nužudymą, kadangi jis kėsinosi nužudyti du žmones, tačiau nužudė tik vieną, o kito nepavyko nužudyti dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, todėl konstatuotina, jog pasikėsinimas nužudyti du žmones šiuo atveju buvo pavojingesnė veika.

85Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam R. K. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

86Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis R. K. padarė du labai sunkius nusikaltimus, taip pat į jo asmenybę (anksčiau neteistas, neįgalus), laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pataisos namuose (BK 50 straipsnio 3 dalis). Bausmės pradžia nustatytina nuo R. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2017 m. kovo 13 d., tai yra dvi dienos (1 t., 104, 114 b. l.) (BK 66 straipsnio 1 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. K. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 120 b. l.).

87V. Daiktai ir kiti klausimai

88Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – plastikinis bakelis, paimtas 2017 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 6-15 b. l.), ir 10 litrų talpos plastikinis kanistras, paimtas 2017 m. kovo 24 d. nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje metu, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

894 (keturios) skaitmeninės laikmenos (CD), kuriose įrašyta bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija (telefoniniai pokalbiai, fotonuotraukos, vaizdo įrašai ir kt.), esančios byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

90Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

91Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Nutarė

92R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktuose bei 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 5 bei 6 punktuose, ir jį nubausti:

93pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus už bejėgiškos būklės šeimos nario nužudymą itin žiauriai – laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams;

94pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 bei 6 punktus - laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

95Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

96Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

97Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

98Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2017 m. kovo 13 d., tai yra dvi dienas.

99Iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. K. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

100Daiktus, – plastikinį bakelį, paimtą 2017 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros metu, ir 10 litrų talpos plastikinį kanistrą, paimtą 2017 m. kovo 24 d. nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje metu, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1014 (keturias) skaitmenines laikmenas (CD), kuriose įrašyta bylos nagrinėjimo metu surinkta informacija, esančias byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

102Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

103Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. R. K., gimęs ( - ) rajone, asmens kodas ( - ) Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti,... 5. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos... 6. Teismas... 7. I. Nusikalstamų veikų aplinkybės... 8. Kaltinamasis R. K. pasikėsino itin žiauriai nužudyti du žmones, tačiau... 9. tai yra, 2017 m. kovo 11 d. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,... 10. II. Įrodymai ir jų vertinimas... 11. Kaltinamasis R. K. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu neprisipažino ir... 12. Kaltinamasis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (parodymai buvo... 13. Nukentėjusysis V. B. parodė, kad iki įvykio apie metus laiko gyveno sesers... 14. Nukentėjusioji D. M. parodė, kad apie įvykį sužinojo po pietų. Tada sėdo... 15. Liudytojas D. J. parodė, kad dirba Šiaulių Vyriausiojo policijos komisariato... 16. Liudytojas L. B. parodė, kad miegojo pietų. Pamatė, kad dega kaimynas. Tada... 17. Liudytojas E. D. parodė, kad dirba Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo... 18. Liudytojas A. K. parodė, kad dirba Raseinių priešgaisrinės gelbėjimo... 19. Liudytojas T. M. parodė, kad dirba Šiaulių Vyriausiojo policijos komisariato... 20. Liudytoja V. P. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos... 21. Liudytojas A. G. parodė, kad dalyvavo kaltinamojo apklausoje, kai jis buvo... 22. Liudytojas A. K. parodė, kad dirba ugniagesiu – gelbėtoju Raseinių... 23. Liudytojas A. M. parodė, kad dirba Raseinių priešgaisrinėje gelbėjimo... 24. Liudytojas M. Š. parodė taip pat, kaip liudytojai A. K. ir A. M..... 25. Liudytojas R. M. parodė, kad pamena gaisrą, kai degė R. K. namas. Tuo metu... 26. Liudytojas A. V. parodė, kad tą dieną, kai kilo gaisras, buvo namuose. Kieme... 27. Specialistas A. J. parodė, kad šioje byloje jis atliko mirusiosios V. K.... 28. Iš Šiaulių apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G.... 29. Iš 2017 m. kovo 11 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus įvykio... 30. Iš Šiaulių apskrities VPK KP SNTV 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G.... 31. Iš Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Raseinių... 32. Iš 2017 m. kovo 13 d. akto dėl kilusio gaisro matyti, kad apie gaisrą R. K.... 33. Iš 2017 m. kovo 13 d. gaisravietės apžiūros protokolo matyti, jog jame... 34. Iš asmens duomenų pažymos matyti, kad V. K., asmens kodas ( - ) mirė 2017... 35. Iš specialisto išvados Nr. M 48/2017(10) matyti, kad V. K. mirtis įvyko nuo... 36. Iš specialisto A. J. 2017 m. spalio 16 d. paaiškinimų protokolo matyti, kad... 37. Iš VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. kovo 16 d.... 38. Iš alkotesterio kvito matyti, kad patikrinimo metu (2017 m. kovo 11 d. 19.04... 39. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad nukentėjusiajam V. B. nustatyta... 40. Iš 2017 m. kovo 24 d. nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje... 41. Iš specialisto išvados Nr. 11-1243 (17) matyti, kad tirti pateiktuose... 42. Iš 2017 m. spalio 19 d. apžiūros protokolo matyti Bendruoju pagalbos... 43. Iš 2017 m. spalio 24 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo... 44. Iš 2017 m. kovo 14 d. specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad R. K.... 45. Iš specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad R. K. nustatyta veido,... 46. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.... 47. Iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateiktų... 48. Iš 2018 m. sausio 29 d. nukentėjusiojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje... 49. Iš 2018 m. sausio 29 d. kaltinamojo R. K. parodymų patikrinimo vietoje... 50. Iš ekspertizės akto Nr. 11-195 (18); 11-278 (18) matyti, kad 1) tikėtina,... 51. Iš namų valdos techninės apskaitos bylos matyti gyvenamojo namo, esančio (... 52. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir... 53. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo... 54. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir... 55. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta... 56. Nors kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs jam... 57. Visų pirma, tai nukentėjusiojo V. B. parodymai, kad jis matė, kaip... 58. Antra, kaltinamojo R. K. teisme duoti parodymai, kad jis nepadegė išpilto... 59. Trečia, kaltinamojo R. K. teisme duotus parodymus, kad jis nepadegė išpilto... 60. Ketvirta, kaltinamojo R. K. teisme duotus parodymus, kad jis nepadegė išpilto... 61. Penkta, kaltinamojo R. K. teisme duoti parodymai yra prieštaringi, paneigti ir... 62. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujasi... 63. Nors kaltinamasis R. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino... 64. Teismas nesivadovauja liudytojų R. M. ir A. V. parodymais, kad iki atvykstant... 65. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, pripažįsta įrodytu, kad... 66. III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas... 67. Kaltinamasis R. K. pasikėsino itin žiauriai nužudyti du žmones, tačiau... 68. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris nužudė kitą žmogų.... 69. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko... 70. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra... 71. Kaltinamasis R. K., būdamas supykęs ant savo sutuoktinės V. K. ir jos brolio... 72. Nors baigiamosiose kalbose kaltinimą palaikiusi prokurorė nurodė, kad... 73. Kaltinamasis R. K. nužudė savo šeimos narį – sutuoktinę V. K. (BK 248... 74. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai... 75. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą (dviejų... 76. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų... 77. IV. Bausmės skyrimas... 78. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 79. Tas, kas nužudė kitą žmogų, esant BK 129 straipsnio 2 dalyje nurodytoms... 80. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajam R. K. mintis nužudyti... 81. Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis... 82. Kaltinamasis R. K. anksčiau neteistas (1 t., 172 b. l.), įvykdė du tyčinius... 83. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir... 84. Kaltinamajam R. K. už pasikėsinimą nužudyti skirtina šiek tiek... 85. Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam R. K. paskirtos bausmės... 86. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis R. K. padarė du labai sunkius... 87. V. Daiktai ir kiti klausimai... 88. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti –... 89. 4 (keturios) skaitmeninės laikmenos (CD), kuriose įrašyta bylos nagrinėjimo... 90. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir... 91. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 92. R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 93. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 6 punktus už bejėgiškos būklės... 94. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 bei 6 punktus -... 95. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto... 96. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 97. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo vykdant... 98. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017... 99. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios R. K. palikti galioti ikiteisminio tyrimo... 100. Daiktus, – plastikinį bakelį, paimtą 2017 m. kovo 11 d. įvykio vietos... 101. 4 (keturias) skaitmenines laikmenas (CD), kuriose įrašyta bylos nagrinėjimo... 102. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas... 103. Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka...