Byla 2A-2705-553/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1664-726/2015 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turto padalijimo, išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, prievolės pobūdžio nustatymo, trečiasis asmuo L. M., institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti dėl atsakovo kaltės šalių santuoką, įregistruotą 2002 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.1309, priteisti iš atsakovo 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į ¾ dalis turto, o atsakovui į ¼ dalį, priteisiant ieškovei natūra transporto priemonę FIAT PUNTO, 1989 m. laidos, valstybinis Nr.( - ) kurio vertė 1000 Lt, šaldytuvą, kurio vertė 350 Lt; atsakovui priteisiant natūra televizorių Philips 19PFL3403-10, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 37,50 Lt piniginę kompensaciją; nustatyti nepilnamečių vaikų E. G., gimusio 2001-05-07, ir T. G., gimusio 2005-07-05, gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti ieškovei iš atsakovo 25 200 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovės įvykdytą atsakovo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „G.“, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas( 2 t., b. l. 78-83).

5Nurodė, kad šiuo metu tarp sutuoktinių nėra nei dvasinio, nei fizinio ryšio, tolimesnis gyvenimas santuokoje yra beprasmiškas. Sutuoktiniai neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių nuo 2011 metų spalio mėnesio, piniginės lėšos naudojamos atskirai. Dėl visų sutuoktinio sukeltų problemų ir netinkamo elgesio bendras šeimyninis gyvenimas tapo tiesiog neįmanomas. CK 3.60 straipsnis nustato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Vadovaujantis šia civilinio kodekso nuostata ieškovė prašo nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės. Mano, kad ji tinkamai atliko visas savo kaip sutuoktinės pareigas, visada rūpinosi vaikais, šeima, ją išlaikė, siekė sukurti gerus santykius šeimoje ir šeimą išsaugoti. Prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt dydžio neturtinę žalą. Nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė sveikatos suprastėjimu, ji patyrė didžiulius išgyvenimus: šeimoje buvo nuolatinė įtampa dėl sutuoktinio netinkamo elgesio, jo nuolatinio girtavimo, psichologinio ir fizinio smurto. Jo netinkamas elgesys šeimoje atsiliepė ieškovės sveikatai. Nurodo, kad šiuo metu yra darbinga, todėl nutraukus santuoką nereikalauja iš atsakovo priteisti išlaikymą. Prašo po santuokos nutraukimo pavardę palikti nepakeistą.

6Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 2002m. liepos 4 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.1309, dėl ieškovės kaltės, priteisti jam iš ieškovės 5000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą, prašo padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, ieškovei priteisiant natūra automobilį FIAT PUNTO, 1998 m. laidos, valstybinis Nr.( - ) kurio vertė 1000 Lt, televizorių Philips 19PFL3403-10, kurio vertė 500 Lt, ir šaldytuvą, kurio vertė 700 Lt, jam priteisiant iš ieškovės pusės šio turto vertės piniginę kompensaciją 1100 Lt; priteisti iš ieškovės atsakovui materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 Lt dydžio išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos (2014-10-02)iki išnyks išlaikymo poreikis; nustatyti nepilnamečių vaikų E. G., gimusio 2001-05-07, ir T. G., gimusio 2005-07-05, gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 150 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; pripažinti ieškovę solidaria skolininke pagal atsakovo vykdomas šeimos prievoles – pagal 2012-01-16 sudarytą paskolos sutartį su L. M. 4 300 Lt sumai, ir pagal 2006-11-20 su AB banku Swedbank sudarytą kredito sutartį Nr.06-093404 2 000 Lt sumai ir palūkanoms.

7Nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios santuoka iširo, yra ieškovės būdas, jos siekis turtinės naudos, visiškas abejingumas atsakovo atžvilgiu, nenoras jam padėti ir juo rūpintis, nuolatinis psichologinis atsakovo gniuždymas. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsakovas prašo teismo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 str.). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d. nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas lojaliais, vienas kitą gerbti ir vienas kitą remti. Ieškovė visiškai nevykdė ir net nesistengė vykdyti savo pareigų, tokių kaip moralinė parama ir pagarba sutuoktiniui. Nustačius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis turėtų atlyginti sutuoktinio patirtą neturtinę žalą. Prašo priteisti jam 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą kuris kompensuotų atsakovo patirtus išgyvenimus. Paaiškino, kad jam yra neterminuotai nustatytas 50 procentų nedarbingumo lygis, šiuo metu gauna 591,22 Lt neįgalumo išmoką ir 32,50 Lt transporto išlaidų kompensaciją, yra registruotas Darbo biržoje, tačiau dirbti šiuo metu negali dėl itin sunkios sveikatos būklės. Faktiškai šiuo metu jį materialiai remia motina pensininkė. Mano, kad ieškovės teikiamas išlaikymas sudarytų po 150 Lt per mėnesį.

8Ieškovė su atsakovo priešiniais reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti ( 2 t., b. l. 64-69, atsiliepimas į priešieškinį).

9Trečiasis asmuo L. M. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 2012-01-16 suteikė sutuoktiniams A. G. ir A. G. 4 300 Lt piniginę paskolą. Nurodė, kad sutuoktiniai motyvavo tuo, kad jie gavo iš banko paskolą ir neturi lėšų įnašui įnešti, todėl jos paskolinta pinigų suma buvo panaudota padengti paskolą bankui. Nurodo, kad skola negrąžinta ir abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai ( 2 t., b.l. 137).

10Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė pirminę išvadą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo bei nepilnamečių vaikų gyvenimo ir buities tyrimo aktą ( 1 b.t., 80-86). Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti Skyriaus atstovui nedalyvaujant.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-10 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad santuoka tarp A. G. (iki santuokos sudarymo pavardė „P.“) ir A. G., įregistruota 2002 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.1309, iširo dėl A. G. kaltės; nutraukė A. G. ir A. G. santuoką, įregistruotą 2002 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.1309, dėl A. G. kaltės; po santuokos nutraukimo šalių pavardžių nekeitė. Priteisė ieškovei A. G. iš atsakovo A. G. neturtinės žalos atlyginimą 1 448 EUR. Šalių A. G. ir A. G. santuokoje įgytą turtą padalino tokiu būdu: pripažino ieškovei A. G. nuosavybės teisę į automobilį FIAT PUNTO, valstybinis numeris ( - ) pirmos registracijos data 1998-04-08, VIN kodas ( - ), kurio vertė 289,62 EUR (1000 Lt ), šaldytuvą, kurio vertė 101,37 EUR ( 350 Lt); pripažino atsakovui A. G. nuosavybės teisę į televizorių Philips 19PFL3403-10, kurio vertė 144,81 EUR (500 Lt). Priteisė atsakovui A. G. iš ieškovės A. G. piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį 123,09 EUR. Nustatė nepilnamečių vaikų E. G. ir T. G. gyvenamąją vietą kartu su motina A. G.. Priteisė iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnamečiui E. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 100 EUR dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2014-06-16) iki E. G. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnamečiui T. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis 100 EUR dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2014-06-16) iki T. G. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę A. G. nepilnamečiams E. G. ir T. G. priteisto iš atsakovo A. G. išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Pripažino prievoles kreditorei L. M. pagal 2012-01-16 paskolos sutartį dėl 4 300 Lt (1245,37 EUR) skolos, sudarytos tarp L. M. ir A. G. bei dėl L. M. 2014-12-01 pavedimu įmokėtų bankui Swedbank, AB, 2 000 Lt (579,24 EUR) sumos asmeninėmis atsakovo A. G. prievolėmis iki šių prievolių visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškovės ir atsakovo reikalavimų netenkino. Nusprendė teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-27 nutartimi priteistą iš atsakovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G. ir T. G.. Priteisė ieškovei A. G. iš atsakovo A. G. žyminį mokestį 28,96 EUR ir 865,38 EUR išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Priteisė atsakovui A. G. iš ieškovės A. G. bylinėjimosi išlaidas 8,11 EUR. Priteisė iš atsakovo A. G. į valstybės biudžetą 72 EUR žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 6,66 EUR.

12Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, kad šeima yra iširusi, tačiau skirtingai aiškina šeimos iširimo priežastis. Teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojų parodymais, jų santykiai su atsakovu nurodytu laikotarpiu buvo geri, apkalbėti atsakovą liudytojos neturėjo jokio pagrindo. Teismo vertinimu, nurodytos liudytojos patvirtino atsakovo nelojalumo ieškovei bei atsakovo netinkamo elgesio šeimoje faktus. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pateikti faktiniai duomenys patvirtina ieškovės teiginius, kad ieškovė eilę metų kentėjo ir taikstėsi su atsakovo žalingais įpročiais, netinkamu elgesiu šeimoje, tačiau nežiūrint to, savo kaip sutuoktinės pareigas atlikdavo ir rūpindavosi atsakovu, siekė išsaugoti šeimą ir stengėsi atsakovui padėti, tačiau jos pastangos nedavė rezultatų, todėl teismo vertinimu, jau po faktinio šeimos iširimo atsakovo reiškiami kaltinimai ieškovei, kad ji nesirūpinanti atsakovu, kai ieškovė tai darė daug metų, yra nepagrįsti. Teismas byloje nenustatė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu, kai šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, ieškovė būtų pažeidusi savo santuokines pareigas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovės valią, į tai, kad, atsakovui pažeidus savo kaip sutuoktinio pareigas, jų bendras gyvenimas tapo negalimas ir dėl to jų santuoka faktiškai yra iširusi, santuoką tarp A. G. ir A. G. nutraukė dėl atsakovo A. G. kaltės. Ieškovei po santuokos nutraukimo pageidaujant pavardės nekeisti, jai paliko pavardę „G.“. Teismas sprendė, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ir atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, o taip pat į ieškovės patirtus dėl atsakovo veiksmų išgyvenimus bei pasikeitusio socialinio gyvenimo sunkumus, iš atsakovo ieškovei priteisė 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismui pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl sutuoktinio A. G. kaltės, atsakovo A. G. reikalavimo priteisti jam prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą netenkino. Teismui nustačius atsakovo A. G. kaltę dėl santuokos iširimo, tenkinti jo reikalavimo priteisti jam iš ieškovės A. G. išlaikymą neturėjo pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytus argumentus, tenkino ieškovės reikalavimus iš dalies santuokoje įgyto turto padalijimo dalyje ir priteisė ieškovei automobilį FIAT, PUNTO, valstybinis numeris ( - ) pirmos registracijos data 1998-04-08, registracijos dokumento data 2010-09-28, kurio vertė 289,62 EUR (1 000 Lt), ir šaldytuvą, kurio vertė 101,37 EUR (350 Lt). Atsakovui priteisė televizorių Philips 19PFL3403-10, kurio vertė 144,81 EUR (500 Lt). Kadangi ieškovei priteisiamo turto vertė didesnė, atsakovui iš ieškovės priteisė piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį 123,09 EUR (425 Lt). Atsakovui neprieštaravus, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove), teismas vaikų E. G. ir T. G. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina (ieškove). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikai gyvena su ieškove, kuri užtikrina vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, dengia visas su tuo susijusias ir kitas vaiko išlaikymo išlaidas, taip pat įvertindamas vaikų būtinuosius poreikius bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų išlaikymo bylose, iš atsakovo priteisė 100 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. G. ir T. G. periodinių mėnesinių išmokų forma nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-06-16) iki vaikų pilnametystės, kurių suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskyrė nepilnamečiams vaikams E. G. ir T. G. iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismo vertinimu, ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovui CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, turėjo pareigą savo reikalavimus pagrįsti leistinais įrodymais, tačiau patirtų nuostolių sumos nedetalizavo ir nepateikė į bylą jokių, jos patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad neturi pagrindo tenkinti šio ieškovės reikalavimo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti prievoles kreditorei L. M. pagal 2012-01-16 paskolos sutartį, sudarytą tarp L. M. ir A. M., bei dėl L. M. 2014-12-01 pavedimu įmokėtų bankui Swedbank, AB, 2 000 Lt abiejų sutuoktinių A. G. ir A. G. solidariosiomis prievolėmis, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, jog paminėti sandoriai tarp L. M. ir A. G. buvo sudaryti šeimos interesais, kad pagal sutartis gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesais, kad ieškovei buvo žinoma apie šiuos sandorius, ir, kad ji šiems sandoriams pritarė.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-10 sprendimą dalyje dėl atsakovo kaltės, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir patenkinti apelianto A. G. reikalavimą priteisti jam iš ieškovės A. G. kompensaciją neturtinei žalai atlyginti bei išlaikymą; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteista 1 448,00 EUR neturtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį atmesti; pakeisti sprendimą dalyje dėl piniginių prievolių L. M. pagal 2012-01-16 paskolos sutartį dėl 1 245,37 EUR skolos, sudarytą tarp A. G. ir L. M. bei dėl L. M. 2014-12-01 pavedimų įmokėtų bankui Swedbank, AB, 579,24 EUR sumos pripažinimo asmeninėmis atsakovo A. G. prievolėmis iki šių prievolių visiško įvykdymo pripažįstant šias pinigines prievoles L. M. solidariosiomis ieškovės A. G. ir atsakovo A. G. prievolėmis iki šių prievolių visiško įvykdymo.

14Nurodo, kad:

  1. Pripažindamas apeliantą kaltu dėl santuokos iširimo, teismas vadovavosi tik ieškovės ir jos liudytojų paaiškinimais bei ieškovės pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, tačiau visiškai nepasisakė dėl atsakovo įrodinėtų ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo aplinkybių ir jo pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės kaltę. Apelianto nuomone, teismas pažeidė CPK 177, 178, 180, 185, 197, 250 str. įtvirtintą imperatyviąją teismo pareigą ištirti, įvertinti ir pasisakyti dėl visų pateiktų į bylą įrodymų, ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančių įrodymų teismas visiškai nevertino visų įrodymų kontekste, jais nesivadovavo priimdamas sprendimą dalyje dėl kaltės nustatymo;
  2. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti liudytojų T. G., J. G. ir B. B. parodymais dėl to, kad liudytojos yra susijusios su apeliantu giminystės ryšiais, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad nurodytos liudytojos liudija neteisingai ar siekia apkalbėti. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nurodytos liudytojos būtų buvusios suinteresuotos bylos baigtimi, todėl vien tai, kad jos paliudijo ieškovei nepalankias bendro šalių gyvenimo aplinkybes, patvirtinančias ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, negali būti pagrindu abejoti duotų parodymų patikimumu;
  3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio pagrįstumo, šios sumos adekvatumo realiai patirtai žalai, taip pat neatsižvelgė į sunkią apelianto sveikatos ir finansinę padėtį, todėl priteista turtinės žalos suma yra per didelė. Ieškovė turėjo pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų. Ieškovė nepateikė į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės išgyvenimus ar kitokias dėl santuokos iširimo atsiradusias neigiamas pasekmes;
  4. Apeliantas pažymi, kad 4 300,00 Lt iš L. M. jis pasiskolino dar 2012-01-16, o 4 041,57 Lt į banką paskolai padengti įnešė tik 2012-02-13. Per šį laikotarpį apeliantas disponavo pasiskolinta pinigų suma savo nuožiūra, dalį davė ieškovei prie kavos, siekdamas pelnyti jos palankumą, o ieškovei atiduotą trūkstamą dalį paskolai padengti susitaupė iš savo neįgalumo pensijos ir privačių juvelyro darbų. Nesutinka su išvada, kad gavęs paskolą iš L. M., apeliantas po mėnesio būtent tuos pačius pinigus panaudojo išimtinai tik AB „Snoras“ paskolai dengti;
  5. Atkreipia dėmesį, kad 2011-03-17 su AB banku „Snoras“ pasirašyta Paskolos sutartis buvo sudaryta šalims dar vedant bendrą ūkį ir buvo panaudota ieškovės vairuojamo bendro automobilio remontui. Viena ta aplinkybė, kad automobilis įsigytas 2010-09-28, o paskola iš AB „Snoras“ banko paimta 2011-03-17 nepaneigia tiek apelianto įrodinėtos, tiek ir liudytojų patvirtintos aplinkybės, kad už pasiskolintus 4 600,00 Lt apeliantas remontavo ieškovės vairuojamą automobilį Fiat Punto;
  6. Apeliantas teismo posėdžio metu paliudijo, kad už šios paskolos sutarties pagrindu gautus pinigus nupirko vaikams kompiuterį, spausdintuvą ir kitą kompiuteriui naudoti reikalingą techniką. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojos, tačiau ieškovei nurodžius, kad kompiuteris šalių šeimoje atsirado mainų pagrindu, teismas nesivadovavo apelianto įrodinėtomis aplinkybėmis, taip pat nesivadovavo ir liudytojų parodymais. Ieškovė žinojo, kad apeliantas paėmė paskolą bendriems šeimos poreikiams tenkinti, tačiau tarp šalių susiklosčius konfliktiniams santykiams, byloje ieškovė deklaratyviai teigė, kad nieko nežinojo apie paimtas paskolas.

15Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Nurodo, kad:

  1. Šioje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes bylos faktiniai duomenys nepatvirtina ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Apelianto argumentai, jog teismas vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais ir nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų yra nepagrįsti, kadangi teismas analizavo bei vertino visus byloje pateiktus įrodymus ir nustatė, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tuo metu, kai šalys gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, ieškovė būtų pažeidusi savo santuokines pareigas. Bylos faktiniai duomenys patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą, kad būtent atsakovas pažeidė CK 3.26, 3.27, 3.28, 3.30 str. numatytas sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl pagrįstai pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo;
  2. Išlaikymo priteisimas iš ieškovės atsakovui iš esmės pažeistų ne tik ieškovės, bet ir vaikų interesus, kadangi šiai dienai ieškovė viena yra atsakinga, kad vaikai turėtų kur gyventi, būtų pavalgę, aprengti, sveiki, pailsėję ir t.t;
  3. Prašomo dydžio neturtinę žalą teismas pripažino pagrįsta ne tik dėl ieškovės svajonės neišsipildymo, tačiau teismas įvertino visas aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, atsiradusias neigiamas pasekmes, taip pat ieškovės patirtus dėl atsakovo veiksmų išgyvenimus bei pasikeitusio socialinio gyvenimo sunkumus, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimu bei siekė užtikrinti kuo labiau kompensuojantį ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus ir tuo pačiu užtikrinti lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, todėl priteista kompensacija yra teisinga. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad teismo priteistas 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, įvertinus atsakovo elgesį šeimoje bei atsiradusias neigiamas pasekmes ir ieškovės patirtus išgyvenimus;
  4. Apelianto argumentai, jog pasiskolinęs iš L. M. ir ieškovei davęs 1 000,00 Lt prie kavos, o po to per mėnesį susitaupė trūkstamą sumą yra nepagrįsti, nes jei atsakovas tokią sumą sugebėjo susitaupyti, tada neaišku, kam skolinosi, be to atsakovas ieškovei niekada nedavė pinigų prie kavos net kai gyveno šeimoje;
  5. Tiek atsakovo, tiek atsakovo liudytojų parodymai dėl 4 600,00 Lt paimtos paskolos paskirties (automobilio pirkimui, remontui) yra prieštaringi ir jokio logiško paaiškinimo neturintys, kuriuos paneigia ir rašytiniai įrodymai byloje, negalėjo turėti lemiamos reikšmės formuojantis teismo įsitikinimui ir buvo įvertinti tinkamai;
  6. Bendro ūkio šalys nevedė nuo 2011 m. spalio mėn., todėl 2 000,00 Lt paskola iš AB „Swedbank“ paimta 2011-12-02, negalėjo būti panaudota kompiuterio pirkimui. Jokio kompiuterio ar spausdinimo technikos, laikotarpiu nuo 2011-12-02 atsakovas vaikams nepirko ir tokių įrodymų byloje nėra. Šalims abiem patvirtinus, kad bendro ūkio nebeveda nuo 2011 m. spalio mėn., nesant byloje jokių objektyvių duomenų apie šių paskolų panaudojimą šeimos interesais, nesant ieškovės sutikimo šių paskolų gavimui, galiausiai, net neinformavus ieškovės apie paskolas iki jų atsiradimo ar tik atsiradus, nėra pagrindo pripažinti paskolas solidariomis.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

18Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

19Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

20Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

21Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

22Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, turtinės žalos priteisimą ir sutuoktinių prievoles kreditoriams.

23Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

24Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog santuoka iširo išimtinai tik dėl apelianto kaltės. Pasak apelianto, ieškovės netinkamas elgesys su apeliantu pasireiškia piktybiniu ieškovės draudimu atsakovui maitintis kartu su šeima, apelianto drabužių ir asmeninių daiktų laikymas sandėliuke, piktybinis abejingumas apelianto sveikatos būklei, tyčia neiškviečiant jam greitosios medicinos pagalbos, ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perleidimas. Apelianto įsitikinimu, teismas pažeidė imperatyviąją teismo pareigą ištirti, įvertinti ir pasisakyti dėl visų pateiktų į bylą įrodymų, taip pat nepagrįstai nesivadovavo liudytojų T. G., J. G. ir B. B. parodymais dėl to, kad liudytojos yra susijusios su apeliantu giminystės ryšiais.

25Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2002-07-04 šalių sudaryta santuoka, kurios metu gimė sūnūs E. G. ir T. G., yra iširusi. Šią aplinkybę šalys pripažįsta, tačiau skirtingai nurodo, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovė patikslintu ieškiniu santuoką prašė nutraukti dėl atsakovo A. G. kaltės, o atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės A. G. kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 str. 2 d.). CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad sutuoktinis šeimoje ir už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio ir šeimos interesais, vengti asmeninių ir šeimos interesų supriešinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan. Nagrinėdamas A. G. ir A. G. santuokos iširimo priežastis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas A. G.. Teismas vertino byloje esančius įrodymus, kuriais ieškovė įrodinėjo atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas taip pat vertino įrodymus, kuriais atsakovas įrodinėjo ieškovės kaltę dėl nutrūkusios santuokos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014). Pirmosios instancijos teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Teismas pagrįstai nesirėmė atsakovo iniciatyva kviestų liudytojų parodymais, kadangi liudytojų parodymus paneigia byloje esantys kiti įrodymai. Atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, atskleidžiančius atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, kolegija konstatuoja, kad teismas laikėsi kasacinio teismo išaiškinimų dėl įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje, įrodymus vertino visapusiškai, ne tik faktinius aspektus atskirai, bet ir jų visumą, padarytas išvadas pagrindė logiškais argumentais. Pirmosios instancijos teismas, nuosekliai ir logiškai išdėstęs įrodymų, kuriais grindžiamos byloje padarytos išvados, vertinimą, bei motyvuotai kaip nepakankamus ar nepatikimus atmesdamas kitus įrodymus, turėjo pagrindą išvadai, kad bylos duomenys nepatvirtina ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos iširimo priežasčių, esminę reikšmę turi aplinkybės apie sutuoktinių elgesį iki jų apsisprendimo gyventi atskirai, o ne po to, kai sutuoktiniai faktiškai jau buvo nutraukę santuokinius ryšius. Pagal bylos duomenis, sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2011 m. spalio mėnesio ir iš to seka loginė išvada, kad realiai santuokiniai ryšiai nutrūko dar anksčiau. Apeliantas teigdamas, kad ieškovės netinkamas elgesys pasireiškė piktybiniu draudimu atsakovui maitintis kartu su šeima, apelianto drabužių ir asmeninių daiktų laikymas sandėliuke, nenurodė kuriuo laikotarpiu tokie veiksmai galimai buvo atliekami, o iš ieškovės paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad tai jau įvyko po ieškovės sprendimo gyventi atskirai. Apeliantas, teigdamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės piktybiško abejingumo apelianto sveikatos būklei – esą ji tyčia neiškvietė jam greitosios medicinos pagalbos, kai jo gyvybei grėsė pavojus, nurodo 2014-03-27 įvykį. Tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad tai vyko praėjus beveik 3 metams nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, toks įvykis negali būti vertinamas kaip priežastis dėl šalių santuokos iširimo. Apeliantas taip pat teigia, kad ieškovė pažeisdama visos šeimos interesus, pablogindama šeimos turtinę padėtį, perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, tačiau tokie argumentai yra atmetami kaip neturintys įtakos šalių santuokos iširimui, kadangi perleistas turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, kuria ji disponuoja, nepriklausomai nuo sutuoktinio valios, be to ieškovės paaiškinimai, jog nekilnojamąjį turtą perleido, siekdama išlaikyti vaikus, yra logiški. Taigi, tam, kad nustatyti kurio nors sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, svarbus yra šalių elgesys iki faktinio santuokos nutrūkimo. Ieškovei savo paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais atskleidus atsakovo nelojalumo kito sutuoktinio atžvilgiu faktus, o atsakovui nepateikus pagrįstų ir patikimų įrodymų dėl ieškovės nelojalumo atsakovui, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas.

26Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei.

27Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškovei buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nevertino ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydžio pagrįstumo, šios sumos adekvatumo realiai patirtai žalai, taip pat neatsižvelgė į sunkią apelianto sveikatos ir finansinę padėtį, todėl priteista kompensacijos suma yra per didelė.

28CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį ieškovė turi teisę iš kalto dėl santuokos nutraukimo asmens prašyti teismo priteisti jai patirtą neturtinę žalą.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

30Apeliantas teigia, kad teismas nevertino ieškovės prašomos priteisti kompensacijos dydžio pagrįstumo, šios sumos adekvatumo realiai patirtai žalai, neatsižvelgė į sunkią apelianto sveikatos ir finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš apelianto ieškovei neturtinę žalą, pagrįstai įvertino tai, kad ieškovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo atsakovo elgesio, ilgalaikio neprisidėjimo prie šeimos poreikių tenkinimo, nesirūpinimo šeima, girtuokliavimo, kas sąlygojo santuokos iširimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistinos atlyginimo dydį, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijais, atsižvelgė į kasacinio teismo neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimu formuojamą teismų praktiką bei teismų analogiškose bylose priteistu žalos dydžius, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir naikinti šią skundžiamą teismo sprendimo dalį.

31Dėl prievolių kreditoriams.

32Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta pripažinti ieškovę solidaria skolininke pagal 2012-01-16 su L. M. sudarytą paskolos sutartį dėl 4 300,00 Lt ir pagal 2006-11-20 kredito sutartį Nr. 06-093404, sudarytą su AB „Swedbank“ dėl 2 000,00 Lt ir palūkanų sumai. Apelianto teigiamu pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams.

33Byloje kilo ginčas, ar ieškovė turi solidarią prievolę su atsakovu grąžinti paskolą trečiajam asmeniui pagal pastarojo ir atsakovo sudarytas paskolos sutartis. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas A. G., būdamas santuokoje su ieškove A. G., su trečiuoju asmeniu sudarė paskolos sutartis. 2011-03-17 atsakovas su UAB „Snoro lizingas“ pasirašė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį, kurios pagrindu pasiskolino 4 600,00 Lt. 2012-02-13 atsakovas šią paskolą grąžino. Šiai UAB „Snoro lizingas“ vartojimo kredito paskolai padengti atsakovas 2012-01-16 pasiskolino iš savo sesers L. M. 4 300,00 Lt, skola L. M. dar nėra grąžinta. Atsakovas 2011-12-02 iš AB „Swedbank“ banko pasiskolino 2 000,00 Lt. Šios paskolos grąžinimo terminas suėjo 2014-11-30, todėl su banku taip pat atsiskaitė atsakovo sesuo L. M.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

34Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, jo išimtis nustatant tik vedybų sutartimi. Nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Toks teisinis reguliavimas ex ante yra žinomas ir kreditoriui, todėl iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 str.) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

36Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutuoktinio sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 3 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. CK 3.92 straipsnio 3 dalis sistemiškai susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas – apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta dėl kreditoriaus interesų, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas, taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

37Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas ieškovės prievolės solidarumą su atsakovu grindė tuo, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikiams. Atsakovas nurodė, kad dalį šių pinigų (1 000,00 Lt) davė ieškovei siekiant gauto jos palankumą, taip pat buvo remontuojamas ieškovės automobilis, pirko vaikams kompiuterį, spausdintuvą ir kitą kompiuteriui naudoti reikalingą techniką. Apeliantas nurodo, kad dėl paskolų iš L. M. gavimo su trečiuoju asmeniu tarėsi apeliantas, tačiau iš pasiskolintų pinigų apeliantas padengė paskolas, kurios buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

38Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011-03-17 tarp UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovo A. G. buvo sudaryta paskolos (Vartojimo) sutartis Nr. VFN10317JKTA, pagal kurią atsakovas už 22,79 proc. metinių palūkanų gavo 4 600,00 Lt paskolą. Nors atsakovas nurodė, kad paskola buvo panaudota automobilio remontui, tačiau jokių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ši paskola buvo panaudota šeimos poreikiams. Atsakovas A. G. ir AB „Swedbank“ bankas 2011-12-02 sudarė kreditinės mokėjimo kortelės sutartį Nr. 11-057488-RK, kuria remiantis bankas suteikė atsakovui A. G. 2 000,00 Lt kreditą. Kadangi byloje nėra ginčo, jog šalys atskirai gyvena nuo 2011 m. spalio mėnesio, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui suteikus 2 000,00 Lt dydžio paskolą šalys jau nevedė bendro ūkio ir neturėjo bendro biudžeto, todėl nėra pagrindo pripažinti šią paskolą paimta dėl šeimos poreikių tenkinimo ir solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Atsakovo pakviestų liudytojų paaiškinimai apie paskolų panaudojimą yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas neįrodė įstatyme numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindas pripažinti ieškovės ir atsakovo prievoles prieš trečiąjį asmenį solidaria pagal paskolos sutartis.

39Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

40Ieškovė A. G. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 400,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovei A. G. iš apelianto priteisiama 400,00 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš atsakovo A. G. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ieškovės A. G. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) naudai 400,00 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti... 5. Nurodė, kad šiuo metu tarp sutuoktinių nėra nei dvasinio, nei fizinio... 6. Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą... 7. Nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios santuoka iširo, yra... 8. Ieškovė su atsakovo priešiniais reikalavimais nesutinka ir prašo juos... 9. Trečiasis asmuo L. M. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 2012-01-16... 10. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė pirminę išvadą dėl pareikštų... 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-10 sprendimu ieškinį ir... 12. Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, kad šeima yra iširusi, tačiau... 13. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 14. Nurodo, kad:
  1. Pripažindamas apeliantą kaltu dėl santuokos... 15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 16. Nurodo, kad:
    1. Šioje byloje nebuvo nustatytos aplinkybės,... 17. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo... 18. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 20. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 21. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios... 23. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.... 24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino,... 25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2002-07-04 šalių sudaryta santuoka,... 26. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovei.... 27. Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškovei buvo... 28. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais,... 30. Apeliantas teigia, kad teismas nevertino ieškovės prašomos priteisti... 31. Dėl prievolių kreditoriams.... 32. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria... 33. Byloje kilo ginčas, ar ieškovė turi solidarią prievolę su atsakovu... 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos teisiniame... 36. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas 37. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas ieškovės prievolės solidarumą su... 38. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011-03-17 tarp UAB „Snoro... 39. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 40. Ieškovė A. G. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 400,00 EUR... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti... 43. Priteisti iš atsakovo A. G. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) ieškovės A. G. (a.k. ( -...