Byla 2A-37/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Š., A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P., B. S., Z. Š., D. S., M. Š., Z. Š., R. T., A. U., V. V., J. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-368-425/2012 pagal ieškovų R. J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Š., A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P., B. S., Z. Š., D. S., M. Š., Z. Š., R. T., A. U., V. V., J. Ž., J. D., A. J., V. R., R. L. ieškinius atsakovams J. V., O. V. ir J. R. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine, atsakovų įpareigojimo įteisinti naujai pastatytus garažų boksus ir juos perduoti ieškovų asmeninėn nuosavybėn, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, Rokiškio rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. L., E. K., S. N., A. K., D. T., E. V.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniais prašydami:

5- pripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IVVR-3083, niekine;

6- įpareigoti atsakovus O. V. ir J. V. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti vietoj sandėlio ir taros sandėlio, esančių ( - ), naujai pastatytus garažų boksus ir perduoti faktiškai naudojamus garažų boksus ieškovų asmeninėn nuosavybėn;

7- priteisti iš O. V. ir J. V. bylinėjimosi išlaidas.

8Ieškovai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2002 m. atsakovas J. V., žadėdamas pastatyti garažus ( - ), ieškojo žmonių, norinčių statytis tokius garažus ir rinko iš jų įnašus, kurių dydis svyravo nuo 4 500 Lt iki 10 000 Lt. Ieškovai pažymėjo, kad atsirado 37 žmonės, norintys įsigyti garažus, iš kurių atsakovas J. V. surinko apie 200 000 Lt. J. V. apie 2003 m. sandėlį ir taros sandėlį, esančius ( - ), rekonstravo, įrengdamas garažo boksus. Per aštuonerius metus įrengti garažų boksai nebuvo įteisinti. 2005 m. birželio 7 d. tarp atsakovų O. V., J. V. ir J. R. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. R. įsigijo iš O. V. ir J. V. sandėlį ir taros sandėlį, esančius ( - ). Ši sutartis buvo patvirtinta Rokiškio rajono 3-ojo notarų biuro notarės V. V. (notarinio registro Nr. IVVR-3083). Ieškovai teigė, kad 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis yra niekinė.

9Ieškovai pažymėjo, kad 2005 m. J. V. ir O. V. negalėjo perleisti nuosavybės teisės į sandėlį ir į taros sandėlį, kadangi tokie objektai fiziškai nebeegzistavo, o sandoris, neturintis dalyko, yra savaime negaliojantis (niekinis). J. V. ir O. V. 2005-06-07 sutartimi statinius J. R. perleido už 1 500 Lt, tačiau toje pačioje sutartyje nurodyta, kad parduodamų pastatų vertė yra 68 900 Lt. Pastatų pirkėjas J. R. yra atsakovės O. V. brolis, visi atsakovai gyvena kartu, po sutarties sudarymo J. V. elgėsi kaip statinių savininkas, o J. R. daugiau kaip penkerius metus visiškai nesinaudojo įsigytu turtu, todėl ieškovai nurodė, kad jei teismas manys, jog 2005-06-07 sutartimi nebuvo pažeistos imperatyvios teisės normos, tuomet ši sutartis vertintina kaip apsimestinis sandoris nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Tiek sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms teisės normoms, tiek apsimestinio sandorio negaliojimo teisiniai padariniai yra vienodi: turi būti taikoma restitucija. Restitucijos taikymui nėra jokių kliūčių, kadangi J. R. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju, nes turtas įgytas už 50 kartų mažesnę nei rinkos vertė, be to J. R. yra atsakovės O. V. brolis. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovai J. V. ir O. V. įpareigotini prisiimtus įsipareigojimus vykdyti natūra, t. y. įteisinti faktiškai pastatytus garažus ir perduoti juos ieškovams nuosavybėn.

10Ieškovai A. J., V. R., J. D. patikslinę ieškinį prašė įpareigoti J. V., J. R. ir O. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti pastatą garažą, ( - ), ir į asmeninę nuosavybę A. J. perduoti 22,68 kv. m patalpą, plane pažymėtą 1-22, V. R. 22,40 kv. m patalpą, plane pažymėtą 1-6, J. D. 22,53 kv. m patalpą, plane pažymėtą 1-11. Ieškovai nurodė, kad 2000 metais J. V. A. J. ir V. R. sumokėjo po 4 000 Lt, J. D. sumokėjo 4 500 Lt, kad J. V., rekonstruodamas sandėlius, esančius ( - ), ieškovams įrengtų garažus. Garažus-patalpas J. V. ieškovams perdavė 2001 m., šiomis patalpomis ieškovai naudojasi iki šiol, tačiau J. V. ir statytojas J. R. neįteisino ir ieškovams neperdavė nuosavybės dokumentų į patalpas, pastate-garaže, todėl ieškovai prašė teismo atsakovus įpareigoti tai padaryti.

11II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

12Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies. Atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti niekine 2005 m. birželio 7 d. tarp pardavėjų J. V., O. V. ir pirkėjo J. R. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.

13Įpareigojo J. R. per keturis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartis dėl pastate-garaže, kurio unikalus Nr. ( - ), ir pastate-garaže, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), esančių garažų asmeninės nuosavybės teisių perleidimo su faktiškai garažų boksus naudojančiais R. J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Š., A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P., B. S., Z. Š., D. S., M. Š., R. T., A. U., V. V., J. Ž., R. L., A. J., V. R., J. D. ir Z. Š.

14Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

15Teismas konstatavo, kad tarp ieškovų ir atsakovų nėra ginčo, t. y. šalys sutinka ir pripažįsta faktus, kad visi ieškovai, sumokėję konkrečias pinigų sumas atsakovui J. V., įgijo faktines teises ir realias galimybes be trukdymų naudotis garažais, esančiais ( - ). Šalių ginčas kilo dėl atsakovo J. V. neįvykdyto pažado įstatymo nustatyta tvarka perleisti jo turimas nuosavybės teises į 47 garažus visiems ieškovams. A. J. V. ir O. V. savo nesutikimą perleisti jų turimas asmeninės nuosavybės teises į garažus visiems ieškovams motyvavo faktu, kad 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimi ginčo garažus pardavė J. R., todėl neturi realių galimybių perleisti ieškovams jų reikalaujamų nuosavybės teisių į garažus.

16Teismas pažymėjo, kad atsakovas J. V. ir dalis ieškovų, laikotarpiu nuo 2000 m. ir vėliau, sudarė atsakovams J. ir O. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančių ir dalinai įrengtų garažų, esančių ( - ), pirkimo-pardavimo sutartis nors ir rašytine forma, tačiau ne notarine forma. Tiek 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 255 str., tiek 2001-07-01 įsigaliojusio Civilinio kodekso 1.74 str. 1 d. įsakmiai numatė, kad nekilnojamojo turto, o toks turtas yra ir ginčo garažai, pirkimo-pardavimo sandoriai sudaromi notarine forma. Ieškovai, būdami patyrę ir apdairūs, žinodami, kad nekilnojamojo turto pirkimas-pardavimas sudaromas notaro patvirtintomis sutartimis, pasitikėdami atsakovu J. V., nesudarydami notarine forma garažų pirkimo-pardavimo sandorių, prisiėmė galimas neigiamas pasekmes ir nepatogumus dėl neperleistų nuosavybės teisių, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad dėl kilusio ginčo yra dalis ir ieškovų kaltės.

17Teismas pripažino pagrįstu ieškovų ieškinio motyvą, kad atsakovai J. ir O. V. 2005-06-07 sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu J. R., pažeidė įsipareigojimus ieškovams, kadangi sandėlis 5F1p, 689,83 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), ir taros sandėlis 6F1p, 298,00 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ), buvo perstatyti į garažus ir įsipareigoti parduoti ieškovams bei tretiesiems asmenims. Nė vienas iš ieškovų bei trečiųjų asmenų nedavė atsakovui J. V. sutikimo sudaryti 2005-06-07 sandorį su atsakovu J. R. (CK 6.307str.).

18Teismas pripažino, kad atsakovas J. V., priimdamas pinigus ir perduodamas nebaigtus įrengti ginčo garažus ieškovams ir tretiesiems asmenims, prisiėmė pareigą įstatymų nustatyta tvarka perleisti nuosavybės teises ieškovams bei tretiesiems asmenims į ginčo garažus, t.y. įsipareigojo parduoti garažus (CK 6.309 str. 1 d.). Teismas, pripažindamas pažeistas ieškovų teises bei turėdamas pareigą jas ginti, įvertino ir CK 6.38 str. 3 d. numatytą principą šalims atlikti pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdant prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Teismas konstatavo, kad ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus įteisinti naujai pastatytus garažų boksus ir juos perduoti ieškovų asmeninėn nuosavybėn iš dalies yra įvykdęs ir sutinka toliau vykdyti atsakovas J. R.

19Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo J. R. vardu sudaryta valstybinės žemės po ginčo garažais nuomos sutartis, jo užsakymu yra atliktas dviejų garažų paskirties pastatų statybos, dviejų sandėliavimo paskirties pastatų griovimo ir naujos statybos projektas, J. R. vardu parengtas detalusis planas, atlikta topografinė nuotrauka, geodezinė kontrolinė nuotrauka, išduotas statybos leidimas ginčo garažų pastatų pertvarkymui, atlikti garažų kadastriniai matavimai, jo vardu įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo pastatus. A. J. R. yra kreipęsis į valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl pažymos apie nebaigtą garažų statybą, kurios pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotų nebaigtą garažų statybą ir būtų reali galimybė sudaryti ginčo garažų perleidimo ieškovams sandorius.

20Teismo posėdžio metu atsakovas J. R. siūlė ieškovams ginčą pabaigti taikiai, t. y. atidėti bylos nagrinėjimą ir sudaryti galimybę VĮ Registrų centre ginčo garažus kaip 85-95 proc. baigtumo statybą įregistruoti J. R. vardu ir tuomet pas notarą sudaryti ginčo garažų perleidimo ieškovų nuosavybėn sutartis. Ieškovai su tokiu atsakovo J. R. pasiūlymu ginčą baigti taikos sutartimi nesutiko, motyvuodami, kad garažai turi būti visiškai užbaigti, garažų stogo danga atitikti reikalavimus, be to, ieškovai garažus įsigijo ne iš J. R., o iš J. V. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, nustatyta tvarka nesudarydami konkrečių garažo pirkimo-pardavimo sutarčių su atsakovu J. V., nepateikė teismui įrodymų dėl kokio lygio garažų baigtumo buvo susitarta, kokiu santykiu bus apmokamos išlaidos, susijusios su nuosavybės teisių į garažų boksus perleidimu ir t. t.

21Teismas, įvertinęs, kad ieškovai pinigų sumas atsakovui J. V. sumokėjo už nebaigtus garažus su garažų vartais, o garažus vėliau savo lėšomis įsirengė, pripažino atsakovų pareigą sudaryti galimybę notarine forma perleisti nuosavybės teises į garažą ieškovams. Teismas, įvertinęs atsakovo J. R. iš esmės pabaigtus atlikti organizacinius veiksmus įregistruojant VĮ Registrų centre ginčo garažus J. R. vardu kaip nebaigtos statybos objektus, padarė išvadą, kad ekonomiškiausiai ir greičiausiai būtent atsakovas J. R. gali realiai įvykdyti ieškovų reikalavimus sudaryti ginčo garažų perleidimo ieškovams sandorius, nes teismo posėdžio metu ieškovai teigė, kad naudotis garažais jokių kliūčių nėra, tačiau jie neturi nuosavybės teisių į naudojamus garažus.

22Teismas padarė išvadą, kad 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjų J. V., O. V. ir pirkėjo J. R., panaikinimas sukeltų visiškai nereikalingas materialines ir organizacines išlaidas atsakovams, susijusias su ginčo garažų valstybinės žemės nuomos sutarties, statybos leidimo, kadastrinių matavimų atlikimo, nuosavybės teisių perregistravimu J. ir O. V. vardu ir t. t., nes atsakovas J. R. nurodytus veiksmus jau yra atlikęs ir turi realią galimybę artimiausiu metu patenkinti ieškovų reikalavimą perduoti jų nuosavybėn faktiškai ieškovų naudojamus garažus, todėl teismas netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti niekine 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartį tarp pardavėjų J. V., O. V. ir pirkėjo J. R.

