Byla 2A-2262/2012
Dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos laivų statykla“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Alvydo Poškaus ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltseta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltseta“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Klaipėdos universitetui dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos laivų statykla“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Baltseta“ pareikštu atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetui ieškiniu prašė panaikinti atsakovo viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl ieškovo pasiūlymo atmetimo ir sprendimą dėl trečiojo asmens UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pasiūlymo pripažinimo atitinkančiu pirkimo sąlygų nuostatoms. Nurodė, jog ieškovas pateikė pasiūlymą dėl atsakovo vykdyto viešojo pirkimo „Mokslinių tyrimų laivo pirkimas“. Atsakovas informavo ieškovą apie pasiūlymo, kaip neatitinkančio pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, atmetimą. Ieškovas pateikė pretenzijas, kurios buvo atmestos. Atsakovas 2012-04-19 rašte Nr. 4-507 pažymėjo, kad ieškovo pasiūlymas atmestas dėl neatitikimo techninėse sąlygose nustatytam bendrojo tonažo reikalavimui iki 500 GT. Ieškovas pateiktame pasiūlyme nurodė, kad laimėjimo atveju įsipareigoja suprojektuoti ir pastatyti laivą, kurio bendrasis tonažas atitiks pasiūlyme nurodytą reikšmę, t. y. iki 500 GT, o visi kiti ieškovo preliminarūs skaičiavimai, kurie nebuvo būtini teikiant pasiūlymą, nėra teisinis pagrindas pripažinti, kad ieškovo pasiūlymas neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Be to, atsakovas privalėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų. Trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu nepateikė jokios informacijos apie estetinį aspektą, sprendimų dėl gėlo vandens suvartojimo mažinimo, atsinaujinančių šaltinių panaudojimo, modernių apšvietimo sistemų panaudojimo. Pirkimo dokumentų nuostatos numato pareigą pasiūlyme atspindėti atitinkamus ekonominio naudingumo sprendinius, tačiau atsakovas trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo metu pripažįsta, kad ekonomiškai naudingiausio vertinimo kriterijai, aprašyti pirkimo dokumentų 62 ir 63 punktuose neva nėra privalomi. Toks atsakovo vertinimas neužtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimo, nes ieškovo pasiūlymas atmetamas vadovaujantis reikalavimais, kurie net nebuvo vertinami ar privalomi pateikti su pasiūlymu, o trečiojo asmens pasiūlymas pripažįstamas atitinkančiu reikalavimus, nors šis nepateikė dalies privalomų dokumentų.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovo UAB „Baltseta“ ieškinį atmetė.

7Teismas nurodė, kad tiekėjų pažeistų teisių gynimas remiantis viešųjų pirkimų principais bei atitinkamomis VPĮ nuostatomis yra lemiamas VPĮ V skyriaus normų. Pagal VPĮ 120 straipsnį pretenzija yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija. Pagal VPĮ 121 straipsnį pretenzija turi būti pateikta raštu per penkių dienų terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą. Remiantis nurodytais VPĮ 120 ir 121 straipsniais, perkančioji organizacija nagrinėja visas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo. VPĮ 122 straipsnyje taip pat nustatyta, kad tais atvejais, jeigu perkančioji organizacija pretenzijos nepatenkina ar neišnagrinėja pagal VPĮ nustatytą tvarką ir terminus, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė rašytinį įrodymą (Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją) kuriame dėstomos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens apie kainą pateikta informacija. Ieškovas ir šia aplinkybe grindžia savo reikalavimus. Tačiau ieškovas pretenzijos dėl to nepareiškė, apie tai neminėjo ieškinyje. Todėl teismas minėto įrodymo nevertino ir pasisakė tik dėl ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių.

