Byla eA-2754-492/2017
Dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūras Drigotas (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovui Lietuvos darbo biržai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėja G. S. (toliau ? ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ? ir Lietuvos darbo birža, atsakovas) direktorės 2016 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. K-233 „Dėl Užimtumo rėmimo skyriaus ES paramos valdymo poskyrio vedėjos G. S. atleidimo iš pareigų“ (toliau ? ir Įsakymas); 2) pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjos, A lygio 14 kategorijos I kvalifikacinės klasės arba lygiavertes pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos (nuo 2016 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2012 metų dirbo Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjos A lygio 14 kategorijos pareigose. Pareiškėjai 2016 m. liepos 25 d. pasirašytinai buvo įteiktas 2016 m. liepos 22 d. įspėjimas apie pareigybės panaikinimą, kuriuo buvo įspėta, jog nuo 2016 m. liepos 29 d. ji bus atleista iš užimamų pareigų nepasibaigus įspėjimo terminui, perkeliant atleidimo datą iki to laiko, kada turėtų pasibaigti įspėjimo terminas, jeigu per įspėjimo laikotarpį nebus galimybės jos paskirti į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o tokių pareigų neesant – į žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, pareiškėjai sutikus. Pareiškėja 2016 m. liepos 26 d. buvo pasirašytinai supažindinta su ginčijamu Įsakymu. Pareiškėja teigė, kad ji nebuvo tinkamai įspėta apie pareigybės panaikinimą, kadangi vietoje dviejų mėnesių įspėjimo termino, ji buvo įspėta likus keturioms dienoms prieš atleidimą, taip pat atsakovas neįgyvendino savo pareigos siūlyti pareiškėjai kitas galimas užimti to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjos manymu, dalyvavimas jos užimamos pareigybės panaikinimo procese buvo visiškai eliminuotas, kadangi per keturias darbo dienas nuo įspėjimo iki atleidimo iš užimamų pareigų dienos pareiškėjai nebuvo pateiktas joks pasiūlymas dėl kitų galimų užimti pareigų, o atsakovo nustatytas įspėjimo terminas yra per trumpas ir neprotingas. Pareiškėjos vertinimu, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau ? ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) įtvirtintas valstybės tarnautojos teisėtų lūkesčių principas. Nors atsakovas pareiškėjos atleidimo datą perkėlė į laikotarpio, kuris atitinka VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalų valstybės tarnautojo informavimo apie panaikinamą pareigybę terminą, tačiau atleidimo datos perkėlimas nėra tapatus VTĮ nustatytų pranešimų apie panaikinamą pareigybę įteikimo terminui. Atleidimo datos perkėlimas nešalina atsakovo atsakomybės dėl įspėjimo terminų nesilaikymo ir nesudaro pagrindo atleidimo iš užimamų pareigų laikyti teisėtu. Nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjai taikoma VTĮ 43 straipsnio 2 dalis, pagal kurią buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, šešis mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigos, tai reiškia, kad atsakovui nepagrįstai sutrumpinus įspėjimo terminą, jis išvengė pareigos pareiškėjai siūlyti užimti kitas pareigas, o kadangi kitos pareigybės siūlymas buvo galimas tik iki pareigybės panaikinimo, pareiškėja iki 2016 m. rugsėjo 27 d. negalėjo būti priimta į jokias kitas pareigas. Pareiškėja nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2016 m. liepos 29 d. negavo pasiūlymų užimti to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigų, taip pat nebuvo supažindinta su pareigybės panaikinimu ir kitais numatytais vykdyti struktūriniais pertvarkymais susijusia informacija. Iš Personalo skyriaus pareiškėja sužinojo, kad jos pareigybės panaikinimo ir atleidimo iš pareigų įsakymo priėmimo dieną, t. y. 2016 m. liepos 29 d., nei vienos naujos karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas dar nebuvo įsigaliojęs. Atsakovo struktūrinių padalinių nuostatai ir pareigybių aprašymai, Lietuvos darbo biržos direktorės įsakymais buvo patvirtinti tik 2016 m. liepos 28 d., t. y. dieną prieš pareiškėjos atleidimą, o įsigaliojo jau po pareiškėjos atleidimo iš pareigų (2016 m. rugpjūčio 1 d.). Pareiškėjos atleidimo iš darbo dieną dar negaliojant naujiems pareigybių aprašymams, naujai įsteigtos pareigybės, kurių bendruosius ir specialiuosius gebėjimus pareiškėja atitiktų, jai negalėjo būti siūlomos. Pareiškėja akcentavo, kad naujai įsteigtas struktūrinis padalinys turi iš esmės analogiškas funkcijas, uždavinius ir tikslus, t. y. Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjo pareigybės funkcijos buvo perkeltos į Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatus. Pareiškėja teigė, kad Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatų 8.3.1, 8.3.2, 8.3.3, 8.3.4, 8.3.5, 8.3.6, 8.3.7, 8.3.8, 8.3.9, 8.3.10, 8.3.11, 8.3.12 punktuose nurodytos funkcijos yra identiškos pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.5, 7.6, 7.7, 7.8, 7.9, 7.10, 7.11, 7.12, 7.13, 7.14, 7.15, 7.16, 7.17 punktuose nurodytoms funkcijoms. Taigi, pareiškėjos vykdytos pagrindinės funkcijos ir pareigybės paskirtis nebuvo panaikintos, o tik perkeltos į Užimtumo rėmimo skyrių. Atsakovas, pažeisdamas atleidimo procedūras, pažeidė VTĮ 22 straipsnyje nustatytą teisę pareiškėjai dalyvauti neeiliniame vertinime, nesuteikdamas jai galimybės gauti labai gerą įvertinimą ir VTĮ 22 straipsnio 14 dalyje nustatytas skatinimo priemones. Per visą darbo laikotarpį pareiškėja buvo vertinama tik gerai ir labai gerai, nuolat kėlė kvalifikaciją, per visą darbo laikotarpį už puikius darbo rezultatus buvo periodiškai skatinama ir turėjo I kvalifikacinę klasę, buvo gavusi ne vieną padėkos raštą bei apdovanota Socialinės apsaugos ir darbo ministro už ilgametį pavyzdingą bei nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą „Gerumo žvaigžde“. Neteisėtas ir itin skubotas atleidimas iš darbo turėjo įtakos pareiškėjos sveikatos būklei. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėja patyrė didelį stresą, pažeminimą, emocinius išgyvenimus, dalykinės reputacijos pablogėjimą, sveikatos sutrikimus, kuriuos gydė vartodama medikamentus. Be to, buvo apribota pareiškėjos galimybė tęsti darbą valstybės tarnyboje, sugriauti karjeros lūkesčiai, dėl to atsirado nepasitikėjimas valdžios institucijomis. Dėl išvardintų priežasčių pareiškėjai turi būti atlyginta 5 000 Eur neturtinė žala.

7Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė pareiškėjos skundą atmesti.

8Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos atleidimą lėmė Lietuvos darbo biržoje vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kuriuos inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. A1-366 1.1 punktu buvo patvirtinta nauja Lietuvos darbo biržos administracijos struktūra, kuri įsigaliojo 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir galiojo iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. To paties įsakymo 1.2 punktu patvirtinta nauja Lietuvos darbo biržos administracijos struktūra įsigaliojo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Taigi socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu suplanuota visus struktūrinius pertvarkymus atlikti per itin trumpą laiko tarpą (mažiau nei 2 savaites). Pareiškėjos atleidimo datos perkėlimas buvo nulemtas objektyviai paaiškinamomis aplinkybėmis, kurių Lietuvos darbo birža negalėjo išvengti, kadangi sprendimą dėl naujos Lietuvos darbo biržos struktūros priėmė socialinės apsaugos ir darbo ministras. Lietuvos darbo birža, organizuodama pareiškėjos atleidimą, vadovavosi socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakyme nurodytais terminais. Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016 m. liepos 28 d. priimtais įsakymais Nr. V-591, V-592, V-593, V-594, V-595, V-596, V-597 buvo keičiami struktūrinių padalinių nuostatai, pareigybių pavadinimai ir pareigybių aprašymai, tačiau nauji struktūriniai padaliniai nebuvo steigiami. Kadangi Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyris buvo Užimtumo rėmimo skyriaus struktūrinis padalinys, o jo pagrindinės vykdomos funkcijos tapačios Užimtumo rėmimo skyriaus vykdomoms funkcijoms, siekiant išvengti vykdomų funkcijų dubliavimo Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio funkcijos buvo perduotos Užimtumo rėmimo skyriui. Užimtumo rėmimo skyrius perėmė vykdyti savo struktūrinio padalino, kuris naikinamas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. vykdytas funkcijas. Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos departamento 2015 m. liepos 22 d. Rekomendacijas dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo, atliekant įstaigų struktūrinius pertvarkymus, pateiktus išaiškinimus, kad „vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas“, buvo priimtas sprendimas pareiškėjos atleidimo datą perkelti į 2016 m. rugsėjo 26 d. kol sueis įspėjimo apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą terminas. Pareiškėja 2016 m. liepos 29 d. buvo informuota apie tai, kad Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vykdomos funkcijos dubliuoja Užimtumo rėmimo skyriaus pagrindines vykdomas funkcijas, todėl, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. šios funkcijos bus perskirtos Užimtumo rėmimo skyriui, taip pat buvo informuota, kad Užimtumo rėmimo skyriaus vykdomos funkcijos, susijusios su kontrole bus perduodamos Kokybės vadybos ir kontrolės skyriui, funkcijos, susijusios su planavimu bus perduotos Veiklos vystymo departamento Veiklos ir priemonių planavimo skyriui, funkcijos, susijusios su priežiūra bus perduodamos Finansų, teisės ir pirkimų departamento Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriui, pareiškėjos vykdytos funkcijos bus perskirstytos ir nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. bus vykdomos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjos pagal Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą. Taip pat pokalbio metu pareiškėja buvo supažindinta su pareigybių sąrašu, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. esančiomis septyniomis laisvomis karjeros valstybės tarnautojo pareigybėmis. Pareiškėja buvo informuota, kad tuo metu Lietuvos darbo birža negali pasiūlyti pareiškėjai laisvų pareigybių, kurias ji galėtų užimti, kadangi neatitinka pareigybėse nustatytų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų. Atsakovas pažymėjo, kad VTĮ nenumatyta prievolė darbdaviui siūlyti aukštesnės kategorijos pareigybes valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama. Pareiškėja dėl sveikatos patikrinimo kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio 19 d., t. y. po trijų savaičių po atleidimo, taigi pareiškėjos patirtus sveikatos sutrikimus galėjo sukelti ir kitos aplinkybės, įvykusios po jos atleidimo iš pareigų. Išraše pažymėta, kad pareiškėja tiriama pagal asmenų, priskirtų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programą, vadinasi, pareiškėja turėjo sveikatos problemų dar iki ją atleidžiant iš užimamų pareigų Lietuvos darbo biržoje. Išraše nebuvo pažymėta, kad pareiškėjos sveikatos sutrikimus lėmė stresas ar dvasiniai išgyvenimai dėl atleidimo iš darbo, ar kad nurodyti nusiskundimai sukelti vieno konkretaus įvykio, tačiau nėra bendros sveikatos būklės pasekmė.

9Teisminio proceso metu atsakovas pasiūlė pareiškėjai užimti Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybes (A lygio 11 kategorijos valstybės tarnautojo arba darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį), Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, Veiklos buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, Kauno teritorinės darbo biržos Kauno skyriaus Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjo pareigybę, o 2016 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. Sd-3133 „Dėl kito darbo pasiūlymo“ pasiūlė pareiškėjai užimti A lygio 11 kategorijos valstybės tarnautojo Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, paliekant pareiškėjai suteiktą kvalifikacinę klasę, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, su tarnybiniu atlyginimu 18,85 BMA Kokybės vadybos ir kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, su tarnybiniu atlyginimu 18,85 BMA Veiklos buhalterinės apskaitos vyriausiojo specialisto pareigas, darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, su tarnybiniu atlyginimu 18,85 BMA Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, be to, pasiūlė pasinaudoti tarnybinio kaitumo galimybe į A lygio 13 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajono skyriaus Darbo rinkos paslaugų poskyrio vedėjo pareigas.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjos G. S. skundą tenkino iš dalies: teismas panaikino įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos, grąžino pareiškėją į valstybės tarnautojos pareigas, priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

12Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjo pareigų nuo 2016 m. liepos 29 d., nepasibaigus įspėjimo apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą terminui, perkeliant atleidimo datą į 2016 m. rugsėjo 26 d., teisėtumo bei pagrįstumo.

13Teismas nagrinėjo, ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė, ar atlikus šiuos pertvarkymus pareiškėja nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo iš viso nebeatliekamos arba joms vykdyti užteko mažiau darbuotojų, ar pareiškėjos funkcijos iš viso išliko. Teismas pažymėjo, kad struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti yra aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo įstaigos struktūra ir kaip ji pakito ir ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-574 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. buvo panaikintas Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyris, kurio funkcijos buvo perduotos Užimtumo rėmimo skyriui. Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu (Lietuvos darbo biržos 2016 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. V-591 redakcija) patvirtintų Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatų II skyriuje nustatyti skyriaus uždaviniai ir funkcijos. Esminės vykdomos funkcijos buvo darbo ieškančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo didinimo srityje (8.1 punktas), socialinės atskirties mažinimo srityje (8.2 punktas), Europos Sąjungos, tarptautinių ir kitų fondų lėšų įsisavinimo srityje (8.3 punktas), ir kt. Analogiškos funkcijos atitinkamai buvo įtvirtintos Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-476 patvirtintų Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus nuostatuose. Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-574 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“ nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo panaikintas Užimtumo rėmimo skyrius ir jo funkcijos, susijusios su kontrole buvo perduotos Kokybės vadybos ir kontrolės skyriui, funkcijos susijusios su planavimu – Veiklos vystymo departamento Veiklos ir priemonių planavimo skyriui, funkcijos, susijusios su priežiūra – Finansų, teisės ir pirkimų departamento Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriui. Teismo nustatė, kad Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-574 buvo panaikinta 10 Lietuvos darbo biržos struktūrinių padalinių, 69 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybės, įsteigta 16 naujų struktūrinių padalinių, patvirtintos 42 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybės, parvirtinti nauji struktūrinių padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių aprašymai, patvirtinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašai. Teismas nustatė, kad Lietuvos darbo biržoje buvo vykdomi didelio masto struktūriniai pertvarkymai, susiję su Lietuvos darbo biržos vidaus ir išorės veiklos organizavimo pakeitimais, kurių metu buvo panaikinti poskyriai, kurie dubliavo skyrių vykdomas funkcijas, atitinkamai panaikintos nereikalingos pareigybės, todėl teismas neturėjo pagrindo šių struktūrinių pertvarkymų vertinti kaip fiktyvių ir pagrindžiančių dirbtinį siekį atleisti valstybės tarnautojus iš pareigų. Teismas darė išvadą, kad Lietuvos darbo biržos struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, atsakovas realiai atliko struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė ir dėl kurių pareiškėja nebegalėjo vykdyti pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, nes šios funkcijos buvo perskirstytos kitų struktūrinių padalinių darbuotojams.