23A. J. R., sudarydamas 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartį su V., žinojo ir tą faktą pripažino teisme, kad būtent jam reikės garažų boksų nuosavybės teises perduoti garažų statytojams ieškovams, su kuo atsakovas visiškai sutiko. Aptartų motyvų pagrindu, siekiant nebedidinti šalių išlaidų bei užtikrinti ieškovams kuo greitesnį jų pažeistų nuosavybės teisių gynimą, teismas padarė išvadą, kad būtent atsakovas J. R. įpareigotinas sudaryti su ieškovais nuosavybės teisių į garažų boksus perleidimo sutartis.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

25A. R. J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Š., A. Č., A. D., R. D., R. D., A. G., V. G., P. G., V. G., L. I., V. K., G. K., A. K., A. K., R. K., S. M., A. M., B. M., J. P., M. P., B. S., Z. S., D. S., M. Š., Z. Š., R. T., A. U., V. V. ir J. Ž. apeliaciniu skundu prašo:

26- panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas reikalavimas pripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IVVR-3083, niekine ir atmestas reikalavimas įpareigoti O. V. ir J. V. dėl nuosavybės teisių perleidimo sutarčių sudarymo;

27- ieškinį tenkinti pilnai: pripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IVVR-3083, niekine ir įpareigoti atsakovus O. V. ir J. V. per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti vietoj sandėlio, unikalus Nr. ( - ), ir taros sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), naujai pastatytus garažų boksus, bei sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartis dėl pastate-garaže, kurio unikalus Nr. ( - ), ir pastate-garaže, kurio unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ), esančių garažų asmeninės nuosavybės teisių perleidimo su faktiškai garažų boksus naudojančiais apeliantais;

28- priteisti iš O. V., J. V. ir J. R. bylinėjimosi išlaidas.

29Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškinio motyvą, kad atsakovai O. V. ir J. V., sudarydami 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė savo prisiimtus įsipareigojimus apeliantams, nes nei iš vieno iš jų nebuvo gautas sutikimas sudaryti minėtą sutartį su atsakovu J. R. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tokiais veiksmais atsakovai O. V. ir J. V. pažeidė CK 6.307 str., numatančio, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus negalioja, reikalavimus. Taigi iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė tiek faktines ginčo aplinkybes, tiek tinkamai taikė materialinės teisės normas dalyje dėl 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo teisinio pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo 2005 m. birželio 7 d. pirkimo pardavimo sutartį paliko galioti taikydamas CK 6.38 str. nuostatas.

30CK 6.307 str. yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, jog pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėjas parduoda ne jam priklausantį daiktą yra negaliojanti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 6.317 str. 1 d., numatančioje, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktą valdyti pirkėjui nuosavybėn ir patvirtinti pardavėjo nuosavybės teisę į perleidžiamą daiktą. Bet koks kitas aiškinimas akivaizdžiai iškreiptų pačią pirkimo-pardavimo sutarties esmę. Šiuo atveju atsakovai O. V. ir J. V. negalėjo perleisti nuosavybės teisių atsakovui J. R., nes 2005 m. birželio 7 d. patys jų nebeturėjo. Net jei atsakovas J. R. ir įvykdytų pirmosios instancijos teismo įpareigojimus, apeliantai negalėtų būti laikomi teisėtais ginčo pastatų savininkais, nes įgytų nuosavybės teises iš asmens, kuris pats jų neturi.

31Pirmosios instancijos teismas pripažino imperatyvių teisės normų pažeidimą, sudarant 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau netaikė CK 1.80 str. nuostatų, nepaisydamas net to, kad niekinis sandoris negalioja pats savaime.

32Savo sprendimą nepripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties niekine pirmosios instancijos teismas motyvavo CK 6.38 str. 3 d., numatančia, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigą kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Apeliantų nuomone ši teisės norma ginčo teisiniams santykiams netaikytina, kadangi apeliantų su atsakovu J. R. nesieja ir nesiejo jokie civiliniai teisiniai santykiai, todėl nei sutartinės, nei deliktinės prievolės tarp jų nesusiklostė (CK 6.1 str.). Savo prievoles atsakovams O. V. ir J. V. (perduoti jų nuosavybėn pinigus už statomus garažus) apeliantai yra įvykdę prieš kelis metus ir beveik dešimt metų laukė, kol šie atsakovai įvykdys jų prisiimtus įsipareigojimus. Šie atsakovai dešimt metų vilkindami pastatytų garažų įteisinimo ir perdavimo apeliantų nuosavybėn klausimus patys grubiai pažeidė CK 6.38 str. 3 d. reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu valstybinės žemės po ginčo garažais nuomos sutartis yra sudaryta su atsakovu J. R. negali būti vertinama kaip ekonomiškiausias ir greičiausias būdas apginti pažeistas apeliantų teises, nes: atsakovas J. R. nėra prievolės šalis; nėra teisėtai įgijęs nuosavybės teisių į ginčo pastatus; neturi jokio turto, kuriuo galėtų užtikrinti tinkamą pirmosios instancijos teismo nustatyto įpareigojimo vykdymą; valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, be to Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės nuomos sutartis bus sudaryta su tais asmenimis, kurie nuosavybės teise valdys ginčo pastatus.

33Pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad reikalavimą 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ieškovai grindė ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, kad visos ginčo šalys (taip pat ir atsakovai) pripažino, jog šios sutarties sudarymo dienai ginčo pastatai jau nebeegzistavo. 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis dėl sutarties dalyko neatitikties įmanomumo reikalavimui yra niekinė, nes objektyviai nebuvo galima įvykdyti to, dėl ko šalys susitarė dėl to, kad dar iki ginčijamos sutarties sudarymo nekilnojamieji daiktai fiziškai visiškai neegzistavo (fizinis neįmanomumas).

34Pirmosios instancijos teismui apeliantai pateikė įrodymus, kad 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai O. V. ir J. V. 2 statinius, esančius ( - ), perleido atsakovui J. R. už 1 500 Lt, tačiau toje pačioje sutartyje yra nurodyta, kad parduodamų pastatų vertė yra 68 900 Lt, t. y. net 50 kartų didesnė nei sutarties kaina, atsakovas J. R. yra atsakovės O. V. brolis, visi atsakovai gyvena kartu ir po ginčijamos sutarties sudarymo atsakovas J. V. elgėsi kaip ginčo nekilnojamojo turto savininkas, o atsakovas J. R. daugiau kaip penkerius metus visiškai nesinaudojo įgytu nekilnojamuoju turtu. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nevertino, ar šis sandoris nėra tariamas, t. y. sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.). Tiek sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, tiek tariamo sandorio negaliojimo teisiniai padariniai yra vienodi: CK 1.80 str. 2 d. numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o CK 1.86 str. 2 d. numatyta, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 str. 2 d. nuostatos.

35Esminis šalių nesutarimas, kilęs nagrinėjamoje byloje buvo tas, kad apeliantai pareiškė reikalavimą perduoti jų nuosavybėn įteisintus garažus, o atsakovai įrodinėjo, kad garažai turi būti perduodami esamos būklės. Nors pirmosios instancijos teismas tenkino reikalavimą dėl nuosavybės teisių perleidimo, tačiau nepasisakė dėl kilusio ginčo garažų baigtumo klausimu.

36Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad mažina ieškovams priteistinas bylinėjimosi išlaidas 25 procentais. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliantai neginčija, tačiau byloje esantys kvitai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neskaičiavo tų išlaidų, kurias ieškovai patyrė šią bylą nagrinėjant pirmąja instancija Rokiškio rajono apylinkės teisme.

37Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų nebuvo priteistas žyminis mokestis A. K., Z. Š. naudai.

38A. J. V. ir O. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

39Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo motyvai, jog atsakovas J. R. gali greičiausiai ir ekonomiškiausiai įvykdyti ieškovų reikalavimus ir sudaryti ginčo garažų perleidimo ieškovams sandorius atitinka protingumo kriterijų, todėl nėra pagrindo keisti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą.

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

41Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

42Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).

43Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

44Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys atsakovams tenkintas iš dalies, naikintinas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

45Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-04-04 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Rokiškio konservai“ pardavė J. V. sandėlį 5F1p, turintį 689,83 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), taros sandėlį 6F1p, turintį 298 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), už 30 000 Lt (t. 1, b. l. 76). 2001-06-12 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N73/01-0107 J. V. 99 metams išnuomotas 0,4193 ha žemės sklypas, esantis ( - ), kurio tikslinė paskirtis – kitos paskirties (pramoninės-ūkinės statybos) žemė, ūkinės veiklos pobūdis - pramonės, sandėliavimo objektų statyba ir eksploatavimas (t. 1, b. l. 14-15).

462005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimi J. V. ir O. V. pardavė J. R. sandėlį 5F1p, turintį 689,83 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), taros sandėlį 6F1p, turintį 298 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) už 1 500 Lt (t. 1, b. l. 67). 2005-06-07 sudarytas pastatų perdavimo-priėmimo aktas (t. 1, b. l. 68). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-10-06 išrašo matyti, kad į pastatus, unikalus Nr. ( - ) ir unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ) nuosavybės teisės 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įregistruotos J. R., o nuo 2005-06-30 apribota disponavimo teisė Panevėžio apygardos teismo nutartimi (t. 1, b. l. 18-21).

47Dėl 2005-06-07 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

48Apeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl 2005-06-07 pirkimo pardavimo sutarties ir mano, kad ši sutartis yra negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.307 str, 1.80 str.).

49Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl ieškovo teisių, ginamų ieškiniu, įgyvendinimo pirmiausia būtina identifikuoti jų teisinę prigimtį ir tada spręsti dėl galimo jų gynimo būdo.

50Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tarp ieškovų ir atsakovų nėra ginčo, t. y. šalys sutinka ir pripažįsta faktus, kad visi ieškovai, sumokėję konkrečias pinigų sumas atsakovui J. V., įgijo faktines teises ir realias galimybes be trukdymų naudotis garažais, esančiais ( - ). Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovas ir dalis ieškovų, laikotarpiu nuo 2000 m. ir vėliau, sudarė atsakovams J. ir O. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančių ir dalinai įrengtų garažų, esančių ( - ), pirkimo pardavimo sutartis nors ir rašytine forma (pvz. pirkimo pardavimo sutartis su A. Š. 2001-11-30, t. 1, b. l. 22), tačiau ne notarine forma. Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas J. V., priimdamas pinigus ir perduodamas nebaigtus įrengti ginčo garažus ieškovams ir tretiesiems asmenims, prisiėmė pareigą įstatymu nustatyta tvarka perleisti nuosavybės teises ieškovams bei tretiesiems asmenims į ginčo garažus, t. y. įsipareigojo parduoti garažus (CK 6.309 str. 1 d.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados nėra pagrįstos bylos duomenimis, neišsiaiškinta kokio pobūdžio teisiniai santykiai siejo ieškovus su atsakovu J. V.

51Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas ir dalis ieškovų sudarė pirkimo pardavimo sutartis, tačiau konkrečiai nenurodė nei ieškovų, su kuriais galimai buvo sudarytos pirkimo pardavimo sutartys, nei tokių sutarčių sąlygų. Teismas taip pat teisiškai nekvalifikavo kokio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai siejo ieškovus ir atsakovą J. V., tačiau sprendė dėl galimo ieškovų pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo ir įpareigojo atsakovą J. R. sudaryti nuosavybės perleidimo sutartis.

52Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjant ieškovų reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina nustatyti kokie duomenys patvirtina juos ir atsakovą J. V. siejusių susitarimų egzistavimą. Pagal byloje esančius duomenis galima spręsti tik dėl pirkimo –pardavimo sutarties sudarytos su ieškovu A. Š. Taip pat byloje yra duomenys apie ieškovo R. S., perduotas pinigines lėšas garažo statybai atsakovui J. V. (t. 1, b. l. 147).

53Ieškovų P. Š., J. M. pagal byloje esančius duomenis (t. 1, b. l. 148-149, 152) su atsakovu J. V. jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, kadangi garažus jie įgijo iš V. L., E. K. Ieškovas S. M. savo paaiškinimuose nurodė, kad garažą įsigijo iš U. (t. 4, b. l. 166). Ieškovas B. S. paaiškinimuose nurodė, kad naudojasi garažu, tačiau negalėjo nurodyti asmens iš kurio garažą įsigijo. A. D. paaiškinimuose patvirtino, kad garažą įsigijo iš Ž. K. (t. 5, b. l. 51). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė, nevertino ar šių ieškovų pažeistos subjektinės teisės, konstatavus pažeidimo faktą galėjo būti ginamos ieškinyje nurodytu būdu.

54E. V., R. L., D. T. (t. 3, b. l. 141-13) yra pateikę paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad naudojasi garažais. R. L. taip pat yra pareiškusi reikalavimą įpareigoti J. V. ir O. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti pastatą garažą ir perduoti šiame garaže esančią patalpą jai asmeninės nuosavybės teise (t. 3, b. l. 182). R. L. ieškinyje taip pat nurodoma, jog ji sumokėjo 4000 Lt, kad J. V. rekonstruodamas savo sandėlius įrengtų jai garažą ir jį perduotų nuosavybės teise.

55Ieškovai A. J., V. R. ir J. V. ieškiniu taip pat prašo įpareigoti J. V. ir O. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įteisinti pastatą garažą ir perduoti šiame garaže esančias patalpas jiems asmeninės nuosavybės teise (t. 4, b. l. 17). Šiame ieškinyje nurodoma, jog minėti ieškovai sumokėjo po 4000 Lt J. V., kad pastarasis rekonstruodamas savo sandėlius įrengtų jiems garažus ir perduotus į juos nuosavybės teises.

56R. K. pateikė J. V. pasirašytus rašytinius pakvitavimus, kurie patvirtina, kad J. V. iš jo priėmė garažų statybai 4500 Lt (t. 4, b. l. 133-137). Apie Z. Š. 4500 Lt įnašą garažo statybai galima spręsti iš J. V. patvirtinimo ant jos prašymo (t. 4, b. l. 139). Byloje taip pat yra duomenys apie A. G. 4000 Lt įnašą „už garažą“ į J. V. sąskaitą banke (t. 4, b. l. 141).

57Ieškovas L. I. paaiškinimuose tvirtino, jog garažą įsigijo per atsakovą J. V., už jį sumokėjo 5600 Lt (t. 4, b. l. 167). Byloje taip pat yra pateikti ieškovų R. D., V. G., M. P., A. K., A. K., V. K., Z. Š. rašytiniai paaiškinimai (t. 5, b. l. 28-35) apie J. V. perduotas pinigų sumas garažų statyboms. Ieškovai V. G., R. J. B., R. D., J. Ž., R. T., B. M., V. V., A. Č. patvirtino, kad dėl garažų statybos tarėsi, garažus įsigijo iš atsakovo J. V. (t. 5, b. l. 50-52). Atsakovas J. V. dvejomis pažymomis patvirtino, kad A. M. yra pilnai atsiskaitęs už dviejų garažų statybą (t. 4, b. l. 178). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kokio pobūdžio teisiniai santykiai ieškovus V. R., A. G., P. G., G. K., J. P., M. Š., Z. Š., A. U., J. Ž. siejo su atsakovu J. V.

58Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, ir nurodytų duomenų nepakanka teismo išvadai, kad atsakovas ir ieškovai sudarė pirkimo pardavimo sutartis. Šios aplinkybės privalėjo būti nustatytos, kadangi ieškovai savo ieškinio reikalavimus pripažinti J. V. O. V. ir J. R. sudarytą 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia siejo su savo kaip savininkų teisių pažeidimu (CK 6.307 str.). Tam, kad teismas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius galėtų kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo santykius būtina nustatyti teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą. Pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.), o įstatymų numatytais atvejais šį susitarimą išreiškia ir atitinkama forma (CK 6.159 str.). Pagal CK 6.305 str. 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Sąlygos dėl sutarties dalyko perdavimo ir priėmimo nuosavybėn (patikėjimo teise) už tam tikrą kainą yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Šioje byloje teismas nevertino ar šalių susitarimas, kurio egzistavimą patvirtina įvairaus turinio rašytiniai pakvitavimai, šalių paaiškinimai ir kiti įrodymai, atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sampratą. Teismas taip pat turėjo identifikuoti ar ieškovus P. Š., J. M., S. M., B. S., A. D., V. R., A. G., P. G., G. K., J. P., M. Š., Z. Š., A. U., J. Ž. pagal byloje esančius duomenis (t. 1, b. l. 148-149, 152, t. 4, b. l. 166, t. 5, b. l. 51, kt.) su atsakovu J. V. apskritai siejo kokie nors sutartiniai teisiniai santykiai. Tik nustačius juos ir atsakovą J. V. siejusių teisinių santykių prigimtį, konstatavus, jog ieškovų subjektinės teisės buvo pažeistos, būtų galima nustatyti kokiu būdu (CK 1.138 str.) šios pažeistos teisės gali būti ginamos.

59Pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta ir tai, dėl kokio sutarties dalyko, jei būtų pripažinta, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, šalys buvo susitarusios. Pagal CK 6.306 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės. Pirkimo-pardavimo sutarties dalykas gali būti apibūdintas tiek pagal individualius požymius, tiek pagal rūšį (CK 6.306 str. 3 d. ). Pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 str. 4 d.). Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte (CK 6.396 str. 1 d.). Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų galima spręsti tik apie šalių susitarimą pirkti, statyti garažus buvusioje Rokiškio konservų gamyklos teritorijoje ( - ), tačiau teismas, pripažinęs, jog ieškovus ir atsakovą J. V. siejo pirkimo-pardavimo santykiai, nepasisakė dėl sutarties dalyko, buvusio tokių susitarimų sudarymo metu. Pagal byloje esančius duomenis žemės sklype ( - ), yra registruoti pastatas-sandėlis ir pastatas-taros sandėlis (t. 1, b. l. 18-19). Tai patvirtina, kad šalims tariantis dėl garažų pirkimo ir/ar statybos atsakovas J. V. nuosavybės teise garažų minėtame žemės sklype neturėjo. Atsiliepime į ieškinį atsakovai J. V., O. V. ir J. R. (t. 4, b. l. 44-46) patvirtina, kad pastate garaže 1G1p už jų sumokėtus pinigus įrengtomis ir jiems perduotomis patalpomis naudojasi atsiliepime nurodyti asmenys, tarp kurių nurodyti ir ieškovai. Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad garažų boksai neįteisinti, bet nurodė, jog prašo juos įteisinti, o po to perduoti ieškovams (t. 3, b. l. 146). Taip pat nurodė, kad „didžioji dalis pinigų buvo mokami už tai, kad bus garažai pastatyti. Atsakovas J. V. rinko pinigus statyboms. Iš esmės jis garažus pastatė, bet jų neįteisino (t. 4, b. l. 106). Tačiau tokie duomenys šalių susitarimus patvirtinančiuose dokumentuose nenurodyti arba tokių dokumentų apskritai nėra. Teismo sprendimu tenkinant iš dalies ieškovų reikalavimą sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartis turtą identifikuojantys duomenys dėl kiekvieno garažo taip pat nenurodyti. Teismas tik nurodė sudaryti nuosavybės perleidimo sutartis su faktiškai garažų boksus naudojančiais ieškovais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks pirkimo-pardavimo sutarties dalyko apibrėžimas nepakankamas. Teismas turėjo vertinti šalių (ieškovų ir atsakovo J. V.) susitarimą ir tuo aspektu, ar šalys susitarė dėl būsimo daikto (statomo garažo) pirkimo, ar šalių susitarimas buvo pirkti atsakovui J. V. priklausiusių patalpų dalį, šalims susitariant ir dėl tolimesnių rangos darbų, kuriuos atlikus įsigytos patalpos būtų rekonstruotos į garažus. Tik identifikavus ar šalis siejo pirkimo-pardavimo santykiai, ar rangos teisiniai santykiai, o galbūt šalių susitarimai gali būti mišriais (taikant kelių sutarčių rūšių teisės normas) galima spręsti dėl taikytino pažeistų subjektinių teisų gynimo būdo. Teismas taip pat turėjo vertinti, jog pagal byloje esančius duomenis kai kurių ieškovų su atsakovu J. V. apskritai nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Todėl teismas turėjo vertinti ar šiems ieškovams, kurie garažus įgijo iš kitų asmenų, turėjusių susitarimus su atsakovu J. V., perėjo iš tokių susitarimų kilusios teisės ir pareigos, kokio pobūdžio susitarimai turto perleidėjus siejo su atsakovu J. V. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nenustačius tokio pobūdžio ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių, nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

60Nors teismas sprendime ir pasisakė dėl privalomos notarinės formos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai, tačiau plačiau šios aplinkybės neanalizavo, nevertino jos įtakos ieškovų susitarimų su atsakovu J. V. galiojimui. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (6.393 str. 1 d. ). Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (6.393 str. 2 d. ). Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius (6.393 str. 4 d. ). CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas, o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, iš esmės reiškia ir reikalaujamą sutarties formą, kaip būtiną nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elementą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą šių aplinkybių taip pat nenustatinėjo.

61Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tik pripažinus, kad ieškovus ir atsakovą J. V. siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir tarp jų buvo sudaryta garažų pirkimo-pardavimo sutartis, gali būti sprendžiama dėl J. V.. O. V. ir J. R. sudarytos 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo. Fakto, kad parduotas daiktas priklauso ne daikto savininkui, pripažinimas yra būtina sąlyga taikant 6.307 straipsnio normą. Taigi esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą ieškinio dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia patenkinimui, yra pardavėjo teisinis statusas ir jo buvimas (nebuvimas) daikto savininku daikto perdavimo momentu. CK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį. Pripažinus sutartį negaliojančia šiuo pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, nustatytus CK 4.96 straipsnyje (CK 6.307 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad daikto savininkas ar kitas asmuo, turintis įstatymo ar sutarties pagrindu atsiradusių teisių į be savininko valios parduotą daiktą (nagrinėjamu atveju jais galėtų būti ieškovai), turi teisę reikalauti pripažinti daikto pardavimo sutartį negaliojančia ir išreikalauti daiktą iš neteisėto valdymo, t. y. toks asmuo, pripažinus daikto pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia, turi teisę pareikšti neteisėtai daiktą įgijusiam asmeniui daiktinį (vindikacinį) ieškinį dėl daikto išreikalavimo. Toks ieškinys reiškiamas dėl to, kad daiktas išėjo iš savininko valdymo be jo valios ir savininkas (kitas turintis reikalavimo teisę asmuo) nėra daikto neteisėtos pirkimo – pardavimo sutarties šalis, jo su pirkėju nesieja prievoliniai teisiniai santykiai ir jis neturi teisinio pagrindo reikalauti daikto prievolių teisės normų pagrindu. Tai reiškia, kad daikto savininkas (kitas reikalavimo teisę turintis asmuo) aptartu teisiniu pagrindu (CK 6.307 straipsniu) prašydamas pripažinti sutartį negaliojančia, negali pažeistos teisės ginti reikalaudamas grąžinti daiktą taikant restituciją, nes ši yra prievolių teisės institutas ir taikytinas tik tuo atveju, kai ginčo šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, nes restitucija yra asmeninis, o ne daiktinis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010). Apeliacinės instancijos teismas dėl to, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo vertintos aplinkybės, susijusios su ieškovų teisių į daiktą (garažus) atsiradimo pagrindu, plačiau nepasisako dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas ieškovų reikalavimas pripažinti J. V.. O. V. ir J. R. sudarytą 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Tačiau nurodo, jog teismo taikytas ieškovų pažeistų subjektinių teisių gynimo būdas – įpareigoti J. R. sudaryti nuosavybės perleidimo sutartis, negalimas, kadangi ieškovų ir atsakovo J. R. jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo. Todėl negalimas ir vieno iš sutartinių teisių gynimo būdų taikymas. Bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismas turėtų nustatyti ar ieškovai ir atsakovas J. V. buvo sudarę pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu nuosavybės teisė į garažus buvo perleista ieškovams, taigi atsakovas J. V. ginčijamos sutarties sudarymo metu nebuvo parduodamo daikto savininkas. Nustatęs egzistuojant šiuos juridinius faktus, teismas gali spręsti dėl 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo.

62Dėl civilinių teisių gynimo būdo

63Bylą nagrinėjantis teismas taip pat papildomai pasisako dėl taikytinų pažeistų subjektinių teisų gynimo būdų šioje situacijoje.

64Ieškovai savo ieškinyje sujungė kelis reikalavimus ir be 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia prašė įpareigoti O. V. ir J. V. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įteisinti vietoj sandėlio ir taros sandėlio, esančių ( - ) naujai pastatytus garažų boksus ir perduoti faktiškai naudojamus garažų boksus ieškovams nuosavybėn. Teismas tokį ieškovų reikalavimą tenkino iš dalies ir įpareigojo J. R. per keturis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartis dėl pastatuose garažuose, adresu ( - ) esančių garažų asmeninės nuosavybės teisių perleidimo su faktiškai garažų boksus naudojančiais ieškovais. Apeliaciniu skundu apeliantai prašo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, įpareigojimus dėl garažų įteisinimo bei nuosavybės teisės perleidimo sutarčių sudarymo per teismo nustatytą terminą nurodant vykdyti atsakovams O. V. ir J. V.. Apeliacinis teismas pažymi, kad toks ieškinio dalyko formulavimas ir jo pagrindu priimto teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra teisiškai ydingi.

65Pirma, ieškovų reikalavimas įteisinti vietoj sandėlio ir taros sandėlio naujai pastatytus garažų boksus yra neapibrėžtas, sąlyginis ir neįvykdomas. Teismui priimant procesinį sprendimą dėl ieškovų reikalavimų atitinkamai turi būti suformuluota ir rezoliucinė teismo sprendimo dalis (įpareigojimas), kuri vėliau bus perkelta į vykdomąjį raštą. Todėl teismo sprendimu formuluojant įpareigojimą atsakovui, toks įpareigojimas turi būti suformuluotas taip, kad jį būtų galima įvykdyti priverstine tvarka. Ieškovų ieškinyje suformuluotas reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi sąvoka „įteisinti“ ir „garažų boksai“ neatitinka teisės aktų reikalavimų. Ieškovų reikalavimų esmė gali būti apibrėžta kaip reikalavimas įpareigoti atsakovus atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruoti garažų paskirties pastatai, su juose esančiomis garažų paskirties patalpomis. Tačiau tokie veiksmai negali būti apibrėžiami sąvoka“ įteisinti“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ vartojama garažo sąvoka, o ne garažo boksas. Teismo sprendimo, tenkinančio ieškovų ieškinį, rezoliucinėje dalyje turėtų būti aiškiai aptarti veiksmai, kuriuos įpareigojami atlikti atsakovai, taip pat aptartos jų neatlikimo teisinės pasekmės (CPK 273 str. 1 d.). Sprendžiant dėl tokio įpareigojimo taip pat turėtų būti vertinama ar tokių atsakovų veiksmų atlikimas nesusijęs su trečiųjų asmenų veiksmais (valstybės institucijų leidimu, CK 6.202, 6.203 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis detalizuoja daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindus. Vienu iš daiktinių teisių registravimo pagrindų yra ir valstybės institucijos sprendimas. Pagal bylos duomenis R. B. 2011 m. spalio mėnesį užsakovo J. R. užsakymu paruošė ( - ) esančių dviejų garažų paskirties pastatų statybos, dviejų sandėliavimo paskirties pastatų griovimo ir naujos statybos Statybos projektą (priedas voke). Rokiškio rajono savivaldybės administracija 2011-11-25 J. R. išdavė leidimą Nr. LNS-56-111125-00062 statyti naują statinį, kuriuo leidžiama: statyti naujus statinius: garažą Nr. 1 ir garažą Nr. 2, pagrindinė naudojimo paskirtis - garažų paskirties pastatai, statinio kategorija - neypatingas statinys; griauti statinius: sandėlį 1F1p, unikalus Nr. ( - ), taros sandėlį 2F1p, unikalus Nr. ( - ), kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo paskirties pastatai, statinio kategorija – neypatingas statinys (t. 5, b. l. 24). Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Šis dokumentas ir būtų pagrindas registruoti nuosavybės teises į naujai pastatytus statinius. Bylos duomenimis nustatyta, jog toks dokumentas atsakovui J. R. nebuvo išduotas. Tačiau pagal šioje byloje esančius duomenis visus veiksmus, susijusius su garažų statyba, yra atlikęs J. R., todėl pripažinus jo ir atsakovų O. V., J. V. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, priklausomai nuo pasirinkto teisių gynimo būdo veiksmus, susijusius su garažų registravimu nekilnojamojo turto registre galėtų atlikti atsakovas O. V., J. V. arba patys ieškovai. Todėl teismo nuomone, ieškovai bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat turėtų tikslinti savo ieškinio reikalavimus ir šioje dalyje.

66Antra, vertinant ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus O. V. ir J. V. sudaryti nuosavybės teisių perleidimo sutartis su faktiškai garažų boksus naudojančiais ieškovais, vykdytinumą, teismas taip pat konstatuoja, jog toks reikalavimas yra prieštaringas ir neįvykdomas. Pabrėžtina, jog iš tokio reikalavimo turinio nėra aišku kokios rūšies nuosavybės teisių perleidimo sutartį su ieškovais turėtų sudaryti atsakovai. Neaišku ar sudaroma sutartis turėtų būti atlygintinė, ar ne, kokios kitos šios sutarties sąlygos. Neaiškios ir tokio įpareigojimo neįvykdymo pasekmės. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal sutarčių teisėje vyraujantį sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį.

67Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.

68Kaip jau buvo minėta tik nustačius šalis siejusių teisinių santykių prigimtį, galima spręsti dėl jų gynimo būdo. Todėl teismas turėtų vertinti kiekvieną ieškovą ir atsakovą J. V. saisčiusių teisinių santykių prigimtį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pripažinus, jog ieškovus ar jų dalį siejo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, jų teisės adekvačiai galėtų būti ginamos taikant CK 6.309 straipsnio 3 dalies nuostatą - kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, iš esmės reiškia ir reikalaujamą sutarties formą, kaip būtiną nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elementą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis). Šios aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos ir vertinamos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovams atitinkamai patikslinus savo ieškinio reikalavimus.

69Teismui pripažinus, kad ieškovų (dalies jų) su atsakovu nesieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai minėtas gynimo būdas (sutarties sudarymo patvirtinimas, CK 6.309 str. 3 d.) negalimas. Tokiu atveju teismas, įvertinęs šalies siejusių teisinių santykių prigimtį, turėtų taikyti kitus civilinių teisių gynimo būdus (išieškant nuostolius, taikant kitus įstatyme numatytus būdus). Tačiau, kaip jau buvo minėta dėl galimo teisės gynimo būdo sprendžia ieškovai formuluodami savo ieškinio dalyką ir pagrindą.

70Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti ieškinio pagrindo ir dalyko ydingumą bei būtinumą tikslinti ieškinį, kadangi sutarčių teisėje vyrauja sutarties laisvės principas (CK 6.156 str.), pagal kurį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, ir yra draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį. Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus, CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą, ieškovams turi būti sudaryta procesinė galimybė ištaisyti ieškinio trūkumus.

71Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Nutartyje nurodytos aplinkybės lemia būtinumą įvertinti tarp ieškovų ir atsakovo J. V. susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį, identifikavus šalis siejusius teisinius santykius spręsti dėl galimo pažeistų subjektinių teisių gynimo būdo taikymo, taip pat sudaryti ieškovams galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus, šių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, be to ieškinio reikalavimų tikslinimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, todėl byla gražinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

72Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

73Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

74Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniais prašydami:... 5. - pripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio... 6. - įpareigoti atsakovus O. V. ir J. V. per šešis mėnesius nuo teismo... 7. - priteisti iš O. V. ir J. V. bylinėjimosi išlaidas.... 8. Ieškovai nurodė, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2002 m. atsakovas J. V.,... 9. Ieškovai pažymėjo, kad 2005 m. J. V. ir O. V. negalėjo perleisti... 10. Ieškovai A. J., V. R., J. D. patikslinę ieškinį prašė įpareigoti J. V.,... 11. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 12. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovų... 13. Įpareigojo J. R. per keturis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo... 14. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.... 15. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovų ir atsakovų nėra ginčo, t. y. šalys... 16. Teismas pažymėjo, kad atsakovas J. V. ir dalis ieškovų, laikotarpiu nuo... 17. Teismas pripažino pagrįstu ieškovų ieškinio motyvą, kad atsakovai J. ir... 18. Teismas pripažino, kad atsakovas J. V., priimdamas pinigus ir perduodamas... 19. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovo J. R. vardu sudaryta valstybinės... 20. Teismo posėdžio metu atsakovas J. R. siūlė ieškovams ginčą pabaigti... 21. Teismas, įvertinęs, kad ieškovai pinigų sumas atsakovui J. V. sumokėjo už... 22. Teismas padarė išvadą, kad 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos... 23. A. J. R., sudarydamas 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartį su V., žinojo ir... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 25. A. R. J. B., J. M., R. S., V. R., P. S. Š., A. Č., A. D., R. D., R. D., A.... 26. - panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą... 27. - ieškinį tenkinti pilnai: pripažinti 2005 m. birželio 7 d.... 28. - priteisti iš O. V., J. V. ir J. R. bylinėjimosi išlaidas.... 29. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškinio... 30. CK 6.307 str. yra įtvirtinta imperatyvi teisės norma, jog pirkimo-pardavimo... 31. Pirmosios instancijos teismas pripažino imperatyvių teisės normų... 32. Savo sprendimą nepripažinti 2005 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo... 33. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad reikalavimą... 34. Pirmosios instancijos teismui apeliantai pateikė įrodymus, kad 2005 m.... 35. Esminis šalių nesutarimas, kilęs nagrinėjamoje byloje buvo tas, kad... 36. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi... 37. Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovų nebuvo... 38. A. J. V. ir O. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti... 39. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 42. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 43. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK... 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį... 45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-04-04 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB... 46. 2005-06-07 pirkimo-pardavimo sutartimi J. V. ir O. V. pardavė J. R. sandėlį... 47. Dėl 2005-06-07 pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia... 48. Apeliantai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 49. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant dėl ieškovo teisių,... 50. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tarp... 51. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas ir dalis... 52. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjant ieškovų reikalavimų... 53. Ieškovų P. Š., J. M. pagal byloje esančius duomenis (t. 1, b. l. 148-149,... 54. E. V., R. L., D. T. (t. 3, b. l. 141-13) yra pateikę paaiškinimus, kuriuose... 55. Ieškovai A. J., V. R. ir J. V. ieškiniu taip pat prašo įpareigoti J. V. ir... 56. R. K. pateikė J. V. pasirašytus rašytinius pakvitavimus, kurie patvirtina,... 57. Ieškovas L. I. paaiškinimuose tvirtino, jog garažą įsigijo per atsakovą... 58. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, ir nurodytų duomenų... 59. Pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta ir tai, dėl kokio sutarties... 60. Nors teismas sprendime ir pasisakė dėl privalomos notarinės formos... 61. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tik pripažinus, kad... 62. Dėl civilinių teisių gynimo būdo... 63. Bylą nagrinėjantis teismas taip pat papildomai pasisako dėl taikytinų... 64. Ieškovai savo ieškinyje sujungė kelis reikalavimus ir be 2005-06-07... 65. Pirma, ieškovų reikalavimas įteisinti vietoj sandėlio ir taros sandėlio... 66. Antra, vertinant ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovus O. V. ir J. V.... 67. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo... 68. Kaip jau buvo minėta tik nustačius šalis siejusių teisinių santykių... 69. Teismui pripažinus, kad ieškovų (dalies jų) su atsakovu nesieja... 70. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas... 71. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 72. Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir civilinė byla grąžinama... 73. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 74. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir...