Byla 3K-3-156/2008
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės F. V. prašymą ištaisyti technines klaidas ir išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje pagal ieškovės F. V. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Anykščių vynas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovė F. V. prašyme nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 sprendime padaryta klaida paskaičiuojant jos (ieškovės) įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą, analogiška klaida padaryta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartyje. Prašyme teigiama, kad ieškovės įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas baigėsi 2006 m. spalio 2 d., tuo tarpu teismai, skaičiuodami įspėjimo terminą, padarė elementarias technines klaidas. Ieškovė prašo ištaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartyje padarytą techninę klaidą, išaiškinti minėtą nutartį ir ją pakeisti.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

5Ieškovės F. V. prašymas atmestinas, nes nepagrįstas argumentais, kurie patvirtintų pagal įstatymus esant galimybei jį tenkinti.

6CPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva, ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime (nutartyje) rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, tačiau tik tokius, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

7Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs sprendimą (nutartį), dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę išaiškinti sprendimą (nutartį) tais atvejais, kai sprendimas (nutartis) yra neaiškus; išaiškinimas negali pakeisti sprendimo (nutarties) turinio. Vadovaujantis nurodyta nuostata, darytina išvada, kad teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti. Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą). Tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų. Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

8Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties rezoliucinė dalis yra visiškai aiški. Ieškovės F. V. prašyme išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad yra įstatyme nurodytos sąlygos teismo nutarčiai išaiškinti.

9Ieškovės F. V. prašyme nėra nurodyti teisiniai argumentai, kurie patvirtintų jos teiginį dėl skaičiuojant įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą padarytos klaidos. DK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad metais, mėnesiais ar savaitėmis skaičiuojami terminai baigiasi atitinkamą metų, mėnesio ar savaitės dieną. Tai reiškia, kad ieškovei 2006 m. balandžio 14 d. įteikto įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas prasidėjo 2006 m. balandžio 15 d. ir turėjo baigtis 2006 m. birželio 14 d. Dėl ieškovei 2006 m. gegužės 22-29 dienomis suteiktų kasmetinių atostogų ir 2006 m. gegužės 30-31 dienomis suteiktų kasmetinių papildomų atostogų, įspėjimo terminas, vadovaujantis DK 131 straipsnio 7 dalimi, buvo pratęstas dešimčia dienų ir turėjo baigtis 2006 m. birželio 24 d. 2006 m. birželio 20 d., t. y. likus penkioms dienoms iki įspėjimo termino pabaigos, prasidėjo ieškovės ligos (laikinojo nedarbingumo) laikotarpis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šis laikotarpis, kuriam, vadovaujantis DK 131 straipsnio 7 dalimi, buvo pratęstas įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas, baigėsi 2006 m. rugsėjo 28 d. Dėl to likusios penkios įspėjimo termino dienos tenka 2006 m. rugsėjo 29, 30 dienoms ir spalio 1, 2, 3 dienoms. Taigi, paskutinė įspėjimo apie atleidimą iš darbo termino diena tenka 2006 m. spalio 3 dienai (DK 26 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 130 straipsnio 7 dalis).

10Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės F. V. prašymo.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 276 straipsnio 1, 2 dalimis, 278 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi,

Nutarė

12Atmesti ieškovės F. V. prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartyje padarytų techninių klaidų ištaisymo ir nutarties išaiškinimo.

13Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.