14Teismas reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad Lietuvos darbo biržos 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. K-233 buvo pratęstas įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminas, nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, t. y. terminas, per kurį turi būti užtikrintos valstybės tarnautojo teisės, socialinės ir kitos garantijos bei teisėti interesai, tačiau pareiškėja buvo atleista iš tarnybos nepasibaigus šiam įspėjimo terminui, jos atleidimo iš tarnybos datą perkeliant iki pratęsto įspėjimo termino pasibaigimo. Pažymėjo, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nei Darbo kodekso nuostatos nenumato, jog valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų per įspėjimo laikotarpį, taigi atsakovė atleisdama pareiškėją per įspėjimo laikotarpį elgėsi neteisėtai.

15Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad iki prasidedant teisminiam procesui, pareiškėjai nebuvo siūlomos kitos pareigos, nors buvo patvirtintos 42 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybės, daliai kurių užimti pareiškėja atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Be to, pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti jos atleidimo iš tarnybos procese. Pareiškėja iki teisminio proceso nebuvo informuota apie Lietuvos darbo biržoje esamas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, todėl neturėjo galimybės pretenduoti ar pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo. Todėl atsakovo sprendimas atleisti pareiškėją pažeidžiant VTĮ 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei pažeidžiant šioje teisės normoje įtvirtintas garantijas sudarė pagrindą pripažinti skundžiamą įsakymą neteisėtu ir jį panaikinti.

16Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų duomenų apie to paties lygio pareigybes, kurias pareiškėjos nuomone Lietuvos darbo birža turėjo galimybę jai pasiūlyti, matyti, kad Turto ir valdymo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė pasiūlyta Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pavaduotojui R. U., nuo 2012 m. birželio 19 d. dirbusiam Lietuvos darbo biržoje, turinčiam aukštąjį universitetinį išsilavinimą, vadybos ir verslo administravimo kvalifikaciją, bakalauro laipsnį, mokančiam anglų kalbą A2, rusų kalbą – C2 lygmeniu. Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė pasiūlyta Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotojai A. V., nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. dirbusiai Lietuvos darbo biržoje, turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomikos kvalifikaciją, bakalauro laipsnį, mokančiai anglų kalbą A2 lygmeniu. Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė pasiūlyta Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjo pavaduotojai J. S., nuo 2005 m. kovo 1 d. dirbusiai Lietuvos darbo biržoje, turinčiai aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aplinkos inžinerijos kvalifikaciją, bakalauro laipsnį, mokančiai anglų kalbą A2, rusų kalbą – B2, vokiečių kalbą – B2 lygmeniu. Vertindamas atsakovo poziciją dėl R. U., A. V., J. S. pirmumo teisės užimti atitinkamai Turto ir valdymo skyriaus vedėjo, Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ? ir DK) 135 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kontekste, teismas nurodė, kad anksčiau vykdytos funkcijos negali būti kriterijumi, suteikiančiu pirmumo teisę užimti atitinkamas pareigas. Taip pat, vertinant pirmumo teisę būti paliktam dirbti dėl nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje, matyti, kad tokią teisę turi tik tie asmenys, kurių kvalifikacija yra aukštesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Vertindamas asmenų, kuriems pirmumo teise buvo pasiūlytos Turto ir valdymo skyriaus vedėjo, Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigos, teismas nustatė, jog pareiškėjos kvalifikacija, vertinant išsilavinimo prasme, yra aukščiausia (ekonomikos magistro laipsnis), todėl nepaisant vykdytų funkcijų bei nepertraukiamojo darbo stažo atsakovas privalėjo svarstyti galimybę siūlyti pareiškėjai šias pareigas. Be to, atsakovas teismui nepateikė įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių aukštesnę R. U., A. V., J. S. kvalifikaciją (darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 straipsnio 2 dalies taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja atitinka Turto ir valdymo skyriaus vedėjo, Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus. Todėl remdamasis šiais duomenimis teismas įpareigojo atsakovą grąžinus pareiškėją į tarnybą, siūlyti A lygio 14 kategorijos pareigas.

17Teismas taip pat pažymėjo, kad diskrecijos teisę rengiant pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima ši institucija, ar jo įgaliotam asmeniui, įstaigos struktūrinių padalinių vadovui, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 3 punktas. Atsakovas 2016 m. spalio 20 d. teismui nurodė, kad Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatytas specialusis reikalavimas dėl anglų kalbos mokėjimo reikalingas įgyvendinant pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, susijusias su darbo rinkos paslaugų ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo rizikos veiksnių, įtakojančių įgyvendinamų priemonių kokybe, identifikavimu, todėl rengiant metodikas, kuriomis vadovaujantis bus vertinami rizikos veiksniai, bus reikalinga nagrinėti užsienio šalių gerąją praktiką šioje srityje, kuri nėra prieinama lietuvių kalba. Teismas, įvertinęs Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus nuostatuose nurodytus šio skyriaus uždavinius, darė išvadą, kad metodikų, kuriomis bus vertinami darbo rinkos paslaugų ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo rizikos veiksniai, įtakojantys įgyvendinamų priemonių kokybę, rengimas Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme nenumatytas, pareigybės aprašymo 7.4 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas užtikrina Priemonių įgyvendinimo priežiūros metodikos vykdymą, teikia pasiūlymus dėl jos tobulinimo, tačiau šių metodikų nerengia, todėl reikalavimą mokėti užsienio kalbą B2 lygiu, kai pagrindinių funkcijų atlikimas nėra susijęs su jos vartojimu, teismas laikė formalia, dirbtinai į aprašą įtraukta ir neproporcinga sąlyga. Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei nustatytą reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities vadybos, verslo ir vadybos studijų krypties išsilavinimą taip pat teismas laikė nepagrįstu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas privalo svarstyti dėl pareiškėjos galimybės užimti A lygio 15 kategorijos pareigas, nes, kaip teismas nustatė, reikalavimai anglų kalbos mokėjimui ir išsilavinimui šiuo atveju yra pertekliniai.

18Teismas konstatavo, kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, turėjo pirmumo teisę užimti A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas, o jai sutikus ir žemesnės kategorijos pareigas, todėl įpareigojo atsakovą grąžinti pareiškėją į A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojos pareigas, o pareiškėjai sutikus ir į žemesnės kategorijos pareigas, taip pat iš naujo svarstyti dėl pareiškėjos galimybės užimti Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjos pareigas.

19Atsižvelgdamas į tai, kad byloje teismas nustatė, jog pareiškėjai ginčijamu Įsakymu numatyta išmokėti ir 2 mėnesių iki pareigybės panaikinimo jos gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis, pareiškėjos prašymo dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo teismas netenkino, kadangi teismas bylą išnagrinėjo anksčiau nei šiuo įsakymu numatyta antros išeitinės išmokos mokėjimo data.

20Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašoma 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, kadangi teismui per trumpą laiką išnagrinėjus bylą pripažinta, kad pareiškėjos išgyvenimai negali būti laikomi maksimaliais, todėl atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo principus, teismas priteisė 100 Eur žalos atlyginimą.

21III.

22Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują ? apeliacinį skundą tenkinti.

23Atsakovo teigimu, teismo sprendime nurodytas argumentas, kad Lietuvos darbo birža atleisdama pareiškėją per įspėjimo laikotarpį elgėsi neteisėtai, yra nepagrįstas, nes atsakovas perkeldamas pareiškėjos atleidimo iš darbo datą, vadovavosi DK 130 straipsnio 5 dalimi, todėl negalima tvirtinti, kad tokie Lietuvos darbo biržos veiksmai yra neteisėti.

24Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja iki teisminio proceso nebuvo informuota apie Lietuvos darbo biržoje esamas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes. Pareiškėja 2016 m. liepos 29 d. pokalbio su Lietuvos darbo biržos direktore ir Personalo ir administravimo skyriaus vedėja I. M. metu buvo informuota apie Lietuvos darbo biržoje vykstančius struktūrinius pertvarkymus, apie laisvas ir naujai steigiamas pareigybes. Tai buvo įrodyta 2016 m. rugsėjo 22 d. teisme vykusio posėdžio metu I. M. teikiant paaiškinimus. Atsakovas pažymėjo, kad pokalbio metu pareiškėja buvo informuota, kad tuo metu Lietuvos darbo birža negalėjo pasiūlyti pareiškėjai laisvų pareigybių, kurias ji galėtų užimti, kadangi pareiškėja neatitiko laisvoms karjeros valstybės tarnautojo pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Todėl teismo argumentai dėl pareiškėjos neinformavimo, atsakovo nuomone, yra nepagrįsti.

25Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pareiškėjos formalus išsilavinimas negali būti lemiamas kriterijus vertinant jos kvalifikaciją bei nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas privalėjo svarstyti galimybę siūlyti pareiškėjai Turto valdymo skyriaus, Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus ir Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjų A lygio 14 kategorijos pareigas.

26Atsakovo teigimu, ne tik Lietuvos darbo birža privalėjo pareiškėją informuoti apie laisvas pareigybes, bet ir pati pareiškėja turėjo būti aktyvi ir teikti informaciją bei argumentuotus pasiūlymus apie jos sutikimą užimti ir žemesnės kategorijos pareigybes. Pareiškėja 2016 m. liepos 29 d. vykusio pokalbio metu tokio sutikimo nepareiškė, toks sutikimas nebuvo išreikštas teisminio proceso metu: pareiškėja nesutiko užimti Lietuvos darbo biržos taikos sutartimi siūlomų jai užimti žemesnės kategorijos pareigų (2016 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. Sd-3134), pareiškėja taip pat nesutiko užimti ir Valstybės tarnybos departamento siūlomų jai užimti Veiklos vystymo departamento Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigų. Atsakovo nuomone, pareiškėją žemesnės kategorijos pareigos niekada nedomino, o šių aplinkybių teismas nevertino.

27Pasak atsakovo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatyti specialieji reikalavimai anglų kalbos mokėjimui ir išsilavinimui yra pertekliniai, taip pat atsakovė nesutinka, kad šias aukštesnės kategorijos (A-15) pareigas ji turėtų siūlyti pareiškėjai.

28Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įvertinus pareiškėjos patirtus išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo, pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindą, pareiškėjos tarnybos trukmę, neteisėtas atleidimas pareiškėjai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, dėl ko jai priteistinas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismas neįrodinėjo visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Atsakovo teigimu, atleidimas iš darbo nebuvo priežastis, galėjusi sukelti pareiškėjai sveikatos sutrikimus, kadangi juos nulėmė fizinio aktyvumo nebuvimas, viršsvoris, t. y. priežastys, egzistavusios iki atleidimo iš darbo.

29Sprendime teismas nemotyvuodamas atmetė atsakovo argumentus dėl pareigų siūlymo R. U., A. V. ir J. S.. Nemotyvuotai taip pat atmetė ir atsakovo argumentus dėl specialiųjų reikalavimų Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybei nustatymo. Teismas nemotyvuotai neatsižvelgė ir į Lietuvos darbo biržos atsiliepime pateiktus argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo.

30Pareiškėja G. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad kalbant apie valstybės tarnybos santykius išimtinai vadovaujamasi VTĮ, tuo tarpu darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. VTĮ galimybė perkelti atleidimo datą apskritai nėra numatyta, negana to, šiuo atveju turėjo būti analizuojamos būtent VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos. Taigi, nors atsakovas teigia teisėtai pasinaudojęs DK 130 straipsnio 5 dalies nuostata, tačiau šiuo atveju yra svarbi ne pati pareiškėjos atleidimo iš darbo data, tačiau tai, kad atleidimo datos perkėlimas nėra tapatus VTĮ nustatytų pranešimų apie panaikinamą pareigybę įteikimo terminų laikymuisi. Pareiškėjos nuomone, atleidimo datos perkėlimas nešalina atsakovo atsakomybės dėl įspėjimo terminų nesilaikymo ir nesudaro pagrindo atleidimą iš užimamų pareigų laikyti teisėtu.

32Pareiškėja nesutinka su atsakovo argumentais, jog perkėlus pareiškėjos atleidimo datą nebuvo paneigta pareiškėjos statuso ir jos socialinių garantijų paskirtis bei esmė. Atleidimo datos perkėlimas buvo naudingas tik atsakovui, kadangi tokiu būdu, formaliai pareiškėją atleidus po dviejų mėnesių nuo įspėjimo apie atleidimą iš pareigų dienos, buvo išvengta pareigos visą dviejų mėnesių įspėjimo laikotarpį siūlyti jai kitas galimas užimti pareigas. Tuo tarpu pareiškėja, per 4 darbo dienas, buvusias nuo įspėjimo apie atleidimą iš pareigų dienos iki faktinio atleidimo ir pareigybės panaikinimo, nesulaukusi jokio pasiūlymo užimti kitas pareigas, iš esmės prarado galimybę likti Lietuvos darbo biržoje, o atleidimo iš pareigų datos perkėlimas pareiškėjai jokių garantijų, numatytų VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje, nesuteikė ir jų termino nepratęsė.

33Atsakovas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjai buvo paaiškinta apie vykdomus struktūrinius pertvarkymus, taip pat, jog pareiškėjai susipažinimui buvo pateiktas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. įsteigtų bei laisvų pareigybių sąrašas. Pareiškėja nurodo, kad ji elektroniniu paštu gavo informaciją, kad Lietuvos darbo biržoje vyks struktūriniai pakeitimai, laiške taip pat buvo nurodyta, kad informacija bus pateikta kiekvienam darbuotojui asmeniškai. Tačiau tokios informacijos pareiškėja negavo, todėl atsakovo teiginiai, kad pareiškėja buvo informuota, yra nepagrįsti.

34Pareiškėja akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu, ji iš Valstybės tarnybos departamento gavo pasiūlymą užimti Lietuvos darbo biržos Veiklos vystymo departamento Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojas, A lygis, 13 kategorija) pareigas. Tuo tarpu 2016 m. spalio 20 d. teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog pareiškėjai gali pasiūlyti tik laisvas A 11 kategorijos. Taigi atsakovas net ir bylos nagrinėjimo metu nenurodė visų laisvų pareigybių, kurias galėtų užimti pareiškėja, taip pat nepagrįstai akcentavo tam tikrus pareigybių reikalavimus, kurių pareiškėja neatitinka, vėliau teismo sprendime pripažintus esančius pertekliniais ir dirbtinais.

35Pareiškėja nesupranta, kuo remiantis atsakovas pareiškėjos išsilavinimą įvardijo „formaliu“ bei menkino tiek pareiškėjos įgytą ekonomikos magistro laipsnį, tiek ir sukauptas žinias bei patirtį. Byloje pareiškėjos pateikti duomenys patvirtino jos kvalifikaciją, todėl, pareiškėjos manymu, atsakovas nepagrįstai jos patirtį laikė netinkama, o žinias – pasenusiomis. Pareiškėjos vertinimu, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos kvalifikacija lyginant su R. U., A. V. ir J. S. yra aukščiausia, o šių asmenų vykdytos funkcijos automatiškai nepagrindė aukštesnės jų kvalifikacijos ir atsakovas privalėjo pareiškėjai siūlyti šių asmenų šiuo metu užimamas, struktūrinių pertvarkymu metu jiems pasiūlytas pareigas.

36Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo, ji buvo priimta į Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėjos pareigas, kurios yra beveik tapačios anksčiau pareiškėjos ir kitų trijų poskyrio darbuotojų vykdytoms funkcijoms. Tai reiškia, kad visos panaikinto poskyrio funkcijos išliko ir jų įgyvendinimui yra reikalingas darbuotojas (kitaip pareiškėjai šios funkcijos nebūtų paskirtos). Todėl šios pareigos pareiškėjai galėjo būti priskirtos ne tik po teismo sprendimo grąžinti ją į darbą, tačiau tiesiog pasiūlant pereiti į kitas pareigas vykdytų struktūrinių pertvarkymų metu.

37Po įspėjimo apie pareiškėjos užimamos pareigybės naikinimą iki pat atleidimo iš pareigų, jai nebuvo siūlytos nei lygiavertės, nei žemesnės kategorijos pareigos. Būtent atsakovas turėjo bendradarbiauti su pareiškėja, siūlyti jai tiek lygiavertes, tiek ir žemesnes pareigas, o ne pareiškėja turėjo bet kokiais būdais aiškintis, kokia po pertvarkymo bus įstaigos struktūra, kokie etatai bus panaikinti, o kokie sukurti.

38Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas neįrodė, kad Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigoms atlikti yra būtina mokėti anglų kalbą B2 lygiu, teiginiai apie užsienio šalių gerosios praktikos nagrinėjimą yra abstraktūs ir gali būti pritaikyti bet kokiai kitai pareigybei, kurioje yra vykdomas kokių nors programų ar metodikų rengimas.

39Pareiškėjos teigimu, būtent dėl atleidimo jai pablogėjo sveikata. Pareiškėja nurodė, kad po pirmosios instancijos teismo paskelbimo ? 2016 m. lapkričio 15 d. ji nuvyko į Lietuvos darbo biržą, tačiau į pareigas grąžinta nebuvo. Pareiškėjai teisės ir personalo skyriaus darbuotojos nurodė, kad į darbą ji priimta nebus, o teismo sprendimas bus skundžiamas. Pareiškėjai supratus, kad teismo sprendimas nebus vykdomas, ji nuvyko į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir paprašė išduoti vykdomąjį raštą. Tą pačią dieną, apie 16 val. pareiškėja buvo pakviesta atvykti į Lietuvos darbo biržą susipažinti su įsakymu dėl jos priėmimo į Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėjo pareigas, paliekant pirmą kvalifikacinę klasę. 2016 m. lapkričio 16 d. vėl atvykusi į darbą pareiškėjai darbo vieta buvo paskirta ne kartu su skyriaus darbuotojais, tačiau visai kitoje, prie posėdžių salės durų esančioje patalpoje, kurioje nuolatiniams darbuotojams darbo vietos įprastai nebuvo skiriamos. Darbo dienos pabaigoje pareiškėja pasijuto blogai, pakilo kraujospūdis, todėl nuo 2016 m. lapkričio 16 d. jai buvo išduota nedarbingumo pažyma. Nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. pareiškėja buvo gydoma Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo Kardiologijos skyriuje, jai diagnozuota hipertenzinė kardiopatija, hipertrofija, bei nuolat ženkliai ribas viršijantis kraujospūdis. Pareiškėjos teigimu, šios aplinkybės patvirtina, kad neturtinė žala buvo priteista pagrįstai, o patirti sveikatos sutrikimai yra tiesiogiai susiję tiek su neteisėtu atleidimu iš pareigų, tiek ir su šiuo metu darbe tvyrančia įtampa. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir itin suprastėjusios pareiškėjos sveikatos būklės, jos nuomone, priteistos neturtinės žalos dydis laikytinas per mažu ir neproporcingu.

40Teisėjų kolegija

konstatuoja:

41IV.

42Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

43Ginčo aplinkybės

44Pareiškėja ginčijo jos atleidimo iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu – kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, teisėtumą ir pagrįstumą.

45Atsakovas Lietuvos darbo birža 2016 m. liepos 22 d. įspėjimu Nr. Sd-2424 „Apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą“ informavo pareiškėją apie jos pareigybės panaikinimą, įspėjo, kad pareiškėja nuo 2016 m. liepos 29 d. bus atleista iš užimamų pareigų, perkeliant atleidimo datą iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Pareiškėja su šiuo įspėjimu pasirašytinai supažindinta 2016 m. liepos 25 d.

46Atsakovo Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. K-233 „Dėl Užimtumo rėmimo skyriaus ES paramos valdymo poskyrio vedėjos G. S. atleidimo iš pareigų“, pareiškėja atleista iš A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjos pareigų 2016 m. liepos 29 d., nepasibaigus įspėjimo apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą terminui, perkeliant atleidimo datą į 2016 m. rugsėjo 26 d. Įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3, 4 ir 5 dalimis, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalimi, 177 straipsniu, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A1-366 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo“, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A1-574 „Dėl Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administracijos struktūrinių pertvarkymų“, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai 2016 m. liepos 25 d. įteiktas įspėjimas apie karjeros valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimą (t. I, b. l. 13).

47Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos atleidimą iš tarnybos pripažino neteisėtu, grąžino ją į A lygio 14 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos darbo biržoje ir priteisė 100 litų neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, nustatęs, kad atsakovas realiai atliko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. liepos 15 d. įsakymu įformintus struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė ir jos vykdytos funkcijos perskirstytos kitų struktūrinių padalinių darbuotojams, konstatavo, kad pareiškėją atleidus iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui, jos atleidimo datą perkeliant iki pratęsto įspėjimo termino pasibaigimo, neteisėtai buvo apribotos pareiškėjos valstybės tarnautojos teisės, socialinės ir kitos garantijos bei teisėti interesai, jai nebuvo pasiūlyta kitos to paties lygio ir kategorijos valstybės tarnautojo pareigos, o kai tokių nėra ir valstybės tarnautojas sutinka – ir žemesnės kategorijos pareigos. Teismas taip pažymėjo, kad atsakovas privalėjo svarstyti pareiškėjos galimybę užimti A lygio 15 kategorijos Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigas, nurodė, kad šiai pareigybei buvo nepagrįstai nustatyti specialieji reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities vadybos, verslo ir vadybos studijų krypties išsilavinimą bei mokėti užsienio kalbą B2 lygiu.

48Atsakovas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismų praktikoje valstybės tarnautojo atleidimas dėl pareigybės panaikinimo nepasibaigus įspėjimo terminui nukeliant atleidimo terminą laikytinas formalaus pobūdžio procedūros pažeidimu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012. Teigė, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl pareiškėjos informavimo apie vykstančius struktūrinius pertvarkymus, apie laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, kas buvo įrodyta liudytojos I. M. parodymais. Mano, kad teismas netinkamai vertino įrodinėtinas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos kvalifikaciją ir jos galimybes užimti A lygio 14 kategorijos pareigas, nemotyvavo savo išvadų; taip pat netinkamai vertino įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėja nesutiko užimti žemesnio lygio pareigų; teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos pareigoms numatytų specialiųjų reikalavimų anglų kalbos mokėjimui ir išsilavinimui, nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

49Dėl pranešimo apie pareigybės panaikinimą termino

50Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje (2002 m. balandžio 22 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Tais atvejais, kai atitinkamų tarnybos santykių Valstybės tarnybos įstatymas nereguliuoja, gali būti taikomos tik tokios kitų teisės aktų nuostatos ir tik tokia apimtimi, kad, be kita ko, nebūtų paneigta valstybės tarnautojo statuso (teisinės padėties) ir (ar) jo socialinių garantijų paskirtis bei esmė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012 ir kt.).

51Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija), kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija), karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

52Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje. Todėl tuo atveju, kai dėl tam tikrų priežasčių yra numatomas atitinkamos pareigybės panaikinimas ir su tuo sietinas karjeros valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnybos, šis valstybės tarnautojas turi teisę pretenduoti į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas bei (jo sutikimu) užimti žemesnės kategorijos pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3380/2011; kt.). Atsakovo Lietuvos darbo biržos 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. K-233, nepasibaigus įspėjimo apie pareigybės panaikinimą terminui, kuris nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, t. y. terminui, per kurį turi būti užtikrintos valstybės tarnautojo teisės, socialinės ir kitos garantijos bei teisėti interesai, tačiau pareiškėja buvo atleista iš tarnybos nepasibaigus šiam įspėjimo terminui, jos atleidimo iš tarnybos datą perkeliant iki nustatyto įspėjimo termino pasibaigimo.

53Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012 išaiškinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos nenumatė (ir nenumato) galimybės perkelti atleidimo datą, kai valstybės tarnautojas iš pareigų šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra atleidžiamas pažeidžiant prieš tai aptarto pranešimo apie naikinamą valstybės tarnautojo pareigybę įteikimo terminą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, neigdamas padarytą aptariamų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų pažeidimą, be kita ko, remiasi Darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalimi (2008 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. X‑1534 redakcija), įtvirtinančia, kad „<...> jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas“, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012 akcentuota tiek tai, kad nurodoma teisės norma nesuteikia darbdaviui teisės pažeisti darbo įstatymuose nustatyto įspėjimo apie atleidimą terminą, bet apibrėžia tokio pažeidimo teisines pasekmes, tiek tai, kad padaryto procedūros pažeidimo vertinimas atliekamas tik pareiškėjų su atleidimu iš valstybės tarnybos susijusių garantijų užtikrinimo kontekste.

54Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja darbdavį (valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį) karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti kitas (laisvas) pareigas, o šiam tarnautojui sutikus – paskirti į to paties lygio ir kategorijos, o jei tokių nėra – žemesnio lygio ir kategorijos, pareigas. Tačiau taip pat pastebėtina, kad, kaip matyti iš aptariamos įstatymo nuostatos turinio, jos (nuostatos) pagrindu karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas pareigas, kai jo užimama pareigybė yra „naikinama“, t. y., kai Valstybės tarnybos įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nustatyta tvarka yra išreikšta kompetentingo subjekto valia panaikinti atitinkamą pareigybę ir valstybės tarnautojui yra pranešta apie jo užimamos pareigybės panaikinimą. Kitaip tariant, aptariama karjeros valstybės tarnautojo garantija būti paskirtam į kitas pareigas gali būti įgyvendinama tik iki valstybės tarnautojo užimamos pareigybės panaikinamo, t. y. iki įsigalioja sprendimas panaikinti atitinkamą pareigybę. Aptariamos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžia laikotarpį, per kurį gali būti įgyvendinama minėta karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija būti paskirtam į kitas pareigas. Matyti, kad įstatymų leidėjas šio laikotarpio pradžią sieja su darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) išreikšta valia (sprendimu (plačiąja prasme) panaikinti atitinkamą pareigybę ateityje, kartu numatydamas pareigą pranešti apie naikinamą pareigybę, o pabaigą – su sprendimo dėl šios pareigybės panaikinimo įsiteisėjimo momentu. Pabrėžtina ir tai, kad įstatymas nenumato kitokio darbdavio (valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens) elgesio modelio po to, kai pareigybė panaikinama, kaip tik atleisti šios pareigybės panaikinimo momentu atitinkamas pareigas užėmusį valstybės tarnautoją.

