Byla e3K-3-340-313/2019
Dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės (pranešėja) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų M. N., A. N., D. V., V. V. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams M. N., A. N., D. V., V. V. dėl žalos atlyginimo išieškojimo ir iškeldinimo bei pagal atsakovų M. N., A. N., D. V., V. V. priešieškinį ieškovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat teisės į būstą apsaugą, įpareigojant sudaryti naudojamos patalpos nuomos sutartį, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė prašė: 1) iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų ( - ), plane pažymėtų 1-5, 1-4, 2-1, 4-2, tamsiojo kambario, plane pažymėto 4-4, ir bendro naudojimo patalpų, plane pažymėtų 1-1, 1-2, 1-3, a-2, a-3, a-4, a-5, su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; 2) priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų 3480,84 Eur žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

93.

10Ieškovė nurodė, kad gyvenamosios patalpos ( - ), jai priklauso nuosavybės teise. Atsakovai savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu: ( - ). Tačiau jie su ieškove nėra sudarę gyvenamosios patalpos nuomos sutarties ir nuomos mokestis jiems nėra skaičiuojamas. Gyvenamųjų patalpų administratorė UAB „Kauno butų ūkis“ 2018 m. kovo 27 d. įspėjo atsakovus, kad gyvenamosiose patalpose jie gyvena be teisinio pagrindo, įteikė raginimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos atlaisvinti gyvenamąją patalpą. Tačiau atsakovai raginime nurodytu terminu neišsikėlė. Kadangi atsakovai ne tik savavališkai užėmė gyvenamąsias patalpas, bet ir nemokėjo nuomos mokesčio, ieškovė patyrė nuostolius dėl negauto nuomos mokesčio. UAB „Kauno butų ūkis“ apskaičiavo ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydį, kuris yra 128,92 Eur per mėnesį. Ieškovės patirta žala dėl atsakovų nemokėto nuomos mokesčio už gyvenamąsias patalpas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. (patalpos panaudos gavėjos VšĮ Kauno klinikinės ligoninės perduotos ieškovei 2015 m. gruodžio 31 d.) iki 2018 m. kovo 31 d. sudaro 3480,84 Eur.

114.

12Atsakovai pareikštu priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per teismo nustatytą terminą sudaryti ginčo gyvenamosios patalpos ( - ), nuomos sutartį su atsakove A. N..

135.

14Atsakovai nurodė, kad jų šeima su buvusiais šeimos nariais nuo 1944 m. ginčo patalpomis naudojasi teisėtai, todėl ieškovė įpareigotina sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį. ( - ) buto patalpos buvo suteiktos J. V. (atsakovo V. V. tėvui) 1944 metais tuometės Respublikinės Raudonojo Kryžiaus Kauno ligoninės, kurioje J. V. dirbo vairuotoju. J. V. šeimą tuo metu taip pat sudarė: jo sutuoktinė O. V. (mirė ( - ), sūnūs V. V., gimęs ( - ) (atsakovas), G. V. (miręs) ir E. S. (O. V. motina, mirė ( - ). ( - ) atsakovas V. V. susituokė su D. V. (atsakove). ( - ) jiems gimė duktė atsakovė A. V. (N.). Visų šeimos narių gyvenamoji vieta buvo deklaruota ginčo adresu. ( - ) gimė dar viena duktė A. V.. J. V. mirė ( - ). ( - ) į šį butą atsikėlė gyventi atsakovės D. V. tėvas P. G., gimęs ( - ), su savo žmona O. G., gimusia ( - ), ir broliu R. G., gim. ( - ). A. V. (N.) ( - ) susituokė su L. N., jis po santuokos sudarymo taip pat apsigyveno ginčo bute. ( - ) jiems gimė duktė I. N.. Mirus J. V., visi nuomos sutarties dokumentai butą suteikusios įstaigos buvo perrašyti atsakovo V. V. vardu. Be to, ligoninėje dirbo ir atsakovė D. V.. ( - ) 2 kambariuose (1-5, 28,67 kv. m, ir 1-4, 10,81 kv. m) gyveno: V. V., D. V., O. G., A. V., A. N., L. N. ir I. N..

156.

16Kadangi atsakovo V. V. šeimoje buvo 7 asmenys (P. G. mirė ( - ), jo brolis R. G. – ( - ), tai, atsilaisvinus 2-ajam butui, patalpa 2-1, 17,70 kv. m, (kambarys) ( - ) buvo prijungta prie 1-ojo buto ir jiems buvo leista ja naudotis. Patalpos 1-1, 1-2, 1-3, a-2, a-3, a-4 ir a-5 liko bendro naudojimosi patalpomis su kitais dviem butais. Kadangi šeimoje jau buvo net kelios susituokusios atskiros šeimos, buto savininkė – Respublikinė Raudonojo Kryžiaus Kauno ligoninė nuolat žadėjo jiems pagerinti gyvenimo sąlygas, kai tik atsilaisvins kuris nors iš šalia esančių butų. ( - ) gimus atsakovui M. N. ir maždaug ( - ) atsilaisvinus šalia esančiam 4-ajam butui, šeimai buvo suteikta teisė naudotis 4-ajam butui priklausiusia patalpa 4-2, 10,75 kv. m, bei patalpa 4-4, 2,71 kv. m, o trečiajam butui buvo prijungta patalpa 4-1, 10,96 kv. m.

177.

18Tiek su J. V., tiek su atsakovu V. V. buvo sudarytos rašytinės sutartys. Nei senoliai, nei tėvai, nei dabartinė šeima nuo 1944 m. iki 2018 m. niekada nebuvo keldinami iš ginčo patalpų, t. y. 74 metus nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos. Atsakovai nėra išsaugoję dokumentų dėl patalpų suteikimo, tačiau tai, kad atsakovas V. V. buvo įstaigos, suteikusios jo tėvo šeimai ginčo patalpas, laikomas nuomininku, patvirtina Kauno miesto Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės kasos pajamų orderio kvitai, išrašyti V. V., įvardijant šį asmenį kaip ligoninės nuomininką, pagrindas – buto nuoma. 1979–1997 m. Kauno m. 1-os tarybinės ligoninės centralizuota buhalterija išrašydavo kvitus už buto nuomą atsakovo V. V. vardu. VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė, išrašydama PVM sąskaitas faktūras V. V., jose nurodydavo, kokios sumos ir už kokias teikiamas komunalines paslaugas turi būti mokamos, bei nurodydavo mokėjimo pagrindą – buto nuomos apskaičiavimą. Tarp buvusių patalpų savininkų bei atsakovų niekada nebuvo ginčo, kad atsakovai patalpomis naudojasi ne nuomos sutarties pagrindu. Mokesčiai už komunalines paslaugas VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei mokami ir dabar. Ieškovė, 1996 metais įgydama nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, kuriame yra ginčo patalpos ir kuriomis teisėtai naudojasi atsakovai, perėmė šias patalpas su jose teisėtai gyvenančiais asmenimis ir savininko pasikeitimas jokios įtakos atsakovams negali turėti.

19II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

208.

21Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai: įpareigojo ieškovę per 1 mėnesio terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti nuomos sutartį su atsakove A. N. gyvenamosioms patalpoms 1-4, 10,81 kv. m; 1-5, 28,67 kv. m; 2-1, 17,70 kv. m; 4-2, 10,75 kv. m su bendro ploto patalpomis 1-1, 3,40 kv. m; 1-2, 3,88 kv. m; 1-3, 12,10 kv. m; a-2, 6,66 kv. m; a-3, 4,48 kv. m; a-4, 9,06 kv. m; a-5, 6,09 kv. m bei atskira patalpa 4-4, 2,71 kv. m, adresu: ( - ); neįvykdžius teismo sprendimo per nurodytą terminą, ieškovei skiriama bauda po 3 Eur už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, mokama atsakovei (išieškotojai) A. N.; priteisė iš ieškovės atsakovei A. N. 2075 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 10,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

229.

23Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nėra ginčo patalpos suteikimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, negali būti svarbesnė už kitas byloje neginčijamai nustatytas aplinkybes, t. y. atsakovų ir jų artimųjų gyvenimą ginčo patalpose ilgiau kaip 75 metus, atsakovų ir jų artimųjų registracijos faktą ginčo bute nuo ( - ), nuomos mokestį patvirtinančių kvitų buvimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų artimiesiems buvo teisėtai suteiktas ginčo butas, atsakovai laikytini gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais, todėl yra pagrindas sudaryti su jais nuomos sutartį, nes šalis sieja nuomos teisiniai santykiai.

2410.

25Pripažinęs, kad atsakovai buvo J. V. šeimos nariai gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme, teismas sprendė, kad po pagrindinio buto nuomininko mirties susidarę nuomos teisiniai santykiai tęsiasi ir toliau, o atsakovai nėra praradę teisės į šio būsto nuomą, todėl nėra teisinio pagrindo juos iškeldinti.

2611.

27Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsakovų pateiktus mokėjimo dokumentus, padarė išvadą, kad atsakovai visuomet mokėjo jiems apskaičiuotus komunalinius mokesčius, nuomos sutartis su jais nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos, susidariusios dėl negauto nuomos mokesčio, atlyginimo atmestinas neįrodžius atsakovų veiksmų neteisėtumo.

2812.

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 5 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovų priešieškinis, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – priešieškinį atmetė; panaikino sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovei A. N. priteista 2075 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovės atsakovei A. N. 600 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

3013.

31Kolegija nurodė, kad sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pagal faktines bylos aplinkybes pripažino, jog atsakovai teisėtai naudojasi ginčo patalpomis, turi būti įvertinta teisės aktų, reguliavusių gyvenamosios patalpos nuomos santykius, kaita nuo 1944 metų. 1944 metais atsakovo tėvui J. V. apsigyvenus ginčo patalpose su savo šeima, jų teisių į ginčo patalpas ir teisinių garantijų apimtis turi būti nustatoma vadovaujantis tais teisės aktais, kurie galiojo ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, t. y. patalpų suteikimo 1944 metais, atsakovo tėvo mirties 1970 metais ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

3214.

33Kolegija nustatė, kad gyvenamasis namas ( - ), 1944 metais buvo valstybės nuosavybė, paskirtas naudotis tuometei Raudonojo Kryžiaus Kauno ligoninei kaip žinybinės patalpos ir tik 1996 m. sausio 29 d. aktu perduotas ieškovės nuosavybėn. VĮ Registrų centro duomenimis, šiuo metu šis pastatas yra gyvenamasis namas.

3415.

35Remdamasi TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies komisarų tarybos 1937 m. spalio 17 d. potvarkio „Dėl gyvenamojo fondo išsaugojimo ir gyvenimo sąlygų gerinimo miestuose“ 30–32 punktais, TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumo 1953 m. rugsėjo 10 d. įsako „Dėl darbuotojų ir tarnautojų, nutraukusių darbinius santykius, administracinio iškeldinimo iš valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų namų panaikinimo“ 1–3 punktais, kolegija padarė išvadą, kad Raudonojo Kryžiaus Kauno ligoninės 1944 metais suteiktos nuomoti darbuotojui J. V. patalpas buvo įgytos su teise gyventi jose, iki jis nutrauks darbo santykius ligoninėje. Valstybė, teisės aktais reglamentuodama piliečių aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis tvarką bei šioje srityje taikomas garantijas, įsipareigojo nustatytų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis garantijų laikytis. Todėl asmenims suteiktos garantijos turėjo būti išsaugotos.

3616.

37Kolegija, remdamasi 1969 m. gegužės 28 d. Civilinio kodekso (įsigaliojusio 1969 m. liepos 1 d.) 354 straipsnio 1 dalimi, 363 straipsniu, padarė išvadą, kad atsakovo tėvo šeimos teisė į ginčo patalpas arba į lygiavertes joms patalpas buvo įtvirtinta atsakovo tėvo mirties dieną galiojusiame teisiniame reguliavime. Atsakovo tėvo šeima iš gyvenamųjų patalpų iškeldinta nebuvo, ginčo patalpose jiems buvo leista gyventi toliau, tą patvirtina ir mokami mokesčiai bei vėlesnis leidimas deklaruoti kitiems (vėliau tapusiems) šeimos nariams savo gyvenamąją vietą. Taigi atsakovo tėvo šeima įgytų teisių į ginčo patalpas ir su šiomis teisėmis susijusių teisinių garantijų neprarado.

3817.

39Vėliau, įsigaliojus 1982 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos butų kodeksui (įsigaliojo nuo 1983 m. kovo 1 d.), pagal šio kodekso 89, 90, 95, 97, 98, straipsnius, kolegijos vertinimu, atsakovo tėvo šeima iš ginčo patalpų galėjo būti iškeldinama tik suteikiant jiems kitas gyvenamąsias patalpas. Po atsakovo tėvo mirties atsakovas V. V., kaip šeimos narys (sūnus) (Butų kodekso 54 straipsnis), įgijo teisę naudotis ginčo patalpomis ir teisinę garantiją iškeldinti juos tik suteikiant kitą gyvenamąjį plotą. Kolegija pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog tokią teisę dėl kokių nors priežasčių V. V. prarado. Kolegija konstatavo, kad atsakovų teisė naudotis ginčo būstu atsirado 1944 metais atsakovo tėvo J. V. darbo ligoninėje pagrindu žinybinio buto nuomos teise ir šiuo pagrindu susiformavęs ryšys su ginčo patalpa galioja jau daugiau nei 70 metų, be to, pastato naudotojos ir savininkės iki šiol nebuvo ginčijamas.

4018.

41Aplinkybės, kad rašytinės ginčo patalpų naudojimo sutarties šalys nėra sudariusios ir kad atsakovai šiuo metu nemoka ieškovei mokesčio už naudojimąsi patalpa (moka komunalinius mokesčius), kolegijos vertinimu, per se (savaime) nepaneigia atsakovų teisės turėti, valdyti ginčo patalpą ir ja naudotis, iki būsto savininkė (valstybė) nuspręs šiuos faktinius nuomos santykius nutraukti, vadovaudamasi įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.

4219.

43Kolegijos nuomone, dėl atsakovų tęstinių ir glaudžių ryšių su konkrečia gyvenamąja patalpa šis ginčo butas gali būti laikomas būstu pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnį. Atsakovų šeima ilgą laiką (daugiau negu 70 metų) nepertraukiamai gyveno ginčo patalpose, kurios buvo teisėtai suteiktos J. V. dėl jo pareigų ligoninėje, per visą laikotarpį atsakovų šeimos nebuvo bandoma iškeldinti, šį būstą atsakovai neabejotinai laiko savo namais, nes kito būsto neturi. Kolegijos vertinimu, toks ilgas ir nepertraukiamas atsakovų gyvenimas ginčo patalpose finansiškai naudingomis jiems sąlygomis ir žinojimas, kad pagal galiojančius teisės aktus patalpose gyvenančius asmenis iškeldinant, jiems būtų suteikiamas kitas būstas, sukūrė atsakovams teisėtą lūkestį, kad būtent tokiomis finansiškai naudingomis sąlygomis jie ir toliau galės įgyvendinti teisę į būstą.

4420.

45Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti atsakovų reikalavimo įpareigoti ieškovę sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Kolegija pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatytas nei įstatymo pagrindas, nei savanoriškas ieškovės įsipareigojimas sudaryti nuomos sutartį. Ieškovė nesutinka sudaryti nuomos sutarties tokiomis sąlygomis, kokiomis šiuo metu gyvenamosiomis patalpomis naudojasi atsakovai. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas sudaryti nuomos sutartį neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutarčių laisvės principo. Kolegija sprendė, kad, nesant įstatyme nustatytos pareigos ir pačios ieškovės savanoriško įsipareigojimo sudaryti ginčo buto nuomos sutartį, teismas neturėjo diskrecijos įpareigoti šalis sudaryti nuomos sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

46III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

4721.

48Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atmestų ieškovės reikalavimų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4921.1.

50Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nebuvo nustatytas nei įstatymo pagrindas, nei savanoriškas ieškovės įsipareigojimas sudaryti nuomos sutartį. Taigi, nustatęs tokias aplinkybes, teismas, remdamasis CK 6.612 straipsniu, privalėjo tenkinti ieškovės ieškinį ir iškeldinti iš ginčo patalpų savavališkai įsikėlusius atsakovus. To nepadaręs, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus, nes faktiniai ieškovės ir atsakovų santykiai dėl ginčo patalpų liko teisiškai neišspręsti, t. y. situacija de facto (iš tikrųjų; faktiškai) nesikeičia – atsakovai ir toliau gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose be jokio teisinio pagrindo, savavališkai, o ieškovei pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas nėra pareigos sudaryti su atsakovais nuomos sutarties. Taigi teismas neišnagrinėjo bylos iš esmės ir neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo.

5121.2.

52Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 2, 3 dalis, 185 straipsnį), taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo patalpų suteikimą gyventi atsakovams ir (ar) jų artimiesiems giminaičiams. Byloje esantys įrodymai – Kauno 1-osio tarybinės klinikinės ligoninės dokumentinės medžiagos perdavimo aktai, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės 2004 m. vasario 17 d. raštas Nr. 208, V. V. 2014 m. kovo 17 d. prašymas sudaryti nuomos sutartį, Kauno apskrities archyvo 2016 m. gegužės 27 d. raštas Nr. (10.06)V10-1274), Kauno regiono valstybės archyvo 2018 m. gegužės 28 d. raštas Nr. (10.06)V10-1304), VĮ Kauno klinikinės ligoninės 2018 m. birželio 15 d. raštas Nr. 3V-1684 (11.5) – patvirtina esant priešingai, t. y. kad atsakovai ginčo patalpose gyvena neturėdami tam teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties teismai padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad atsakovų artimiesiems ginčo patalpos buvo suteiktos teisėtai. Teismai taip pat nepagrįstai nusprendė, kad atsakovai yra (buvo) J. V. šeimos nariai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad J. V. vedė su atsakovais bendrą ūkį. Toks ir negalėjo būti vedamas, nes J. V. mirė ( - ), o V. V. savo gyvenamąją vietą ginčo adresu deklaravo tik ( - ), t. y. likus mažiau negu metams iki J. V. mirties. O A. N. savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu deklaravo tik ( - ), t. y. jau po J. V. mirties. Be to, J. V. prieš mirtį sirgo fibrokavernine plaučių tuberkulioze, todėl turėjo būti gydomas ir izoliuotas bei negalėjo dirbti ligoninėje. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad J. V. dirbo ligoninėje ir kad gyveno ginčo patalpose. Duomenys, kad J. V. gyveno ginčo patalpose nuo 1944 metų, taip pat kad atsakovams vėlesniais laikotarpiais buvo suteiktos papildomos patalpos, yra paremti tik pačių atsakovų paaiškinimais. Atsakovų pateikti mokėjimo ligoninei kvitai patvirtina ne nuomos mokesčio, o komunalinių paslaugų apmokėjimą.

5321.3.

54Teismai, spręsdami, kad atsakovai ginčo patalpose gyvena teisėtai, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias gyvenamojo būsto suteikimo tvarką. Nė vienas tarybiniais laikais galiojęs teisės aktas, taip pat kiti naujojo CK įsigaliojimo metu galioję teisės aktai nenustatė, kad gyvenamosios ar tarnybinės patalpos gali būti išnuomotos nepriimant jokio raštiško sprendimo ir (ar) nesudarant rašytinės nuomos sutarties (pvz., 1922 m. RTSFR CK 115 straipsnio 2 dalis, 1964 m. LTSR CK (1964 m. redakcija) 47 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis, 322 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK (1983 m. redakcija) 318 straipsnis, Butų kodekso (įsigaliojusio 1983 m. kovo 1 d.) 49, 53, 75 straipsniai, CK 6.579 straipsnio 1 dalis). Tiek anksčiau galioję teisės aktai, tiek šiuo metu galiojantis CK imperatyviai nustato, kad tuo atveju, kai gyvenamosios patalpos nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti sudaroma raštu. Todėl, nesant byloje jokių dokumentų, kuriais teisėtai buvo suteikta atsakovams naudotis ginčo patalpomis, taip pat nesant byloje rašytinių nuomos sutarčių tarp ligoninės ir atsakovų, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų naudojimasis ginčo patalpomis yra teisėtas. Taip pat nepagrįsta yra teismo išvada, kad, remiantis tarybiniais laikais galiojusiais teisės aktais, atsakovai įgijo teisinę garantiją iškeldinimo atveju gauti kitą gyvenamąjį plotą. Tokią teisę galėjo įgyti tik asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka būdavo suteikiamas būstas ir su kuriuo būdavo pasirašoma rašytinė nuomos sutartis. Be to, remiantis CK 6.620 straipsniu, nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad minėtą teisę atsakovai turi iki šiol.

5521.4.

56Teismai netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias savivaldybės turto suteikimą panaudos pagrindais, ir pažeidė bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė). Panaudos sutartimi ginčo patalpos buvo perduotos VšĮ Raudonojo Kryžiaus klinikinei ligoninei neatlygintinai naudotis jos įstatuose nurodytai veiklai vykdyti ir užtikrinti. Remiantis panaudos sutartimi ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, ligoninė neturėjo teisės jai perduotų patalpų nuomoti ar kitaip perduoti jų kitiems asmenims. Taigi atsakovai negalėjo teisėtai gyventi ginčo patalpose. Atsakovų gyvenimo ginčo patalpose trukmė ir gyvenamosios vietos registracija Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame objekte (registre nėra įregistruotas atskiras turtinis vienetas adresu ( - ) nepaneigia atsakovų gyvenimo šiose patalpose neteisėtumo – nuomos teisė negali atsirasti neteisėto apsigyvenimo patalpose pagrindu. Priešingu atveju būtų pažeistas esminis teisės principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė.

5721.5.

58Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų nebuvo bandoma iškelti. Be atsakovų, ginčo pastate daugiau niekas negyvena, visi kiti pastate gyvenę asmenys patys išsikėlė. Ligoninė, panaudos teise valdžiusi ginčo patalpas, turėjo imtis veiksmų, kad iš patalpų išsikeltų asmenys, kurie nėra ligoninės darbuotojai. Be to, atsakovai ne tik neišsikėlė iš ginčo patalpų, bet ir savavališkai užėmė kitų gyventojų atlaisvintas patalpas.

5921.6.

60Teismai, atsisakydami tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti žalos dėl negauto nuomos mokesčio atlyginimą, pažeidė CK 6.245 straipsnio 2, 3, 4 dalis, 6.248, 6.263 straipsnius, 6.583 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai, spręsdami dėl šio reikalavimo, taikė sutartinę, o ne deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

6122.

62Atsakovai atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti atsakovei A. N. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6322.1.

64Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisma pagrįstai ir teisingai, nepažeisdami įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, sprendė, kad atsakovai ginčo patalpose gyvena teisėtai, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. 2004 metais tuometės Respublikinės Raudonojo Kryžiaus Kauno ligoninės vadovė informavo ieškovę, kad atsakovo V. V. tėvui J. V. ginčo butas Nr. l buvo suteiktas 1944 metais, nes jis dirbo tuometėje Respublikinėje Raudonojo Kryžiaus Kauno ligoninėje vairuotoju. Ji taip pat minėtame rašte nurodė, kad sutarčių neturi, todėl artimiausiu metu kreipsis į Kauno apskrities archyvą dėl duomenų patikslinimo, tačiau ligoninės dokumentai archyvui nebuvo perduoti. Faktas, kad pati ligoninė neišsaugojo dokumentų ir kad laiku jų neperdavė archyvui, nepaneigia atsakovų nurodytų aplinkybių dėl J. V. teisėto apsigyvenimo ginčo patalpose 1944 metais.

6522.2.

66Bylą nagrinėję teismai teisingai ir tinkamai įvertino teisės aktų, reguliavusių gyvenamosios patalpos nuomos santykius, kaitą nuo 1944 metų.

6722.3.

68Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai dėl jų ginčo patalpose gyvenamosios vietos deklaravimo datų (beveik prieš pat J. V. mirtį ar po jos), taip pat dėl J. V. ligos negali būti pripažįstami J. V. šeimos nariais, vedusiais su juo bendrą ūkį. Tokie teiginiai yra nelogiški ir visiškai teisiškai nepagrįsti. Bylos įrodymai patvirtina, kad visus asmenis, gyvenusius ir šiuo metu gyvenančius ginčo patalpose, sieja artimas giminystės ryšys su pagrindiniu nuomininku J. V., su kuriuo jie vedė bendrą ūkį.

6922.4.

70Byloje esantys mokėjimų kvitai, liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovas V. V. buvo buvusio patalpų savininkės pripažintas nuomininku ir kad papildomos patalpos atsakovams buvo suteiktos teisėtai.

7122.5.

72Ginčo pastatas ir jame esančios patalpos iki jų perdavimo ieškovės nuosavybėn 1996 m. sausio 9 d. priklausė VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninei. Ginčo butas J. V. suteiktas 1944 metais, galiojant 1922 m. RTFSR civiliniam kodeksui. Kitos ginčo patalpos atsakovų šeimai suteiktos 1990–1993 metais, kai jokios patalpos ginčo gyvenamajame name ieškovei dar nepriklausė ir šios papildomos patalpos suteiktos atsakovams vadovaujantis tuo metu galiojusio CK (1969 m. gegužės 28 redakcija, įsigaliojusi nuo 1969 m. liepos 1 d.) 340 straipsniu, 354 straipsnio 1 dalimi, 363 straipsniu ir Butų kodekso (redakcija, galiojusi nuo 1983 m. kovo 1 d.) 29, 54, 89, 90, 97, 98 straipsniais. Taigi ieškovė, įsigijusi nuosavybės teises ir jas perimdama iš buvusios tuometinės patalpų savininkės, įgijo tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvusi daikto (turto) savininkė (CK 4.48 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties visi ieškovės teiginiai dėl 1997 m. gruodžio 18 d. sudarytos panaudos sutarties su buvusia pastato savininke neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

7322.6.

74Bylą nagrinėję teismai pagrįstai, nepažeisdami CK 6.245–6.249 straipsnių, atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

7523.

76Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl tenkinto atsakovų reikalavimo ir atsakovei A. N. priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7723.1.

78Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), privalėjo būti palikta galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovų reikalavimas dėl nuomos sutarties sudarymo, nes šio reikalavimo netenkinimas . neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo.

7923.2.

80Teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinio reikalavimą, nepagrįstai nurodė, kad byloje nenustatytas nei įstatymo pagrindas, nei savanoriškas ieškovės įsipareigojimas sudaryti nuomos sutartį. Nors sutarčių teisėje galioja sutarčių laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), tačiau, remiantis CK 6.156 straipsnio 2 dalimi, draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Sutarties laisvės principas pagal CK 6.156 straipsnį turėtų būti taikomas sudarant naujas sutartis, bet ne juridiškai įforminant faktines nuomos sutartis, kurios tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad tarp buvusios patalpų savininkės ir atsakovų yra susidarę ilgalaikiai faktiniai nuomos santykiai, o ieškovė perėmė ginčo patalpas žinodama apie esamus nuomininkus (atsakovus), kurie ilgą laiką tomis patalpomis naudojosi. Dėl šios priežasties teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovė, įgijusi nuosavybėn ginčo patalpas, įgijo ir nuomos davėjo teises ir kad tarp šalių privalo būti įteisinti nuomos santykiai. Priešingu atveju, neįteisinus šių santykių nuomos sutartimi, bus pažeistos abiejų šalių teisės, t. y. atsakovai ir toliau gyvens ginčo patalpose, bet nemokės mokesčių ieškovei dėl to, jog nuomos sutartis su jais nepasirašyta. Tačiau ir atsakovai, nesant įformintos nuomos sutarties, gyvens nežinomybėje, todėl teismas pažeidė atsakovų teisę į įgytų teisių į ginčo patalpas apsaugą (teisėtų lūkesčių principą), kuri suteikia pagrindą asmenims pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus įgytos teisės į ginčo patalpas bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendintos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2012).

8123.3.

82Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl nuomos sutarties sudarymo, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008, teigdamas, jog pagal kasacinio teismo praktiką ginčas turi būti sprendžiamas pagal teisę ir asmens teisių bei teisėtų interesų pažeidimas nesudarius nuomos sutarties nėra pakankamas pagrindas įpareigoti šalis sudaryti sutartį. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad teismas taip pat privalo spręsti ginčus pagal teisę, o ne savavališkai, todėl gali įpareigoti sudaryti nuomos sutartį, jeigu yra pažeidžiami asmens teisės ir teisėti interesai nesudarant nuomos sutarties, o CK 6.156 straipsnio 2 dalyje taisyklė neturi būti suprantama kaip draudimas teismui įpareigoti įforminti raštu esamus nuomos santykius ar vykdyti prievoles, kilusias iš žodinės nuomos sutarties.

8323.4.

84Besitęsiantys ir abiejų teismų pripažinti faktiniai nuomos santykiai turi būti įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi buvusi ginčo patalpų savininkė ginčo patalpas atsakovams suteikė teisėtai, ką pripažino teismai, tai pareigą naujam patalpų savininkui įforminti nuomos santykius nustato ir CK 4.48 straipsnio 2 dalis. Teismui nustačius, kad dėl šiuo metu ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų yra susiklostę ilgalaikiai faktiniai nuomos santykiai, valstybės institucija, atsakinga už valstybės nuosavybės teisių į tokias patalpas įgyvendinimą, turi būti įpareigota sudaryti nuomos sutartį ir kad savivaldybių turtas turi būti valdomas ir naudojamas, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-701/20018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-403/2018).

8524.

86Ieškovė atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą prašo palikti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8724.1.

88Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutarčių laisvės principo ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008), atmetė atsakovų reikalavimą įpareigoti ieškovę sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį. Naudojimosi savivaldybei priklausančiu turtu tvarka ir būdai yra nustatyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Šis įstatymas nustato esmines socialinių būstų nuomos sąlygas, disponavimo jais principus ir turi viršenybę prieš bendrąsias CK nuostatas. Minėto įstatymo 9 straipsnyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo turi teisę į socialinio būsto nuomą, o 16 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir laikantis eiliškumo. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai atitinka visas minėto įstatymo sąlygas, taip pat nėra laikomasi eiliškumo principo, įvertinus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, buvimo sąrašuose laikotarpį.

8924.2.

90Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovės pareiga sudaryti su jais nuomos sutartį įtvirtinta CK 4.48 straipsnio 2 dalyje, taip pat kad sutarties laisvės principas pagal CK 6.156 straipsnį turėtų būti taikomas sudarant naujas sutartis, bet ne juridiškai įforminant faktinius nuomos santykius. Ginčo patalpos ligoninei buvo perduotos panaudos sutarties pagrindu, todėl ši, remdamasi imperatyviaisiais teisės aktų reikalavimais, negalėjo jų išnuomoti ir kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Taigi atsakovų ir ligoninės negalėjo sieti žodiniai nuomos teisiniai santykiai. Be to, remiantis CK 6.585 straipsniu, 6.579 straipsnio 4 dalimi, net jeigu tokie žodiniai nuomos teisiniai santykiai ir egzistavo, jų ieškovė negalėjo perimti, nes nuomos sutartis nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka viešame registre.

9124.3.

92Jeigu teismas vis dėlto pripažintų, kad ligoninę ir atsakovus siejo žodiniai nuomos santykiai, nors tokių santykių buvimą paneigė ir pati ligoninė, tai jie (santykiai), vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 6 dalimi, teismo turėtų būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

9324.4.

94Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-2135 „Dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti“ gyvenamasis namas ( - ), buvo pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo. Dėl šios priežasties įpareigojimas ieškovę sudaryti su atsakovais nuomos sutartį pažeistų CK 6.581 straipsnio imperatyvą, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis.

9524.5.

96Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 42 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus, 265 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai, nesant atsakovų reikalavimo, skyrė ieškovei baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

97Teisėjų kolegija

konstatuoja:

98IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

99Dėl ginčo patalpų atitikties būsto sąvokai ir teisės į būstą apsaugos

10025.

101Konvencijos 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į būsto neliečiamybę. Tačiau bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Ch. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.).

10226.

103Remiantis EŽTT praktikos standartais, formuojamais būsto netekimo bylose, pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiu atveju asmuo apskritai turi teisę į būsto neliečiamybės gerbimą, ir tai, ar ši teisė ribojama. Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta autonominė būsto samprata, sietina su pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimu, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (pvz., EŽTT 1996 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje B. prieš Junginę Karalystę; 1986 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę; 1978 m. vasario 8 d. sprendimas byloje W. prieš Jungtinę Karalystę). Taip pat tam, kad patalpos būtų pripažintos asmens būstu, yra vertinama ir tai, ar egzistuoja kita vieta, kuri galėtų būti pripažinta pareiškėjo būstu (žr. EŽTT 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 35).

10427.

105Be to, būsto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu būstu ar būstu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiškėjai, ja gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne jo vardu (žr., pvz., EŽTT 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 58255/00, par. 36; 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje W. ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 27013/07, par. 141). Ši koncepcija taip pat gali apimti ilgai trunkantį gyvenimą giminaičiui priklausančioje patalpoje (žr. EŽTT 1997 m. lapkričio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje M. ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 23186/94, par.73). Konvencijos 8 straipsnis taip pat gali būti taikomas socialinio būsto (kuriuo pareiškėjas naudojosi kaip nuomininkas) kontekste, nors pagal nacionalinę teisę būsto laikino naudojimo teisė yra pasibaigusi (žr. EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje McC. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 46).

10628.

107Pagal EŽTT jurisprudenciją būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Taigi, patalpų atitiktį būsto sąvokai lemia EŽTT praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija.

10829.

109Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija atsakovų apsigyvenimo ginčo patalpose teisėtumą ir teigia, kad šiose patalpose jie gyvena neturėdami jokio teisinio pagrindo. Kasaciniame skunde ji teigia, kad bylą nagrinėję teismai, padarę išvadą, kad ieškovai ginčo patalpose apsigyveno teisėtai ir šios patalpos gali būti laikomos būstu pagal Konvencijos 8 straipsnį, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

11030.

111Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

11231.

113Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-403/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11432.

115Šiuo atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino tuos pačius įrodymus, susijusius su atsakovų ir jų šeimos narių apsigyvenimo ginčo patalpose aplinkybėmis, ir abu teismai vienodai konstatavo, kad atsakovų šeimai ginčo patalpos buvo suteiktos 1944 m. ir nuo to laiko atsakovų šeima šiose patalpose gyvena teisėtai, o tarp šalių susiklostė faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Byloje nesant tiesioginių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ginčo patalpų suteikimą atsakovo tėvui, nes Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės profkomiteto dokumentai archyvui buvo perduoti nuo 1947 m., o ligoninės įsakymai – nuo 1949 m., teismai, be kita ko, vertino namo gyventojų, tarp jų ir atsakovo tėvo, raštą Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkui, mokėjimo už patalpoms suteiktas komunalines paslaugas ir už jų nuomą kvitus, aplinkybę, kad ligoninė niekada neginčijo atsakovo tėvo ir jo šeimos narių gyvenimo ginčo patalpose tiek tėvui esant gyvam, tiek jam mirus, skaičiavo atsakovų šeimai nuomos mokestį, taip pat aplinkybę, kad atsakovų šeima per 75 metų gyvenimo ginčo patalpose laikotarpį iš šių patalpų niekada keldinama nebuvo ir atsakovams jokios pretenzijos dėl to reiškiamos nebuvo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visų nurodytų aplinkybių visumą, sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl atsakovų gyvenimo ginčo patalpose teisėtumo ir ginčo patalpų pripažinimo būstu pagal Konvencijos 8 straipsnį, taip pat tarp šalių egzistuojančių teisinių santykių pripažinimo nuomos teisiniais santykiais. Šios išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, o priešingi ieškovės kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

11633.

117Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą EŽTT praktiką, pažymi, kad vertinimas, ar atsakovų šeima 1944 m. teisėtai apsigyveno ginčo patalpose ir ar teisė gyventi ginčo patalpose šeimos nariams išliko ir po atsakovo tėvo, kuriam ir buvo suteikta teisė gyventi ginčo patalpose, mirties, lemiamos įtakos ginčo patalpų pripažinimui atsakovų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme neturi. Didžiausią įtaką pripažįstant, kad atsakovai turi teisę į būsto neliečiamybę ginčo patalpų atžvilgiu, turi tai, kad atsakovai nuo 1944 m. gyvena ginčo patalpose, t. y. 75 metus, ir iki nagrinėjamos bylos iškėlimo 2018 m. ši atsakovų teisė niekada nebuvo ginčijama. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad EŽTT praktikoje, vertinant ir daug trumpesnę gyvenimo trukmę ginčo patalpose, pavyzdžiui, 7, 10, 14 metų, EŽTT buvo konstatuojama, kad asmuo tiek laiko gyvendamas ginčo patalpose su jomis sukūrė pakankamus ir nuolatinius ryšius, kad jas būtų galima laikyti asmens būstu ir, remiantis Konvencijos 8 straipsniu, būtų ginama jo teisė į būsto neliečiamybę (žr. EŽTT 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 47056/11; 2017 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sh. prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; 2017 m. kovo 14 d. sprendimą byloje Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų nepertraukiamo gyvenimo trukmė ginčo patalpose neabejotinai sudaro prielaidas konstatuoti, kad atsakovus su ginčo patalpomis sieja pakankami ir tęstiniai ryšiai, kad šias patalpas būtų galima laikyti atsakovų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir kad būtų ginama jų teisė į ginčo patalpų neliečiamybę.

118Dėl teisės į būsto neliečiamybę ribojimo

11934.

120Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama teisė į būsto neliečiamybę apima ir apsaugą nuo būsto praradimo, iškeldinimo ar sunaikinimo. Tačiau ši teisė nėra absoliuti.

12135.

122EŽTT praktikoje pripažįstama, kad būsto praradimas yra pats ekstremaliausias kišimasis į asmens teisę į jo būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamas asmuo priklauso pažeidžiamų asmenų grupei. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad EŽTT, be kitų teisės į būsto neliečiamybę ribojimų, tokiu ribojimu yra pripažinęs iškeldinimą iš būsto net tuo atveju, kai teismo sprendimas dėl iškeldinimo dar nėra įvykdytas (žr., pvz., EŽTT 2011 m. birželio 21 d. sprendimo byloje O. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 48833/07, par. 56; 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją, peticijos Nr. 7097/10, par. 91; 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 22).

12336.

124Nepaisant to, kad ginčo patalpos laikytinos atsakovų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų yra laikytinas atsakovų teisės į jų būsto neliečiamybę ribojimu, toks ribojimas gali būti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms.

12537.

126Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19), arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., Sh. prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje P. ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.

12738.

128EŽTT ypatingą reikšmę suteikia taikomo ribojimo proporcingumo vertinimui, pabrėždamas, kad bet kuriam asmeniui, kuriam gresia toks ribojimas (būsto praradimas), turėtų būti užtikrinama teisė į tokios ribojančios priemonės proporcingumą, kurį, atsižvelgdamas į Konvencijos 8 straipsnio principus, nustatytų nepriklausomas teismas, nepaisydamas to, kad pagal nacionalinę teisę tokio asmens teisė gyventi ginčo patalpose yra pasibaigusi (žr., pvz., McC. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50).

12939.

130Be to, EŽTT bylose dėl nuomininkų iškeldinimo yra nurodęs, kad nepakanka vien nurodyti teisinį iškeldinimo pagrindą, būtina atsižvelgti ir į individualias bylos aplinkybes bei teisėtus gyventojų interesus, kurie turi būti ginami (žr., pvz., EŽTT 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo byloje I. ir Ch. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 46577/15, par. 52; Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 21; O. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 48833/07, par. 64; G. prieš Rusiją, peticijos Nr. 7097/10, par. 94–95; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo byloje K. ir K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 30856/03, par. 50; 2018 m. sausio 16 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją, peticijos Nr. 75737/13, par. 55).

13140.

132Priešingai nei nustatant, ar ginčo patalpas galima laikyti asmens būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, ginčo patalpų įgijimo (užėmimo) teisėtumas yra vertinamas sprendžiant dėl būsto neliečiamybės ribojimo proporcingumo. EŽTT byloje P. ir kiti prieš Rusiją (peticijos Nr. 44560/11) pripažino, kad tai, jog pareiškėjos valstybiniame bendrabutyje gyveno neturėdamos teisinio pagrindo, yra svarbus aspektas vertinant jų teisių ribojimo proporcingumą. Tačiau EŽTT kartu pabrėžia, kad šis kriterijus negali būti suabsoliutinamas. EŽTT praktikoje konstatuojami Konvencijos 8 straipsnio pažeidimai, jei valstybės narės, priimdamos sprendimus iškeldinti pareiškėjus iš ginčo patalpų, daugiausia remiasi vien tik tuo, kad pagal nacionalinę teisę pareiškėjai neturėjo teisinio pagrindo įsikelti ar teisė gyventi ginčo patalpose yra pasibaigusi ir neatsižvelgia į kitas individualias bylos aplinkybes (žr., pvz., P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 47056/11; Ć. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; P. ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11).

13341.

134Vertinant iškeldinimo kaip nuosavybės neliečiamybės ribojimo proporcingumą taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir į alternatyvaus būsto galimybę. Pažymėtina, kad Konvencijos 8 straipsnis negali būti aiškinamas kaip garantuojantis asmeniui teisę pirkti būstą ar teisę būti aprūpintam būstu ar gyventi konkrečioje vietoje (žr., pvz., S. ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 46934/99; W. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31888/03; C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 485/05). Tačiau EŽTT kritikuoja nacionalinių teismų sprendimus, kuriuose sprendžiant dėl ribojančios priemonės proporcingumo nebuvo tinkamai atsižvelgta į pareiškėjų argumentus, kad tai vienintelis jų būstas ir jie neturi galimybių išsikelti į kitą būstą (žr., pvz., P. prieš Rusiją, peticijos Nr. 47056/11). Pavyzdžiui, byloje Y. Z. prieš Rusiją (peticijos Nr. 66610/10) EŽTT konstatavo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, atsižvelgdamas į tai, kad nacionaliniai teismai ypatingą dėmesį skyrė tam, kad pareiškėjas 10 metų savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs kitu adresu, ir visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, kad ginčo būstas yra jam tikrai reikalingas.

13542.

136Taip pat vertinant teisės į būsto neliečiamybę ribojimą turi būti nagrinėjami ir pasveriami konkretūs konkuruojantys interesai. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nurodant, jog ribojimas yra būtinas kitų asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai, nepakanka deklaratyviai konstatuoti šio tikslo, jį būtina individualizuoti (žr., pvz., EŽTT 2017 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sh. prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje P. ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11).

13743.

138Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šios nutarties 32 punkte, byloje teismų pagrįstai konstatuota, kad atsakovai, jų šeima, ginčo patalpas užėmė ir juose nepertraukiamai 75 metus gyveno teisėtai, o tarp ligoninės, o vėliau jos teises ir pareigas į ginčo patalpas perėmusios ieškovės, ir atsakovų (jų šeimos narių) susiformavo faktiniai nuomos teisiniai santykiai. Be to, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovai ginčo patalpas laiko savo namais, nes kito būsto neturi, o ieškovė šios aplinkybės neginčija.

13944.

140Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą iškeldinti atsakovus, nagrinėjamu atveju nedetalizavo atsakovų iškeldinimu siekiamo teisėto tikslo, nenurodė galimų kitų asmenų teisės į socialinį būstą ar kitokios teisės gynybos būtinumo, šios teisės neindividualizavo. Dėl nurodytų priežasčių byloje kyla abejonių dėl tikrojo atsakovų būsto neliečiamybės ribojimo intereso.

14145.

142Teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta EŽTT praktika, atsižvelgdama į teismų byloje nustatytas aplinkybes, į atsakovų (jų šeimos narių) nepertraukiamą 75 metus trukusį teisėtą gyvenimą ginčo patalpose, jiems neturint kito būsto, o ieškovei nedetalizavus konkretaus atsakovų iškeldinimu siekiamo apsaugoti intereso, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai padarė teisiškai pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų.

143Dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį

14446.

145Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų priešieškinyje pateikto reikalavimo įpareigoti ieškovę sudaryti su atsakove A. N. ginčo patalpų nuomos sutartį, sprendė, kad toks įpareigojimas, nesant nei įstatymo nustatyto pagrindo, nei ieškovės savanoriško įsipareigojimo sudaryti nuomos sutartį, prieštarauja sutarčių laisvės principui, įtvirtintam CK 6.156 straipsnyje.

14647.

147Ieškovė atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą, be kita ko, nurodo, kad toks įpareigojimas taip pat prieštarautų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui.

14848.

149Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai (1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, šiame įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas pirmiausiai skirtas valstybės ir savivaldybių institucijoms įgyvendinant įgaliojimus, susijusius su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, bet ne vykdant teismo, kuris vykdo teisingumą, sprendimus.

15049.

151Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismui nustačius, jog dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų yra susiklostę faktinės panaudos (nuomos) santykiai, o šiuo pagrindu Konvencijos prasme tokiomis patalpomis asmuo naudojosi kaip būstu, dėl ko jam turėtų būti taikoma Konvencijos pripažįstama ir saugoma teisė į būstą, valstybės institucija, atsakinga už valstybės nuosavybės teisių į tokias patalpas įgyvendinimą, turi būti įpareigota sudaryti nuomos sutartį. Priešingas aiškinimas prieštarautų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintam visuomeninės naudos principui, pagal kurį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą.

15250.

153Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra sprendęs ir pasisakęs dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamosios patalpos, kuri yra viešosios nuosavybės teisės objektas, nuomos sutartį bei aiškinęs, kokia sutartis tokiu atveju turėtų būti sudaroma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2014; 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-701/2018 39 punktą).

15451.

155Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodytą, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju įpareigojimas ieškovę sudaryti su atsakove A. N. ginčo patalpų nuomos sutartį nepažeidžia nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, nei sutarčių laisvės principo, kuris, be kita ko, nėra absoliutus. Priešingos apeliacinės instancijos teismo išvados yra teisiškai nepagrįstos.

15652.

157Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad, ieškovei neskaičiavus atsakovams nuomos mokesčio, nereiškus jiems reikalavimo mokėti konkretų mokestį už naudojimąsi patalpomis, taip pat nesant atsakovų neteistų veiksmų gyvenant ginčo patalpose, ieškovės reikalavimas dėl žalos, padarytos naudojantis ginčo patalpomis, atlyginimo priteisimo yra teisiškai nepagrįstas (CK 6.245–6.249 straipsniai).

15853.

159Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovę sudaryti nuomos sutartį, taip pat turėjo teisę ir nustatyti šio įpareigojimo nevykdymo padarinius – skirti baudą už minėto įpareigojimo neįvykdymą per teismo nustatytą terminą. Dėl šios priežasties atmestini ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovų reikalavimo, neturėjo teisinio pagrindo skirti ieškovei nurodytos baudos.

16054.

161Kiti kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismų sprendimo teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad ieškovės atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą nurodyta nauja aplinkybė dėl ginčo patalpų (ne)tinkamumo naudoti pagal paskirtį yra nauja, ji neegzistavo teismams priimant procesinius sprendimus dėl šalių ginčo, dėl jos teismai nesprendė ir nepasisakė. Kadangi, remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tai teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl jos pasisakyti. Pažymėtina, kad šis klausimas (ginčo patalpų (ne)tinkamumas naudoti pagal paskirtį) gali būti išspręstas vykdymo proceso metu.

16255.

163Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovę sudaryti nuomos sutartį su atsakove A. N., netinkamai taikė ir aiškino sutarčių laisvės principą, įtvirtintą CK 6.156 straipsnyje, ir nukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas keistinas naikinant šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl priešieškinio paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 3 dalis). Taip pat naikintina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

164Dėl bylinėjimosi išlaidų

16556.

166Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

16757.

168Teisėjų kolegijai pripažinus, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas.

16958.

170Šia nutartimi tenkinus atsakovų kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinis, atsakovams iš ieškovės priteistinas jų patirtų bylinėjimosi visų instancijų teismuose išlaidų atlyginimas.

17159.

172Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė A. N. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą; 1800 Eur atstovavimo išlaidų už kasacinio skundo parengimą; 900 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą parengimą; 75 Eur žyminio mokesčio už pareikštą priešieškinį; 2000 Eur atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (100 Eur už tris teisines konsultacijas, 900 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 900 Eur už priešieškinį; 100 Eur už atstovavimą teisme); 1200 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą.

17360.

174Atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.2, 8.11, 8.13, 8.14, 8.19 punktuose nustatytų dydžių. Dėl šios priežasties atsakovei iš ieškovės priteistina visa prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma ir sumokėtas žyminis mokestis, t. y. iš viso – 6050 Eur.

17561.

176Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

177Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

178Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimą:

179panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria atsakovų M. N., A. N., D. V., V. V. priešieškinis atmestas, ir dėl šios dalies palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą;

180panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimo dalis, kuria iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės atsakovei A. N. priteista 2075 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

181panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės atsakovei A. N. priteista 600 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo

182kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

183Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) atsakovei A. N. (a. k. ( - ) 6050 (šešis tūkstančius penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

184Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 7. 2.... 8. Ieškovė prašė: 1) iškeldinti atsakovus iš gyvenamųjų patalpų ( - ),... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad gyvenamosios patalpos ( - ), jai priklauso nuosavybės... 11. 4.... 12. Atsakovai pareikštu priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę per teismo... 13. 5.... 14. Atsakovai nurodė, kad jų šeima su buvusiais šeimos nariais nuo 1944 m.... 15. 6.... 16. Kadangi atsakovo V. V. šeimoje buvo 7 asmenys (P. G. mirė ( - ), jo brolis R.... 17. 7.... 18. Tiek su J. V., tiek su atsakovu V. V. buvo sudarytos rašytinės sutartys. Nei... 19. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 20. 8.... 21. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 22. 9.... 23. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nėra ginčo patalpos suteikimo teisėtumą... 24. 10.... 25. Pripažinęs, kad atsakovai buvo J. V. šeimos nariai gyvenamosios patalpos... 26. 11.... 27. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atsakovų pateiktus mokėjimo dokumentus,... 28. 12.... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. 13.... 31. Kolegija nurodė, kad sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas... 32. 14.... 33. Kolegija nustatė, kad gyvenamasis namas ( - ), 1944 metais buvo valstybės... 34. 15.... 35. Remdamasi TSRS Centrinio vykdomojo komiteto ir Liaudies komisarų tarybos 1937... 36. 16.... 37. Kolegija, remdamasi 1969 m. gegužės 28 d. Civilinio kodekso (įsigaliojusio... 38. 17.... 39. Vėliau, įsigaliojus 1982 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos butų... 40. 18.... 41. Aplinkybės, kad rašytinės ginčo patalpų naudojimo sutarties šalys nėra... 42. 19.... 43. Kolegijos nuomone, dėl atsakovų tęstinių ir glaudžių ryšių su... 44. 20.... 45. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti... 46. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 47. 21.... 48. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 49. 21.1.... 50. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byloje nebuvo nustatytas nei... 51. 21.2.... 52. Teismai, vertindami įrodymus, pažeidė proceso teisės normas,... 53. 21.3.... 54. Teismai, spręsdami, kad atsakovai ginčo patalpose gyvena teisėtai,... 55. 21.4.... 56. Teismai netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias... 57. 21.5.... 58. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų nebuvo... 59. 21.6.... 60. Teismai, atsisakydami tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti žalos dėl... 61. 22.... 62. Atsakovai atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti... 63. 22.1.... 64. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisma pagrįstai ir teisingai,... 65. 22.2.... 66. Bylą nagrinėję teismai teisingai ir tinkamai įvertino teisės aktų,... 67. 22.3.... 68. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai dėl jų ginčo patalpose... 69. 22.4.... 70. Byloje esantys mokėjimų kvitai, liudytojų parodymai patvirtina, kad... 71. 22.5.... 72. Ginčo pastatas ir jame esančios patalpos iki jų perdavimo ieškovės... 73. 22.6.... 74. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai, nepažeisdami CK 6.245–6.249... 75. 23.... 76. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 77. 23.1.... 78. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas... 79. 23.2.... 80. Teismas, atmesdamas atsakovų priešieškinio reikalavimą, nepagrįstai... 81. 23.3.... 82. Teismas, atmesdamas reikalavimą dėl nuomos sutarties sudarymo, nepagrįstai... 83. 23.4.... 84. Besitęsiantys ir abiejų teismų pripažinti faktiniai nuomos santykiai turi... 85. 24.... 86. Ieškovė atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą prašo palikti... 87. 24.1.... 88. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai, nepažeisdamas CK 6.156 straipsnio... 89. 24.2.... 90. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovės pareiga sudaryti su jais nuomos... 91. 24.3.... 92. Jeigu teismas vis dėlto pripažintų, kad ligoninę ir atsakovus siejo... 93. 24.4.... 94. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d.... 95. 24.5.... 96. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 42 straipsnio 1 dalį, 135... 97. Teisėjų kolegija... 98. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 99. Dėl ginčo patalpų atitikties būsto sąvokai ir teisės į būstą apsaugos... 100. 25.... 101. Konvencijos 8 straipsniu, be kitų teisių, yra ginama ir asmens teisė į... 102. 26.... 103. Remiantis EŽTT praktikos standartais, formuojamais būsto netekimo bylose,... 104. 27.... 105. Be to, būsto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu būstu ar... 106. 28.... 107. Pagal EŽTT jurisprudenciją būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti... 108. 29.... 109. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija atsakovų apsigyvenimo ginčo... 110. 30.... 111. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas,... 112. 31.... 113. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 114. 32.... 115. Šiuo atveju tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vertino tuos... 116. 33.... 117. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą EŽTT praktiką, pažymi, kad... 118. Dėl teisės į būsto neliečiamybę ribojimo... 119. 34.... 120. Konvencijos 8 straipsniu užtikrinama teisė į būsto neliečiamybę apima ir... 121. 35.... 122. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad būsto praradimas yra pats... 123. 36.... 124. Nepaisant to, kad ginčo patalpos laikytinos atsakovų būstu Konvencijos 8... 125. 37.... 126. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali... 127. 38.... 128. EŽTT ypatingą reikšmę suteikia taikomo ribojimo proporcingumo vertinimui,... 129. 39.... 130. Be to, EŽTT bylose dėl nuomininkų iškeldinimo yra nurodęs, kad nepakanka... 131. 40.... 132. Priešingai nei nustatant, ar ginčo patalpas galima laikyti asmens būstu... 133. 41.... 134. Vertinant iškeldinimo kaip nuosavybės neliečiamybės ribojimo proporcingumą... 135. 42.... 136. Taip pat vertinant teisės į būsto neliečiamybę ribojimą turi būti... 137. 43.... 138. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta šios nutarties 32 punkte, byloje teismų... 139. 44.... 140. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą iškeldinti... 141. 45.... 142. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta EŽTT praktika, atsižvelgdama į... 143. Dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį... 144. 46.... 145. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovų priešieškinyje... 146. 47.... 147. Ieškovė atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą, be kita ko, nurodo, kad... 148. 48.... 149. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,... 150. 49.... 151. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismui nustačius, jog dėl valstybei... 152. 50.... 153. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra sprendęs... 154. 51.... 155. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodytą, konstatuoja, kad... 156. 52.... 157. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad,... 158. 53.... 159. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis CPK 273 straipsnio 3 dalimi,... 160. 54.... 161. Kiti kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai vertintini kaip... 162. 55.... 163. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad... 164. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 165. 56.... 166. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 167. 57.... 168. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai... 169. 58.... 170. Šia nutartimi tenkinus atsakovų kasacinį skundą ir palikus galioti... 171. 59.... 172. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė A. N. patyrė šias... 173. 60.... 174. Atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos... 175. 61.... 176. Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 177. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 178. Pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 179. panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 180. panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 181. panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 182. kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019... 183. Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319)... 184. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...