Byla e2A-521-430/2019
Dėl skolos priteisimo atsakovei UAB „AVG group“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AVG group“ (toliau – UAB „AVG group“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AINEX“ (toliau – UAB „AINEX“) ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei UAB „AVG group“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė UAB „AINEX“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „AVG group“ 4 134,57 Eur skolos, 470,47 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. 2.

7Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartis, įforminta 2015 m. spalio 22 d. PVM sąskaita faktūra AAA Nr. 0001468, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei medienos granulių už 4 134,57 Eur sumą. Ieškovė pristatė užsakytas medienos granules atsakovės nurodytam medienos granulių gavėjui Italijoje ir pateikė atsakovei apmokėjimui 2015 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 0001468. Atsakovė priėmė sąskaitą, įtraukė ją į savo buhalterinę apskaitą, tačiau nupirktų granulių kainos nesumokėjo. 3.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 134,57 Eur skolos, 470,47 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 4 605,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 262 Eur bylinėjimosi išlaidas. 4.

9Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, prašydama panaikinti preliminarų sprendimą. Nurodė, jog rašytinė medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo pasirašyta, atsakovė granulių neužsakė, jų nepirko ir neatsiėmė. Apie ieškovės išrašytą 2015 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą AAN Nr. 0001468 atsakovei nebuvo žinoma. Pažymėjo, kad šalių atstovai tarpusavyje bendravo, kai ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama surasti jai medienos granulių pirkėjų. Tuomet atsakovė užsiminė žodžiu, kad bandys surasti ieškovei galimų pirkėjų, tačiau dėl medienos granulių pirkimo–pardavimo nesitarė ir jokios sutarties su ieškove nepasirašė. Atsakovei nežinoma, dėl kokių priežasčių ieškovė vienašališkai išrašė jai šią sąskaitą, tačiau galimai ieškovė perėmė pati atsakovės surasto galimo pirkėjo kontaktus ir pardavė jam savo produkciją, tačiau negavusi apmokėjimo, bando padengti nuostolius atsakovės sąskaita. 5.

10Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad šalis siejo medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įvykdė savo įsipareigojimus tinkamai, tačiau atsakovė neapmokėjo jai išrašytos sąskaitos. Akcentavo, kad atsakovė priėmė ginčo PVM sąskaitą faktūrą, įtraukė ją į bendrovės buhalterinę apskaitą, o pirkėjo parašas PVM sąskaitoje faktūroje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, nėra privalomas tokios sąskaitos rekvizitas, dėl to šių aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp šalių ginčo pirkimo–pardavimo sutartis buvo realiai sudaryta. Ieškovės manymu, atsakovė pardavė medienos granules Italijoje vienai iš šių Italijos bendrovių – Duemme SRL arba Final Games S.R.L.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

126.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. galutiniu sprendimu paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. preliminarų sprendimą nepakeistą. 7.

14Teismas nustatė, kad nors atsakovė neigė aplinkybes, jog nieko nežino apie ginčo 2015 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą AAN Nr. 0001468, tačiau atsakovės atstovas advokatas Justas Vilys kitoje civilinėje byloje Nr. e2-517-808/2016 buvo pateikęs teismui atsakovės didžiąją knygą nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d., iš kurios matyti, jog ši sąskaita buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą. Be to, ieškovė siuntė atsakovei du kartus, t. y. 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2017 m. balandžio 7 d., pretenzijas dėl prievolės įvykdymo, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijas, dėl, jos manymu, neteisėtai (be pagrindo) išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šie įrodymai paneigia atsakovės nurodytą aplinkybę, jog jai nebuvo žinoma apie šią, jos buhalterinėje apskaitoje esančią, sąskaitą. 8.

15Teismas nesutiko su atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentais, kad verslo praktikoje nėra paplitusi praktika sudaryti žodines pirkimo–pardavimo sutartis, nes Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės UAB „AVG group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5517-808/2016 teisėtumo, konstatavo, kad šioje verslo srityje yra įprasta praktika sudarinėti medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartis žodžiu, nesudarant atskirų rašytinių pirkimo–pardavimo sutarčių, o pirkimo–pardavimo sandorį įforminant PVM sąskaita faktūra, tokia praktika naudojosi ir atsakovė UAB „AVG group“. 9.

16Teismas akcentavo, kad nors PVM sąskaita faktūra nėra laikoma sutartimi, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad PVM sąskaita faktūra yra sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Ginčo PVM sąskaita faktūra buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą, jokių prieštaravimų atsakovė dėl jos nereiškė, dėl to toks atsakovės elgesys vertinamas kaip šios sąskaitos pripažinimas. Kita atsakovės UAB „AVG group“ atžvilgiu nagrinėta civilinė byla Nr. e2-5517-808/2016 su kitais juridiniais asmenimis taip pat patvirtina, kad tokia praktika atsakovei buvo įprasta, dėl to teismas padarė tikėtiną išvadą, jog ginčo šalys buvo sudariusios žodinę medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė išrašė atsakovei ginčo PVM sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė priėmė, įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, dėl jos prieštaravimų neteikė, tačiau jos nepagrįstai neapmokėjo.

17III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai

1810.

19Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą, t. y. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. preliminarųjį sprendimą. 11.

20Atsakovė prašo išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovės UAB „AINEX“ 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesių prekių teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitų nuorašus (forma FR0564). Apeliantės manymu, šie įrodymai bus svarbus ir turės didelę reikšmę teisingam bylos išsprendimui. 12.

21Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu, kad šalis siejo medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartis. Teigia, kad apeliantė apie ginčo sąskaitą nieko nežino ir jokių prekių neužsakinėjo, o ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie galėtų tokias aplinkybes patvirtinti. 13.

22Teigia, kad nors atsakovės buhalterija buvo gavusi šią sąskaitą, bet buhalterija nesprendžia, ar reikia apmokėti šią pateiktą sąskaitą faktūrą, ar ne, o apeliantės vadovui apie tokią gautą sąskaitą nebuvo pranešta. Atsakovės vadovas buvo gavęs iš ieškovės pretenzijas, tačiau manė, kad buvo įsivėlusi klaida, dėl to niekaip nereagavo į šias ieškovės reikštas pretenzijas. Atsakovės manymu, šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog šalis siejo pirkimo–pardavimo sutartis, nes realiai šalių nesiejo jokie sutartiniai santykiai. 14.

23Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo prekės buvo realiai pristatytos į Italiją, nes CMR važtaraštyje nebuvo gavimo žymos, o bylos nagrinėjimo metu išreikalavus dokumentą iš vežėjo, važtaraštyje atsirado tiesiog neidentifikuotinas parašas, nenurodant nei kas priėmė krovinį, nei kada, nei kokia pasirašiusio asmens tapatybė. Pažymi, kad ieškovės nurodytas adresas Italijoje, atsakovei nėra žinomas. Taip pat apeliantei kelia abejonių, kad sąskaita išrašyta (2015 m. spalio 22 d.), t. y. vėliau nei surašytas CMR važtaraštis (2015 m. rugsėjo 28 d.), nes, atsakovės nuomone, tai prieštarauja elementariai logikai ir verslo praktikai. 15.

24Apeliante taip pat mano, kad ieškovė galėjo ne vieną kartą vežti krovinius į Italiją 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais, dėl to, išreikalavus naujai prašomus dokumentus, šios aplinkybės galėtų patvirtinti faktą, jog ne atsakovė davė nurodymus vežti krovinį į Italiją ar Vokietiją, o pati ieškovė vykdė nuolatinę prekybos veiklą minėtose šalyse. 16.

25Apeliantė nesutinka, kad PVM sąskaita faktūra gali būti laikoma sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, nes kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005) yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią vien tik sąskaitų faktūrų pirkimo–pardavimo santykiams pagrįsti nepakanka. Nagrinėjamu atveju ginčo PVM sąskaita faktūra nebuvo atsakovės priimta ir pasirašyta, o tai reiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai ir ginčo sąskaita negali atstoti pirkimo–pardavimo sutarties ar jos pakeisti. 17.

26Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. 18.

27Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šalių nesiejo medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartis, nes atsakovės konkliudentiniai veiksmai patvirtino, kad šalys buvo sudarę medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymi, kad nors ginčo PVM sąskaita faktūra nepasirašyta, tačiau įstatymas nenumato, kad pirkėjo parašas yra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas ir jo nebuvimas galėtų reikštų, kad šalių nesieja sutartiniai santykiai. 19.

28Nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar šalis siejo sutartiniai santykiai pagal PVM sąskaitą faktūrą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ginčo sąskaitą išsamiai vertino su kitomis aplinkybėmis ir įrodymais. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo apeliantės nurodomos kasacinio teismo praktikos dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės. 20.

29Nesutinka su apeliantės argumentais, kad CMR važtaraštis ir kiti įrodymai nepatvirtina, jog medienos granulės buvo pristatytos nurodytu adresu, nes ieškovė medienos granules perdavė vežėjui 2015 m. rugsėjo 28 d., jos į paskirties vietą buvo pristatytos po 4–5 dienų. Tik perdavus medienos granules atsakovei (pristačius jas į atsakovės nurodytą paskirties vietą) ir gavus iš vežėjo tai patvirtinantį CMR važtaraščio originalą, ieškovė įgijo teisę ir pareigą išrašyti atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už parduotas granules. Žodinės granulių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momentu ieškovė tikėjosi ne vienkartinės medienos granulių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o ilgalaikių verslo santykių su atsakove, dėl to PVM sąskaita faktūra buvo pateikta atsakovei ne nedelsiant, o vėliau, tačiau laikantis įstatyme nurodytų jos išrašymų terminų. 21.

30Ieškovės manymu, šiuo atveju apeliantė, siekdama išvengti skolos sumokėjimo, pateikė rašytinius įrodymus, kurie prieštarauja kitiems pirmosios instancijos teismo iš Vokietijos teismo išreikalautiems rašytiniams įrodymams. Atsakovė 2017 m. spalio 18 d. pateikė 2015 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0830, kurioje nurodyta, kad atsakovė pardavė įmonei Final Games SRL medienos granules, pirkėjui nugabentas jūriniais konteineriais Nr. GESU4985698, GESU5258590 ir GESU4886150. Teismui išsireikalavus rašytinius įrodymus iš Vokietijos teismo, šio dokumento 15 ir 16 lapuose yra atsakovės Vokietijos teismui pateikta 2015 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0782, kurioje nurodyta, kad atsakovė jau kitam pirkėjui – B. B. – pardavė tas pačias medienos granules atgabentas tais pačiais jūriniais konteineriais (Nr. GESU4985698, GESU5258590 ir GESU4886150). Ieškovės teigimu, šie vienas kitam prieštaraujantys įrodymai rodo, kad atsakovės bei jos naudai ir interesais veikusių fizinių asmenų veikose yra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182, 300 straipsnių požymių, kadangi atsakovė negali tą pačią produkciją parduoti dviem skirtingiems asmenims, tačiau, klastojant rašytinius įrodymus, apgaule siekia turtinės naudos. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 184 straipsnio 2 dalimi, apie rašytinių įrodymų suklastojimo faktą turėtų būti pranešta prokurorui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 22.

31Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų. 23.

32CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. 24.

33Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos galutinio teismo sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. preliminarus sprendimas dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 25.

34Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. spalio 22 d. ieškovė UAB „AINEX“ (kaip pardavėjas) išrašė atsakovei UAB „AVG group“ (kaip pirkėjui) 4 134,57 Eur sumai PVM sąskaitą faktūrą AAN Nr. 0001468 už 1 340 vnt. medienos granulių pirkimą, kuri turėjo būti apmokėta per 5 dienas pavedimu. Šią sąskaitą pasirašė tik ieškovės buhalterė, atsakovės atstovo parašo sąskaitoje nėra, tačiau ši sąskaita buvo įtraukta į atsakovės buhalterinę apskaitą didžiojoje knygoje (e. t. 1, b. l. 5, 7–35). 2015 m. rugsėjo 28 d. tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis patvirtina, kad vežėjas uždaroji akcinė bendrovė „SV Transport“ (toliau – UAB „SV Transport“) gabeno siuntėjo (ieškovės) UAB „AINEX“ krovinį (granules) į Italiją krovinio gavėjui „B. B.“ (e. t. 1, b. l. 6, 123). 2017 m. spalio 13 d. UAB „SV Transport“ pateikė patvirtinimą, kad pagal ieškovės užsakymą, krovinys buvo pristatytas į Italiją (e. t. 1, b. l. 127). 2015 m. gruodžio 2 d., 2017 m. balandžio 7 d. ieškovė teikė atsakovei pretenzijas dėl prievolės įvykdymo, nurodydama, kad atsakovė neapmokėjo skolos 4 134,57 Eur sumai pagal 2015 m. spalio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą AAN Nr. 0001468. Atsakovė patvirtino, kad šias pretenzijas buvo gavusi (e. t. 1, b. l. 36, 37). 2017 m. balandžio 10 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą į 2017 m. balandžio 7 d. pretenziją, kuriame neigė šalių sutartinius santykius ir atsisakė apmokėti išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (e. t. 1, b. l. 77). Vokietijos Žemutinės Saksonijos teisingumo ministerija 2018 m. vasario 12 d. pateikė pranešimą (atsakymą į Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą dėl teisinės pagalbos), kad Vokietijos Oldenburgo žemės teisme nagrinėjama byla Nr. 3 0 17/06/16, kurioje bylos šalimis yra UAB „AVG group“ ir „B. B.“ (e. t. 2, b. l. 20). Minėtoje byloje UAB „AVG group“ reikalauja iš „B. B.“ skolos už tiektas medienos granules pagal šalių 2015 m. rugpjūčio 31 d. tiekimo sutartį–užsakymą ir sąskaitą Nr. 0782 (e. t. 2, b. l. 27–44). Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo sprendžiant, ar tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. 26.

35Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo, siekiant nustatyti, ar tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę medienos granulių pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, ar, kaip teigia apeliantė, šalių nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Apeliantės teigimu, tarp šalių vyko bendravimas dėl galimos tarpusavio pagalbos teikimo ieškant klientų, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovės vadovui nebuvo pranešta apie bendrovėje gautą PVM sąskaitą faktūrą, atsakovė nereagavo į pirminę ieškovės pretenziją, manydama, kad tai klaidinga atsiųsta pretenzija, o PVM sąskaita faktūra nėra tinkamas įrodymas, kuris galėtų patvirtinti sutartinius santykius. Be to, apeliantės manymu, ieškovė pati vykdo nuolatinę prekybos veiklą Italijoje, ir atsakovė nedavė jokių sutartinių nurodymų vežti krovinį į Italiją ar Vokietiją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad šalis siejo medienos granulių pirkimo–pardavimo santykiai ir atsakovei už faktiškai pateiktas nurodytu adresu medienos granules 2015 m. spalio 22 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios atsakovė nepagrįstai neapmokėjo. 27.

36Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; ir kt.). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). 28.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įformintos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, o asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes. Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika suformuota ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, o PVM sąskaita faktūra nors pati savaime nėra sutartis, tačiau ji gali būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012, 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018). 29.

38Apeliantės teigimu, nors 2015 m. spalio 22 d. PVM sąskaita faktūra AAN Nr. 0001468 sąskaita buvo atsakovės buhalterinėje apskaitoje (didžiojoje knygoje), tačiau su ja nebuvo supažindintas bendrovės vadovas, atsakovės buhalterija šios sąskaitos jam neperdavė, dėl to tokia sąskaita negali būti tinkama. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, vertina juos kritiškai ir pažymi, kad nors pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (redakcija nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) vadovas nėra buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektas, tačiau pagal šio įstatymo 21 straipsnį atsakomybė už apskaitos bendrovėje organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą tenka būtent bendrovės vadovui. Tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (redakcija nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 78 straipsnis nustatė, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamas ir išrašomas PVM sąskaitas faktūras apskaitoje taip, kad į jas turi būti įtraukiamos visos išrašytos, taip pat gautos PVM sąskaitos faktūros, šios sąskaitos privalo būti saugomos. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo. Taigi, bendrovės vadovas turėjo užtikrinti tokį buhalterinės apskaitos organizavimą, kad kiekviena gauta PVM sąskaita būtų bendrovės apskaitoje su jo žinia ir apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų pateikiami tik teisingi apskaitos dokumentai. Byloje nėra įrodymų, kad dėl kokių nors objektyvių priežasčių, atsakovės vadovas galėjo nežinoti apie šią sąskaitą, esančią bendrovės apskaitoje (didžiojoje knygoje). Svarbu ir tai, kad 2015 m. gruodžio 2 d. bendrovei buvo pareikšta rašytinė pretenzija dėl šios sąskaitos apmokėjimo. 30.

39Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės skundo argumentus, kad į ieškovės 2015 m. gruodžio 2 d. pretenziją atsakovė nereagavo, nes manė, kad tai buvo klaidingai atsiųsta pretenzija. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas rūpestingu, sąžiningu ir apdairiu verslininku, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, privalėjo domėtis gauta rašytine pretenzija ir joje nurodytomis aplinkybėmis, bendradarbiauti ir išspręsti šią situaciją, ir, jeigu, atsakovo manymu, buvo įsivėlusi klaida, šias aplinkybes patikrinti ir ginčyti. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl gautos pretenzijos, nors ieškovės pateikta sąskaita buvo apskaityta atsakovės buhalterinėje apskaitoje, kas tikėtinai patvirtina, jog atsakovė žinojo apie šią sąskaitą, tačiau neatsakė į pretenziją dėl kitų priežasčių, o ne dėl klaidingo situacijos suvokimo, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde. 31.

40Apeliantė teigia, kad nepripažįsta ginčo PVM sąskaitos faktūros ir dėl to, kad ant šios sąskaitos nėra atsakovės atstovo parašo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, kad pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (redakcija nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 80 straipsnio 1 dalį, pirkėjo parašas nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (galiojusi redakcija nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) 13 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad parašas nėra privalomas PVM sąskaitos faktūros rekvizitas. Nagrinėjamu atveju atsakovė sąskaitą priėmė, ją įtraukė į buhalterinę apskaitą, šiais buhalterinės apskaitos duomenimis rėmėsi kitoje civilinėje byloje (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2A-495-656/2017), kas leidžia spręsti, jog atsakovė sąskaitą pripažino. 32.

41CK 6.311 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. CK 1.71–1.74 straipsniai reglamentuoja sandorių sudarymo formą. CK 1.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad visumos įrodymų pakanka konstatuoti, jog šalis siejo medienos granulių pirkimo pardavimo santykiai. Tai patvirtina jau minėtos aplinkybės dėl 2015 m. spalio 22 d. PVM sąskaitos faktūros įtraukimo į apskaitą ir informacija, gauta iš Vokietijos institucijų pagal teisinės pagalbos prašymą, iš kurios matyti, kad tarp UAB „AVG group“ ir „B. B.“ vyksta teisminis ginčas dėl skolos už tiektas medienos granules pagal 2015 m. rugpjūčio 31 d. tiekimo sutartį–užsakymą ir sąskaitą Nr. 0782. Taigi, šios aplinkybės tikėtinai patvirtina, kad atsakovė galėjo užsakinėti iš ieškovės medienos granules, tam kad galėtų įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus dėl granulių tiekimo kitai įmonei. 33.

42Pažymėtinos ir aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas apie kitą nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-5517-808/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Repetas“ ieškinį atsakovei UAB „AVG group“ dėl skolos priteisimo. Nors ši byla neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, tačiau minėtos bylos įsiteisėjusio teismo sprendimo duomenys rodo, kad atsakovė UAB „AVG group“ yra linkusi nevykdyti sutartinių prievolių (neapmokėti išrašomų PVM sąskaitų faktūrų) ir neigti aplinkybes dėl žodinių sutarčių sudarymo, nors savo verslo praktikoje sudarinėja žodines medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. analogiškas kaip ir šioje byloje. 34.

43Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškovės UAB „AINEX“ 2015 m. rugsėjo ir spalio mėnesių prekių teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaitų nuorašus (forma FR0564), kuriais siektų įrodyti aplinkybes, kad būtent ieškovė vykdo nuolatinę prekybos veiklą Italijoje, o atsakovei nebuvo pagrindo duoti ieškovei nurodymą vežti krovinį į Italiją ar Vokietiją. 35.

44Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku ir turi reikšmės bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2005). Šiuo atveju, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio pagrindą, darytina išvadą, kad minėti įrodymai nepatvirtintų jokių šiai bylai reikšmingų aplinkybių, kurie galėtų paneigti kitoje byloje esančius įrodymus, kad ginčo šalis tikėtinai siejo sutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai ir, kad atsakovė galėjo duoti nurodymą (pagal šalių susitarimą) ieškovei vežti granules atsakovės klientei „B. B.“. Be to, visus turimus įrodymus šalys turi pateikti arba nurodyti įrodymus, kurių pačios negali pateikti, bei prašyti juos išreikalauti pasirengimo bylą nagrinėti metu (CPK 199, 226 straipsniai). Esant poreikiui, jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Taigi, procesinės normos reglamentuoja, jog įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikiamas ir išreikalavimas, nors ir nedraudžiamas, tačiau ribojamas ir galimas tik išimtiniais atvejais. Nauji įrodymai turi atskleisti bylai reikšmingus duomenis ir ginčo šalis (reikalaujanti išreikalauti įrodymus) turi įrodyti, jog nepiktnaudžiauja teise teikti ir rinkti įrodymus. Tokiu būdu yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Taigi, byloje dalyvaujantys asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Būtent todėl CPK 314 straipsnyje nustatytas riboto apeliacijos modelis, draudžiantis remtis naujais įrodymais, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, prašomi išreikalauti įrodymai ne tik neįrodytų reikšmingų byloje aplinkybių, bet šiuos įrodymus apeliantė galėjo savalaikiai prašyti išreikalauti bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantės prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo atmetamas. 36.

45Apibendrinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymų visumą ir nustatė, kad ginčo šalis siejo žodinė medienos granulių pirkimo–pardavimo sutartis. Dėl aplinkybių, ar prekės (medienos granulės) faktiškai buvo pristatytos pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą 37.

46Apeliantė skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog medienos granules buvo pristatytos krovinio gavėjui. 38.

47Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka, nes medienos granulių krovinio važtaraštyje yra atžymos (parašai) apie krovinio gavimą. Be to, byloje yra pateiktas krovinio vežėjo UAB „SV Transport“ rašytinis patvirtinimas, kad pagal ieškovės užsakymą, krovinys buvo pristatytas į Italiją. Taigi, byloje nustatytas krovinio vežėjas, krovinio gavėjas, o vežėjas patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas. Byloje nepateikta dokumentų, galinčių patvirtinti apeliantės kvestionuojamas aplinkybes, kad ginčo krovinys nepasiekė krovinio gavėjo. Dėl bylos procesinės baigties 39.

48Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). 40.

49Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 41.

50Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į prokurorą su pranešimu dėl galimų atsakovės nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182, 300 straipsniuose, padarymo, t. y. dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo (CPK 184, 299 straipsniai). 42.

51Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nors tam tikri atsakovės pateikti įrodymai kelia abejonių, tačiau vien iš šių aplinkybių teismas neturi pagrindo spręsti apie tikėtinai padarytą nusikalstamą veiką, dėl to atsisakytina kreiptis į prokuratūrą su atskirąja nutartimi ar pranešimu. Pažymėtina, kad teismo atsisakymas priimti byloje atskirąją nutartį arba kreiptis į prokuratūrą CPK 184, 299, 300 straipsniuose numatyta tvarka nekliudo pačiai ieškovei kreiptis į prokuratūrą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą tiesiogiai. 43.

52CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 44.

53Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti 315 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, suteikiant konsultacijas ir surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos (315 Eur) apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 315 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 98 straipsnis).

54Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

55Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

56Priteisti iš atsakovės UAB „AVG group“, juridinio asmens kodas 302868703, ieškovei UAB „AINEX“, juridinio asmens kodas 301531708, 315 EUR (trys šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė UAB „AINEX“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 7. Ieškinyje nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta medienos granulių... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 11 d. preliminariu... 9. Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo... 10. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus nurodė, kad šalis siejo medienos... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 6.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 27 d. galutiniu sprendimu... 14. Teismas nustatė, kad nors atsakovė neigė aplinkybes, jog nieko nežino apie... 15. Teismas nesutiko su atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentais, kad verslo... 16. Teismas akcentavo, kad nors PVM sąskaita faktūra nėra laikoma sutartimi,... 17. III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai... 18. 10.... 19. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto... 20. Atsakovė prašo išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu, kad... 22. Teigia, kad nors atsakovės buhalterija buvo gavusi šią sąskaitą, bet... 23. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo... 24. Apeliante taip pat mano, kad ieškovė galėjo ne vieną kartą vežti... 25. Apeliantė nesutinka, kad PVM sąskaita faktūra gali būti laikoma sutartinius... 26. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko su skundu, prašė... 27. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šalių nesiejo medienos... 28. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas,... 29. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad CMR važtaraštis ir kiti įrodymai... 30. Ieškovės manymu, šiuo atveju apeliantė, siekdama išvengti skolos... 31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 32. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 33. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos galutinio... 34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015 m. spalio 22 d. ieškovė UAB... 35. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įrodymų vertinimo,... 36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad PVM... 38. Apeliantės teigimu, nors 2015 m. spalio 22 d. PVM sąskaita faktūra AAN Nr.... 39. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės skundo argumentus, kad į... 40. Apeliantė teigia, kad nepripažįsta ginčo PVM sąskaitos faktūros ir dėl... 41. CK 6.311 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pirkimo-pardavimo sutarties formą... 42. Pažymėtinos ir aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas... 43. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš... 44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kai dalyvaujantis byloje asmuo... 45. Apibendrinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 46. Apeliantė skunde teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog medienos granules... 47. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka, nes medienos... 48. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 49. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 50. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinės instancijos... 51. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio... 52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 53. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti 315... 54. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 27 d. galutinį sprendimą... 56. Priteisti iš atsakovės UAB „AVG group“, juridinio asmens kodas 302868703,...