55Valstybės tarnybos 43 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės tarnautojas į kitas pareigas gali būti paskirtas tik iki jo užimamos pareigybės panaikinimo. Kitaip tariant, būtent pareigybės panaikinimas, o ne atleidimas iš pareigų yra ta teisiškai reikšminga aplinkybė, iki kurios atsiradimo aptariama karjeros valstybės tarnautojo garantija būti paskirtam į kitas pareigas gali būti įgyvendinama. Todėl siūlymas užimti pareigas, kaip viena iš svarbiausių garantijų atleidžiamam valstybės tarnautojui, po to, kai buvo panaikinta karjeros valstybės tarnautojo pareigybė, nepriklausomai nuo to, kad atleidimo data buvo perkelta, realiai (siūlymas) negali būti įgyvendinamas minėtos įstatymo nuostatos nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas, vykdydamas aptariamą pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos procedūrą, iš esmės paneigė jai įstatymų garantuotą teisę būti paskirtai į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Toks atleidimo procedūros pažeidimas paneigė vieną iš pagrindinių Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atleidžiamų karjeros valstybės tarnautojų garantijų, todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamas pažeidimas leidžia pripažinti pareiškėjos atleidimą neteisėtu. Byloje nenustatyta jokių ypatingų (išskirtinių) aplinkybių, kurios, laikantis nurodytų atleidimo procedūros pažeidimo vertinimo taisyklių, leistų pripažinti, kad aptariamu atveju minėta pažaida gali būti vertinama, kaip atleidimo procedūros pažeidimas, savaime nesudarantis pagrindo pareiškėjos atleidimo pripažinti neteisėtu, o tokio pažeidimo pasekmes vertinti, pavyzdžiui, pagal minėtą Darbo kodekso 130 straipsnio 5 dalį, nes, kaip ir buvo pažymėta, padaryto procedūros pažeidimo vertinimas atliekamas tik pareiškėjos su atleidimu iš valstybės tarnybos susijusių garantijų užtikrinimo kontekste.

56Dėl siūlymo užimti kitas pareigas tinkamo įgyvendinimo

57Valstybės tarnautojo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, VTĮ normomis nėra reglamentuota, todėl taikytinas Darbo kodeksas. Darbo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymą valstybės tarnautojams nustato, minėta, VTĮ 5 straipsnis, pagal kurį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. DK 135 straipsnyje nurodytos garantijos yra siejamos su priežastimis, dėl kurių darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo. Kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, taikomos DK 135 straipsnio nuostatos.

58Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki prasidedant teisminiam procesui, pareiškėjai nebuvo siūlomos jokios kitos pareigos, nors Lietuvos darbo biržos 2016 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-574 buvo patvirtintos 42 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybės, daliai kurių užimti pareiškėja atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Teismas, įvertinęs pareiškėjos Vilniaus universitete įgytą ekonomisto kvalifikaciją, darbo patirtį pas atsakovą Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininko pareigose (1991–2009 metai), Užimtumo rėmimo skyriaus Europos Sąjungos paramos valdymo poskyrio vedėjos pareigose (2012–2016 metai), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje – Finansų ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojo padėjėjos pareigose (2010 metai), Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos – Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pareigose (2011–2012 metai), užsienio kalbos žinias (anglų kalba A.2.2. 2007 m., pagal Bendruosius Europos kalbos matmenis B1 nustatyta 2016 m. lapkričio 2 d.), padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja atitiko specialiuosius pareigybių aprašymuose nustatytus reikalavimus ir jai galėjo būti siūlomos Turto ir valdymo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė, Priemonių buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vedėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė.

59Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apibrėžė darbuotojo kvalifikaciją, reikšmingą Darbo kodekso 135 straipsnio 2 dalies taikymui, kuri suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą, rėmėsi nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-631/2005, Nr. 3K-3-156/2008.

60Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos ir asmenų, kuriems buvo pasiūlytos šios pareigos, kvalifikaciją, darbo patirtį ir Darbo kodekso 135 straipsnyje numatytus darbuotojų prioritetus pasilikti dirbti kai mažinamas darbuotojų skaičius, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos kvalifikacija išsilavinimo prasme buvo aukščiausia – ekonomikos magistro; atmetė atsakovo argumentus, kad pasilikusių dirbti asmenų anksčiau vykdytos funkcijos savaime pagrindžia aukštesnę jų kvalifikaciją, kuri suprantama kaip geresnės teorinės žinios, praktinių įgūdžių ir patirties pranašumas. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo sprendime atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms, apelianto nurodomų aplinkybių dėl pareiškėjos kvalifikacijos vertinimo plačiau neaptarinėja, nes papildomų duomenų apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta.

61Vertindamas pareiškėjos galimybę užimti žemesnio lygio pareigas, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal jos turimą išsilavinimą bei atitikimą pareigybės aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus, pareiškėjai galėjo būti siūlomos ir Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos, Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos ir A lygio 13 kategorijos pareigos, o taip pat Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-741 „Dėl naujų pareigybių steigimo“ nuo 2016 m. spalio 1 d. įsteigtos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, dirbančio pagal darbo sutartį, Veiklos buhalterinės apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 12 kategorijos, Veiklos ir priemonių planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigos. Teismas, įvertinęs Priemonių įgyvendinimo priežiūros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme numatyto specialiojo reikalavimo dėl anglų kalbos mokėjimo B2 reikalingumą įgyvendinant pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, pagrįstai konstatavo, kad toks reikalavimas anglų kalbos mokėjimui, taip pat reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities vadybos, verslo ir vadybos studijų krypties išsilavinimą, vertinant šį reikalavimą pareiškėjos turimo išsilavinimo ir įgytos patirties kontekste, perteklinis, nesusijęs su pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis, laikytinas formalia, dirbtinai į aprašą įtraukta ir neproporcinga sąlyga, todėl atsakovas privalėjo svarstyti dėl pareiškėjos galimybės užimti minėtą A lygio 15 kategorijos pareigas.

62Pažymėtina, kad specialieji reikalavimai – profesinės kompetencijos, patirties, kalbų mokėjimo ir specialiųjų žinių bei įgūdžių ir panašūs reikalavimai, taip pat reikalavimai, susiję su valstybės tarnautojo reputacija, asmeninėmis savybėmis, turi būti konstituciškai pateisinami, kaip pabrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime. Priešingu atveju, būtų pažeista piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis užimti pareigas valstybinėje tarnyboje. Sprendžiant dėl asmens galimybės užimti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikimo bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimas, reikia atsižvelgti į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti tarnyboje. Tik toks vertinimas gali užtikrinti veiksmingą, o ne formalų teisės aktuose valstybės tarnautojams numatytų garantijų įgyvendinimą, o nustačius, kad asmuo atleistas iš tarnybos pažeidžiant jo pirmumo teisę, jis gali būti grąžintas į pareigas nepaisant aplinkybės, kad jos yra užimtos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2495/2012).

63Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai apskritai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti jos atleidimo iš tarnybos procese. Pareiškėja iki teisminio proceso nebuvo informuota apie Lietuvos darbo biržoje esamas laisvas ir naujai steigiamas pareigybes, todėl neturėjo galimybės pretenduoti ar pateikti savo argumentus dėl tokio pretendavimo. Apelianto argumentai, kad pati pareiškėja turėjo būti aktyvi ir domėtis galimybėmis užimti laisvas pareigas nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti, nes, visų pirma, atsakovui tenkanti pareiga tinkamai pasiūlyti esančias laisvas pareigas kyla imperatyvių teisės normų pagrindu (VTĮ 43 str. 1 d.), todėl įrodyti tokias aplinkybes privalo atsakovas. Liudytojos parodymai nagrinėjamu atveju nėra pakankami nei siūlymui užimti konkrečias pareigas (aukščiau minėtas A lygio 14 kategorijos ar žemesnes) pagrįsti, nei pareiškėjos atsisakymui patvirtinti. Pareigybės siūlymas pareiškėjai bylos nagrinėjimo teisme metu laikytinas neturinčiu teisinės reikšmės vertinant atleidimo iš valstybės tarnybos neteisėtumą. Kita nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra tai, kad pareiškėja neturėjo realios galimybės įgyvendinti savo teisių dėl pranešimo apie pareigybės panaikinimą termino pažeidimo, nes 2016 m. liepos 25 d. buvo įspėta apie pareigybės panaikinimą, o 2016 m. liepos 29 d., t. y. po 4 dienų, atleista.

64Pirmosios instancijos teismo išvados tiek dėl pareiškėjos galimybės užimti to paties lygio ir tos pačios kategorijos konkrečias pareigas, tiek žemesnes, taip pat išvados apie pareigybėms keliamų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų atitikimą numatytoms vykdyti funkcijoms, yra pagrįstos detalia faktinių duomenų byloje analize, argumentuotos ir pakankamai išsamiai motyvuotos, yra aiškiai nurodyta, kokiais duomenimis jos grindžiamos, todėl apelianto argumentai dėl nepakankamo teismo sprendimo motyvavimo atmestini. Vien aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su teismo sprendime išdėstytais argumentais, negali būti pagrindas vertinti, kad teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas.

65Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimu, nepagrįstai teigia, kad teismas nenustatė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju neturtinės žalos, pasireiškusios pareiškėjos nurodomais nepatogumais, įtampa, neigiamais išgyvenimais ir kt., įrodinėjimui yra būdingi tam tikri ypatumai, nes dėl neturtinės žalos prigimties neturtinė žala ne visada gali būti pagrindžiama konkrečiais įrodymais (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-67/2012; 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1806/2012 ir kt.). Kita vertus asmeniui, turinčiam vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų, neteisėtas elgesys gali sveikatos būklę dar labiau pabloginti, tai patvirtina pareiškėjos po teismo sprendimo priėmimo pateikti duomenys, tačiau asmens sveikatos būklė savaime negali būti pagrindu atsisakyti vertinti neteisėtais veiksmais sukeltą neturtinę žalą, nes tai reikštų nepagrįstą asmens diskriminavimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjos nurodytus patirtus išgyvenimus dėl neteisėto atleidimo, pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindą, pareiškėjos tarnybos trukmę, ir padarė pagrįstą išvadą, kad neteisėtas atleidimas pareiškėjai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, dėl kurių pareiškėjai priteisė 100 eurų neturtinės žalos atlyginimas, kurio dydis laikytinas atitinkančiu po neteisėto atleidimo patirtų iki teismo sprendimo priėmimo trukusių neigiamų išgyvenimų mastą ir pasekmes.

66Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai, teisingai aiškino ir taikė ginčo valstybės tarnybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

67Pareiškėja apeliacinės instancijos teismą prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Jas sudaro 900 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Byloje pateikiama pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 25 d. su advokatu Justinu Borevičiumi sudaryta atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 16), advokato Tomo Lukoševičiaus 2016 m. gruodžio 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr.16-12-21-1, AB SEB banko mokėjimo nurodymas 2016 m. gruodžio 26 d. apmokėti minėtam advokatui (t. V, b. l. 112, 113). Nesant duomenų apie pareiškėjos pavedimą atstovauti apeliacinės instancijos teisme advokatui Tomui Lukoševičiui, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti nėra pagrindo.

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 143 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

69Atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

70Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

71Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėja G. S. (toliau ? ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama:... 6. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2012 metų dirbo Lietuvos darbo biržos... 7. Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos... 8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos atleidimą lėmė Lietuvos darbo biržoje... 9. Teisminio proceso metu atsakovas pasiūlė pareiškėjai užimti Kokybės... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėja... 13. Teismas nagrinėjo, ar atsakovas realiai atliko kompetentingo organo sprendimu... 14. Teismas reikšminga aplinkybe pripažino tai, kad Lietuvos darbo biržos 2016... 15. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad iki prasidedant teisminiam... 16. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktų duomenų apie to paties lygio... 17. Teismas taip pat pažymėjo, kad diskrecijos teisę rengiant pavaldžių... 18. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, atsižvelgiant į jos turimą... 19. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje teismas nustatė, jog pareiškėjai... 20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos prašoma 5 000 Eur neturtinės žalos... 21. III.... 22. Atsakovas Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos... 23. Atsakovo teigimu, teismo sprendime nurodytas argumentas, kad Lietuvos darbo... 24. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėja iki teisminio proceso... 25. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pareiškėjos formalus... 26. Atsakovo teigimu, ne tik Lietuvos darbo birža privalėjo pareiškėją... 27. Pasak atsakovo, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Priemonių... 28. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad įvertinus pareiškėjos patirtus... 29. Sprendime teismas nemotyvuodamas atmetė atsakovo argumentus dėl pareigų... 30. Pareiškėja G. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 31. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad kalbant apie valstybės tarnybos santykius... 32. Pareiškėja nesutinka su atsakovo argumentais, jog perkėlus pareiškėjos... 33. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjai buvo paaiškinta apie... 34. Pareiškėja akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo metu, ji iš Valstybės... 35. Pareiškėja nesupranta, kuo remiantis atsakovas pareiškėjos išsilavinimą... 36. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po pirmosios instancijos teismo sprendimo,... 37. Po įspėjimo apie pareiškėjos užimamos pareigybės naikinimą iki pat... 38. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas neįrodė, kad Priemonių įgyvendinimo... 39. Pareiškėjos teigimu, būtent dėl atleidimo jai pablogėjo sveikata.... 40. Teisėjų kolegija... 41. IV.... 42. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 43. Ginčo aplinkybės... 44. Pareiškėja ginčijo jos atleidimo iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos... 45. Atsakovas Lietuvos darbo birža 2016 m. liepos 22 d. įspėjimu Nr. Sd-2424... 46. Atsakovo Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2016 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.... 47. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos atleidimą iš tarnybos pripažino... 48. Atsakovas, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 49. Dėl pranešimo apie pareigybės panaikinimą termino ... 50. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje (2002 m. balandžio 22 d. įstatymo... 51. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (2005 m.... 52. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies norma yra skirta karjeros... 53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos... 54. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja... 55. Valstybės tarnybos 43 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu valstybės... 56. Dėl siūlymo užimti kitas pareigas tinkamo įgyvendinimo... 57. Valstybės tarnautojo pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas... 58. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki prasidedant teisminiam... 59. Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas... 60. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos ir asmenų, kuriems... 61. Vertindamas pareiškėjos galimybę užimti žemesnio lygio pareigas, pirmosios... 62. Pažymėtina, kad specialieji reikalavimai – profesinės kompetencijos,... 63. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjai apskritai nebuvo... 64. Pirmosios instancijos teismo išvados tiek dėl pareiškėjos galimybės... 65. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės... 66. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė... 67. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismą prašė iš atsakovo priteisti... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 69. Atsakovo Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos... 70. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą... 71. Nutartis neskundžiama....