Byla 2K-7-336/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės, Egidijaus Bieliūno, Vladislovo Ranonio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, gynėjui advokatui Sauliui Alysui, nuteistiesiems L. K., N. B., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis dėl L. K. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį, N. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 236 straipsnio 2 dalį, A. U. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį ir dėl šios bylos dalies priimtas naujas nuosprendis:

2L. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3N. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 236 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

4A. U. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5Taip pat pakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo L. K. ir N. B..

6Vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis, L. K. bausmė, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir bausmės, paskirtos 2008 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2007 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dviem mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, L. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

7Vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis, N. B. bausmė, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir bausmės, paskirtos 2008 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2007 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

8Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginės dalies pašalintos nuorodos apie L. K. ir N. B. teistumų neišnykimą. Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, prokuroro ir N. B. apeliaciniai skundai dėl šio nuteistojo nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atmesti ir ši nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

9Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteisti:

10L. K. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį–laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį–laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį–laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridedant prie 2008 m. spalio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, ir subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė L. K. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

11N. B. pagal BK 236 straipsnio 2 dalį–laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį–laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį pridedant prie 2008 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtos dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir subendrinta bausmė N. B. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie nauju nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės pridėta 2007 m. rugsėjo 6 d Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė N. B. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams su 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

12A. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį–50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

13Šiuo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti S. B. ir S. A. T., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

14Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo N. B., nuteistojo L. K. ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

15Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu L. K. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad melagingai įskundė įstaigoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltus asmenis kaip padariusius nusikalstamą veiką, dėl ko buvo pradėtas šių asmenų baudžiamasis persekiojimas. Apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad L. K. 2007 m. lapkričio 9 d. skundu Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir 2007 m. gruodžio 4 d. pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai, vėliau apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje ir kitų BPK tvarka atliktų veiksmų metu melagingai įskundė įstaigoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, šiuos nekaltus asmenis:

16Šiaulių m. ( - ) pareigūną R. Š. dėl to, kad šis, viršydamas tarnybinius įgaliojimus, be jokios priežasties panaudojo fizinį smurtą – sudavė L. K. vieną kartą kumščiu į dešinę galvos pusę ir sukėlė fizinį skausmą;

17Šiaulių m. ( - ) pareigūną S. G., dėl to, kad šis, kai du nežinomi policijos pareigūnai, viršydami tarnybinius įgaliojimus, be jokios priežasties įstūmė L. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą automobilį „VW Passat“, paguldė ant automobilio grindų ir alkūnėmis bei kumščiais sudavė jam apie 15 kartų į nugarą, S. G. tai matė ir girdėjo. Su tais pačiais policijos pareigūnais jis nuvežė L. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kur automobilyje nepažįstami pareigūnai alkūnėmis bei kumščiais jam vėl sudavė apie 10 kartų į nugarą, vėliau nuvežė jį į Šiaulių r., prie Kuprių k. esančius laukus, kur nurodė L. K. išlipti iš automobilio, išmetė ant žemės visus jo turėtus daiktus, iš jo mobiliojo telefono išėmė ir sulaužė SIM kortelę bei grasindami šaunamuoju ginklu nušauti, liepė bėgti, o po to paliko jį vieną laukuose.

18Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu N. B. pagal BK 236 straipsnio 2 dalį, o L. K. ir A. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 236 straipsnio 2 dalį nuteisti ir už tai, kad N. B., padedant L. K. ir A. U., melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltus asmenis ir suklastojo įrodymus Šiaulių miesto ( - ) pareigūnų M. M. ir A. B. baudžiamajam persekiojimui.

19Apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad bendrininkai nuo 2007 m. spalio 24 d. iki 2007 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė, kad N. B. melagingai įskųs Šiaulių apygardos prokuratūrai – įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, – nekaltus asmenis – Šiaulių m. ( - ) pareigūnus M. M. ir A. B., o L. K. ir A. U., įgyvendindami susitarimą, melagingai liudys prieš šiuos pareigūnus. N. B., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už 2007 m. spalio 24 d. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, žinodamas, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl tariamai 2007 m. spalio 24 d. N. B. ir L. K. sumušusių policijos pareigūnų, 2007 m. gruodžio 4 d. pareiškimu Šiaulių apygardos prokuratūrai melagingai įskundė M. M. ir A. B., nurodydamas, kad jie susitarę suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E983927 įrašydami į jį melagingus duomenis, jog 2007 m. spalio 24 d., apie 18 val., kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas 62 km N. B. nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti jo vairuojamą automobilį BMW 320 (valst. Nr. ( - ) L. K., A. U. ir N. B. aplinkybes apie administracinio teisės pažeidimo protokolo suklastojimą, automobilio nestabdymą patvirtino atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 409-034-07, kurioje, remiantis melagingais jų parodymais apie N. B. automobilio nestabdymą ir nebėgimą nuo policijos pareigūnų, buvo pradėtas M. M. ir A. B. baudžiamasis persekiojimas: 2007 m. gruodžio 19 d. šiems asmenims byloje įteikti pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, M. M. ir A. B. byloje apklausti kaip įtariamieji.

20Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu N. B. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir būdu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo keturiuose atskiruose plastikiniuose maišeliuose supakuotą narkotinę medžiagą - kokainą, kurios bendras kiekis 1,773 g, šią medžiagą iki 2008 m. kovo 21 d. 8.48 val., laikė automobilyje BMW 320, valst. Nr. ( - ) kol policijos pareigūnai prie Šiaulių m. VPK nurodytą narkotinės medžiagos kiekį rado ir paėmė.

21Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė prokuroro apeliacinį skundą, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl N. B. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo L. K., N. B. ir A. U. išteisintini dėl visų kaltinimų pagal BK 236 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismo išvada dėl jų kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

22Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

23Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą išteisinti L. K., N. B. dėl visų kaltinimų pagal BK 236 straipsnį, netinkamai įvertino bylos įrodymus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ir teismų praktikos nustatytus reikalavimus dėl įrodymų vertinimo. Kasatorius teigia, kad nuosprendis surašytas ne pagal BPK 331 straipsnyje nurodytas taisykles, teisiniu ir loginiu požiūriu negalima suprasti dalies teismo motyvų bei išvadų.

24Išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimų L. K., N. B. ir A. U. melagingai įskundus policijos pareigūnus M. M. ir A. B. teismas pagrindė iš esmės tik A. U. parodymais, tačiau visiškai netikrino šių parodymų patikimumo, jų neanalizavo ir nevertino, nesugretino su kitais byloje surinktais įrodymais, iš kurių matyti, kad L. K. ir N. B. nepakluso reikalavimui sustoti ir bėgo nuo policijos pareigūnų.

25Išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl kaltinimų L. K., N. B. melagingai įskundus policijos pareigūnus S. G. ir R. Š. teismas pagrindė L. K. parodymais, kurių reikiamai nepatikrino, nekreipė dėmesio į bylos duomenis apie L. K. sužalojimų lokalizaciją ir pobūdį, apie tai, kad policijos pareigūnai ilgavamzdžių ginklų neturėjo, kad L. K. nurodytoje patirto nuo kitų asmenų smurto vietoje S. G. negalėjo būti. Prokuroro teigimu, teismas neaptarė daugumos pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų ir nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl atmeta ar kitaip vertina įrodymus, kuriais buvo pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstos netinkamais motyvais ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš nuosprendžio turinio galima spręsti, kad teismas pripažino, jog ikiteisminis tyrimas pagal L. K. ir N. B. skundą buvo negalimas, turėjo būti priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes skunde nurodytos aplinkybės akivaizdžiai neteisingos, tačiau iš teismo motyvų neaišku, kokias skunde nurodytas aplinkybes ir kuo remiantis, teismo manymu, prokuroras turėjo pripažinti akivaizdžiai neteisingomis ir priimti sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl L. K. ir N. B. tyčios turinio, argumentai, kad pirminis šių asmenų pareiškimas buvo paduotas ne įstaigai, turinčiai teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, o policijos pareigūnų aukštesniajam vadovui, prieštarauja BPK 165 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes policija taip pat yra ikiteisminio tyrimo įstaiga.

26Prokuroras taip pat teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą atmesti prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl N. B. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prokuroro prašymu buvo atliktas įrodymų tyrimas, tačiau šio tyrimo metu dalies gautų įrodymų bei jų pagrindu išdėstytų prokuroro argumentų teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino. Prokuroro manymu, teismas netinkamai įvertino jo nurodytus bylos duomenis apie N. B. gyvenimo būdą (pagal jo ir liudytojų parodymus jis nėra vartojęs ir neketino vartoti narkotinių medžiagų), apie tai, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo bedarbis, nevertino duomenų, kad pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro pažymoje pateiktus faktus įgytų bei laikytų narkotinių medžiagų, supakuotų dozėmis į keturis maišelius, bendra vertė didelė ir siekė apie 800 Lt. Be to, teismas nesivadovavo teismų praktikoje nustatytais kriterijais dėl kaltininko įgytų ir laikomų narkotinių medžiagų platinimo tikslo nustatymo, išdėstė neteisingus argumentus dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo baigtumo momento.

27Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28Dėl išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir BK 236 straipsnio taikymo

29Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas L. K., N. B. ir A. U., įvertino bylos įrodymus pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas ir teismų praktikos nustatytus reikalavimus išsamiai ištirti bylos aplinkybes bei išdėstė neaiškius motyvus, yra pagrįsti.

30BK 236 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingą įskundimą ir pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo atveju kaltininkas, žinodamas, kad skundžiamas asmuo realiai nėra padaręs nusikalstamos veikos, melagingai jį įskundžia, t. y. pateikia baudžiamojo persekiojimo pradėjimo teisę turintiems subjektams žinomai neteisingą, tyčia iškreiptą informaciją, kad nekaltas asmuo padarė nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kuri atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, ir būtent dėl šios melagingos informacijos pradedamas įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas. Pagal BK 236 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, papildomai suklastojęs įrodymus, kurie turi reikšmės nekalto asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti.

31Tokia BK 236 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties konstrukcija, kai pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti tiesiogiai siejamas su melagingai apskųsto asmens baudžiamojo persekiojimo pradžia ir konkretaus galinčio pradėti tokį baudžiamąjį persekiojimą pareigūno iniciatyva, sukuria teismui pareigą kruopščiai patikrinti visas įskundimo padarius nusikalstamą veiką aplinkybes ir sutelkti reikiamą dėmesį tokio įskundimo melagingumo požymio, kaltininko subjektiškumo ir jo tiesioginės tyčios melagingai įskųsti išaiškinimui. Šis klausimas ypač aktualus, kai melagingo įskundimo sudėties požymius reikia išsiaiškinti tais atvejais, kai nusikalstama veika, dėl kurios padarymo įskundžiama, nėra akivaizdi, kai nusikalstamų veikų kvalifikavimo subjektu nesantis asmuo (įskundėjas) pateikia bendro pobūdžio skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų vykdant tarnybines pareigas teisėtumo (atskleidžiant nusikalstamas veikas, sulaikant asmenį, atliekant procesinius veiksmus administracinio teisės pažeidimo byloje ir kt.).

32Nagrinėjamoje byloje būtent ir yra teismų nustatyta tokia situacija, kai pagal išankstinę operatyvinę informaciją policijos pareigūnai siekdami patikrinti automobilį, kuriuo N. B. ir L. K. galėjo gabenti narkotines medžiagas, surengė operaciją, kurios metu jėga, panaudodami specialiąsias priemones, šiuos asmenis sulaikė, o nepasitvirtinus įtarimams dėl nusikalstamos veikos padarymo, N. B. patraukė administracinėn atsakomybėn už nepaklusimą policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. L. K. ir N. B. skundu kreipėsi į Lietuvos policijos generalinį komisarą prašydami nustatyti ir drausmine tvarka nubausti pareigūnus, kurie juos sulaikė, nepagrįstai prieš juos panaudojo fizinį smurtą, viršijo savo įgaliojimus, pažemino pareigūnų vardą. Pagal gautą skundą buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kuris po dviejų dienų sustabdytas, nes tarnybinį tyrimą atlikęs pareigūnas padarė išvadą, kad iš turimos medžiagos nėra galimybės objektyviai išspręsti klausimo dėl policijos pareigūnų tarnybinės atsakomybės, įžvelgė policijos pareigūnų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams požymius. Skundo medžiaga perduota Šiaulių apygardos prokuratūrai prašant spręsti klausimą dėl Šiaulių m. ( - ) pareigūnų baudžiamosios atsakomybės. Prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis BPK 166 straipsniu priėmė iš N. B. ir L. K. pareiškimus apie nusikalstamas veikas ir pranešė apie įtarimus keturiems policijos pareigūnams, kad šie įtariami nusikaltimais, numatytais BK 228 straipsnio 1 dalyje. 2008 m. vasario 28 d. nutarimu prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė nustatęs, kad policijos pareigūnai nepadarė jokių nusikalstamų veikų, ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

33Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje skundo melagingumo išaiškinimas neturi apsiriboti vien konstatavimu, kad įskųstų policijos pareigūnų nusikalstamos veikos padarymo faktas BPK nustatytomis priemonėmis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas ar neįrodytas. Byloje turi būti nustatyta, kad policijos pareigūną įskundęs asmuo tyčia, sąmoningai, būtent siekdamas įskųsto asmens baudžiamojo persekiojimo įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pranešė melagingą informaciją. Ši informacija turi būti teismo įvertinta ir tuo aspektu, ar nurodytų faktų pobūdis buvo pakankamas pradėtame ikiteisminiame tyrime persekioti konkretų valstybės pareigūną baudžiamąja tvarka (reikšti jam pagrįstus įtarimus padarius veiką, kuri atitinka BK specialioje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį), ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad skundą padavęs asmuo sąžiningai klydo, pasinaudojo teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti savo sulaikymo veiksmus, kovinių imtynių ir specialiųjų priemonių panaudojimo teisėtumą. Kitaip tariant, tokios bylos teisminio nagrinėjimo dalyku turi tapti informacijos apie nepasitvirtinusią policijos pareigūno nusikalstamą veiką pobūdis, pagrįstumas, jos atitiktis nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčiai bei įskundusio asmens teisės skųsti ir kritikuoti sulaikymo, patirtos kitokio pobūdžio prievartos veiksmus policijos pareigūnams veikiant pagal jų veiklą reglamentuojančius aktus įvertinimas.

34Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės būti apsaugotam nuo netinkamo (žiauraus, nežmoniško, žeminančio) valstybės pareigūnų elgesio, asmeniui argumentuotai teigiant, kad jis patyrė tokį elgesį, valstybė turi pareigą užtikrinti veiksmingą šio skundo tyrimą (inter alia Spinov v. Ukraine, no. 34331/03, judgement of 27 November 2008). Be to, vertindamas atsakomybės dėl žalos pareigūnų garbei ir orumui padarymo skunduose dėl jų veiklos taikymą saviraiškos laisvės ribojimo kontekste (Konvencijos 10 straipsnis), EŽTT yra pabrėžęs, kad vienas teisės viršenybės principo reikalavimų yra tas, jog piliečiai turi turėti galimybę informuoti kompetentingus valstybės pareigūnus apie tokį valstybės tarnautojų ir pareigūnų elgesį, kuris jiems atrodo netinkamas arba neteisėtas. Valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie nėra politikai, laikomi mažiau atvirais viešajai kontrolei negu pastarieji, tačiau asmenų saviraiškos laisvė dėl kritinės nuomonės apie juos gali būti apribojama tik tuo atveju, jeigu dėl tokios nuomonės išreiškimo kyla realus pavojus netrukdomam jų pareigų vykdymui turint visuomenės pasitikėjimą, t. y. valstybės tarnautojai ir pareigūnai turi būti pakankamai plačiai atviri kritikai (Bezymyannyy v. Russia, no. 10941/03, judgement of 8 April 2010; a contrario Skałka v. Poland, no. 43425/98, judgement of 27 May 2003). Neproporcingas asmenų persekiojimas baudžiamąja tvarka ir baudimas už pareigūnų įskundimą tik dėl to, kad įtarimai dėl jų netinkamo elgesio atlikus tyrimą nebuvo patvirtinti, suvaržytų Konvencijos 3 ir 10 straipsniuose įtvirtintas teises ir galėtų ateityje atgrasyti nuo šių teisių gynimo.

35Nagrinėjamoje byloje dėl BK 236 straipsnio taikymo skirtingų instancijų teismai, vadovaudamiesi iš esmės tais pačiais baudžiamojo proceso metu surinktais įrodymais, priėmė priešingus sprendimus. Tačiau abiejų teismų sprendimuose visos bylos aplinkybės, reikšmingos įskundimo melagingumo požymio nustatymui, neišnagrinėtos.

36Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs ikiteisminio tyrimo pradžios aplinkybių, nevertinęs L. K. ir N. B. teisės skųsti patirtą prievartą policijos pareigūnų atliktos operacijos metu, nepasisakęs dėl skirtingų poelgių keturiems policijos pareigūnams pagal BK 228 straipsnį pareikštų įtarimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau akcentuodamas L. K., N. B. ir A. U. įvairius melagingo įskundimo tikslus (susilpninti teismo paskirtų įpareigojimų pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymo kontrolę; atkeršyti pareigūnams už kontrolę; sukurti regimybę dėl savo nekaltumo ir kartu N. B. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą KET pažeidimą), priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

37Apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį iš esmės pabrėždamas, kad prieš policijos pareigūnus ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pradėtas netinkamai įvertinus pirminio skundo duomenis ir jau šioje proceso stadijoje turėjo būti priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau tokios šio teismo išvados apie pradėto ikiteisminio tyrimo nepagrįstumą padarytos neatsižvelgiant į BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308v patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos reikalavimais tarnybinio patikrinimo procedūra dėl N. B. ir L. K. skundo buvo sustabdyta, kilus būtinumui atskirti, ar policijos pareigūnai padarė tarnybinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką.

38Šis teismas visiškai teisingai atkreipė dėmesį į N. B. ir L. K. siekį patraukti policijos pareigūnus ne baudžiamojon, o drausminėn atsakomybėn, tačiau šią aplinkybę aiškino nenuosekliai, paviršutiniškai nuosprendyje užduodamas klausimus pats sau ir į juos atsakydamas, tačiau nesiaiškindamas su apeliantais, kodėl jie neskundė atskirų procesinių sprendimų, susijusių su jų skundo ir pareiškimo nagrinėjimu, išvadas motyvavo neaiškiai, nevertino aplinkybės, kad būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, L. B. ir N. K. pareiškimais pakartojo ir detalizavo faktus, išdėstytus pirminiame skunde.

39Nuteistųjų apeliaciniai skundai išnagrinėti bei išvada, kad pačių pareigūnų nepagrįsti veiksmai ir išprovokavo visą įvykį, padaryta visiškai neanalizuojant policijos pareigūnų operacijos bei jos metu atlikto N. B. ir L. K. sulaikymo teisėtumo Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, Operatyvinės veiklos įstatymo aspektu. Visi trys nuteistieji išteisinti nesant tiesioginės tyčios melagingai įskųsti, tačiau abi kaltinime skirtingais poelgiais apibūdintos veikos, kvalifikuotos pagal BK 236 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 236 straipsnio 2 dalį, atskirai neanalizuotos, veikos subjektyviųjų požymių nebuvimas kiekvieno išteisintojo veikoje išsamiais ir aiškiais teisiniais argumentais neatskleistas. Teismas, visiškai netirdamas 2008 m. vasario 28 d. prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą policijos pareigūnams ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 ir 2 dalyse pagrindo ir turinio (šiame nutarime konstatuota, kad L. K., N. B. ir A. U. nurodomos aplinkybės melagingos), padarė išvadą, kad šis nutarimas teisėtas ir pagrįstas, ir čia pat priėjo prie kitos prieštaringos išvados, kad šis nutarimas rodo tyčios nebuvimą dėl melagingo pareigūnų įskundimo. Plačiai išdėstęs teorines nuostatas dėl melagingo įskundimo sudėties požymių, teismas pavadino jas teismų praktika, tačiau su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nesusiejo. Nuosprendyje pažymėta, kad jei asmuo praneša apie tikrovėje neegzistuojantį nusikaltimą ir įskundžia nekaltą asmenį, sąžiningai suklysdamas dėl pateikiamos informacijos, baudžiamoji atsakomybė dėl melagingo įskundimo pagal BK 236 straipsnį nekyla, tačiau kokios konkrečios aplinkybės L. K., N. B. buvo suvoktos klaidingai, nuosprendyje aiškiai nenurodyta. Teismas nustatė, kad esama prieštaravimų tarp policijos pareigūnų parodymų ir L. K. parodymų dėl fizinės jėgos panaudojimo „sunkumo ir masto “, tačiau šių prieštaravimų nepašalino ir nepaaiškino, nenurodė, kaip paneigta pirmosios instancijos teismo pripažinta melaginga aplinkybė, kad R. Š. be jokios priežasties sudavė smūgį kumščiu L. K. į galvą. Nuosprendyje nenurodyta, kaip paneigiama apkaltinamojo nuosprendžio išvada dėl įrodymų suklastojimo požymio melagingai įskundžiant, kad L. K. ir A. U. buvo iš anksto paruošti ir pasitelkti melagingai liudyti.

40BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu apskųstiems žemesnės instancijos teismų sprendimams naikinti laikomi ir atvejai, kai žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas turi spragų, yra neaiškus, skubotas, paviršutiniškas, vienpusis. Nustačiusi tokio pobūdžio įrodymų vertinimo trūkumus, kolegija konstatuoja, kad išteisinamasis nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų ir 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

41Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimo

43Kasaciniame skunde taip pat išdėstyti motyvai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, atmetė prokuroro apeliacinio skundo argumentus apie N. B. veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

44Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą N. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 259 straipsnio 1 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, ištyrė ir įvertino prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus faktus bei esmines aplinkybes nekreipdamas reikiamo dėmesio į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, susijusiose su narkotinių medžiagų platinimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys Nr. 2K-247/2010, 2K–166/2010, 2K-4/2009, 2K-225/2008, 2K-145/2003 ir kt.). Taigi, nors vertintinų byloje aplinkybių sąrašas nėra išsamus, tačiau į jame nurodytas reikšmingas aplinkybes atsižvelgtina.

45Šioje byloje teismas neaptarė apeliacinio proceso metu prokuroro pateiktos medžiagos apie rastų kvaišalų kainą juodojoje rinkoje, neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl narkotinės medžiagos dozių skaičiaus, nuteistojo N. B. pajamų reikšmės. Kasaciniame skunde teisingai pastebėta ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė neatitinkančius teismų praktikos samprotavimus dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo baigtumo nustatymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, o tikslo platinti narkotines medžiagas nebuvimą patvirtino neaiškiais argumentais. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde dėl N. B. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), neišdėstė motyvuotų išvadų dėl šio apeliacinio skundo esminių argumentų (BPK 332 straipsnio 3 dalies pažeidimas).

46Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad analogiškas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas padarytas apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant L. K. apeliacinį skundą dėl jo nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma šio nuteistojo apeliaciniame skunde, nenurodė, kokiais bylos duomenimis įrodyti L. K. kaip vykdytojo, veiksmai grupei susitarusių asmenų pagaminant netikrus dokumentus, nors šis nuteistasis ginčijo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, kad dokumentų suklastojimo veiksmai neįrodyti.

47Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, jų sukeltos teisinės pasekmės - neaiškaus nuosprendžio, pagrįsto neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, priėmimas, motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų argumentų nebuvimas - taisytinos iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal paduotus nuteistųjų ir prokuroro apeliacinius skundus.

48Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

49Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 2. L. K. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 24... 3. N. B. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 236 straipsnio 2 dalį, nes... 4. A. U. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236... 5. Taip pat pakeista Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d.... 6. Vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis, L. K. bausmė, paskirta... 7. Vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsnių nuostatomis, N. B. bausmė, paskirta... 8. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginės dalies pašalintos... 9. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu nuteisti:... 10. L. K. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį–laisvės atėmimu vieneriems metams,... 11. N. B. pagal BK 236 straipsnio 2 dalį–laisvės atėmimu dvejiems metams trims... 12. A. U. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 236 straipsnio 2 dalį–50... 13. Šiuo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteisti S. B. ir S. A. T.,... 14. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 15. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu L. K.... 16. Šiaulių m. ( - ) pareigūną R. Š. dėl to, kad šis, viršydamas... 17. Šiaulių m. ( - ) pareigūną S. G., dėl to, kad šis, kai du... 18. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu N. B.... 19. Apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad bendrininkai nuo 2007 m. spalio 24... 20. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nuosprendžiu N. B.... 21. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 22. Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kasaciniu... 23. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą... 24. Išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimų L. K., N. B. ir A. U. melagingai... 25. Išteisinamojo nuosprendžio dalį dėl kaltinimų L. K., N. B. melagingai... 26. Prokuroras taip pat teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą atmesti... 27. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. Dėl išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir BK 236 straipsnio taikymo ... 29. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas,... 30. BK 236 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingą įskundimą... 31. Tokia BK 236 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties konstrukcija, kai... 32. Nagrinėjamoje byloje būtent ir yra teismų nustatyta tokia situacija, kai... 33. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje skundo melagingumo išaiškinimas... 34. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo... 35. Nagrinėjamoje byloje dėl BK 236 straipsnio taikymo skirtingų instancijų... 36. Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs ikiteisminio tyrimo pradžios... 37. Apeliacinės instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį iš... 38. Šis teismas visiškai teisingai atkreipė dėmesį į N. B. ir L. K. siekį... 39. Nuteistųjų apeliaciniai skundai išnagrinėti bei išvada, kad pačių... 40. BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu apskųstiems žemesnės... 41. Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimo... 43. Kasaciniame skunde taip pat išdėstyti motyvai dėl to, kad apeliacinės... 44. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro prašymą N. B.... 45. Šioje byloje teismas neaptarė apeliacinio proceso metu prokuroro pateiktos... 46. Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatuotina, kad... 47. Darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje... 48. Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382... 49. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...