8Teismas, įvertinęs pirkimo dokumentus, nustatė, kad viena iš pirkimo dokumentuose keliamų techninių sąlygų mokslinių tyrimų laivui buvo tonažo reikalavimai. Bendrasis tonažas (Gross Tonnage, GT) neturėjo viršyti 500 GT. Dėl ieškovo pateiktos techninės specifikacijos su laivo bendruoju išdėstymo brėžiniu Klaipėdos universitetas 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. VP-141 paprašė paaiškinti techninės specifikacijos ir bendrojo išdėstymo brėžinio nesutapimus. Gavus papildomus ieškovo techninius duomenis, atsakovas apskaičiavo bendrojo tonažo reikšmę, kuri sudarė 595 GT. Papildomai paskaičiavus bendrojo tonažo reikšmę pagal bendrojo išdėstymo brėžinį, bendrojo tonažo reikšmė sudarė 832 GT. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šiuos skaičiavimus. Ieškovas pretenzijoje teigia, kad konkretus bendrasis laivo tonažas, t. y. detalūs skaičiavimai bus aiškūs tik laivo techninio projekto parengimo metu ir nurodo, kad laimėjimo atveju pastatys laivą, kuris atitiks visus reikalavimus, tarp jų ir reikalavimus bendrajam tonažui. Tačiau atsakovo, kaip perkančiosios organizacijos pareiga yra patikrinti, ar pasiūlymai atitinka konkurso sąlygų keliamus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pagal pateiktus duomenis, ieškovo pasiūlymas neatitiko laivui keliamų techninių reikalavimų, todėl pagrįstai buvo atmestas (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p.). Teismo vertinimu atsakovas pagrįstai nurodė, kad laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines pirkimo objekto sąlygas, todėl jų pateikimas nebuvo privalomas. Už šių duomenų nepateikimą trečiasis asmuo prarado konkursinius balus. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytais motyvais naikinti viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo atitinkančiu pirkimo sąlygų nuostatas nėra pagrindo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Baltseta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais esminiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus (bendrasis tonažas (Gross Tonnage) neturėjo viršyti 500 GT). Apelianto pasiūlymo techninėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad numatomo suprojektuoti ir pastatyti laivo bendrasis tonažas (Gross Tonnage) bus iki 500 GT. Jokia pirkimo dokumentuose esanti nuostata nereikalavo apeliantui kartu su pasiūlymu pateikti detalius bendrojo tonažo (Gross Tonnage) skaičiavimus ir/ar preliminarius vienviečių ir dviviečių kajučių bei suminį tankų tūrius, todėl atsakovas, 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. VP-141 ir 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. VP-190 prašydamas pateikti detalius bendrojo tonažo (Gross Tonnage) skaičiavimus ir preliminarius vienviečių ir dviviečių kajučių bei suminį tankų tūrius, pažeidė skaidrumo principą, nes jis nesilaikė pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis paties nustatytų ir paskelbtų sąlygų. Apeliantas 2012 m. vasario 28 d. raštu Nr. 12/02-01S bei 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. 12/03-04S pateikė preliminarius prašomų patalpų bei suminį tankų tūrius. Atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą rėmėsi preliminariais skaičiavimais, kurių nebuvo privaloma pateikti kartu su pasiūlymu. Detalūs bendrojo tonažo (Gross Tonnage) skaičiavimai bus aiškūs bei akivaizdūs mokslinių tyrimų laivo techninio projekto parengimo metu, derinant atskirus mokslinių tyrimų laivui keliamų reikalavimų komponentus, tik jau pasirašius sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju. Už sutarties sąlygų tinkamą įvykdymą, taip pat ir reikalavimo dėl laivo bendrojo tonažo iki 500 GT, būtų atsakingas tiekėjas. Teismo motyvai dėl apelianto pasiūlymo neatitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams apskaičiavus bendrąjį tonažą (Gross Tonnage) pagal apelianto pateiktą laivo bendrąjį išdėstymo brėžinį yra nepagrįsti, kadangi laivo bendrasis išdėstymo brėžinys kartu su pasiūlymu turėjo būti pateiktas su tikslu įvertinti tiekėjo pasiūlymą pagal 7-ąjį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Funkcionalumas, patogumas ir ergonomiškumas“, o ne atitiktį bendrojo tonažo (Gross Tonnage) reikalavimui iki 500 GT.

122. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto nurodytais motyvais naikinti viešojo pirkimo komisijos sprendimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo pripažinimo atitinkančiu pirkimo sąlygų nuostatas nėra pagrindo. Teismo bei atsakovo išdėstyti motyvai, kad laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines pirkimo objekto sąlygas, todėl jų pateikimas nebuvo privalomas, prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms (VPĮ 2 str. 21 d.). Atsakovas 2011 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. VP-027 patikslino pirkimo dokumentus. Sistemiškai vertinant konkurso sąlygų patikslinimo nuostatas, galima teigti, kad tiekėjams buvo imperatyviai nurodyta pasiūlymuose pateikti atitinkamus sprendinius, kurie atspindėtų numatomų vertinti parametrų reikšmes. Trečiasis asmuo nei laivo bendrajame brėžinyje, nei specifikacijose nepateikė jokios informacijos apie estetinį aspektą, sprendimų dėl gėlo vandens suvartojimo mažinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, modernių apšvietimo sistemų panaudojimą. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas klaidingai supranta pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams tik kaip atitikimą pirkimo dokumentuose 4 priede esančioms Techninėms sąlygoms. Reikalavimai dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų vertinimo tvarkos ir tai pagrindžiančių dokumentų pateikimo būdas tiksliai ir nedviprasmiškai aprašyti pirkimo dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad nepateikta dalis vertinimo kriterijų pagrindžiančių dokumentų, atsakovas neturėjo teisės pripažinti trečiojo asmens pasiūlymo kaip atitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimus.

133. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo už ekonominio naudingumo vertinimui nepateiktus duomenis prarado konkursinius balus. Teismas negalėjo objektyviai įvertinti, ar atsakovas tinkamai atliko ekonominio naudingumo vertinimo procedūrą ir ar tinkamai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą, kadangi nei trečiojo asmens pasiūlymo, nei viešųjų pirkimų protokolų atsakovas nėra pateikęs teismui, rašytini įrodymai prie bylos nėra pridėti. Atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo pateikti šiuos dokumentus, jie buvo pateikti tik apeliantui. Iš atsakovo apeliantui pateikto 2012 m. balandžio 3 d. viešojo pirkimo komisijos protokolo Nr. 31-60 nėra aišku, už kokius ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus trečiasis asmuo gavo atitinkamus balus, ar ekspertinį vertinimą atliko atitinkamą kvalifikaciją/kompetenciją turintys asmenys.

144. Teismas nepagrįstai nevertino apelianto bylos nagrinėjimo metu pateiktą rašytinį įrodymą – Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją, kuri įrodo dar vieną pagrindą, dėl kurio trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas. Trečiasis asmuo, pasiūlymo formoje pildydamas lentelę „Vykdant sutartį pasitelksiu šiuos subtiekėjus“ nurodė subtiekėjo ELME AS atliekamų darbų apimtį procentiniu dydžiu nuo pasiūlymo kainos ir litais, kas sudarė galimybę atsakovui sužinoti tiekėjo pasiūlymo kainą dar iki atplėšiant antrąjį voką su finansiniu pasiūlymu (VPĮ 31 str. 2 d.). Apeliantas, abejodamas netiesiogiai paviešintos pasiūlymo kainos pirmajame voke teisėtumu, 2011 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 11/11-1 OS kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą konsultacijos dėl galimai pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje išdėstytos nuostatos. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, susidariusios situacijos atveju, kai „tiekėjas A voke pateikė informaciją apie subrangovui priskirtą sutarties dalį, išreikšdamas ją ir procentais, ir litais, tiekėjo pasiūlymas turėtų būti atmestas, kadangi gavusi šią informaciją perkančioji organizacija turi galimybę pasiūlymo antrajame voke pateiktą kainą sužinoti anksčiau nei įvyksta antrasis vokų atplėšimo posėdis“. Viešojo pirkimo procedūra, pasiūlymus vertinant pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, netenka prasmės, kadangi neužtikrinamas pasiūlymų techninės dalies vertinimo objektyvumas žinant atitinkamų tiekėjų pasiūlymo kainas. Atsakovas turėjo realias galimybes, vadovaujantis pasiūlymo A formoje esančia informacija, apskaičiuoti trečiojo asmens pasiūlymo kainą. Be to, pirmosios instancijos teismas, pateikdamas motyvus dėl prie bylos pridėto rašytinio įrodymo nevertinimo, rėmėsi negaliojančiomis įstatymo nuostatomis, kadangi Viešųjų pirkimų įstatymas turi tik 100 straipsnių, 120, 121, 122 straipsnių Viešųjų pirkimų įstatyme nėra. Viešųjų pirkimų įstatymo 94 straipsnyje reglamentuota tiekėjo pareiga pateikti pretenziją turi būti suprantama, kaip tiekėjo pareiga pretenzijoje nurodyti visus pretenzijos pateikimo metu tiekėjui žinomus jo teisių pažeidimus ir/ar tuos, apie kuriuos tiekėjas turėjo ir galėjo žinoti. Minėtą Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą, kuriame Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino apie Viešųjų pirkimų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimą, apeliantas gavo tik 2012 m. balandžio 30 d., t. y. apie teisėtų interesų pažeidimą apeliantas sužinojo jau pareiškus ieškinį. Pretenzijos susidariusioje situacijoje pateikimas perkančiajai organizacijai netenka prasmės, kadangi ginčas perėjo į teisminę ginčo nagrinėjimo būseną kurioje be kita ko buvo užginčytas trečiojo asmens pasiūlymo atitikimas pirkimo dokumentų reikalavimams.

155. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas, vykdydamas pirkimo procedūras, nepažeidė jokių viešųjų pirkimų principų. Atsakovas 3 kartus nepagrįstai bandė apeliantą eliminuoti iš viešojo pirkimo (3 kartus atmetė jo pasiūlymą), tačiau tenkinus apelianto pateiktas pretenzijas, panaikino savo neteisėtus bei nepagrįstai priimtus sprendimus dėl apelianto pasiūlymo atmetimo, išskyrus trečiąjį, dėl kurio kilo teisminis ginčas. Atsakovas, ketindamas įsigyti mokslinių tyrimų laivą, sistemingai pažeidinėja viešųjų pirkimų vykdymo tvarką, tuo neužtikrindamas pagrindinių viešųjų pirkimų principų laikymosi. Pirmas 2011 m. vasario 16 d. paskelbtas viešasis pirkimas buvo nutrauktas Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Atsakovas 2011 m. birželio 10 d. paskelbė pakartotinį skelbimą apie ketinamą įsigyti mokslinių tyrimų laivą, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi viešojo pirkimo sąlygų bei procedūrų vertinimą, ir vėl nustatė, kad viešojo pirkimo sąlygos sudarytos pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, ir įpareigojo atsakovą patikslinti viešojo pirkimo sąlygas. Mokslinių tyrimų laivo pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, o viena iš svarbiausių projektų finansavimo sąlygų yra objektyvus ir sąžiningas jos panaudojimas, skaidrios viešųjų pirkimų procedūros siekiant, kad kuo racionaliau būtų panaudotos Europos Sąjungos bei valstybės biudžeto lėšos. Tuo tarpu neskaidraus viešojo pirkimo būdu atrinkto tiekėjo prekės sukūrimas nebūtų pripažįstamas finansavimo objektu, atsakovas negautų visų ar dalies lėšų mokslinių tyrimų laivui įsigyti, o gyventojai netektų galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentėtų visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetas prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

171. Atsakovas, 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. VP-141 ir 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. VP-190 prašydamas apelianto nurodyti detalius bendrojo tonažo (Gross Tonnage) skaičiavimus ir preliminarius vienviečių ir dviviečių kajučių bei suminį tankų tūrius, ne kokiu nors būdu keitė ar modifikavo pirkimo dokumentų sąlygas, o vykdė įstatymo jam numatytą pareigą patikrinti visų tiekėjų pasiūlymų atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams (VPĮ 39 str. 1 d.). Apelianto pasiūlyme nurodytų aplinkybių, kad visa laivo projektinė dokumentacija atitiks atsakovo Techninių sąlygų mokslinių tyrimų laivui 2 dalies reikalavimuose išdėstytus lūkesčius ir to, jog atsakovas patikrino apelianto kvalifikaciją tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metu, neužtenka įsitikinti, kad šis pirkimo dokumentų reikalavimas bus įvykdytas. Todėl siekdamas suteikti apeliantui galimybę pagrįsti, kad numatomas suprojektuoti ir pastatyti laivo bendrasis tonažas (Gross Tonnage) bus iki 500 GT, atsakovas kreipėsi į apeliantą su prašymu pagrįsti jo numatomo suprojektuoti ir pastatyti laivo bendrąjį tonažą (Gross Tonnage). Laivo bendrasis tonažas (Gross Tonnage) yra labai svarbi pirkimo dokumentų sąlyga, vienas svarbiausių kriterijų vertinant tiekėjų pasiūlymus, kadangi didesniam nei 500 GT laivui keliami kitokie, t. y. didesni ir griežtesni, tarptautinių konvencijų reikalavimai saugumui, eksploatacijai, įrangai, dokumentacijai ir pan., nes toks laivas vertinamas jau kaip konvencinis laivas. Pasirinktas laivo dydis sąlygotas ir tuo, kad didesnio nei 500 GT laivo eksploatavimas nepagrįstai padidintų atsakovo, kaip laivo savininko, išlaidas, todėl nebūtų ekonomiškas. Didesniame laive su ta pačia įranga neproporcingai užaukštinami ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, t. y. pasiekiamas ženkliai geresnės pirkimo dokumentų 62.1., 62.2., 62.3., 62.4., 62.5., 62.6., 62,7., 63.1., 63.2., 63.3. punktuose numatytos ekonominio naudingumo kriterijų reikšmės, kurios vertinamos pagal laivo bendrąjį brėžinį. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo atliktus skaičiavimus, kuriais remiantis apelianto pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų. Apelianto numatomo suprojektuoti ir pastatyti laivo bendrąjį tonažą (Gross Tonnage) atsakovas apskaičiavo remdamasis paties apelianto pasiūlymo dokumente „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų parametrų konkrečios reikšmės“ esančia informacija bei papildomai gautais duomenimis ir remdamasis visuotinai priimta 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo tvarka. Šių paskaičiavimų apeliantas neginčija, tik nurodo, kad atsakovas iš viso neturėjo teisės prašyti tokios informacijos. Paskaičiavimai patvirtina, kad apelianto pasiūlymas ne tik neatitinka pirkimo dokumentų sąlygų, bet netgi buvo pateikti alternatyvūs pasiūlymai, kadangi apelianto pateiktuose dokumentuose numatytos reikšmės iš esmės skiriasi. Tiek VPĮ 26 straipsnis, tiek pirkimo dokumentų 24 punktas numato aiškų draudimą teikti alternatyvius pasiūlymus. Be to, apelianto 2012 m. balandžio 18 d. pretenzijoje Nr. 12/04-03S išreikštas patvirtinimas, kad „konkurso laimėjimo atveju, suprojektuosime ir pastatysime laivą, kuris atitiks visus reikalavimus, taip pat ir reikalavimą bendrajam tonažui – Bendrasis tonažas (Gross Tonnage) iki 500 GT“ pažeidžia VPĮ 18 straipsnio 3 dalies nuostatas. Konkurso laimėjimo atveju, apeliantas, siekdamas suprojektuoti ir pastatyti laivą iki 500 GT, neišvengiamai turės sumažinti laivo kajučių, laboratorijų, poilsio, sanitarinių mazgų ir kitų erdvių tūrius ir taip neišvengiamai bus pakeistos pasiūlyme pateiktos Techninės sąlygos. Apeliantas nepateikė pasiūlymo, kuriame būtų aiškiai ir tiksliai nurodyti reikalavimai, atitinkantys pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas ir dėl šios priežasties atsakovas pagrįstai atmetė apelianto pasiūlymą. Tai, kad apelianto numatomo suprojektuoti ir pastatyti laivo tūris viršija pirkimo dokumentuose nurodytą sąlygą „iki 500 GT“, patvirtina ne tik laivo bendrojo išdėstymo brėžinys (General Arrangement Plan), bet ir apelianto pasiūlymo dokumente „Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų parametrų konkrečios reikšmės“ esanti informacija bei papildomai iš apelianto gauti duomenys. Nėra pagrindo pritarti apelianto nuomonei, kad laivo bendrasis išdėstymo brėžinys kartu su pasiūlymu turėjo būti pateiktas tik su tikslu įvertinti tiekėjo pasiūlymą pagal 7-ąjį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Funkcionalumas, patogumas ir ergonomiškumas“. Reikalavimas tiekėjams pateikti laivo bendrojo išdėstymo brėžinį (General Arrangement Plan) buvo suformuluotas tiek siekiant įsitikinti dėl pasiūlymo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimui dėl laivo bendrojo tonažo (Gross Tonnage), tiek įvertinti tiekėjų pasiūlymus pagal 7-ąjį ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų „Funkcionalumas, patogumas ir ergonomiškumas“. Visi tiekėjų perkančiajai organizacijai teikiami dokumentai yra sudedamoji jų pasiūlymo dalis, todėl, vertinant pasiūlymo atitikimą pirkimo dokumentų reikalavimams, pasiūlymas yra vertinamas kartu su visais priedais.

182. Atsakovas 2011 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. VP-027 „Dėl konkurso sąlygų patikslinimo“ 62.8 punkte pateikė lentelę, kokiu būdu bus vertinami 7-ojo kriterijaus pagal pirkimo dokumentus 62.1-62.7 punkte pateikti parametrai. 5 lentelės stulpelyje „Vertinimo balų intervalas, %“ numatyta, kad kiekvienas kriterijus vertinamas nuo 0 iki atitinkamai 3, 5, 9, 10 ar 15 proc. Nustatydamas tokius intervalus atsakovas numatė, kad tiekėjų pasiūlymuose kai kurių parametrų gali nebūti, todėl jie bus įvertinti balu „0“. Atitinkamai pirkimo dokumentų 60 punkte, kuriame išdėstytas pasiūlymo ekonominio naudingumo apskaičiavimas, 7-ajam kriterijui yra numatytas jo lyginamasis svoris ir naudingumo balai (15 balų). Nei pirkimo dokumentuose, nei minėtame rašte nėra nurodyta, kad tiekėjas privalo pateikti pasiūlymą, kuriame būtų privalomai įdiegti visi parametrai. Tokio reikalavimo nenumato ir nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, nustatantys reikalavimus tokio pobūdžio laivui. Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokios būtinybės pirkimo dokumentuose nustatyti reikalavimą, kad moksliniame laive būtų privaloma įdiegti visus parametrus. Kitoks aiškinimas prieštarautų viešųjų pirkimų paskirčiai, nes žymiai apribotų potencialių tiekėjų dalyvavimą konkurse ir neišvengiamai padidintų tiekėjų pasiūlymų kainą. Trečiasis asmuo pateikė visus pirkimo sąlygose nurodytus dokumentus, o dėl to, jog nurodė, kad laive neįdiegs kai kurių pageidautinų, bet neprivalomų techninių sprendimų, prarado konkursinius balus – šie parametrai įvertinti „0“ balų. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kad pirkimo dokumentuose ir/ar atsakovo rašte būtų imperatyviai nurodyta, kad tiekėjų pasiūlymuose turėtų atsispindėti visi 7-ojo kriterijaus parametrai. Nesant tokios konkrečios sąlygos, pirkimo dokumentai negali būti aiškinami plečiamai, kaip neva nustatantys reikalavimus, kurių pirkimo dokumentuose nėra. Priešingai nei nurodo apeliantas, laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines pirkimo objekto sąlygas, todėl jų pateikimas kartu su pasiūlymu nebuvo privalomas.

193. Atsakovas įvykdė teismo įpareigojimą pateikti papildomus įrodymus ir visus dokumentus pateikė 2012 m. birželio 7 d. Apeliantas šiuos dokumentus gavo ne iš atsakovo, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde, o iš teismo. Nėra pagrindo sutikti su apelianto nuomone, neva teismas nevertino trečiojo asmens pasiūlymo ir jo atitikimo pirkimo dokumentų reikalavimams. Teismo sprendime yra aiškiai konstatuojama, kad „laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines pirkimo objekto sąlygas, todėl jų pateikimas nebuvo privalomas“. Padaręs šią išvadą teismas atskirai nepasisakė dėl trečiojo asmens pasiūlymo, kadangi nustačius, kad pasiūlyme nebuvo privaloma nurodyti laivo estetines savybes ir technologinių sprendimų pažangumą, nebuvo ir būtinybės vertinti, ar trečiojo asmens pasiūlyme tokie duomenys buvo ar nebuvo nurodyti. Nei įstatymas, nei teismų praktika nenustato teismui reikalavimo pasisakyti atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kadangi teismas priima sprendimą vadovaudamasis įrodymų visetu bei visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Atsakovas buvo įpareigotas pateikti viešųjų pirkimų komisijos protokolus. Reikalavimo pateikti ekspertų išvadas, ataskaitas, kitus susijusius dokumentus ar pan. nebuvo. Kaip pripažįsta pats apeliantas, jis gavo protokolus, tame tarpe apelianto cituojamą 2012 m. balandžio 3 d. protokolą, tačiau protokole nėra nurodyta, kad prie jo pridedami kokie nors priedai. Tai, kaip surašyti ir įforminti protokolus yra pačios viešųjų pirkimų komisijos vidinis reikalas, todėl aplinkybė, kad protokole nėra kažkokios iš apelianto nurodomos informacijos ir/ar priedų, nėra pažeidimas ir apeliantas neturi pagrindo teigti, kad tokia informacija turėjo būti protokole nurodyta. Apeliantas, gavęs protokolus bei su jais susipažinęs ir manęs, kad kažkokių įrodymų jam dar trūksta, galėjo prašyti atsakovo juos pateikti, tačiau tokio prašymo nereiškė, todėl negali remtis šia aplinkybe apeliaciniame skunde.

204. Trečiasis asmuo pasiūlymo A voke informaciją apie subtiekėjui priskirtą sutarties dalį pateikė vykdydamas pirkimo sąlygų 43 punkto reikalavimus. Bet kuris tiekėjas, manantis, kad kuri nors pirkimo dokumentų sąlyga neatitinka VPĮ nuostatų, turi teisę tokią sąlygą ginčyti. Nagrinėjamojoje byloje 43 punkto sąlyga užginčyta nebuvo, todėl ji galioja ir tiekėjams yra privaloma. Viešųjų pirkimų tarnyba 2011 m. gegužės 19 d. patikrino visus pirkimo dokumentus ir pirkimo procedūrą įpareigojo sustabdyti. Pakoregavus pirkimo dokumentus, 2011 m. liepos 18 d. Viešųjų pirkimų tarnyba sustabdė pirkimą ir vėlgi tikrino pirkimo dokumentus. Abu kartus stabdant pirkimą Viešųjų pirkimų tarnyba tikrino visus pirkimo dokumentus, vertino, ar pirkimo dokumentai atitinka VPĮ nuostatas, tačiau nei vieno patikrinimo metu jokių pastabų dėl pirkimo sąlygų 43 punkte nustatytų reikalavimų (kurie nesikeitė) nepateikė. Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. rugpjūčio 22 d. rašte Nr. 106540 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų vertinimo“ pirkimo sąlygų 43 punktas yra aptartas, kas patvirtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba šį punktą tikrino, tačiau pastabų dėl reikalavimo A voke nurodyti subrangovui, subtiekėjui ar subteikėjui tenkančią sutarties dalį bei jos piniginę išraišką, pateikta nebuvo. Be to, Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijos bendrais su viešaisiais pirkimais susijusiais klausimais yra rekomendacinio pobūdžio. Tai, jog Viešųjų pirkimų tarnyba tikrino konkrečių pirkimo dokumentų sąlygas ir nenustatė pažeidimų, yra svaresnis argumentas, nei bendro pobūdžio konsultacija dėl VPĮ normų aiškinimo. Apelianto pateiktoje Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijoje nėra jokio išaiškinimo, kuris leistų daryti išvadą, kad atsakovo pirkimo dokumentų konkreti sąlyga prieštarauja VPĮ, kadangi nebuvo tiriamas konkretus atvejis. Pateiktas išaiškinimas nereiškia, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis VPĮ 32 straipsnio 2 dalį. Netikslaus VPĮ straipsnio nurodymas skundžiamame teismo sprendime nepaneigia pačios teismo išvados, kad apelianto dėstomos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens apie kainą pateikta informacija, nėra vertinamos, kadangi apeliantas dėl šios aplinkybės nepareiškė pretenzijos ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. CPK 4233 straipsnio 2 dalis aiškiai draudžia ieškinyje reikšti reikalavimus, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Reikalavimai dėl trečiojo asmens pasiūlymo A voke pateiktos su pasiūlymo kaina susijusios informacijos apelianto teiktose pretenzijose reiškiami nebuvo. Tokie reikalavimai nėra keliami ir teismui pateiktame ieškinyje, todėl apeliantas negali ieškinio reikalavimų grįsti šiomis naujomis aplinkybėmis. Apelianto pateiktas įrodymas nėra susijęs su ieškinyje nurodytu reikalavimo dalyku ir pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino (CPK 180 str.). Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad apie VPĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimą jis sužinojo tik 2012 m. balandžio 30 d., t. y. gavęs Viešųjų pirkimų tarnybos konsultaciją. Akivaizdu, kad papildomai nurodomos aplinkybės apeliantui buvo žinomos jau 2011 m. lapkričio 23 d., t. y. tada, kai buvo pateiktas užklausimas Viešųjų pirkimų tarnybai.

215. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vykdydamas viešąjį pirkimą atsakovas sistemingai pažeidinėjo viešųjų pirkimų vykdymo tvarką. Jis nenurodo kuo pasireiškė tariami atsakovo įvykdyti pažeidimai organizuojant viešąjį pirkimą, dėl kurio kilo ginčas byloje. Byloje yra nagrinėjamas ginčas kilęs iš 2011 m. birželio 10 d. paskelbto viešojo pirkimo „Mokslinių tyrimų laivas“ (pirkimo numeris 106540). Tuo tarpu apeliantas mini įvykius, atsiradusius dar iki šio viešojo pirkimo paskelbimo. Nagrinėjamai bylai aktualus viešasis pirkimas buvo sustabdytas vieną kartą ir, atlikusi patikrinimą, Viešųjų pirkimų tarnyba leido šį pirkimą tęsti. Taip pat nėra pagrindo teigti, neva atsakovas bandė eliminuoti apeliantą iš viešojo pirkimo, priiminėjo neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus dėl apelianto pasiūlymo atmetimo. Gavęs pagrįstas apelianto pretenzijas atsakovas į jas atsižvelgė ir sudarė galimybę apeliantui toliau dalyvauti konkurse. Atsakovas kelis kartus kreipėsi į apeliantą su prašymu patikslinti pasiūlymą, taip sukurdamas apeliantui realias prielaidas paaiškinti atskiras pasiūlymo sąlygas.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ prašo apelianto skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visiškai sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad jo pasiūlymas visiškai atitiko pirkimo sąlygas. Jo pasiūlymo A dalyje buvo pateiktos subtiekėjo darbų apimtys procentiniu dydžiu ir litais, kaip to reikalavo konkurso sąlygos. Subtiekėjo darbų apimtys procentiniu dydžiu buvo pateiktos suapvalintos iki sveikųjų skaičių, todėl iš darbų apimčių nurodytų procentiniu dydžiu ir litais nėra įmanoma nustatyti tikslios pasiūlymo kainos. Atsakovas iš trečiojo asmens duomenų pateiktų pasiūlymo A dalyje galėjo numatyti tik, kad kainą yra 33 147 826,09 Lt – 34 137 313,43 Lt ribose. Pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog projekto „Jūra“ biudžete numatyta laivo pirkimo vertė yra 34 200 000,00 Lt be PVM, o iš trečiojo asmens pasiūlymo A dalies išskaičiuojama viršutinė kainos riba yra 34 137 313,43 Lt ir tai sudaro beveik visą atsakovo nurodytą pirkimo vertę. Galimai išskaičiuota trečiojo asmens pasiūlymo kaina negalėjo suteikti pasiūlymui papildomo patrauklumo ir įtakoti atsakovo techninės dalies vertinimo objektyvumą.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

24teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas, todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.

26Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė aplinkybes, svarbias nagrinėjamam šalių ginčui išspręsti, teisingai išaiškino bei pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, teismų praktikos nuostatas ir atmetęs ieškovo ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

27Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi viešųjų pirkimų principų siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšas panaudojimą ir sąžiningos konkurencijos laisvę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2005, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2007), yra konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas, kalbėdamas apie viešojo pirkimo procedūrų koordinavimą Bendrijos lygiu, išskiria ne tik laisvo prekių, paslaugų judėjimo bei įsisteigimo laisvės apsaugą, bet ir tiekėjų ekonominių interesų apsaugą bei šių tiekėjų tarpusavio konkurencijos skatinimą (pvz., 2000 m. spalio 5 d. sprendimas Komisija v. Prancūzija , C-16/98, Rink. 2000, p. I-8315, 108 punktas). Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situacija sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o pastarieji yra tokių imperatyvų taikymo matas. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

28Byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetas vykdė viešąjį pirkimą „Mokslinių tyrimų laivo pirkimas“ atviro konkurso būdu (pirkimo Nr. 106540). Pasiūlymą dalyvauti šiame konkurse pateikė ieškovas UAB „Baltseta“. Atsakovas 2012 m. vasario 3 d. kreipėsi į ieškovą dėl jo pasiūlymo paaiškinimo. Ieškovas 2012 m. vasario 8 d. pateikė paaiškinimus. Atsakovas 2012 m. vasario 13 d. atmetė ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų. Ieškovas dėl šio atsakovo sprendimo 2012 m. vasario 24 d. pateikė pretenziją. Atsakovas 2012 m. kovo 9 d. raštu ieškovo pretenziją tenkino ir toliau vertino pateiktą ieškovo pasiūlymą. Atsakovas, nustatęs, kad ieškovo pasiūlyme pateikti ne visi laivo tūriai, 2012 m. kovo 20 d. raštu kreipėsi į ieškovą, prašydamas papildomai pateikti preliminarius gyvenamųjų patalpų ir tankų tūrius. Ieškovas 2012 m. kovo 28 d. raštu deklaravo 507 m3 tūrį. Atsakovas, preliminariai apskaičiavęs ieškovo siūlomo įsigyti laivo tūrį ir nustatęs, kad jis yra didesnis negu numatytas prikimo dokumentuose, 2012 m. balandžio 4 d. raštu atmetė ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį konkurso sąlygų. Ieškovo 2012 m. balandžio 13 d. ir 2012 m. balandžio 18 d. pretenzijos dėl minėto atsakovo sprendimo buvo atmestos 2012 m. balandžio 16 d. ir 2012 m. balandžio 19 d. raštais.

29Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatos. Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikštis esminių įstatyme nustatytų principų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos, pažeidimą. Taigi sprendimas naikinamas tik tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t. y. tiek konkrečių VPĮ nustatytų taisyklių, tiek pirkimų, kuriais būtina laikytis VPĮ įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2005; 2007 m. birželio mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2007). Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta viena iš imperatyviųjų įstatymo normų – pareiga perkančiajai organizacijai atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo principo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija – atsakovas turėjo taikyti VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir atmesti trečiojo asmens pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

30Minėta, pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą konkurso dalyvio pasiūlymo neatitikimas pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams yra pagrindas atmesti jo pasiūlymą. Tai, kas turi būti nurodoma pirkimo dokumentuose, reglamentuota įstatymo 24 straipsnyje, kurio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti pateikta techninė specifikacija. VPĮ 25 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai pirkimo dokumentuose pateikiamai specifikacijai, t. y. 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad techninė specifikacija turi būti nustatoma šiais būdais arba būdų deriniu: 1) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas; 2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus; 3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, minėtus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas; 4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus. Šiame straipsnyje akcentuota, kad nurodomos pirkimo funkcinės savybės ir reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, tam, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija – įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Perkančiajai organizacija privalo atmesti pasiūlymus, kuriuose siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka techninės specifikacijos.

31Nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentų 9 punktas nustatė, kad perkamo objekto techniniai reikalavimai, reikalinga įranga bei jos kiekis išdėstyti Techninėse sąlygose mokslinių tyrimų laivui (4 priedas). Techninėse sąlygose išdėstytos kai kurių pagrindinių reikalavimų nuorodos, tačiau jos nėra išsamios. Perkama prekė turi atitikti galiojančius teisės aktus, nusistovėjusią praktiką bei perkančiosios organizacijos nustatytus techninius reikalavimu ir funkcines savybes nepriklausomai nuo to, ar tai aprašyta pateiktuose dokumentuose ir ar visos reikalingos savybės nustatytos Techninėse sąlygose. Pirkimo dokumentų 23 punktas nustatė, kad tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti mokslinį laivą, kuris atitinka visus techninėse sąlygose nurodytus reikalavimus. Dokumentų 57.3 punktas nustatė, kad komisija atmeta pasiūlymą, jeigu jis neatitiko konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (tiekėjo pateikta techninė specifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų). Pirkimo dokumentų 61 punktas nustatė, kad pasiūlymo vertinimas atliekamas pagal bendrąjį išdėstymo brėžinį. Techninių sąlygų mokslinių tyrimų laivui 2 punktas (Pagrindiniai laivo duomenys) nustatė, kad laivo bendrasis tonažas (Gross Tonnage) turi būti iki 500 GT. Minėtų sąlygų 4 punktas (Patalpų ir įrengimų išdėstymas) nustatė reikalavimą kartu su pasiūlymu pateikti brėžinius: bendrąjį išdėstymo planą, patalpų planą su dedveito lentele, <...> papildomą dokumentaciją, kurios gali prireikti laivą tikrinančioms institucijoms.

32Ieškovas ginčo pirkimui pateikto pasiūlymo Techninėje specifikacijoje deklaravo, kad laivo bendrasis tonažas (Gross Tonnage) bus iki 500 GT. Atsakovas, tikrindamas ieškovo pateiktą pasiūlymą ir nustatęs, kad ieškovo pateiktų duomenų neužtenka įsitikinti, kad bus pasiektas pirkimo dokumentuose nustatytas reikalavimas mokslinių tyrimo laivo bendrajam tonažu, vadovaudamasis VPĮ 39 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę prašyti ieškovo patikslinti bei paaiškinti pateiktą pasiūlymą, pateikti papildomus dokumentus ar skaičiavimus, nekeičiant pasiūlymo esmės. Visi ieškovo papildomai pateikti dokumentai turėjo atitikti pirkimo sąlygas. Atsakovas atliko papildomus ieškovo siūlomo laivo bendrojo tonažo skaičiavimus ir nustatė, kad ieškovo siūlomo suprojektuoti ir pastatyti laivo tūris yra 2 231 m3, t. y. 595 GT. Nustatęs šią aplinkybę, atsakovas privalėjo atmesti ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkanti pirkimo dokumentų reikalavimų (VPĮ 39 str. 2 d. 2 p., Pirkimo dokumentų 57.3 p.). Atsakovo atliktų skaičiavimų ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme neginčijo. Įrodymų, paneigiančių atsakovo atliktus skaičiavimus, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Visą ieškovo pirkimui pateiktą informaciją ir dokumentaciją atsakovas pagrįstai vertino sistemiškai, o nustatęs, kad detalizuojant pateiktą pasiūlymą viename iš pateiktų dokumentų numatyti laivo svoriai yra viršijami, pagrįstai sprendė, kad pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Nustačius, kad atsakovas pagrįstai atmetė ieškovo pasiūlymą, nėra teisiškai reikšminga vertinti kitas ieškovo nurodomas aplinkybes, nes jos iš esmės nekeičia atsakovo priimto sprendimo teisėtumo.

33Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodomais argumentais nėra pagrindo naikinti atsakovo sprendimą dėl trečiojo asmens pripažinimo atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus. Pirkimo dokumentuose nebuvo reikalavimo teikti pasiūlymą, kuriame būtų numatyta mokslinio tyrimo laive įdiegti visus parametrus. Pagal pirkimo dokumentus laivo estetinės savybės ir technologinių sprendimų pažangumas nebuvo įtraukti į technines perkamo laivo sąlygas, todėl jų pateikimas nebuvo privalomas. Trečiojo asmens pasiūlymas, kuriame nurodomų parametrų nebuvo, buvo vertintas atsižvelgiant į šią aplinkybę, už ką jis buvo įvertintas mažesniu vertinimo balu.

34Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

35Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civlinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Baltseta“ pareikštu atsakovui VšĮ Klaipėdos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu ieškovo UAB... 7. Teismas nurodė, kad tiekėjų pažeistų teisių gynimas remiantis viešųjų... 8. Teismas, įvertinęs pirkimo dokumentus, nustatė, kad viena iš pirkimo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu apeliantas UAB „Baltseta“ prašo panaikinti Klaipėdos... 11. 1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto pateiktas... 12. 2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto... 13. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad trečiasis asmuo... 14. 4. Teismas nepagrįstai nevertino apelianto bylos nagrinėjimo metu pateiktą... 15. 5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas,... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetas... 17. 1. Atsakovas, 2012 m. vasario 3 d. raštu Nr. VP-141 ir 2012 m. kovo 20 d.... 18. 2. Atsakovas 2011 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. VP-027 „Dėl konkurso sąlygų... 19. 3. Atsakovas įvykdė teismo įpareigojimą pateikti papildomus įrodymus ir... 20. 4. Trečiasis asmuo pasiūlymo A voke informaciją apie subtiekėjui priskirtą... 21. 5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vykdydamas viešąjį pirkimą atsakovas... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Vakarų Baltijos... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 24. teisiniai argumentai ir išvados... 25. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios... 26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais... 27. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas įpareigojimas... 28. Byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetas vykdė... 29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimų komisijos sprendimo... 30. Minėta, pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą konkurso dalyvio... 31. Nagrinėjamu atveju Pirkimo dokumentų 9 punktas nustatė, kad perkamo objekto... 32. Ieškovas ginčo pirkimui pateikto pasiūlymo Techninėje specifikacijoje... 33. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodomais... 34. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės... 35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 36. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 37. Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą...