Byla 2-1263/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas R. D

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. individualios įmonės „Mados oazė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas R. D..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo klausimas.

5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo IĮ „Mados oazė“ reikalavimą dėl 6 780 Lt priteisimo iš atsakovo V. O..

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.

7Ieškovas IĮ „Mados oazė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos Respublikos valstybės dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo neteisėtų veiksmų, privataus verslo sužlugdymo, skolų išieškojimo. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas R. D. nutartimi neteisėtai atnaujino Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-15331-676/2011 ir nepagrįstai panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių skolininko V. O. atžvilgiu. Pažymėjo, kad teisėjas R. D. neteisėtai atsisako pateikti susipažinimui atnaujintą civilinę bylą, neduoda 2012 m. sausio 23 d. teismo posėdžio protokolo. Nurodė, jog tokiais veiksmais IĮ „Mados oazė“ padaryta turtinė ir neturtinė žala, įmonei gresia bankrotas, nes neišieškant skolų, nėra galimybės darbuotojams sumokėti darbo užmokestį, taip pat sumokėti mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir valstybei, įmonė kiekvieną mėnesį praranda 5 120 Lt pajamų.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo G. M. IĮ „Mados oazė“ ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti.

10Teismas pažymėjo, kad iš ieškinio turinio ir jame reiškiamų ieškininių reikalavimų matyti, jog ieškovas iš esmės skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo R. D. veiksmus civilinėje byloje Nr.2-1138-676/2012. Nurodė, kad remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, byla, kurioje atliekamus teisėjo veiksmus ieškovas nurodo neteisėtais, nėra išnagrinėta. Pažymėjo, jog teisėjo veiksmų atnaujinant procesą teisėtumo klausimas paaiškės tik įsiteisėjus sprendimui byloje. Sprendė, jog išnagrinėjus minėtą bylą, ieškovas turi teisę pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, t. y. apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, o reikšti ieškinį teisme dėl galimai neteisėtų teisėjo veiksmų ieškovas galės tik tuomet, kai byla bus išnagrinėta Klaipėdos miesto apylinkės teisme įsiteisėjusiu galutiniu sprendimu.

11III. Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas IĮ „Mados oazė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad atsisakymas priimti ieškinį yra neteisėtas, nes po padarytos ir atsiradusios žalos būtų per vėlai spręsti klausimą, ar teisėtai teismas pradėjo civilinės bylos atnaujinimo procesą dėl skolininko V. O. apgaulingų veiksmų. Pažymėjo, jog kito skolininko nėra, todėl teismas bandys seniai įrodytą ir priteistą skolą priteisti pašaliniam asmeniui, t. y. I. J.. Pažymima, kad civilinės bylos Nr. 2-1138-76/2012 atnaujinimo procedūra netrukdo nagrinėti 2012 m. kovo 13 d. ieškinio Vilniaus apygardos teisme įstatymų nustatyta tvarka.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija. Esant šiai stadijai atliekami veiksmai, kurių tikslas – iškelti civilinę bylą. Šioje stadijoje tikrinama, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne (teismui paduodamas pareiškimas, teisėjas svarsto pareiškimo priėmimo klausimą, šalinami ieškinio pareiškimo trūkumai ir panašiai). Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 str. 1 d.). Taigi civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną veiksmą – priimti rezoliuciją. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).

15CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Vadinasi, teismas, laikydamasis proceso įstatymo, turi teisę atsisakyti priimti ieškinį tik tokiu atveju, jeigu nustato vieną iš aukščiau nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai teismas nenustato nei vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jis turi priimti ieškinį arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, jeigu trūkumai yra nustatyti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Teismas, gavęs asmens ieškinį, proceso įstatymo nustatyta tvarka ieškinio priėmimo stadijoje negali spręsti, ar asmuo tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą ir taip riboti asmens teisę į teisminę gynybą.

16Nagrinėjamu atveju ieškovas IĮ „Mados oazė“ mano, kad jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo R. D. veiksmų, atliktų, visų pirma, priimant 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, kuria atnaujinus terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti ir priėmus šį pareiškimą, buvo nuspręsta panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui bei trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui R. D. dėl žalos atlyginimo, suprantamai išdėstęs ieškinio pagrindą ir aiškiai suformulavęs reikalavimus (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad byla, kurioje atliekamus teisėjo veiksmus ieškovas skundžia kaip neteisėtus ir prašo dėl jų žalos atlyginimo, nėra pasibaigusi, ir išaiškindamas ieškovui, kad, išnagrinėjus šią civilinę bylą, jis turės teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, o reikšti ieškinį teisme dėl galimai neteisėtų teisėjo veiksmų ieškovas galės tik tuomet, kai byla bus išnagrinėta įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Neteisėtų teisėjo veiksmų sąvoka CK 6.272 straipsnio 2 dalies prasme nėra detalizuojama, todėl gali būti suprantama, jog teismo ar teisėjo veiksmais asmeniui gali būti padaroma žalos ne tik tuomet, kai teismo ar teisėjo priimtu procesiniu sprendimu byla išnagrinėjama iš esmės, bet ir tais atvejais, kai teismo ar teisėjo sprendimas, galimai sukėlęs žalos asmeniui, yra priimtas kaip tarpinis procesinis sprendimas, t. y. toks, kuriuo byla neišnagrinėta iš esmės. Teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų sąvoką aiškinti siaurinamai, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškinį turi būti atsisakyta priimti, nes byla, kurioje teisėjo atliktus veiksmus ieškovas traktuoja neteisėtais ir prašo dėl jų patirtos žalos atlyginimo, nėra pasibaigusi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vertintinas kaip nepagrįstas.

17Iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties turinio galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar ieškovo paduotas ieškinys atitinka bendruosius ieškinio reikalavimus (CPK 135 str.), nenustatė nei vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, tačiau atsisakė priimti ieškinį ir tokiu būdu neužtikrino asmens teisės į teisminę gynybą bei laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui: procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), rungimosi (CPK 12 straipsnis), proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), taip pat ir su teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, tačiau negali užkirsti kelio šaliai realizuoti jos nuožiūra pasirinktą procesinį teisių įgyvendinimo būdą.

18Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinį dėl teismo (teisėjo) veiksmais padarytos žalos atlyginimo tik tuomet, kai byla bus išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir atsisakė priimti ieškinį. Todėl pagrįstais laikomi ieškovo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, neteisėtumo. Nutartis naikintina dėl joje padarytų esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui turinčių proceso teisės normų pažeidimų ir perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

19Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismui paduotas ieškinys turi atitikti ne tik bendruosius ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 str. 1 d.), bet prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis ir kita (CPK 135 str. 2 d.). Nustatęs, kad ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas turi nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

20Kadangi ieškovas šioje byloje pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui bei trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjui R. D., teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 str.). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieškovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kiekvienu atveju turi patikrinti, ar atsakovas pagal teisės reikalavimus neturi imuniteto nuo civilinės atsakomybės. Kai reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo ir jis grindžiamas teisėjų, teismų, prokurorų, prokuratūros neteisėtais veiksmais, atliktais vykdant jiems priskirtas pareigas bei funkcijas, turi būti įvertinamos ne tik žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančios normos, bet ir šių pareigūnų teisinis statusas bei institucijų, kurioms jie atstovauja, paskirtis. Jeigu teismas nustato, kad ieškovo pasirinktas atsakovas negali būti traukiamas civilinėn atsakomybėn dėl jam taikomų imunitetų, procesas prieš tokį asmenį negali prasidėti, o teismas jau civilinės bylos iškėlimo stadijoje turi priimti nutartį dėl tokio atsakovu nurodyto asmens pašalinimo iš proceso. Tais atvejais, kai ieškovas atsakovais patraukė ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus (taip pat prokurorus, prokuratūrą), teismas nutartimi turi pašalinti šiuos imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iš proceso. Jeigu teismas tokių procesinių veiksmų neatlieka civilinės bylos iškėlimo stadijoje, jis tai turi padaryti vėlesnėse civilinio procese stadijose pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Kartu pažymėtina ir tai, jog pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalį trečiaisiais asmenimis teisėjai tokiose bylose įtraukiami tik tais atvejais, kai ieškinio pagrindą sudaro teisėjų tyčiniai neteisėti veiksmai ir yra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti.

23Ieškovo IĮ „Mados oazė“ ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas R. D., priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo... 5. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu už... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi... 7. Ieškovas IĮ „Mados oazė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo G. M.... 10. Teismas pažymėjo, kad iš ieškinio turinio ir jame reiškiamų ieškininių... 11. III. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu ieškovas IĮ „Mados oazė“ prašo panaikinti Vilniaus... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir... 15. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovas IĮ „Mados oazė“ mano, kad jis patyrė... 17. Iš skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutarties... 18. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų... 19. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismui paduotas ieškinys turi... 20. Kadangi ieškovas šioje byloje pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti.... 23. Ieškovo IĮ „Mados oazė“ ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikos...