Byla 1A-254-209-2013
Dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Pavelo Frolovo, Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, dalyvaujant prokurorui Juliui Gelumbauskui, gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nuteistajam K. Č., nukentėjusiųjų atstovei L. N., nukentėjusiajam J. Š., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Č. ir nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) J. Š., R. Š., V. N. įgaliotos atstovės L. N. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo

2K. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir nuteistas 8 MGL (1040Lt) bauda, nustatant trijų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

3J. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. Č. priteista 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimui J. Š..

4R. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš K. Č. 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) neturtinės žalos atlyginimui R. Š..

5V. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) iš K. Č. neturtinės žalos atlyginimui V. N..

6Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

7K. Č. nuteistas už tai, kad jis melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltus asmenis kaip padariusius nusikalstamą veiką, dėl ko šie asmenys buvo pradėti persekioti, o būtent: jis, 2010-08-13, 8 val. 25 min., ( - ) pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą, ir, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str., melagingai įskundė J. Š., R. Š. ir V. N., teigdamas, kad šiems 2010-08-06 apie 15 val. 30 min. atvykus pas jį į namus, esančius ( - ), kažkuris iš atvykusiųjų asmenų kumščiu smogė jam, t.y. K. Č. į veidą, ko pasekoje jis prarado sąmonę, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Č. prašo panaikinti Ukmergės raj. apylinkės teismo 2012-11-29 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, o civilinius ieškinius atmesti, kadangi nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Teismo išvados neatitinka tikrovės, kadangi byla Nr. 88-1-00761-10, kurioje apeliantas pripažintas nukentėjusiuoju, nėra nutraukta, o BPK 3 (1) str. numatyta tvarka 2011-02-19 Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu sustabdyta, nenustačius kaltininko. Todėl nėra paneigtas faktas, kad 2010-08-06 apie 15 val. 30 min. ( - ) apeliantas buvo sumuštas, todėl teiginiui, kad pranešė apie nebūtą nusikaltimą, nėra pagrindo. Apelianto sumušimą patvirtina specialisto išvados, kuriose konstatuota, kad jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kairiojo viršutinio žandikaulio ančių priekinės ir išorinės sienelės įspaustiniai lūžiai. Specialisto išvada patvirtina ir sužalojimų jam padarymo laiką. Padarytus sužalojimus paliudija ir juos matęs liudytojas R. B.. Apeliantas yra įsitikinęs, kad ikiteisminis tyrimas byloje Nr.88-1-00761-10, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, buvo atliktas neobjektyviai, nevisapusiškai, o nukentėjusiųjų pateikti duomenys, patvirtinantys jų alibi, abejotini. Visų pirma, tiriant bylą Nr.88-1-00761-10, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, nukentėjusiesiems buvo neteisėtai atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenys, ką patvirtino liudytojas J. Š., nurodęs, kad Ukmergės PK tyrimo skyriaus viršininkė Malinauskienė savo kabinete perskaitė apelianto parašytą pareiškimą ir nurodė, kad jis dar kartą 2010-08-13 apklausoje patvirtino savo pareiškime nurodytas aplinkybes, apie ką raštu patvirtino ir I. Š.. Byloje nėra šių asmenų prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, toks leidimas jiems nebuvo duotas. Įstatymas nenumato teisės liudytojams susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Neleistinai atskleista ikiteisminio tyrimo medžiaga tyrimą daro šališką ir neobjektyvų, galimai padėjo susikurti nukentėjusiesiems alibi. J. Š. praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo įvykio, t.y. 2011-02-18 pateikė Omnitel sąskaitos išklotinę, kad jo telefonas įvykio metu buvo užsienyje. Tačiau pateikto dokumento (sąskaitos) autentiškumas nebuvo patikrintas - ikiteisminio tyrimo pareigūnai neišreikalavo tokių duomenų iš Omnitel, nors Ukmergės raj. apylinkės teismas buvo davęs tam leidimą. Pateiktas dokumentas kelia abejonių, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu BPK 20 str. prasme. Kaip matyti iš bylos Nr. 88-1-00761-10, kurioje apeliantas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, medžiagos, J. Š. ir I. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikdavo iš anksto surašytus ir tarpusavyje suderintus paaiškinimus, kuriuos tyrėja prijungdavo prie bylos kaip liudytojų apklausas. Tokiu būdu, renkant įrodymus, buvo padaryti BPK 81 str. 4 p. pažeidimai, kadangi minėta įstatymo norma turėtų būti suprantama kaip parodymų surašymas tyrėjos akivaizdoje. BPK komentare nurodyta, kad liudytojas visada apklausiamas žodžiu. Tik po žodinės apklausos liudytojui suteikiama teisė pačiam surašyti protokole savo parodymus“. Nukentėjusysis R. Š. byloje Nr. 88-1-00761-10, kurioje apeliantas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė kompiuterinę laikmeną su fotonuotraukomis bei transporto priemonės nuomos sutartį, kurią pasirašė V. P.. Šie nukentėjusiojo pateikti duomenys patikrinti nebuvo. Nepatikrintų duomenų pagrindu tyrėja surašė tarnybinį pranešimą, kuriame konstatavo, kad įvykio dieną R. Š. Lietuvoje nebuvo. Transporto priemonės nuomos sutartis kelia pagrįstų abejonių. Ji buvo sudaryta 2010 m. liepos 31 d. 10 val. Apklausta šioje byloje liudytoja V. P. teisme nurodė, kad už transporto priemonę nesant sutarties 2010 m. kovo mėnesį per SEB banką pervedė avansą, tačiau net paprašyta pateikti įrodymus, patvirtinančius jos parodymus, to nepadarė. Teismas, atnaujinęs įrodymų tyrimą byloje, tokių duomenų, kad būtų pervestas avansas per banką dar kovo mėnesį, taip pat negavo, todėl yra pagrindo manyti, kad liudytoja V. P. teismui sakė netiesą, siekdama patvirtinti nukentėjusiojo alibi, o pati kelionė į užsienį, tikėtina, galėjo būti ne nukentėjusiojo nurodomu laiku. Be to, byloje Nr. 88-1-00761-10, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, yra 2010-10-26 nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija), patvirtintas Ukmergės raj. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, kuriuo leista susipažinti su telefono +37062087601 įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis nuo 2010-07-20 iki 2010-10-26, tačiau pačių išklotinių byloje nėra, kaip nėra ir duomenų, kad aukščiau nurodytas telefono numeris priklauso R. Š.. Nežiūrint to, tyrėja S. V. 2010-10-28 savo tarnybiniame pranešime konstatuoja, kad aukščiau nurodytas telefonas laikotarpyje nuo 2010-07-31 iki 2010-08-15 buvo naudojamas veikiant romingo paslaugai. Teisme apklausta liudytoja tyrėja S. V. parodė, kad surašydama tarnybinį pranešimą vadovavosi kažkokiais operatyviais duomenimis, tačiau su jais nesusipažino nei teismas, nei kiti proceso dalyviai, tokiu būdu buvo pažeistas objektyvus ir visapusiškas bylos duomenų ištyrimo, nešališko ir pagrįsto įrodymų vertinimo principas. Byloje yra Rokiškio ligoninės pažyma apie tai, kad R. Š. 2010-07-23 - 28 gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta operacija ir iki liepos 30 d. jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Tik pasibaigus nedarbingumo pažymėjimo galiojimo laikui, kitą dieną R. Š. pats už vairo (pagal jo paties parodymus) išvažiavo į ilgalaikę kelionę po Europą, į Ukmergės raj. apylinkės teismo užklausimą apie R. Š. sveikatos būklę nenurodyta nei jo diagnozė, nei pooperacinė ligonio būklė, leidžianti ar varžanti jam laisvai judėti ir net vykti į kelionę. V. N. byloje Nr. 88-1-00761-10, kurioje apeliantas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, pateikė UAB „V. e.“ 2010-10-13 pažymą apie tai, kad V. N. 2010-08-06 buvo darbe, į bendrovę atvyko 7.36 val., išvyko 15.31 val. Pažymos priedai rodė, kad V. N., naudodamasis kortele Nr. 2340, daugiau kartų atvyko į pastatą, nei iš jo išvyko. Šis neaiškumas byloje Nr.88-1-00761-10 nebuvo patikrintas. Apelianto advokatė L. G., po to, kai užklausė UAB „V. e.“ paaiškinimo, kaip tai galėjo atsitikti, sulaukė nukentėjusiųjų atstoves L. N. skambučio su priekaištais dėl užklausimo ir užtikrinimu, kad jokio atsakymo advokatė negaus. Atstovė tvirtino, kad pažįsta visus UAB „V. e.“ teisininkus, o jos žodžiai pasitvirtino - advokatė atsakymo negavo, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo, kuriame jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju, medžiagoje atstovė L. N. pateikė advokatės UAB „V. e.“ adresuotą užklausimą, visiškai neaiškiomis aplinkybėmis atsiradusį pas ją. Šie faktai dar daugiau sustiprino įtarimus, kad nukentėjusiųjų alibi galėjo būti dirbtinai susikurtas. Neatsižvelgus į šiuos ikiteisminio tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus, teismas jų nepašalino, neįvertino prieštaravimų nagrinėtoje byloje ir netinkamai įvertinęs įrodymus, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą pripažindamas apeliantą kaltu.

9Sprendimo priteisti neturtinę žalą nukentėjusiesiems teismas nemotyvavo, apsiribodamas tik niekuo nepagrįstais teiginiais, kad nukentėjusieji turėjo nepatogumų ir pergyvenimų dėl galimo įtarimo pareiškimo. Iš byloje Nr. 88-1-00761-10 esančio J. ir R. Š. bei V. N. 2011-02-10 pasirašyto rašto matyti, kad nukentėjusiesiems tyrėja dar 2010 m. rugsėjo-spalio mėn. pasakė, kad apelianto kaltinimai ir parodymai yra melagingi. Iš to seka, kad nukentėjusieji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios žinojo, kad jiems įtarimai pareikšti nebus. O turėdami alibi, o ne jį dirbtinai susikūrę, nukentėjusieji neturėjo jaustis nepatogiai ar patirti pergyvenimų. Nors J. Š. teigė, kad turėjo atsiprašinėti ansamblio narių, kad jie buvo kviečiami tyrimo veiksmams atlikti, tačiau teisme tokius jo parodymus kategoriškai paneigė apklausti ansamblio nariai, nurodę, kad jokių atsiprašymų iš J. Š. nėra gavę. Taigi, teismo nurodomas nepatogumas prieš ansamblio narius niekuo nepagrįstas. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos reikalavimai siejami su ikiteisminio tyrimo trukme, jo neobjektyvumu. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo Nr. 88-1-00761-10 medžiagos akivaizdu, kad nukentėjusieji patys buvo labai aktyvūs tyrime, nuolat rašė įvairiausio pobūdžio raštus, teikė prašymus, kėlė reikalavimus, taigi, proceso trukmę iš dalies lėmė pačių nukentėjusiųjų aktyvumas. Kadangi nei vienam iš nukentėjusiųjų byloje Nr. 88-1-00761-10 nebuvo pareikšti įtarimai, nebuvo kaip nors suvaržytos jų teisės ir laisvės, nebuvo taikomos jokios procesinės prievartos priemonės, konstatuotina, kad ir neturtinė žala jiems padaryta nebuvo.

10Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) J. Š., R. Š., V. N. įgaliota atstovė L. N. prašo atlikti šiame skunde nurodytų ir teismo neištirtų įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendį, perkvalifikuoti veiką (vadovaujantis skunde nurodytais motyvais) ir paskirti K. Č. griežčiausią bausmę, spręsti R. B. ir A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, pilnai tenkinti civilinius ieškinius ir nurodo, kad pagal BPK 304 str. 3 p. įžanginėje nuosprendžio dalyje turi būti nurodoma nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir jų atstovų vardai ir pavardės, o tai nepadaryta. Teismas nurodė iš esmės neteisingas faktines bylos aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko ir būdo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad į Ukmergės raj. PK buvo kreiptasi ne 2013-08-13, o anksčiau, su rašytiniu K. Č. pareiškimu, nors nėra aišku, kada į Ukmergės raj. PK buvo kreiptasi rašytiniu K. Č. pareiškimu, kas pateikė pareiškimą. Byloje nėra asmens, pateikusio šį pareiškimą, rašytinio įspėjimo dėl jo baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą arba pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 str. 2010 m. rugpjūčio 19 d. J. Š. jo apklausos metu, tyrėjai S. V. leidus, skaitė rašytinį K. Č. pareiškimą. J. Š. iškart nurodė tyrėjai, kad pareiškimas yra parašytas ne K. Č., o R. B. ranka ir melagingo pareiškimo autorius yra R. B.. 2011-05-05 J. Š. pripažinus nukentėjusiuoju ir jam susipažinus su byla, buvo matyti, kad rašytinis K. Č. pareiškimas pakeistas. Skunde neabejojama, kad korumpuotų teisėsaugos pareigūnų pagalba rašytinis pareiškimas buvo pakeistas kitu pareiškimu, siekiant R. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės už jo paties padarytas nusikalstamas veikas prieš jo sesers I. Š. šeimą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Č. parodė, kad policijai pareiškimas paduotas 2010 m. rugpjūčio 6 d. apie pusę vienuoliktos vakare, liudytojas R. B. parodė, kad su K. Č. pareiškimą komisariatui įteikė 2010 m. rugpjūčio 6 d. Todėl 2012 m. gegužės 8 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė L. N. kreipėsi į teismą, prašydama pateikti užklausimą Ukmergės raj. PK dėl Policijos registruojamų įvykių registro 2010 m. rugpjūčio 6 d. duomenų išrašo, taip pat prašyta iškviesti tyrėją D. K., pradėjusį ikiteisminį tyrimą. Teismas atmetė šį prašymą, kadangi tai nesusiję su byla. Taip liko nenustatytas ne tik nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ir šį pareiškimą pateikęs asmuo. Taip nukentėjusiesiems buvo atimta teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo dar ir pagal BK 235 str. l d. - melagingo pareiškimo apie nusikalstamą veiką pateikimo. Nukentėjusieji įsitikinę, kad Ukmergės ligoninė medicininių dokumentų išrašas, kurį K. Č. pateikė teismo medicinos ekspertizei ir kurio pagrindu priimta specialisto išvada, buvo suklastotas, o 2010-08-06 d. K. Č. sužalojimų, t.y. kairiojo viršutinio žandikaulio lūžimo, nepatyrė. Dėl to nukentėjusiųjų atstovė teismo prašiusi atlikti skunde nurodytus veiksmus. Pareiškėja nurodžiusi teismui, jog kaltinamasis K. Č. suklastojo medicininius dokumentus, prašė teismo imtis veiksmų dėl K. Č. padarytos sunkesnės nusikalstamos veikos - melagingo įskundimo ir pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą, suklastojant įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, pagal BK 236 str. 2 d. Skunde nurodoma, kad nustatydamas kaltės formą (tiesioginė tyčia), teismas nurodė, kad kaltininkas suvokė, kad atitinkamai institucijai praneša apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y. teismas konstatuoja, kad tiesiogine tyčia kaltinamasis K. Č. padarė kitą nusikalstamą veiką- pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą. J. Š., R. Š. ir V. N. nutarimais buvo pripažinti nukentėjusiaisiais byloje dėl melagingų parodymų davimo ir pranešimo apie nebūtą nusikaltimą (t.1, b.l. 213, 215, 218). Tačiau teismas sprendė, kad teismas turi teisę kvalifikuoti ir perkvalifikuoti straipsnius. K. Č. veiksmuose yra ir 1) nusikalstamos veikos, numatytos BK 236 str. l d. - pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą, požymių; ir 2) nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d. - melagingo pareiškimo pateikimas, požymių, apie ką nukentėjusieji/jų atstovė teismui nurodė, teigė, kad dėl to kaltinamajame akte veika nėra tinkamai kvalifikuota. Skunde nurodoma, kad prieštaringi yra K. Č. parodymai dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo, dėl ji sumušusio asmens ir sužalojimu padarymo būdo ir cituojami K. Č. parodymai ir paaiškinimai. Skunde nurodoma, kad byloje yra akivaizdūs K. Č. ir jo liudytojų R. B. ir E. B. parodymų prieštaravimai – jie prieštaringai nurodo kreipimosi į gydymo ištaigą laiką, dėl melagingo pareiškimo surašymo vietos ir laiko, dėl pareiškimo ir kreipimosi į policiją ir cituojami K. Č. ir R. B. parodymai. Prieštaringi R. B. parodymai dėl jo paties veiksmų, nuvežus K. Č. į ligoninę, R. B. ir E. B. parodymai dėl E. B. susižinojimo apie jos brolio K. Č. sumušimą ir skunde šie parodymai atkartojami. Byloje esantys prieštaravimai dėl K. Č. nustatytų diagnozių, jam 2010 m. rugpjūčio 6 d. suteiktų medicininių paslaugų; prieštaravimai dėl K. Č. sumušimo laiko bei R. B. ir K. Č. prieštaringi parodymai dėl kreipimosi į VšĮ Ukmergės ligoninė laiko; taip pat prieštaringi R. B. ir E. B. parodymai dėl E. B. susižinojimo apie jos brolio K. Č. sumušimą sudaro pagrindą teigti, jog 2010 rugpjūčio 6 d. K. Č. kūno sužalojimo nepatyrė. Iš K. Č. parodymų dėl 2010 m. rugpjūčio 6 d. jo sąmonės praradimo ar netekimo, dėl jį sumušusio asmens ir jam padaryto sužalojimo būdo, dėl kreipimosi į VšĮ Ukmergės ligoninė laiko; be to, įvertinus tai, jog jis turi polinkį nesaikingai vartoti alkoholį, darytina išvada, kad 2010-08-06 d. K. Č. buvo neblaivus. Liudytojas R. B. yra vienintelis asmuo 2010-08-06 radęs ir matęs K. Č. sumuštą. K. Č. ir R. B. parodymai, tų parodymų prieštaravimai sudaro pagrindą teigti, kad K. Č. padarė nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrininkaujant su R. B.. Apklausos metu R. B. nurodė, kad po to, kai nuvežė K. Č. į Ukmergės ligoninę, jis grįžo namo (jis gyvena Vilniuje) ir su K. toliau bendravo telefonu (t.1, b.l. 36-37). Tačiau teisme, kada bylos medžiaga jam buvo gerai žinoma, R. B. nebeslėpė vežęs K. Č. į policiją - teisiamojo posėdžio metu R. B. parodė, kad iš policijos važiavo į K. bei ten išbuvo iki sekmadienio. Tokie R. B. parodymų prieštaravimai patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. mėgino nuslėpti dalyvavęs nusikalstamos veikos padaryme. K. Č. parodymai, kad R. B. jam pasiūlė kreiptis į policiją, jį nuvežė į policiją, kad R. B. liepė parašyti pareiškimą, kad liepė pareiškimą pasirašyti, taip pat patvirtina faktą, kad R. B. kurstė ir skatino K. Č. padaryti nusikalstamą veiką - melagingai įskųsti nekaltus asmenis kaip padariusius nusikalstamą veiką ir pranešti apie nebūtą nusikaltimą. Kad R. B. su K. Č. sumodeliavo nebūto nusikaltimo situaciją, aptarė ir apsprendė atskiras jos detales patvirtiną jų skunde atkartojami parodymai. R. B. su K. Č. sumodeliavęs nebūto nusikaltimo situaciją, sugalvojo ir tariamo konflikto motyvą -nuardytą tvenkinio turėklą ( - ), tačiau K. Č. ir R. B. parodymai yra prieštaringi (parodymai nurodomi skunde), kurie iš esmės skiriasi nuo liudytojų I. Š. ir J. Š. parodymų. Motyvo melagingai įskųsti nekaltus asmenis K. Č. neturėjo - jis nekonfliktavo nė su vienu iš nukentėjusiųjų ir tai ne kartą patvirtino teisiamųjų posėdžių metu. Tačiau aiškų motyvą melagingai įskųsti nekaltus asmenis turėjo R. B. - posėdžio metu jis parodė, kad tvenkinys yra jo iš tėvų paveldėtoje sodyboje ir jam nepatinka, kad J. Š. eina maudytis į tvenkinį. Liudytoja I. Š. parodė, kad 2010 m. liepos mėn. pabaigoje ji telefonu buvo sakiusi savo broliui R. B., kad rugpjūčio pradžioje atostogaus ir kad atostogų metu visa šeima planuoja pabūti savo sodyboje M. km. Iš to matyti, kad R. B., rašydamas melagingą pareiškimą ir kartu su K. Č. jį pateikdamas policijai buvo įsitikinęs, kad alibi Š. šeima neturės ir sesers vyras J. Š., sesers sūnus R. Š. bei seses žentas V. N. bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti už tai, ko nepadarė. K. Č. bei R. B. prieštaringi parodymai dėl melagingo pareiškimo surašymo vietos (R. B. parodė, kad pareiškimą surašė pas K. Č. namuose, K. km.; K. Č. parodė, kad pareiškimą jie rašė policijoje) patvirtiną, kad buvo parašyti du pareiškimai ir ikiteisminio tyrimo metu rašytinis pareiškimas, kuris patvirtino paties R. B. autorystę, buvo pakeistas kitu pareiškimu. Tačiau nuosprendžio priėmimo metu teismas nepriėmė nutarties dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad „byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad prie nusikalstamos veikos padarymo prisidėjo ir kiti asmenys, tame tarpe R. B..“. Teismas nenagrinėjo bylos iš esmės, nevertino parodymų prieštaravimų ir jų visumos, todėl padarė klaidingą išvadą, kad R. B. neprisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo.

11Dėl liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teiktų melagingų parodymų ir teismo neveikimo apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodo ikiteisminio tyrimo metu teiktus antrinius liudytojos A. K. parodymus, kuriais ji paneigė savo pirminius parodymus. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, kad ten (K. Č. kieme) buvo J. Š. balsas, kad iš tikrųjų buvo atvažiavęs ta mašina J. Š.. Liudytoja A. K. parodė, kad ji lieka prie savo pirminių parodymų, kad atpažino balsą ir kad tikrai buvo J. Š.. Ji kategoriškai patvirtino, kad iš tikrųjų balsas buvo J. Š. ir ji negalėjo apsirikti. Surašant nuosprendį, teismas nepadarė jokių išvadų dėl liudytojos A. K. teiktų parodymų melagingumo ir nesiėmė LR BPK nustatytų veiksmų.

12Teismas paskirdamas K. Č. švelnią bausmę neįvertino šios nusikalstamos veikos pavojingumo, kuris pasireiškė tuo, kad K. Č. melagingai įskundus nekaltus asmenis bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teikė melagingus parodymus, buvo pažeista normali ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros bei teismo veikla, atlikta eilė ikiteisminio tyrimo veiksmų, kurių metu buvo sugaišintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir proceso dalyvių laikas, išvaistytos valstybės biudžeto lėšos, proceso dalyviams atlyginant dalį jų patirtų kelionės išlaidų. Buvo pažeisti ir melagingai įskųstų nekaltų asmenų interesai, dėl ko jie patyrė didelę neturtinę ir turtinę žalą. Teismas nuosprendyje nepateikė jokio K. Č. asmenybės vertinimo, neįvertino, kad jis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nesigailėjo dėl jos padarymo, jo asmenybės menkumo, ciniško požiūrio į garbę ir orumą, žemą moralės normų sampratą - akistatų su aštuoniais asmenimis - visiems jiems K. Č. į akis melavo, dėstydamas savo prasimanymus ir melagystes (t.1, b.l. 245-252). Nukentėjusysis J. Š. parodė, kad jo pusbrolis K. Č. išgėrinėja ir išgertuvių metu konfliktuoja su savo sugėrovais bei nuo jų nukenčia. (t.1, b.l. 41).

13Dėl nepriteistos turtinės žalos apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. Š. pagal melagingą pranešimą pradėtame ikiteisminio tyrimo procese, kreipėsi į advokatą F. V., sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, jo patirtos išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas siekė 1000 Lt, jis pridėjo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, prašė šias išlaidas priteisti, tačiau teismas nurodė, kad J. Š., kaip liudytojui, advokato teisinės paslaugos nebuvo būtinos. Šioje byloje išlaidos advokatui pripažintinos tiesioginiais nuostoliais. J. Š. civiliniame ieškinyje taip pat nurodė, kad dėl melagingo pranešimo apie jo, jo sūnaus R. Š. ir jo žento V. N. neva padarytą nusikaltimą bei melagingo pareiškimo ir melagingų parodymų davimo patyrė ir kelionės išlaidų, nes privalėjo 2010-08-13, 2010-08-19 ir 2010-12-03 d. iš Vilniaus, kur gyvena, vykti į Ukmergės raj. PK ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Jo automobilio sąnaudos šiltuoju metų laiku siekia 8, o šaltuoju metų laiku - apie 9 litrus dyzelinio kuro 100 km. Patirta 137,42 Lt transporto išlaidų, šios išlaidos nebuvo kompensuotos iš valstybės biudžeto lėšų. R. Š. civiliniame ieškinyje taipogi nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų patyrė turtinę žalą, kuri siekia 226 Lt 08 ct: 2010-10-26, 2010-12-13 ir 2011-01-05 iš Vilniaus, kur gyvena, jis privalėjo vykti į Ukmergės raj. PK (jo automobilio Volvo V40 kuro sąnaudos šaltuoju metų laiku siekia apie 10 litrų benzino 100 km, vienos keliones metu nuvažiuota apie 160 km.), šios jo kelionių išlaidos nebuvo kompensuotos iš valstybės biudžeto lėšų (t.2, b.l. 145-149). Teismas nepagrįstai atmetė šiuos prašymus, nes paskaičiavimai pateikti apytiksliai, nepateikiant jokių rašytinių įrodymų, be to, pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

14Dėl neprileistos neturtinės žalos nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino pasekmes, kadangi dėl K. Č. padarytos nusikalstamos veikos prieš J. Š., jo sūnų R. Š. ir V. N. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, dėl ko J. Š. patyrė didelį stresą bei neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie truko ilgą laiką. Teismas klaidingai nesutinka su nukentėjusiojo argumentais, kad dėl užsitęsusio tyrimo jis patyrė didelius išgyvenimus ir sukrėtimą, nes J. Š. jau pirmojoje apklausoje pateikė alibi. Nes neigiami išgyvenimai tęsėsi šešis mėnesius, nukentėjusiuoju J. Š. buvo pripažintas praėjus devyniems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo - tik 2011-05-05. Teismas neįvertino J. Š. nurodytų argumentų, kad jis išgyveno ir dėl savo sūnaus R. Š. ir dukters vyro V. N., kurie buvo kartu patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kad jam teko pasiaiškinti žmonėms, su kuriais kartu dalyvauja respublikiniuose konkursuose bei savo lėšomis garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje dalyvaudami tarptautiniuose renginiuose (ansamblis „V.“) ir dėl to jis jautėsi pažemintu ir įžeistu, kurio visos šeimos garbė ir orumas buvo sutryptas giminių patyčiomis ir šmeižtu. J. Š. turėjo didelių emocinių išgyvenimų, nes turėjo pasiaiškinti ir atsiprašyti VšĮ „Ansamblių senjorai“ prezidentui S. P., kuriam Ukmergės raj. PK pateikė apie jį užklausimą ir kuris buvo iškviestas į apklausą VPK, ansamblio „V." žanrų seniūno bei kelionės į Daniją vadovo G. G., kuris buvo iškviestas į apklausą ir akistatą su K. Č., ansamblio „V.“ orkestro ir vokalo vadovo J. V., kuriam būnant Serbijoje tyrėja skambino net tris kartus. Buvo eikvojamas laikas ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė nurodė teismui, kad nukentėjusiesiems pagelbėjo psichologas kuris betarpiškai bendravo su šeima ir padėjo nukentėjusiesiems išlaikyti emocinę ir dvasinę pusiausvyrą.

15Teismas neatsižvelgė kaip padaryta žala paveikė R. Š. gyvenimo kokybę, kokią įtaką jo šeimyniniam gyvenimui, jo darbui. Jis buvo priverstas važinėti ir eikvoti laiką, patyrė didelių išgyvenimų, nes jam artimi žmonės, su kuriais 2010-07-31 d. - 08-15 keliavo po Vakarų Europą buvo įtraukti į ikiteisminio tyrimo procesą - buvo apklausta jo draugė I. S. – Skruodienė, jos draugės tėvai Vida bei A. P., jie buvo suvesti į akistatą su K. Č.. R. Š. patyrė didelį stresą, kai draugė Inga, laukdamasi jų pirmagimio 2011-02-02 turėjo vykti į akistatą su K. Č., kuri siaubingai nervinosi ir jaudinosi. Jis turėjo kaskart pasiaiškinti darbovietės vadovybei apie jo nebuvimo darbe priežastis. Tai sugadino jo, kaip patikimo žmogaus ir darbuotojo, reputaciją, todėl jis jausdamasis nepatogiai prieš kolegas ir vadovybę nusprendė pakeisti darbą.

16Teismo išvada, kad nepatogumai ir pergyvenimai dėl V. N. statuso ikiteisminiame tyrime nesitęsė ilgą laiką, yra neteisinga, nes dėl K. Č. nusikalstamų veikų padarymo ikiteisminis tyrimas tęsėsi šešis mėnesius ir nukentėjusiuoju V. N. buvo pripažintas praėjus devyniems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios - tik 2011-05-05. V. N. patyrė emocinį sukrėtimą ir ilgalaikį stresą, jis buvo priverstas važinėti į Ukmergę ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, lydėti savo bendradarbę A. M., kuri buvo suvesta į akistatą su K. Č., gaišti savo darbo laiką, turėjo pasiaiškinti vadovybei dėl užklausimo apie jo buvimą darbe 2010-08-06 d., kas paveikė jo, kaip gero, doro ir patikimo žmogaus bei darbuotojo reputaciją, tuo metu jam kėlė didelį jaudulį ir stresą, jam vėl teko patirti itin didelį stresą, aiškinantis vadovybei dėl kaltinamojo gynėjos advokatės L. G. užklausimo. Buvo pakirstas žmonių pasitikėjimas juo, kaip sąžiningu ir doru žmogumi, kilo pykčiai ir nesutarimai atstovės šeimoje, dėl ko nukentėjo ir tuo metu vienerius metukus teturėjusi dukrytė. Teismas kriterijų, nurodytų CK 6.250 str. 2 d. kiekvieno jų išsamiai neišnagrinėjo, neįvertino. Teismas neįvertino, kad K. Č., melagingai įskųsdamas nekaltus asmenis J. Š., R. Š. ir V. N. kaip padariusius nusikalstamą veiką, suvokė, jog tai sukels nukentėjusiesiems neigiamus padarinius: prieš juos bus pradėtas baudžiamasis persekiojimas, dėl to jie patirs stresą, išgyvenimus, nepatogumus, ir to siekė. Teismas neteisingai žalą padariusio asmens turtinės padėties kriterijų nesiejo su tuo, kad K. Č. yra darbingo amžiaus asmuo, neturintis jokios fizinės ar psichinės negalios. Vien tai, kad K. Č. registruotas darbo biržoje, neparodo jo turtinės padėties. Teismas nesiaiškino ar būtent žalos priteisimo momentu K. Č. yra bedarbis, nes per ilgą laikotarpį K. Č. galėjo įsidarbinti ir dirbti. Teisiamojo posėdžio metu K. Č. sesuo E. B. parodė, kad jos brolis K. Č. dirba ir užsidirba.

17Dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo skunde yra nurodoma, kad šioje byloje vienareikšmišką išvadą dėl teismo šališkumo bei jo suinteresuotumo bylos baigtimi suponuoja tendencingi teismo sprendimai, atmetant visus nukentėjusiųjų atstovės L. N. pateiktus prašymus ir tenkinant visus kaltinamojo gynėjos advokatės L. G. prašymus, nepagrįstas baudų paskyrimas į posėdį neatvykusiems nukentėjusiesiems, skubus vykdomųjų raštų išsiuntimas, nesant aukštesniojo teismo sprendimo dėl apskųsto teismo nutarimo skirti baudas, švelnios bausmės paskyrimas K. Č., priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, teismo neveikimas dėl asmenų bendrininkavusių su K. Č.. Apeliaciniame skunde vardijami pateikti prašymai, nurodoma, kad teismas nurodė, kad juos atmeta, kadangi jie tiek nesusiję, tiek galėjo būti pateikti praeituose posėdžiuose; tenkinant juos būtų pažeistas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas. Visi teisiamųjų posėdžių metu priimti teismo sprendimai suponuoja aiškią išvadą, kad bylą nagrinėjantis teismas buvo nusistatęs nukentėjusiųjų bei jų įgaliotos atstovės atžvilgiu.

18Prie bylos prijungtuose „Atsikirtimuose į nuteistojo K. Č. apeliacinį skundą“ nukentėjusiųjų atstovė L. N. nurodė, kad melagingai įskundus nekaltus asmenis ir pranešus apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nebūtą nusikaltimą padaręs asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir negali būti nustatytas - nebūtą nusikaltimą padaręs asmuo yra nebūtas. Faktas ar K. Č. buvo sumuštas, byloje išvis nebuvo tiriamas, nes vertintas kaip nesusijęs su byla ir buvo atmesti nukentėjusiųjų atstovės L. N. prašymai išsiaiškinti byloje esančius prieštaravimus dėl K. Č. padaryto sveikatos sutrikdymo ir jam suteiktų medicininių paslaugų. Medicininiai dokumentai galėję būti suklastoti, padarant sunkesnę nusikalstamą veiką - melagingai įskųsti nekaltus asmenis ir pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą suklastojant įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, pagal LR BK 236 str. 2 d. 2010-08-13 d. Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė I. M. iš tiesų supažindino J. Š. ir jo žmoną I. Š. su rašytiniu K. Č. pareiškimu. 2010 m. rugpjūčio 19 d. J. Š. po jo apklausos, tyrėjai S. V. leidus, taipogi skaitė rašytinį K. Č. pareiškimą. J. Š. iškart nurodė tyrėjai, kad pareiškimas parašytas R. B. ranka, o iš pareiškimo turinio taipogi yra aišku, kad R. B. nuo savęs parašė pareiškimą, nes jame nurodytą tvenkinį M. kaime pareiškėjas įvardijo kaip savo. J. Š. paaiškino tyrėjai, kad tvenkinio M. km. bendrasavininkas su trimis savo seserimis ir yra R. B., o K. Č. neturi jokių nuosavybės teisių į šį tvenkinį. 2011-05-05 J. Š. pripažinus nukentėjusiuoju ir susipažinus su byla buvo matyti, kad rašytinis K. Č. pareiškimas yra kitas. J. Š. ir I. Š. supažindinimas su rašytiniu K. Č. pareiškimu, kurio byloje nėra, nes buvo pakeistas kitu pareiškimu, nepadarė tyrimo nei šališko, nei neobjektyvaus ar padėjusio nukentėjusiesiems susikurti alibi, kadangi nusikalstamos veikos nepadariusiems ir melagingai įskųstiems asmenims alibi kurti nereikėjo. Iš ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, 2010-10-05 buvo priimtas prokuroro J. G. nutarimas susipažinti su J. Š. naudojamo mobiliojo ryšio abonento įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis nuo 2010-07-20 iki 2010-10-05 (t.1, b.l. 49). Nustatyta, kad J. Š. telefono numeriu nuo 2010-07-31 10.59 val. iki 2010-08-09 22.37 val. buvo naudotasi užsienyje. (t.1, b.l. 50). J. Š. nežinodamas, ar buvo patikrintos jo mobiliojo ryšio išklotinės bei siekdamas daugiau kaip pusmetį vilkinamo ikiteisminio tyrimo užbaigimo, 2011-02-18 savo ruožtu pateikė jo naudojamo Omnitel mobiliojo ryšio sąskaitos išklotinę, iš kurios taip pat matyti, kad telefonu nuo 2010-07-31 10.59 val. iki 2010-08-09 22.37 val. jis naudojosi užsienyje (t.1, b.l. 43-44). Kaip matyti, J. Š. pateikta Omnitel sąskaitos išklotinė tik dar kartą patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jau patikrintus ir nustatytus duomenis. Todėl šie ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir gauti duomenys laikytini tinkamais LR BPK 20 str. prasme. Dėl J. Š. ir I. Š. parodymų, kuriuos tyrėja prijungdavo prie bylos kaip liudytojų apklausas, nurodyta, kad, kaip matyti, liudytojas J. Š. 2011 02 18 pateikė savo papildomus parodymus, siekdamas daugiau kaip pusmetį vilkinto ikiteisminio tyrimo užbaigimo ir norėdamas padėti tyrėjams išsiaiškinti K. Č. sumušusius asmenis ir nurodė, kad tarp K. Č. ir tame pačiame ( - ) gyvenančio jo broliumi V. Č. išgertuvių metu dažnai kyla konfliktai; nesutarimų kyla tarp K. Č. ir paties R. B. bei E. B.. (t.1. b.l. 41). Liudytoja I. Š. liudijo ne tam, kad patvirtintų nukentėjusiųjų alibi, o nurodė K. Č. melagingo pareiškimo bendraautorius, šmeižto prieš jos šeimą sumanytojus ir užsakovus, melagingai jos šeimą įskundusius asmenis - seserį J. V. ir brolį R. B.. Taip pat ir priežastis, dėl ko jie šitaip pasielgė (t.1, b.l. 95-98). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis R. Š. savo iniciatyva pateikė kompiuterinę laikmeną su fotonuotraukomis (t.1, b.l. 107). Kompiuterinėje laikmenoje pateiktų fotonuotraukų parametrų aprašuose yra registruojama fotografavimo data ir laikas. Tyrėja surašė tarnybinį pranešimą peržiūrėjusi R. Š. kompiuterinėje laikmenoje pateiktas fotonuotraukas (jų parametrų aprašus), ir padarė išvadą kad įvykio dieną t.y. 2010-08-06 R. Š. Lietuvoje nebuvo (t.1, b.l. 108). Todėl apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, kad nukentėjusiojo R. Š. pateikti duomenys nebuvo patikrinti ir nepatikrintų duomenų pagrindu tyrėja surašė tarnybinį pranešimą. Transporto priemonės nuomos sutartį, taip pat transporto priemonės priėmimo - perdavimo aktą Rokiškio rajono policijos komisariatui pateikė liudytoja V. P.. Šių dokumentų kopijos, gautos iš Rokiškio rajono policijos komisariato, yra patvirtintos Rokiškio rajono policijos komisariato vadovaujančio pareigūno parašu (t.1, 127, 132-134). Nėra aišku, kokių gi abejonių apeliantui kelia transporto priemonės nuomos sutartis ir kodėl jis turi pagrindą manyti, kad liudytoja V. P. teismui sakė netiesą siekdama patvirtinti nukentėjusiojo alibi, o pati kelionė į užsienį galėjo būti kitu laiku. Pagal nuomos sutartį ją sudarant 500 Lt rezervacijos mokestis jau buvo sumokėtas, o visa nuomos kaina įskaitant rezervacijos mokestį - 5120 Lt (t.1, b.l. 132). Pagal nuomotojo UAB „M." pateiktą kasos pajamų orderį 2010 m. liepos 31 d. iš V. P. priimta 4620 Lt suma, t.y. nuomos suma be jau sumokėto 500 Lt rezervacijos mokesčio (t.3, b.l. 91). Apklausta liudytoja V. P. teisme taip pat nurodė, kad transporto priemonės nuomos rezervacijos mokestį UAB „M." ji buvo sumokėjusi iš anksto SEB banko pavedimu. Liudytojos V. P. teismas neprašė pateikti įrodymų, patvirtinančių jos parodymus dėl sumokėto rezervacijos mokesčio nei pirmojo teisiamojo posėdžio metu, nei atnaujinus įrodymų tyrimą byloje. Kaip matyti, VšĮ Rokiškio ligoninė savo kompetencijos ribose negalėjo pakomentuoti bei atsakyti, ar asmuo, kuriam pasibaigęs nedarbingumas, gali vykti į užsienį. Šios, tenkinant advokatės L. G. prašymus teisme tirtos bei nagrinėtos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla. Byloje buvo ištirti ir pašalinti visi neaiškumai - atsakydama į teismo užklausimą UAB „V. e.“ 2011-11-22 raštu Nr. 012-03-22112R pateikė išsamius paaiškinimus dėl pažymos priedų, kurie rodė, jog V. N., naudodamasis kortele Nr. 2340, daugiau kartų atvyko į pastatą, nei iš jo išvyko (t.2, b.l. 169). UAB „V. e.“ nurodė, kad pagal praėjimo kontrolės sistemos ataskaitą darbuotojas V. N., naudodamasis savo praėjimo kontrolės sistemos kortele Nr. 2340, 2010 m. rugpjūčio 6 d. į darbovietę atvyko 7 val. 36 min. 22 sek.. 9 val. 45 min. 19 sek. minėtas darbuotojas išvyko bei atvyko/sugrįžo 9 val. 58 min. 52 sek. (pirmasis atvykimo bandymas 9 val. 58 min. 51 sek. neįvyko dėl techninės praėjimo kontrolės sistemos kortelės Nr. 2340 nuskaitymo klaidos). 10 val. 59 min. 33 sek. ir 12 val. 8 min. 17 sek. darbuotojas V. N. įėjo į Dispečerinės ir eksploatacijos tarnybos (DET) kabinetą, iš kurio išėjimas nėra apskaitomas praėjimo kontrolės sistemoje. Tos pačios darbo dienos 11 val. 31 min. 43 sek. darbuotojas išvyko bei atvyko/sugrįžo 12 val. 00 min. 08 sek. ir dar kartą išvyko 12 val. 14 min. 43 sek. bei atvyko/sugrįžo 12 val. 49 min. 13 sek. darbuotojas V. N. iš darbovietės išvyko 15 val. 31 min. 25 sek. (t.2, b.l. 169). Nukentėjusiųjų atstovė L. N. nepažįsta nė vieno UAB „V. e.“ teisininko; nukentėjusiajam V. N. yra žinoma (jis buvo informuotas vadovybės), kad jo darbovietė UAB „V. e.“ išsiuntė atsakymą į advokatės L. G. užklausimą, tačiau kontoros jos nurodytu adresu nerasta ir atsakymas neįteiktas. Teisiamojo posėdžio metu ansamblio nariui G. G. nuteistojo gynėja advokatė L. G. pateikė abstraktų klausimą, ar dėl ko nors J. Š. jo atsiprašinėjo. G. G. paprašius advokatės patikslinti klausimą dėl ko J. Š. jo atsiprašinėjo, advokatė L. G. ir vėlgi klausė: „Dėl ko nors? Nu šiaip, ar atsiprašinėjo jūsų Š. dėl ko nors?". G. G. atsakė: „Negaliu atsakyti. Ne turbūt. Gal atsiprašinėjo". Tokį patį abstraktų klausimą advokatė L. G. pateikė ir ansamblio vadovui S. P.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. Š. atkreipė teismo dėmesį, kad ansamblio nariai net nesuprato taip nekonkrečiai suformuluoto advokatės L. G. klausimo.

19Teismo posėdyje nukentėjusysis J. Š. ir nukentėjusiųjų atstovė prašė jų skundą patenkinti, nukentėjusiojo K. Č. skundą atmesti. Nutiestasis K. Č. ir jo gynėja prašė nuteistojo skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų skundą atmesti. Prokuroras prašė skundus atmesti.

20Skundai atmestini.

21Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

22Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingą įskundimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai jį įskundžia, t. y. pateikia baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją, kad nekaltas asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas. Pagal BK 236 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, papildomai suklastojęs įrodymus, kurie turi reikšmės nekalto asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti.

23Tokia BK 236 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties konstrukcija pagrindą baudžiamajai atsakomybei kilti tiesiogiai sieja su melagingai apskųsto asmens baudžiamojo persekiojimo pradžia ir konkretaus galinčio pradėti tokį baudžiamąjį persekiojimą pareigūno iniciatyva. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).

24Šiuo atveju, kadangi pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti tiesiogiai siejamas su melagingai apskųsto asmens baudžiamojo persekiojimo pradžia ir konkretaus galinčio pradėti tokį baudžiamąjį persekiojimą pareigūno iniciatyva, įvertinus byloje esantį 2013-08-13 K. Č. protokolą-pareiškimą (t.1, b.l. 7) ir byloje esantį 2010-08-13 pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 88-8-S-BD4-00671 (t.1, b.l. 8), laikytina, kad, sutinkamai su byloje esančiais duomenimis, pagrįstai nustatyta, kad K. Č. 2010-08-13, 8 val. 25 min., ( - ), pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą, kadangi tai atitinka minėtame pareiškime nurodytus duomenis (t.1, b.l. 7), o 2010-08-13 atitinka nusikalstamos veikos padarymo laiką, o atsižvelgus į išdėstytą ir įrodymų visumą, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad neteisingai nustatytos faktines bylos aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko ir būdo.

25Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi nagrinėjimo teisme ribos yra savotiški teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylą. Konstitucinė pareiga – vykdyti teisingumą – įpareigoja teismą išspręsti bylą pagrįstai, teisėtai ir teisingai, neperžengiant kaltinimo ribų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203/2008).

26Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Savo iniciatyva teismas gali tik patikslinti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes arba pakeisti jas, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Klausimas, ar pakeistos aplinkybės nėra iš esmės skirtingos nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2005).

27Pagal teismų praktiką iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės pripažįstamos tais atvejais, kai jos lemia: veikos kvalifikavimą pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-296/2004, 2K-7-13/2007); veikos kvalifikavimą pagal kitą BK bendrosios dalies straipsnį ar jo dalį (veika kvalifikuojama kaip padaryta padėjėjo, o ne vykdytojo ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-216/2006, 2K-16/2007); kito tame straipsnyje (jo dalyje, punkte) nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties alternatyviojo požymio arba, esant blanketinei dispozicijai, kito to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnio (jo dalies, punkto ir pan.) inkriminavimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-104/2007, 2K-231/2007, 2K-573/2007, 2K-62/2008); griežtesnės bausmės skyrimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2008). Kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme gali būti ir nesusijęs su kitokiu veikos kvalifikavimu ar griežtesnės bausmės skyrimu, tačiau vis dėlto gali turėti įtakos kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimui. Tai gali būti tiek nusikalstamų veiksmų (neveikimo) apimties plėtimas, tiek laiko, vietos, būdo ar kitų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-34/2009). Sprendžiant, ar tokiais atvejais pakeistos faktinės aplinkybės suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, atsižvelgiama į keistinų faktinių aplinkybių pobūdį ir į kitas bylos aplinkybes, reikšmingas kaltinamojo teisei į gynybą užtikrinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-357/2005). Tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui ir kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, jos nepripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-198/2008). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-544/2010)

28Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, kaltės forma ir panašiai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Ar faktinės bylos aplinkybės laikytinos iš esmės skirtingomis nuo kaltinamajame akte nurodytų, sprendžia pats teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555/2007).

29Teismų praktika pripažįsta galimu keisti kaltinimą BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, nes apeliacinio proceso, kaip vieningo baudžiamojo proceso dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų patikrinimu. BPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamasis procesas turi užtikrinti greitą, išsamų nusikalstamų veikų atskleidimą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

30Pradinis kaltinimas gali būti keičiamas, jeigu: iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; iš esmės keičiasi faktinės veikos aplinkybės ir dėl to reikia keisti kvalifikaciją; faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-567/2006).

31Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam. Šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 2 d. numatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, apie tokią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Minėto prašymo nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis gali būti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu. Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 3 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai.

32Šiuo atveju, BPK 256 str. 1, 2 d. numatytų prašymų apeliacinės instancijos teisme gauta nebuvo, nuteistajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai pranešta nebuvo, o atsižvelgus į tai, kad Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, apeliacinio skundo argumentai dėl K. Č. veikos perkvalifikavimo pagal BPK 236 str. 2 d. ir tam, esą turinčias reikšmę „neištirtos svarbios ir reikšmingos bylai aplinkybės“, netirtinos ir nenagrinėtinos, nes minėtas kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas būtų susijęs su kitokiu veikos kvalifikavimu ar griežtesnės bausmės skyrimu, ir tai turėtų įtakos kaltinamojo teisės į gynybą įgyvendinimui.

33Atsižvelgęs į išdėstytą ir bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo spręsti R. B. ir A. K. baudžiamosios atsakomybės klausimo.

34Kolegijos vertinimu, nagrinėjimo teisme metu nepaaiškėjo, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo. Be to, pirmosios instancijos teismas darė teisingą išvadą, kad byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad prie nusikalstamos veikos padarymo prisidėjo ir kiti asmenys, tame tarpe R. B.. Tokios išvados nepaneigia ir nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) J. Š., R. Š., V. N. įgaliotos atstovės L. N. apeliaciniame skunde nurodomas R. B. duotų parodymų nenuoseklumas esamoje apimtyje, kadangi minėtos aplinkybės, įvertinus ir pačius R. B. parodymus, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad R. B. galėjo žinoti, kad K. Č. nurodytos aplinkybės apie tai, kad atvykus pas jį į namus, esančius ( - ), kažkuris iš atvykusiųjų asmenų (J. Š., R. Š. ir V. N.) kumščiu smogė jam, t.y. K. Č. į veidą, neatitinka tikrovės, todėl nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo (R. B.).

35Kolegija vertina ir apeliacinio skundo argumentus, kad motyvo melagingai įskųsti nekaltus asmenis K. Č. neturėjo - jis nekonfliktavo nė su vienu iš nukentėjusiųjų ir tai ne kartą patvirtino teisiamųjų posėdžių metu, tačiau aiškų motyvą melagingai įskųsti nekaltus asmenis turėjo R. B. - posėdžio metu jis parodė, kad tvenkinys yra jo iš tėvų paveldėtoje sodyboje ir jam nepatinka, kad J. Š. eina maudytis į tvenkinį, Liudytoja I. Š. parodė, kad 2010 m. liepos mėn. pabaigoje ji telefonu buvo sakiusi savo broliui R. B., kad rugpjūčio pradžioje atostogaus ir kad atostogų metu visa šeima planuoja pabūti savo sodyboje M. km. Iš to matyti, kad R. B., rašydamas melagingą pareiškimą ir kartu su K. Č. jį pateikdamas policijai buvo įsitikinęs, kad alibi Š. šeima neturės ir sesers vyras J. Š., sesers sūnus R. Š. bei seses žentas V. N. bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisti už tai, ko nepadarė, tačiau mano, kad minėtos aplinkybės taip pat nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad R. B. galėjo žinoti, kad K. Č. nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

36Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) J. Š., R. Š., V. N. įgaliotos atstovės L. N. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad ji yra K. Č. kaimynė ir ji 2010 m. rugpjūčio 6 d. apie 15 val. matė atvažiuojantį į K. Č. kiemą tamsios spalvos automobilį, su kuriuo ir anksčiau pas K. Č. buvo atvykęs jo giminaitis J., ji girdėjo, kad pas K. kieme kažkas rėkauja ir pažino, kad tarp rėkaujančių balsų yra ir K. Č. giminaičio J. balsas. Balsą jinai pažino, kadangi su J. buvo kalbėjusi vieną kartą (t.1, b.l. 34), kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu K. parodė, kad ten (K. Č. kieme) buvo J. Š. balsas, kad tai iš tikrųjų buvo atvažiavęs ta mašina J. Š., kad ji lieka prie savo pirminių parodymų, kad atpažino balsą ir kad tikrai buvo J. Š.. Ji kategoriškai patvirtino, kad iš tikrųjų balsas buvo J. Š. ir ji negalėjo apsirikti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad dėl nurodytų aplinkybių A. K. ne sąžiningai klydo ir nurodė ne tai, ką ji manė matanti ir girdinti, kadangi automobilis buvo apibūdintas ne itin išsamiai (nenurodyta tiksli jo spalva, modelis, kas rodo, kad liudytoja, įvertinus ir jos amžių bei patirtį, galėjo vertinti skirtingus automobilius kaip vienodus), ji galėjo sąžiningai klysti ir atpažindama J. Š. balsą, kadangi balso šaltinis buvęs pakankamai toli – K. kieme, neįprasta buvo jo išraiška – rėkavimas, A. K. pati parodė, kad su J. buvo kalbėjusi tik vieną kartą. Teismas įvertinus išdėstytą, daro išvadą, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo daryti išvadai, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo (A. K.).

37Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė kitus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.

38Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi, kurioje nurodyta, kad jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2K-458/2011) ir atsižvelgiant į tai, K. Č. veiksmus iš BK 235 str. 1d. ir 236 str. 1 d. perkvalifikavo į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d.

39Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Č. teigia, kad byla Nr. 88-1-00761-10, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju, 2011-02-19 Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu sustabdyta, nenustačius kaltininko, todėl nėra paneigtas faktas, kad 2010-08-06 apie 15 val. 30 min. apeliantas buvo sumuštas, teiginiui, kad pranešė apie nebūtą nusikaltimą, nėra pagrindo, tačiau pažymėtina, kad jis, K. Č., buvo nuteistas ne už tai, kad parodė, kad jis buvo sumuštas, o už tai, kad jis melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltus asmenis kaip padariusius nusikalstamą veiką (melagingai įskundė J. Š., R. Š. ir V. N., teigdamas, kad šiems 2010-08-06 apie 15 val. 30 min. atvykus pas jį į namus, esančius ( - ), kažkuris iš atvykusiųjų asmenų kumščiu smogė jam, t.y. K. Č. į veidą, ko pasėkoje jis prarado sąmonę), dėl ko šie asmenys buvo pradėti persekioti. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Č. teigia, kad tyrimo metu buvo neteisėtai atskleisti duomenys, tačiau nurodoma aplinkybė nėra pakankamas pagrindas netikėti nukentėjusiųjų J. Š., R. Š. ir V. N. parodymais, kuriais jie teigė, kad jie 2010-08-06 apie 15 val. 30 min. buvo ne ( - ), kadangi minėtus parodymus iš esmės patvirtino ne tik eilės liudytojų parodymai, kuriais abejoti kolegija neturi pagrindo (liudytojų S. P., G. G., I. Š., V. P., A. P., A. M. parodymai), bet ir OMNITEL sąskaitos išklotinių kopijos, transporto priemonės nuomos sutarties kopija, transporto priemonės priėmimo-perdavimo akto kopija, kasos pajamų orderio kopija, kompiuterinė laikmena su 10 fotonuotraukų, nuotraukos, UAB „V. e.“ pažymos apie elektroninės praėjimo kontrolės sistemos užfiksuotus duomenis.

40Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Č. teigia, kad J. Š. praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo įvykio, t.y. 2011-02-18, pateikė Omnitel sąskaitos išklotinę, kad jo telefonas įvykio metu buvo užsienyje, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai neišreikalavo tokių duomenų iš Omnitel, todėl pateiktas dokumentas kelia abejonių, todėl negali būti laikomas tinkamu įrodymu BPK 20 str. prasme, tačiau, kaip nurodyta ir prie bylos prijungtuose „Atsikirtimuose į nuteistojo K. Č. apeliacinį skundą“ ir kaip matyti iš baudžiamosios bylos, 2010-10-05 Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu Nr. 9.3-346 buvo nutarta susipažinti su informacija apie J. Š. naudojamo mobiliojo ryšio abonento įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis nuo 2010-07-20 iki 2010-10-05 (t.1, b.l. 49). 2010-10-11 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus reikiamą informaciją buvo nustatyta, kad J. Š. telefono numeriu nuo 2010-07-31 10.59 val. iki 2010-08-09 22.37 val. buvo naudotasi užsienyje (t.1, b.l. 50). Be to, 2011-02-18 daiktų pateikimo protokolu J. Š. pateikė (t.1, b.l. 42) Omnitel sąskaitą išklotinę, kuri yra byloje (t.1, b.l. 43-44), iš kurios matyti, kad kliento J. Š. abonementinis Nr. 2010-08-02 – 2010-08-08 naudotas Danijoje, o prieš tai ir po to, ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Šia duomenų visuma teismas, įvertinus ir kitus byloje esančius duomenis, netikėti neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde K. Č. teigia, kad J. Š. ir I. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikdavo iš anksto surašytus ir tarpusavyje suderintus paaiškinimus, kuriuos tyrėja prijungdavo prie bylos kaip liudytojų apklausas. Tokiu būdu, renkant įrodymus, buvo padaryti BPK 81 str. 4 p. pažeidimai, tačiau pažymėtina, kad šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais priimdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, be to, kaip matyti iš bylos duomenų, 2010-08-19 liudytojo apklausos metu J. Š. parodymai iš jo žodžių buvo surašyti tyrėjos ir tik 2011-02-18 papildomos apklausos metu jis pateikė kompiuteriu spausdintą savo pasirašytą tekstą (t.1, b.l. 38-41). Pažymėtina, kad teismas vadovavosi liudytojos I. Š. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje, todėl neaišku kodėl teismas turėtų nesivadovauti jos duotais parodymais, vien dėl to, kad ji ikiteisminio tyrimo metu prašė ją apklausti, prašė kaip jos parodymus vertinti jos kompiuteriu surašytą tekstą. Kolegija vertina K. Č. apeliacinio skundo argumentus, kuriuose jis abejoja 2010-11-02 tarnybiniu pranešimu, kuriame vertinta kompiuterinė laikmena su 10 nuotraukų, pateikta R. Š. 2010-10-26 Daiktų pateikimo metu (t.1, b.l. 111-112), transporto priemonės nuomos sutartimi, kurią pasirašė V. P., perdavimo-priėmimo aktu (t.1, b.l. 132-134), tačiau teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, šiais įrodymais abejoti neturi pagrindo, juos patvirtina ir byloje esantis 2010 m. liepos 31 d. nuomotojo UAB „M." kasos pajamų orderį, kuriuo iš V. P. priimta 4620 Lt suma (t.3, b.l. 91), pateiktas pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012-10-30 raštą (t.3, b.l. 90). Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nėra ir duomenų, kad byloje vertintas telefono numeris priklauso R. Š., tačiau nežiūrint to, tyrėja S. V. 2010-10-28 savo tarnybiniame pranešime konstatuoja, kad aukščiau nurodytas telefonas laikotarpyje nuo 2010-07-31 iki 2010-08-15 buvo naudojamas veikiant romingo paslaugai, nėra pakankamas pagrindas išteisinti nuteistąjį K. Č., kadangi byloje yra pakankamai kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tik pasibaigus nedarbingumo pažymėjimo galiojimo laikui, kitą dieną R. Š. pats už vairo (pagal jo paties parodymus) išvažiavo į ilgalaikę kelionę po Europą, tačiau šiuo atveju kolegija vertina, kad pasibaigus nedarbingumo pažymėjimo galiojimo laikui žmogus gali dirbti, todėl nemano, kad pasibaigus nedarbingumo pažymėjimo galiojimo laikui žmogus negali atostogauti. Pažymėtina, kad byloje buvo ištirti ir pašalinti visi neaiškumai dėl UAB „V. e.“ pažymos - atsakydama į teismo 2011-11-09 raštą, UAB „V. e.“ 2011-11-22 raštu Nr. 012-03-22112R pateikė išsamius paaiškinimus dėl pažymos priedų, kurie rodė, jog V. N., naudodamasis kortele Nr. 2340, daugiau kartų atvyko į pastatą, nei iš jo išvyko (t.2, b.l. 170). Apeliacinio skundo argumentai dėl atstoves L. N. skambučio, šiuo atveju, taip pat nepaneigia apelianto K. Č. kaltės, abejonės dėl minėto skambučio paneigtos nukentėjusiųjų atstovės L. N. prie bylos prijungtuose „Atsikirtimuose į nuteistojo K. Č. apeliacinį skundą“.

41Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų įgaliota atstovė nurodė, kad įvertinus tai, jog nuteistasis turi polinkį nesaikingai vartoti alkoholį, darytina išvada, kad 2010-08-06 d. K. Č. buvo neblaivus, tačiau vien polinkio turėjimas nėra teisinis pagrindas nustatyti nurodytą aplinkybę.

42Dėl bausmės

43Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. Č. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, K. Č. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

44K. Č. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., BK 236 str. 1 d.), yra registruotas Lietuvos darbo biržoje, anksčiau neteistas.

45Pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad K. Č. charakterizuojamas teigiamai – anksčiau jis neteistas, yra registruotas darbo biržoje, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskiriant baudą. Pirmosios instancijos teismas paskyrė baudą, mažesnę nei nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytos baudos už nesunkų nusikaltimą vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgus į bylos aplinkybes, tai, kad K. Č. nedirba, nors ir yra registruotas darbo biržoje, kolegijos nuomone, nuteistajam K. Č. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta.

46Nukentėjusiųjų atstovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, paskirdamas K. Č. švelnią bausmę neįvertino šios nusikalstamos veikos pavojingumo, nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad K. Č. padarė nesunkų nusikaltimą. Apeliacinio skundo argumentas, kad K. Č. veiksmais pažeista normali ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros bei teismo veikla, nepagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų, kad nuteistojo veiksmais buvo pažeista normali ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros bei teismo veikla. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino, kad K. Č. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nesigailėjo dėl jos padarymo, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ir nenustatė minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. Č. melavo dėstydamas savo prasimanymus ir melagystes, tačiau už minėtus veiksmus jis ir nuteistas.

47Esant tokioms aplinkybėms, griežtinti arba švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

48Dėl civilinio ieškinio

49Proceso išlaidas, jų atlyginimo ir išieškojimo tvarką reglamentuoja BPK 103-106 straipsniai. Pagal BPK 104 straipsnio 1 dalį proceso išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo lėšų priklausomai nuo to, kas iškvietė nukentėjusįjį. Taigi kelionės išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos ne procesiniais dokumentais, kuriais išsprendžiama baudžiamoji byla, o pateikus atitinkamus dokumentus už šį darbą atsakingam personalui. Šias išlaidas teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo į valstybės pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010). Atsižvelgus į išdėstytą, nukentėjusiųjų atstovė apeliaciniu skundu nepagrįstai prašo vykimo į Ukmergės raj. PK ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti išlaidas priteisti iš nuteistojo ne valstybei ir toks prašymas netenkintinas.

50Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad kadangi ikiteisminio tyrimo byloje Nr.88-1-00671-10 J. Š. buvo apklaustas tik kaip liudytojas, J. Š., kaip liudytojui, advokato teisinės paslaugos nebuvo būtinos. Be to LR BPK 106 str. 2d. numato advokato išlaidų atlyginimą nukentėjusiajam ar civiliniam ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje J. Š., kaip nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, atstovavo L. N., prašymas priteisti advokato išlaidas atmestinas.

51Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1, 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas vertina išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tame tarpe tai, kad neigiami nukentėjusiųjų išgyvenimai tęsėsi šešis mėnesius, tai, kad dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija neturėjo būti itin dideli, kadangi nukentėjusieji turėjo gana daug jų nekaltumą dėl nusikaltimo, dėl kurio juos K. Č. melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, patvirtinančių duomenų, kadangi tariamos jų nusikalstamos veikos padarymo metu du jų buvo užsienyje, o vienas darbe, kad pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas buvo ribotos trukmės, kadangi nuteisus K. Č. jų reputacijos pablogėjimas turi išnykti, vertina nusikaltimo, kuriuo nukentėjusieji buvo melagingai įskųsti pobūdį (nusikaltimas ne žmogaus gyvybei, ne seksualinio apsisprendimo laisvei, ne turtinio pobūdžio), o taip pat visas nukentėjusiųjų atstovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos ir atsižvelgus į išdėstytą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydį, kuris, įvertinus aplinkybių visumą, nelaikytinas nei per mažu, nei per dideliu.

52Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) J. Š., R. Š., V. N. įgaliotos atstovės L. N. apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje vienareikšmišką išvadą dėl teismo šališkumo bei jo suinteresuotumo bylos baigtimi suponuoja tendencingi teismo sprendimai, atmetant visus nukentėjusiųjų atstovės L. N. pateiktus prašymus ir tenkinant visus kaltinamojo gynėjos advokatės L. G. prašymus, tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nemato pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi nepagrįstų prašymų netenkinimas ir pagrįstų pašymų tenkinimas neparodo teismo šališkumo. Vien apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad į posėdį neatvykusiems nukentėjusiesiems buvo nepagrįstai paskirtos baudos, įvertinus aplinkybių visumą, nerodo pirmosios instancijos teismo šališkumo.

53Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

54Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

55nuteistojo K. Č. ir nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) J. Š., R. Š., V. N. įgaliotos atstovės L. N. apeliacinius skundus atmesti.

56Įžanginę Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį papildyti, kad teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusieji, civiliniai ieškovai J. Š., R. Š., V. N. ir jų įgaliota atstovė L. N..

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. K. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 3. J. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš K. Č. priteista 500 Lt... 4. R. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš K. Č. 1000 Lt... 5. V. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista 1000 Lt (vienas... 6. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 7. K. Č. nuteistas už tai, kad jis melagingai įskundė įstaigai, turinčiai... 8. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. Č. prašo panaikinti Ukmergės raj.... 9. Sprendimo priteisti neturtinę žalą nukentėjusiesiems teismas nemotyvavo,... 10. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) J. Š., R. Š., V.... 11. Dėl liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme teiktų melagingų... 12. Teismas paskirdamas K. Č. švelnią bausmę neįvertino šios nusikalstamos... 13. Dėl nepriteistos turtinės žalos apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. Š.... 14. Dėl neprileistos neturtinės žalos nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino... 15. Teismas neatsižvelgė kaip padaryta žala paveikė R. Š. gyvenimo kokybę,... 16. Teismo išvada, kad nepatogumai ir pergyvenimai dėl V. N. statuso... 17. Dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo skunde yra nurodoma, kad šioje... 18. Prie bylos prijungtuose „Atsikirtimuose į nuteistojo K. Č. apeliacinį... 19. Teismo posėdyje nukentėjusysis J. Š. ir nukentėjusiųjų atstovė prašė... 20. Skundai atmestini.... 21. Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 22. Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už... 23. Tokia BK 236 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties konstrukcija pagrindą... 24. Šiuo atveju, kadangi pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti tiesiogiai... 25. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų... 26. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti... 27. Pagal teismų praktiką iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų... 28. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte... 29. Teismų praktika pripažįsta galimu keisti kaltinimą BPK 256 straipsnio 1 ir... 30. Pradinis kaltinimas gali būti keičiamas, jeigu: iš esmės keičiasi veikos... 31. Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras, privatus... 32. Šiuo atveju, BPK 256 str. 1, 2 d. numatytų prašymų apeliacinės instancijos... 33. Atsižvelgęs į išdėstytą ir bylos medžiagą, teismas neturi pagrindo... 34. Kolegijos vertinimu, nagrinėjimo teisme metu nepaaiškėjo, kad kaltinamasis... 35. Kolegija vertina ir apeliacinio skundo argumentus, kad motyvo melagingai... 36. Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) J. Š., R. Š., V. N. įgaliotos... 37. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė kitus byloje esančius... 38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiasis... 39. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Č. teigia, kad byla Nr. 88-1-00761-10,... 40. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. Č. teigia, kad J. Š. praėjus daugiau... 41. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų įgaliota atstovė nurodė, kad... 42. Dėl bausmės... 43. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. Č. bausmę, Lietuvos... 44. K. Č. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., BK 236 str. 1... 45. Pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už... 46. Nukentėjusiųjų atstovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas,... 47. Esant tokioms aplinkybėms, griežtinti arba švelninti pirmosios instancijos... 48. Dėl civilinio ieškinio... 49. Proceso išlaidas, jų atlyginimo ir išieškojimo tvarką reglamentuoja BPK... 50. Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris... 51. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1, 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra... 52. Nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) J. Š., R. Š., V. N. įgaliotos... 53. Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį dėl... 54. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 55. nuteistojo K. Č. ir nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) J. Š., R. Š.,... 56. Įžanginę Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d....