Byla e2-23101-1080/2018
Dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl žalos atlyginimo, priimdama sprendimą už akių.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. K. 483,85 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2016 m. kovo 12 d. iš buto, esančio Daugėliškio g. 11-66, Vilniuje, vandeniu buvo aplietas butas, esantis Daugėliškio g. 11-56, Vilniuje, kuris buvo apdraustas ieškovo. Kompensuodamas dėl užpylimo padarytus nuostolius, ieškovas išmokėjo nukentėjusiam asmeniui G. J. 483,85 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovė yra buto, esančio Daugėliškio g. 11-66, Vilniuje, savininkė, kuri, ieškovo manymu, yra atsakinga už padarytą žalą, nes vanduo liejosi iš atsakovės valdomo buto. Ieškovo teigimu, atsakovei buvo siųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau žala atlyginta nebuvo.

4Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. asmeniškai. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

5Ieškinys tenkintinas.

6Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2015 m. rugsėjo 17 d. su draudėju G. J. sudarė draudimo sutartį Nr. 304146982, kuria buvo apdraustas butas, esantis Daugėliškio g. 11-56, Vilniuje (e. b. l. 13-15). Draudimo sutarties pagrindu ieškovas kompensavo draudėjui nuostolius – 483,85 Eur, kuriuos jis patyrė dėl 2016 m. kovo 12 d. įvykusio vandens užliejimo iš buto, esančio Daugėliškio g. 11-66, Vilniuje, kuomet vanduo prasiskverbė į draudėjui priklausančias patalpas ir sugadino apdraustą turtą (e. b. l. 16-21, 24-26). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis Daugėliškio g. 11-66, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei (e. b. l. 9-10). Byloje taip pat pateiktas ieškovo atsakovei adresuotas 2016 m. gegužės 26 d. pranešimas dėl išmokos išieškojimo, kuriuo ieškovas informavo atsakovę apie G. J. dėl atsakovės bute įvykusio įvykio patirtus nuostolius, kuriuos kompensavo ieškovas, ir paprašė atsakovės pervesti į ieškovo sąskaitą 483,85 Eur sumą (e. b. l. 8). Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovo patirtus nuostolius, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

8Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas), t. y. atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

10Šiuo atveju ginčas spręstinas taikant bendruosius deliktinės civilinės atsakomybės pagrindus. Teismo vertinimu, atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, byloje įrodytos visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos buto savininkės (atsakovės) deliktinei atsakomybei taikyti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys. Remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, taip pat byloje esančiu Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (e. b. l. 1, 16-19), nustatyta, kad nukentėjusio asmens butas buvo užlietas iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei įteiktas asmeniškai, tačiau atsakovė atsiliepimo teismui nepateikė, ieškinyje nurodomų aplinkybių neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

11Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamu atveju už apdrausto turto sugadinimą atsakinga pripažinta atsakovė. Taigi konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės, kad ji grąžintų ieškovui jo išmokėtą draudimo išmokos sumą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ginčytų padarytą žalą ar jos dydį. Byloje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui žalą (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju ieškinys laikytinas pagrįstu, ieškovui iš atsakovės priteistina 483,85 Eur žalos atlyginimo.

12Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 483,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

13Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

14Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

Nutarė

16Patenkinti ieškinį visiškai.

17Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iš atsakovės J. K., a. k. ( - ) 483,85 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 85 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 483,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

18Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

19Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

20Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai