Byla 3K-3-458/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės statyba“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus kapitalinė statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vingės statyba“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės statyba“ priešieškinį dėl atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ 2005 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti jo ir atsakovo 2004 m. rugsėjo 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 157 2, 2.1, 2.2 ir 4 punktus negaliojančiais nuo sutarties sudarymo momento, taip pat, kad nuo sutarties sudarymo momento sutarties šalims galioja sutarties projekto 2, 2.1 ir 4 punktai. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas, kurio vienintelė steigėja ir akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, 2004 m. kovo 22 d. įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybę vykdyti viešuosius pirkimus, išskyrus supaprastintus pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, ir atlikti pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo, nustatant jai konkrečias užduotis. Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija 2004 m. liepos 13 d. protokoliniu pavedimu Nr. 119-47 pritarė supaprastinto atviro konkurso „Gyvenamojo namo Karaliaučiaus g. Vilniuje, sklype Nr. 2, korpusas Nr. 3, statybos darbų vykdymas“ sąlygoms. Pirkimo sąlygos: supaprastinto atviro konkurso gyvenamojo namo Karaliaučiaus gatvėje, Vilniuje, sklype Nr. 2, korpusas Nr. 3, statybos darbams atlikti ir darbų rangovui išrinkti sąlygos (toliau – konkurso sąlygos), pasiūlymo forma, pasiūlymo galiojimo garantijos forma, sutarties įvykdymo garantijos forma, kvalifikacijos deklaracijos forma ir statybos rangos sutarties projektas. Ieškovas 2004 m. liepos 23 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė gyvenamojo namo statybos darbų pirkimą atviro supaprastinto konkurso būdu. Atsakovas 2004 m. rugpjūčio 23 d. pasiūlymu sutiko su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis supaprastinto atviro konkurso skelbime, konkurso sąlygose, kituose pirkimo dokumentuose. Kartu su nurodytu pasiūlymu atsakovas pateikė pasirašytą statybos rangos sutartį, kuri visiškai atitiko pirkimo sąlygų priedo Nr. 5 ,,Statybos rangos sutarties projektas“ (toliau – sutarties projektas) sąlygas. Ieškovui paprašius pagrįsti pasiūlyme nurodytą kainą, atsakovas 2004 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 04-165 patvirtino, kad konkursui pateiktoje medžiagoje nurodyta kaina yra reali ir kad jis įsipareigoja būsimo gyvenamojo namo statybą atlikti pagal projektą ir laiku konkurse pasiūlyta kaina. Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija 2004 m. rugsėjo 21 d. patvirtino galutinę pasiūlymų eilę, atsakovo pasiūlymas pripažintas laimėtoju. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo direktorius, viršydamas savo įgaliojimus, 2004 m. rugsėjo 23 d. su atsakovu sudarė gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Karaliaučiaus g., sklype Nr. 2, korpuso Nr. 3, statybos rangos sutartį Nr. 157 (toliau – sutartis). Ieškovo teigimu, ši sutartis neatitinka pirkimo sąlygose ir atsakovo pateiktame pasiūlyme nustatytų statybos rangos sutarties sąlygų. Sudarytos sutarties 2 punkte nebeliko nuostatos „Finansavimas iš Lietuvos Respublikos biudžeto“, taip pat nebeliko 2.1 punkto, kuriame įtvirtinta nuostata, kad „sutarties kainos keitimas dėl kokių nors priežasčių nenumatomas“, tačiau sutartyje papildomai atsirado du nauji punktai, nenumatyti sutarties projekte, t. y. 2.1 ir 2.2 punktai, kuriais buvo atitinkamai nustatyta, kad ,,Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2004 m. birželio 29 d. raštu Nr. 22-5909 statinio statybos Valdytojas apmoka ryšium su įstojimu į Europos Sąjungą atsiradusius statybinių medžiagų, mechanizmų ir darbo jėgos kainų skirtumus“ ir ,,esant gamybiniam būtinumui ir finansinėms galimybėms statinio valdytojas skiria Rangovui iki 30 proc. sutartinės kainos avansą medžiagų įsigijimui“. Sutarties projekto 4 punkto nuostata buvo pakeista, išbraukiant žodžių junginį ,,esant savalaikiam finansavimui iš 2 punkte nurodyto finansavimo šaltinio“. Ieškovo teigimu, 2004 m. rugsėjo 23 d. pasirašytos sutarties 2, 2.1, 2.2 ir 4 punktai pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 15 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad, sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

5Atsakovas UAB „Vingės statyba“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 671 143 Lt. Priešieškinyje nurodoma, kad įstatymas leidžia padidinti paslaugų kainas net ir tais atvejais, kai sutartyje tokio padidėjimo nenumatyta (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.653 straipsnio 6 dalis), o sutarties 2, 2.1, 2.2 punktų įtraukimas į sutarties tekstą yra numatytas ir konkurso sąlygų 13.3 punkte. Atsakovas pažymi, kad jis įvykdė sutartį, 2005 m. spalio 13 d. aktu pastatas pripažintas tinkamu naudoti. Namo statybos kaštai padidėjo 671 143 Lt ir toks kaštų padidėjimas, anot atsakovo, yra susijęs su medžiagų, degalų, mechanizmų pabrangimu. Atsakovo nuomone, VPĮ 15 straipsnio 3 dalis yra skirta tam, kad šalys sąmoningai nesitartų sukliudyti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose kitiems asmenims, be to, pagal VPĮ 15 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktus leidžiama sutartyje numatyti kainos ir įkainių indeksavimą dėl infliacijos, jeigu sutarties trukmė ilgesnė nei vieneri metai arba kainos ir įkainiai pasikeičia dėl pasikeitusių mokesčių. Atsakovo teigimu, ieškovo pareiga apmokėti turėtas išlaidas statant namą atsiranda pagal sutarties 2, 2.1, 2.2 ir 4 punktus bei CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 6.2 straipsnį.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, šalių 2004 m. rugsėjo 23 d. sudarytos statybos rangos sutarties 2.1 punktą laikė niekiniu ir negaliojančiu, o priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad VPĮ 15 straipsnio 3 dalis yra imperatyvi. Teismas nustatė, kad perkančiosios organizacijos UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ paskelbtų konkurso sąlygų 4.4 punkte buvo nurodyta, kad: į prekės (paslaugos) kainą įeina visi mokesčiai ir visos rangovo išlaidos (sandėliavimo, transportavimo); PVM turi būti nurodytas atskirai; visi konkurso dalyviai prie savo pasiūlytos kainos turi pridėti statinio statybos Valdytojo rezervo sumą, lygią 10 proc. nuo tiesioginių išlaidų ir PVM sumos; statinio statybos Valdytojo rezervo suma galimiems nenumatytiems darbams atlikti įskaičiuojama į sutarties kainą ir naudojama tik statinio statybos Valdytojo raštišku leidimu. Konkurso sąlygų 9.1 punkte nustatyta, kad pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausią kainą, o 2004 m. rugpjūčio 25 d. skelbime nustatyta, kad darbų trukmė – 11 mėnesių po sutarties sudarymo. Teismas nustatė, kad atsakovas 2004 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pasiūlymą, pagal kurį bendra pasiūlymo kaina su PVM yra 3 457 046 Lt, taip pat pateikė pasirašytą statybos rangos sutarties projektą. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas, atsakydamas į ieškovo prašymą pagrįsti itin mažą pasiūlymo kainą, 2004 m. rugsėjo 1 d. rašte Nr. 04-165 išdėstė savo įsipareigojimų įvykdymo pagrindimą bei įsipareigojo statybą atlikti pagal projektą ir laiku už konkurse pasiūlytą kainą. Teismas, vadovaudamasis VPĮ 2 straipsnio 14 dalimi, atsakovo pasirašytą Statybų rangos sutarties projektą laikė sudėtine konkurso (pirkimo) dokumentų sąlygų dalimi. Atsižvelgęs į tai, kad pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme sutarties trukmė nebuvo ilgesnė kaip vieneri metai, o sutarties projekto 2.1 punkte buvo nustatyta, kad sutarties kainos keitimo dėl kokių nors priežasčių nenumatoma, teismas padarė išvadą, jog šalių pasirašytos sutarties 2.1 punkto nuostata, kad „statinio Valdytojas apmoka dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą atsiradusius statybinių medžiagų, mechanizmų ir darbo jėgos kainų padidėjimo skirtumus“, kaip tiesiogiai sudaranti sąlygas ir galimybę didinti rangovo pasiūlytą mažiausią darbų atlikimo kainą, pripažintina prieštaraujančia pirkimo dokumentuose nustatytoms pirkimo sąlygoms, todėl laikytina niekine ir negaliojančia ab initio (CK 1.80 straipsnis, VPĮ 15 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendė, kad kitos ieškovo ginčijamos sutarties nuostatos nebuvo Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos vertinimo dalykas, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog nurodytos sutarties nuostatos turėjo įtakos kitų konkurso dalyvių pasiūlytos mažiausios kainos kriterijui. Teismas konstatavo, kad, pripažinus ginčo sutarties 2.1 punkto nuostatą niekine ir negaliojančia, atsakovas neturi teisės reikalauti apmokėti dėl Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą atsiradusių statybinių medžiagų, mechanizmų ir darbo jėgos kainų padidėjimo skirtumą. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip profesionalus daugiabučių gyvenamųjų namų statytojas, prisiėmė verslo riziką dėl statybos kaštų padidėjimo.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. vasario 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija, iš esmės sutikusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodė, kad paskelbto konkurso pirkimo dokumentuose ne tik nenumatytas, bet iš esmės draudžiamas bet koks konkursą laimėjusiojo rangovo pasiūlyme nurodytos sutarties kainos keitimas, tokia sąlyga atsakovui ne tik buvo žinoma iš gautų pirkimo dokumentų, bet jis su tokia sąlyga ir sutiko, nuspręsdamas dalyvauti konkurse, pateikdamas pasiūlymą, kartu ir pasirašytą statybos rangos sutarties projektą su 2.1 punkte nurodyta sąlyga, pagal kurią ,,sutarties kainos keitimas dėl kokių nors priežasčių nenumatomas“. Kolegijos vertinimu, atsakovas, 2004 m. rugsėjo 23 d. pasirašydamas sutartį ir joje pakeisdamas 2.1 punkto nuostatą (palyginus su pasiūlyme pateiktu sutarties projektu) bei taip numatydamas kainos padidinimo galimybes, pats nebuvo sąžiningas. Kolegija pažymėjo, kad šioje byloje nagrinėjimo dalykas yra viešojo pirkimo sutartis, kuriai CK normos yra taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita (CK 6.382 straipsnis), todėl šiuo atveju sutarties laisvės principas ginčijamos sutarties šalims gali būti taikomas tiek, kiek jo neapribojo VPĮ normos ir paskelbto viešojo pirkimo dokumentai. Kolegija konstatavo, kad atsakovas, žinodamas pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas, tarp jų ir sutarties projekto 2.1 nurodytą sąlygą, neleidžiančią keisti sutarties kainos, turėjo teisę ir laisvę pasirinkti dalyvauti ar nedalyvauti paskelbtame konkurse, turėjo teisę savo pasiūlyme nurodyti didesnę sutarties kainą, numatydamas galimą statybos darbų ar medžiagų brangimą. Kolegijos vertinimu, pasiūlydamas daug mažesnę kainą negu kiti konkurso dalyviai ir žinodamas apie draudimą šią kainą keisti, atsakovas pats prisiėmė riziką dėl galimo statybos kaštų padidėjimo, už kurią jis negali reikalauti kitos šios sutarties šalies atsakomybės. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirkimo dokumentuose buvo paskelbta trumpalaikė, t. y. 11 mėnesių trukmės pirkimo sutartis, tokios trukmės sutartį šalys 2004 m. rugsėjo 23 d. ir pasirašė, todėl, kolegijos vertinimu, negalima sutikti ir su teiginiu, kad joje turėjo būti numatyti kainų pakitimai, nes pagal VPĮ 15 straipsnio 6 dalį tokie pakitimai turi būti numatomi tik tuo atveju, kai sudaromos pirkimo sutarties trukmė yra ilgesnė kaip vieneri metai. Kolegija konstatavo, kad aplinkybė, jog 2005 m. rugpjūčio 9 d. susitarimu sutartis buvo pakeista ir jos terminas viena diena tapo ilgesnis nei metai, negali pateisinti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainos keitimo, nes kainos keitimo pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta, o vėlesnis laimėjusio tiekėjo pasiūlymų, ypač kainos, keitimas pažeidžia VPĮ 4 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius pirkimų principus, pagal kuriuos atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi būti laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo. Pažymėjusi, kad atsakovas laimėjo konkursą pateikęs pasiūlymą, kuriame nebuvo numatyta ginčijama pasirašytos rangos sutarties 2.1 punkto sąlyga, kolegija darė prielaidą, kad ir be šios sąlygos (negaliojančios sandorio dalies) sutartis būtų buvusi sudaryta. Kolegija sprendė, kad, pripažinus šią sutarties dalį negaliojančia, likusi sandorio dalis lieka galioti ir nėra jokio teisinio pagrindo taikyti restituciją. Kolegija konstatavo, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinį, tuo tarpu aplinkybė, kad teismas neskyrė ekspertizės namo statybos vertei nustatyti, neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Vingės statyba“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai statybos rangos sutarties 2.1 punktą nepagrįstai įvertino kaip niekinį. Anot kasatoriaus, sutarties 2.1 punktas yra normali, toliaregiška šalių reakcija į numatomus pasikeitimus realiame gyvenime. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo net nebandė neigti rinkos pokyčių. Kasatoriaus teigimu, jis pateikė teismui įrodymus apie kainų pokyčius rinkoje, iš kurių matyti, kad statybos darbų, medžiagų bei gaminių kainos yra padidėjusios, kad infliacija 2005 metais buvo 3 proc. Kasatorius pažymi, kad VPĮ 15 straipsnio 6 dalies 4, 5 punktuose įsakmiai nurodyta, jog kainų pakeitimai sutartyje turi būti numatyti, o ne gali būti numatyti, taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. rugpjūčio 9 d. susitarime šalys susitarė, jog darbai bus baigti 2005 m. rugsėjo 25 d., tokiu būdu sutarties trukmė tapo ilgesnė nei vieneri metai. Anot kasatoriaus, negalima tvirtinti, kad sutarties 2.1 punktas yra priešingas įstatymui dar ir dėl to, kad įsipareigojimas atlyginti padidėjusias išlaidas dėl kainų pasikeitimo nėra numatytas įstatyme kaip sandorio negaliojimo sąlyga. Kasatoriaus įsitikinimu, VPĮ 15 straipsnio 3 dalies nuostata, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, kaip imperatyvi gali būti aiškinama tik prevenciniu aspektu, t. y. siekiant išvengti nusikalstamų tikslų, o ne šalių aptarimui atsižvelgti į rinkos pokyčius. Anot kasatoriaus, tokį aiškinimą pagrindžia CK 6.653, 6.198 straipsniuose nustatyta užsakovų pareiga apmokėti išlaidas dėl kainų padidėjimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad iš teismų samprotavimų galima daryti išvadą, jog VPĮ 15 straipsnio 3 dalies kategoriškumas yra įstatymo spraga, todėl, kasatoriaus nuomone, sutarties 2.1 punktą teismai privalėjo vertinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų aspektu. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. kovo 20 d. yra konstatavęs apie ekonominių bei kitų dalykų teisinio reguliavimo ir teisminės kontrolės ribotumą. Kasatoriaus teigimu, neatsižvelgdami į teisės ribotumą reguliuoti ekonominius procesus ir suabsoliutinę konkurso sąlygas bei VPĮ 15 straipsnio 3 dalies teisinę reikšmę, teismai praktiškai iškėlė neišsprendžiamą problemą – nustatyti konkursuose fiksuotą darbų kainą, keičiantis rinkos sąlygoms, kurių neįmanoma teisės normomis valdyti bei įtakoti. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad kasatoriaus išlaidos pagal sutartį su sutartu kainų padidėjimu yra mažesnės už antros vietos laimėtojo siūlytą kainą. Dėl nurodytų argumentų, kasatoriaus nuomone, sutarties 2.1 punktas nėra priešingas CPK 1.78 straipsnio 1 daliai, 1.80 straipsnio 1 daliai.

122. Kasatorius teigia, kad teismai sutarties laisvės principą aiškino tik ieškovo naudai. Kasatorius nurodo, kad ginčijamas sutarties 2.1 punktas buvo pasirašytas abiejų šalių laisva valia saugant bei gerbiant viešuosius, privačius bei kitus interesus. Sutarčių laisvės aspektu teismai, paminėję atsakovo bendrovės profesionalumą, negalėjo pamiršti, kad ieškovas ne mažiau profesionalus ir vienodai atsakingas už pasirašytos sutarties vykdymą. Kasatorius nesutinka su teismų motyvu, kad jis buvo nesąžiningas konkurso rengimo ar kitu momentu. Anot kasatoriaus, jo apskaičiavimai rengiantis konkursui buvo ekonomiškai pagrįsti, jie nebuvo apskaičiuoti su galimu kainų padidėjimu, nes šalys nežinojo, kiek kas gali pabrangti ir niekas negalėjo nustatyti fiksuotos darbų kainos. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas sutarties 2.1 punktą ginčija jau po sutarties įvykdymo, o sutarties vykdymo metu ieškovas net nebandė ginčyti šio punkto ar visos sutarties. Kasatoriaus teigimu, ieškovas savo veiksmais (neveikimu), t. y. piniginių lėšų neturėjimu, tvarkingų projektų nebuvimu ir t. t., sąmoningai kliudė kasatoriui laiku vykdyti sutartį, tai turėjo reikšmės ir kainų padidėjimui, nes rinkos sąlygomis jos didėja pagal ekonomikos dėsningumus. Kasatorius taip pat nesutinka su teismų motyvu, kad sutarties 2.1 punktas yra priešingas viešajam interesui. Vien tas faktas, kad ieškovas yra savivaldybės padalinys ir trečiasis asmuo – savivaldybė, kasatoriaus nuomone, nereiškia, jog jų bet koks veiksmas savaime atitinka viešąjį interesą. Kasatoriaus teigimu, viešasis interesas turi atitikti įstatymo reikalavimus, o tik tai, kad ieškovas nenori mokėti sutartos sumos ir taip tarytum visuomenei (miestui) sutaupys pinigų kitų sąskaita (šiuo atveju – kasatoriaus bendrovės ir jos apie 100 darbuotojų), nėra tinkamas viešojo intereso aiškinimas.

133. Kasatorius nurodo į CK 1.96 straipsnį ir teigia, kad jis nuo pat teisminio ginčo pradžios akcentavo, kad be sutarties 2.1 punkto jis nebūtų pasirašęs sutarties, tačiau teismai šios kasatoriaus nuostatos nesvarstė. Anot kasatoriaus, sutarties 2.1 punkto negaliojimas negalimas be visos sutarties pripažinimo negaliojančia ir nei teismas, nei joks kitas asmuo negali net preziumuoti, kad kasatorius būtų pasirašęs sutartį be 2.1 punkto. Kasatoriaus teigimu, teismas, vadovaudamasis CK 1.80 straipsniu, privalo savo iniciatyva išspręsti restitucijos klausimą, kuris, kasatoriaus nuomone, galėjo būti išspręstas dvejopai: arba pastatytas gyvenamasis namas natūra perduodamas kasatoriui, arba ieškovas atlygina dalį jo vertės. Kasatorius pažymi, kad restitucijos esmė yra ta, kad negali būti tokios situacijos, kada viena šalis, pripažinus sutarties dalį niekine, gauna naudos kitos šalies sąskaita.

144. Kasatoriaus teigimu, teismai buvo šališki (CPK 21 straipsnis): atsisakė priimti įrodymus dėl sutarties vykdymo, įrodymus priėmus jų nevertino, neskyrė ekspertizės, neatskleidė bylos esmės, abiejų šalių laisvanoriškai pasirašytą sutartį ir jos 2.1 punktą įvertino tik kaip vienos šalies (kasatoriaus) nesąžiningumą ir netaikydami proporcingumo principo, be pagrindo atleido kitą šalį nuo atsakomybės, netaikė restitucijos.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ prašo kasacinį skundą atmesti. Ieškovo nuomone, kasatorius iš naujo siekia nagrinėti faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos ginčą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Anot ieškovo, kasacinis teismas neaiškina sudarytų sutarčių nuostatų, nes tai yra fakto klausimai, kuriuos nagrinėja žemesniųjų instancijų teismai. Atsiliepime pažymima, kad įstatymai niekinį sandorį laiko negaliojančiu nepriklausomai nuo šalių valios, todėl jokie šalių veiksmai ar išreikšta valia prieš ar po sutarties sudarymo negali pakeisti imperatyviosios CK 1.80 straipsnio normos. Ieškovo nuomone, kasaciniame skunde kasatorius netinkamai aiškino VPĮ 15 straipsnio 3 dalį, kasatoriaus siekį remtis CK 6.653, 6.198 straipsniais paneigia CK 6.382, 6.705, 6.706 straipsnių nuostatos. Ieškovas pažymi, kad VPĮ leidžiama konkurso sąlygose nustatyti tik du atvejus, kai kaina gali būti keičiama, t. y. dėl infliacijos arba dėl pasikeitusių mokesčių, kita vertus, konkurso sąlygose nustatyti galimybę keisti kainą yra perkančiosios organizacijos teisė. Ieškovo nuomone, kasatoriaus nurodomos aplinkybės dėl būtinumo keisti kainą neatitinka nė vienos iš nurodytų VPĮ nustatytų kainos keitimo sąlygų. Atsiliepime nurodoma, kad, aiškinant VPĮ 15 straipsnio 3 dalį kaip leidžiančią perkančiajai organizacijai ir konkursą laimėjusiam rangovui nesilaikyti konkurso sąlygų ir konkursinio pasiūlymo, būtų pažeisti visi VPĮ įtvirtinti viešųjų pirkimų principai – lygiateisiškumas, nediskriminavimas ir skaidrumas, tai neatitiktų viešųjų pirkimų paskirties. Ieškovo teigimu, su kasatoriumi yra visiškai atsiskaityta pagal jo pateiktą konkursinį pasiūlymą, negaliojančiu pripažintas tik sutarties punktas, kurio pagrindu kasatorius nepagrįstai siekė gauti papildomą apmokėjimą už atliktus darbus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti restituciją.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad, netgi pripažinus, jog įtraukdamos į sutartį 2.1 punktą abi šalys veikė sąžiningai, tai neturėtų reikšmės šioje byloje. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į CK 6.156, 6.157 straipsnių nuostatas ir teigia, kad sutarties 2.1 punktas akivaizdžiai prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (VPĮ 15 straipsnio 3 dalis, CK 1.80 straipsnis), kasatoriaus argumentai dėl sutarties laisvės principo įgyvendinimo yra teisiškai nepagrįsti. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad CK 6.382 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog viešojo pirkimo sutartims CK normos yra taikomos tiek, tiek kiti įstatymai nenustato ko kita, todėl kasatorius neteisėtai ir nepagrįstai remiasi atitinkamomis CK statybos rangos nuostatomis. Trečiasis asmuo nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog pirkimo dokumentuose buvo paskelbta trumpalaikė 11 mėnesių trukmės pirkimo sutartis ir tokios trukmės sutartį šalys pasirašė 2004 m. rugsėjo 23 d. Trečiojo asmens nuomone, sutarties laisvės principas ginčo sutarties šalims gali būti taikomas tiek, kiek jo neapribojo VPĮ normos ir paskelbto viešojo pirkimo dokumentai. Atsiliepime pažymima, kad paskelbto konkurso pirkimo dokumentuose ne tik nenumatomas, bet iš esmės draudžiamas bet koks konkursą laimėjusio rangovo pasiūlyme nurodytos sutarties kainos keitimas ir ši sąlyga kasatoriui ne tik buvo žinoma, bet jis su tokia sąlyga ir sutiko, nuspręsdamas dalyvauti konkurse, pateikdamas pasiūlymą ir pasirašytą sutarties projektą, kurio 2.1 punkte buvo nurodyta, jog sutarties kainos keitimas dėl kokių nors priežasčių nenumatomas. Trečiojo asmens teigimu, pagal bylos duomenis galima daryti neabejotiną išvadą, kad ir be šios sąlygos sutartis būtų buvusi sudaryta, todėl, pripažinus šią sąlygą negaliojančia, kita sandorio dalis lieka galioti ir nėra jokio teisinio pagrindo taikyti restituciją. Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus teiginys apie teismų šališkumą yra nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

19Ieškovas 2004 m. liepos 23 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbė gyvenamojo namo statybos darbų pirkimo atviro supaprastinto konkurso būdu sąlygas. Atsakovas 2004 m. rugpjūčio 23 d. pasiūlymu sutiko su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis supaprastinto atviro konkurso skelbime, konkurso sąlygose, kituose pirkimo dokumentuose. Kartu su nurodytu pasiūlymu atsakovas pateikė pasirašytą statybos rangos sutarties projektą, atitinkantį pirkimo sąlygų priedo Nr. 5 ,,Statybos rangos sutarties projektas“ sąlygas. Konkurso sąlygose buvo nustatyta, jog sutarties trukmė – 4 mėnesiai, o 2004 m. rugpjūčio 25 d. skelbimu nustatyta nauja darbų trukmė – 11 mėnesių po sutarties sudarymo. Ieškovui paprašius pagrįsti atsakovo pasiūlyme nurodytą kainą, atsakovas 2004 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 04-165 patvirtino, kad konkursui pateiktoje medžiagoje nurodyta kaina yra reali ir kad jis įsipareigoja būsimo gyvenamojo namo statybą atlikti pagal projektą ir laiku konkurse pasiūlyta kaina. Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija 2004 m. rugsėjo 21 d. patvirtino galutinę pasiūlymų eilę, atsakovo pasiūlymas pripažintas laimėtoju. Šalys 2004 m. rugsėjo 23 d. sudarė gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, Karaliaučiaus g., sklype Nr. 2, korpuso Nr. 3, statybos rangos sutartį Nr. 157. Sudarytoje sutartyje vietoje 2.1 punkto nuostatos, kad „sutarties kainos keitimas dėl kokių nors priežasčių nenumatomas“, atsirado nuostata ,,Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2004 m. birželio 29 d. raštu Nr. 22-5909 statinio statybos Valdytojas apmoka ryšium su įstojimu į Europos Sąjungą atsiradusius statybinių medžiagų, mechanizmų ir darbo jėgos kainų skirtumus“.

20V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Taigi, kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimų į kasacinį skundą pagrindai. Dėl to kasacine tvarka nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į kasacinį skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas Viešųjų pirkimų įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Litekso“ v. VšĮ Biržų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-623/2005), yra konstatavęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas vešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas.

23CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o CK 1.78 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Be to, CK 6.157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Taigi, pagal įstatymą niekinis sandoris laikomas negaliojančiu nepriklausomai nuo jį sudariusių šalių valios, o sandorio šalių atlikti veiksmai, elgesio motyvai ir sandoryje išreikšta valia negali įveikti imperatyviosios CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatos.

24VPĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai šią teisės normą pagrįstai įvertino kaip imperatyviąją, tinkamai aiškino jos imperatyvumą bei taikymo sritį, ir nustatę, kad ginčo sutarties 2.1 punktas prieštarauja šiai teisės normai, pagrįstai sutarties 2.1 punktą pripažino niekiniu ir negaliojančiu. Kasacinio skundo argumentai apie rinkos ir kainų pokyčius bei šalių reakciją į numatomus pasikeitimus realiame gyvenime neduoda teisinio pagrindo VPĮ 15 straipsnio 3 dalies aiškinti ir taikyti kitaip, nei tai darė bylą nagrinėję teismai. Kasatoriaus argumentas, kad VPĮ 15 straipsnio 3 dalis, kaip imperatyvi, gali būti aiškinama tik prevenciniu aspektu, t. y. siekiant išvengti nusikalstamų tikslų, o ne šalių aptarimui atsižvelgti į rinkos pokyčius, atmestinas kaip nepagrįstas, nes toks aiškinimas reikštų leidimą perkančiajai organizacijai ir konkursą laimėjusiam rangovui nesilaikyti konkurso sąlygų ir konkursinio pasiūlymo, neatitiktų Viešųjų pirkimų įstatymo tikslų ir šio įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų principų. Kasatorius kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo į CK 6.653, 6.198 straipsnius, nes pagal CK 6.382 straipsnį viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Taip pat kasatorius kasaciniame skunde nepagrįstai nurodo į VPĮ 15 straipsnio 6 dalies 4 ir 5 punktus, nes pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes šios teisės normos nereglamentuoja ginčo teisinių santykių. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog kasatorius kartu su kitais rangovais dalyvavo konkurse, sutiko su paskelbtomis konkurso sąlygomis ir patvirtino savo pasiūlytą kainą, ją papildomai pagrįsdamas. Kasatorius netinkamai interpretuoja apskųstus teismų procesinius sprendimus, teigdamas, kad iš jų galima padaryti išvadą, jog VPĮ 15 straipsnio 3 dalies kategoriškumas yra ne kas kita, kaip įstatymo spraga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neduoda teisinio pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino VPĮ 15 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai pripažino ginčo sutarties 2.1 punktą niekiniu bei negaliojančiu.

25Negalima sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad bylą nagrinėję teismai sutarties laisvės principą aiškino tik ieškovo naudai. Kasacinio skundo argumentai tokio kasatoriaus teiginio nepatvirtina, be to, taip teigdamas kasatorius netinkamai interpretuoja apskųstus teismų procesinius sprendimus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties laisvės principas ginčo sutarties šalims turi būti taikomas tiek, kiek jo neapribojo VPĮ normos ir paskelbto viešojo pirkimo dokumentai.

26Asmens sąžiningumas yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl kasacinio skundo argumentai, susiję su šalių sąžiningumu, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPKI 353 straipsnio 1 dalis).

27Kasatorius kasaciniame skunde netinkamai interpretuoja apskųstus procesinius sprendimus teigdamas, kad esą bylą nagrinėję teismai procesinius sprendimus motyvavo tuo, jog sutarties 2.1 punktas yra priešingas viešajam interesui. Apskųstų procesinių sprendimų turinys nepatvirtina tokio kasatoriaus teiginio. Pažymėtina ir tai, kad VPĮ 4 straipsnyje įtvirtintų principų bei VPĮ 15 straipsnio 3 dalies pažeidimas, ką pagrįstai konstatavo šią bylą nagrinėję teismai, reiškia ir viešojo intereso pažeidimą.

28Kasatorius, kasaciniame skunde nurodydamas į CK 1.96 straipsnį ir teigdamas, kad be 2.1 punkto jis sutarties nebūtų pasirašęs, tačiau teismai tokios jo nuostatos nesvarstė, kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys įgalina konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo CK 1.96 straipsnio taikymui reikšmingas bylos aplinkybes ir tinkamai motyvavo savo išvadas dėl šios teisės normos taikymo.

29Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįsti gavusi. Restitucijos taikymo pagrindą reglamentuojančiame CK 6.145 straipsnyje, į kurį, be kita ko, nukreipia CK 1.80 straipsnio 3 dalis, nustatyta, kad restitucija taikytina tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Šioje teisės normoje nurodytų restitucijos taikymo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jų egzistavimo nepatvirtina ir kasacinio skundo argumentai. Atsižvelgiant į restitucijos teisinį reglamentavimą, į tai, kad šioje byloje teismai niekiniu ir negaliojančiu pripažino tik sutarties punktą, numatantį sutarties kainos didinimo galimybę, teisėjų kolegija pripažįsta teisinga apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nėra teisinio pagrindo byloje taikyti restituciją, ir atmeta kasatoriaus argumentus dėl netinkamo restitucijos taikymo.

30Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius grindžia teiginį, kad bylą nagrinėję teismai buvo šališki, nepatvirtina, jog bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 21 straipsnyje įtvirtintą nešališkumo principą. Be to, jie iš esmės pakartoja jau pirmiau aptartus kasacinio skundo argumentus arba yra tiesiogiai su jais susiję. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

31Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus sprendimą ir nutartį, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistus.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“ 2005 m. liepos 11 d. kreipėsi... 5. Atsakovas UAB „Vingės statyba“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Vingės statyba“ prašo panaikinti Vilniaus... 11. 1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai statybos rangos... 12. 2. Kasatorius teigia, kad teismai sutarties laisvės principą aiškino tik... 13. 3. Kasatorius nurodo į CK 1.96 straipsnį ir teigia, kad jis nuo pat teisminio... 14. 4. Kasatoriaus teigimu, teismai buvo šališki (CPK 21 straipsnis): atsisakė... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vilniaus kapitalinė... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 19. Ieškovas 2004 m. liepos 23 d. leidinio „Valstybės žinios“ priede... 20. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo jurisprudencijoje aiškindamas... 23. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms... 24. VPĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo sutartį negali... 25. Negalima sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad bylą nagrinėję teismai... 26. Asmens sąžiningumas yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl kasacinio... 27. Kasatorius kasaciniame skunde netinkamai interpretuoja apskųstus procesinius... 28. Kasatorius, kasaciniame skunde nurodydamas į CK 1.96 straipsnį ir teigdamas,... 29. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai,... 30. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai, kuriais kasatorius... 31. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstus sprendimą... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą ir Lietuvos... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...