Byla 2-336-221/2017
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovės atstovams: direktoriui G. U. ir advokatui Dariui Matulevičiui, atsakovui P. G., jo atstovui advokatui Viktorui Ivanovui (Viktor Ivanov), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui P. G. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija, ir

Nustatė

2kad ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovo 45 348,58 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 4–7).

3Ieškovė ieškinyje, kurį atstovai palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2005 m. spalio 26 d. sutartimi Nr. 05/10/26 atsakovas ir ieškovė susitarė dėl atsakovo paklotų vandentiekio tinklų ir įrenginių, nuotekų tinklų ir įrenginių, esančių Kauno rajono savivaldybėje, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime, eksploatavimo bei priklausomybės ribų nustatymo pagal numatytus brėžinius. Šios sutarties pagrindu ( - ) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos, naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais, prie kurių yra prisijungę ( - ) kaimo gyventojai. Ieškovė šias paslaugas ( - ) kaimo gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams teikia iki šiol. Be šių tinklų ( - ) kaimo gyventojai neturi jokios kitos galimybės gauti geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo paslaugas. Ieškovės statusas ir veikla de facto atitinka viešojo vandens tiekėjo statusą ir veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012 tarp ieškovės ir atsakovo minėtą sudarytą sutartį vertino kaip panaudos sutartį, kuria ieškovui suteikta teisė neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiais tinklais. Atsakovas 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. rugsėjo 11 d. raštais įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. ir nurodė pasirūpinti paslaugų ( - ) kaimo gyventojams teikimu nenaudojant atsakovui priklausančių tinklų. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovei ir toliau naudojantis jam priklausančiais tinklais, atsakovas techninėmis priemonėmis nutrauks paslaugų teikimą. 2012 m. spalio 1 d. raštu atsakovas pranešė ieškovei, jog tinklų naudojimas bus nutrauktas techninėmis priemonėmis nuo 2012 m. spalio 2 d. 2012 m. spalio 2 d. atsakovas raštu pranešė ieškovei, jog techninėmis priemonėmis nutraukė UAB „Giraitės vandenys“ naudojimąsi jam priklausančiais vandentiekio, nuotekų, spaudiminių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklais. 2012 m. spalio 29 d. raštu atsakovas ieškovei pranešė, kad siurblinė yra panaikinta, nuotekos teka į Neries upę. Po nuotekų siurblinės suniokojimo, ieškovė, turinti pareigą teikti vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, ir toliau šias paslaugas teikia naudodamasi atsakovui priklausančiais tinklais ir, esant sugadintai nuotekų siurblinei, nuotekų šalinimo paslaugas teikia naudodamasi alternatyviu būdu, t. y. nuotekas išvežant asenizacinėmis mašinomis. Laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovės paskaičiuoti tiesioginiai nuostoliai, kuriuos ji patyrė už nuotekų surinkimą ir išvežimą asenizacinėmis mašinomis, sudaro 45 348,58 Eur. Už šį laikotarpį ieškovė atsakovui yra išrašiusi 7 PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas nepriima ieškovės siunčiamų dokumentų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu reiškia ieškinį, prašydama iš atsakovo priteisti patirtus nuostolius. Ieškovės teigimu, yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti. Pasisakydama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintose Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 9.4 punkte numatyta, jog abonentas (vartotojas) turi pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą ir (ar) naudojamą nuotakyną ir nuotekų šalinimo įrenginius; planuodamas išleisti arba išleisdamas nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi vadovautis Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (taisyklių 9.5 punktas). Atsakovas, žinodamas, jog jam nuosavybės teise priklausančiais tinklais yra teikiamos viešosios vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir šalinimo paslaugos ( - ) kaimo gyventojams, savavališkai užpylė nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu bei sukliudė ieškovei teikti nuotekų šalinimo paslaugas vartotojams įprastiniu būdu. Be to, nesilaikydamas Taisyklių 9.5 punkto nuostatų, leido nuotekoms tekėti į Neries upę. Tokiais veiksmais atsakovas, tinklų savininkas, nevykdė pareigos prižiūrėti nuosavybės teise valdomus tinklus. Jis atlikęs neteisėtus veiksmus ir yra kaltas dėl nuotekų siurblinės suniokojimo. Remdamasi Taisyklių 9.6, 7.2 punktais prašo priteisti nuostolius, kuriuos patyrė už nuotekų surinkimą ir išvežimą asenizacinėmis mašinomis, kuriuos apskaičiavo vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. TS-217, suderinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 03-102 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“, 9 punktu, kuriuo nustatyta 10,62 Lt/m3 nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kaina. ( - ) kaimo nuotekų surinkimo sistemoje susikaupusių nuotekų kiekis, už kurio išvežimą yra reikalaujama sumokėti, apskaičiuotas iš UAB „Giraitės vandenys“ abonentų apskaitos programoje surinktų duomenų apie ( - ) kaimo gyventojų deklaruotą išleistų nuotekų kiekį per laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (12 185 m3 nuotekų). Nurodo, kad būtent atsakovo savavališki veiksmai sąlygojo tai, jog, užpylus nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu ir suniokojus siurblinę, ( - ) kaimo gyventojų nuotekos nebepatenka į ( - ) nuotekų valymo įrenginius ir nevalytos nuotekos susikaupia nuotekų šalinimo sistemoje ( - ) kaime, o ieškovė nuotekų šalinimo sistemoje susikaupusias nevalytas nuotekas savomis papildomomis lėšomis turi išvežti valymui į ( - ) nuotekų valymo įrenginius, t. y. atsakovas savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių ieškovei padarymo. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra priežastinis ryšys.

4Atsakovas P. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (1 t., b. l. 84–89). Atsakovo nuomone, ieškinyje paminėtos aplinkybės pateiktos tyčia iškreipiant jų reikšmę, nutylint apie šiam ginčui reikšmingus ir turinčius prejudicinę reikšmę galiojančius teismo sprendimus, nuslepiant ankstesnę ieškovės poziciją dėl atsakovui priklausančios geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalingumo viešųjų paslaugų teikimui, dėl ko visiškai teisėti ir pagrįsti atsakovo veiksmai pateikiami kaip žalos ieškovei padarymo priežastis. Nurodo, kad, pasisakydama dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovė taiko teisės aktą, kurio negalima taikyti (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisykles), ir netaiko teisės aktų, kuriais reikia vadovautis sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo). Šalių santykius reglamentuojančiame Geriamojo vandens tiekimo įstatyme jokių teisės normų, įpareigojančių atsakovą, kaip infrastruktūros savininką, užtikrinti atsakovo teikiamų paslaugų nenutrūkstamą tiekimą gyventojams nėra. Įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad tik viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas (1 dalis), tačiau atsakovas nėra viešasis vandens tiekėjas bei tiekiantis nurodytas paslaugas asmuo, todėl jam šio įstatymo nuostatos netaikomos, neprivalomos. Pareiga užtikrinti šių viešųjų funkcijų vykdymą savivaldybės teritorijoje nustatyta savivaldybėms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis). Šiuo atveju Kauno rajono savivaldybei. Kadangi pareiga užtikrinti nurodytų viešųjų paslaugų teikimą gyventojams tenka trečiajam asmeniui bei jam pavaldžiam ūkio subjektui (ieškovei), todėl vandens tiekėjas bei savivaldybės institucijos turi pripažinti infrastruktūrą reikalinga bei tinkama vandens tiekimui (Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 4 dalis) bei sudaryti vieną iš šiame straipsnyje nurodytų sutarčių, o, nepavykus su savininku susitarti, šiems asmenims suteikiama teisė kreiptis į teismą dėl infrastruktūros naudojimo sąlygų bei tvarkos nustatymo arba dėl jos išpirkimo (paėmimo visuomenės poreikiams). Tačiau iki šios dienos nei ieškovė, nei trečiasis asmuo atsakovo infrastruktūros Geriamojo vandens tiekimo įstatymo nustatyta tvarka nepripažino tinkama bei reikalinga viešųjų paslaugų teikimui, nesikreipė į teismą dėl naudojimo tvarkos bei sąlygų nustatymo ar jos išpirkimo. Atsakovas pats nuspręsti dėl infrastruktūros reikalingumo neturi teisės, todėl daro išvadą, kad atsakovo galimybės naudoti bei disponuoti infrastruktūra savo nuožiūra nėra ribojamos. Atsakovas, manydamas, kad infrastruktūra yra reikalinga viešųjų paslaugų tiekimui, kreipėsi į teismą dėl jos paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau ieškovė ir trečiasis asmuo byloje įrodinėjo, jog infrastruktūra jiems nereikalinga, ji nėra pripažinta reikalinga ir tinkama viešajam vandens tiekimui, ( - ) gyvenvietė neįtraukta į viešojo vandens tiekimo teritoriją, ieškovė nėra viešasis vandens tiekėjas ir neturi teisės spręsti apie jos tinkamumą ir reikalingumą viešajam vandens tiekimui. Taigi, atsakovas, užpildamas nuotekų siurblinę betono skiediniu siekiant išvengti joje nelaimingų atsitikimų, įstatyme įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nepažeidė. Kasaciniam teismui šalių sudarytą sutartį pripažinus panaudos sutartimi, atsakovas įgijo teisę ją nutraukti CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi įsiteisėjęs teismo sprendimas sutarties vienašališką nutraukimą pripažinus teisėtu, ieškovė sutartimi grįsti reikalavimų neturi teisės. Atsakovui nutraukus sutartį, ieškovė neturi teisės naudotis atsakovui priklausančia infrastruktūra, tame tarpe ir nuotekų siurbline. Atsakovo nuomone, nuotekų išvežimas mobiliosiomis transporto priemonėmis yra ieškovės ir trečiojo asmens neveikimo rezultatas. Žalos padarymo faktas bei jos dydis byloje yra grindžiamas vienašališkai pasirašytomis sąskaitomis, nepateikiant jokių sąskaitose nurodytų sumų paskaičiavimų bei paaiškinimų. Teigia, kad ieškovės papildomos išlaidos turėtų būti suprantamos kaip skirtumas tarp centralizuoto nuotekų šalinimo būdo ir šalinimo asenizacinėmis mašinomis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Pastebi, kad VK ir EK komisijos nutarimais patvirtinta kaina už nuotekų šalinimą yra kaina, kurią turi mokėti šių paslaugų gavėjai. Įvertinus tai, taip pat ieškinio reikalavimą priteisti nuostolius, susidedančius iš pašalinto nuotekų kiekio bei patvirtintos nuotekų šalinimo kainos, daro išvadą, kad ieškovė nuostoliais laiko sumą, kurią gavo/privalo gauti iš vartotojų. Šis motyvas parodo apie ieškovės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dėl to prašo paskirti ieškovei 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas nurodo, kad pasisakydama dėl priežastinio ryšio buvimo, ieškovė nutyli apie priežastinio ryšio nustatymui svarbias aplinkybes, t. y. ieškovės ir Kauno rajono savivaldybės poziciją, išsakytą procesiniuose dokumentuose ankščiau tarp tų pačių asmenų nagrinėtose bylose, iš kurios sekė, kad nei ieškovei, nei Kauno rajono savivaldybei atsakovo turima infrastruktūra viešųjų paslaugų teikimui nereikalinga, ir jis gali bet kada nutraukti savo komercinio projekto įgyvendinimą.

5Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutinka (1 t., b. l. 65–67). Atsiliepime nurodo, kad UAB „Giraitės vandenys“ yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka ir įgijusi teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą, teikti nuotekų tvarkymo paslaugą bei sudaryti tinklų eksploatacijos sutartis. Vadovaujantis 2005 m. spalio 26 d. ieškovės ir atsakovo sutartimi, ( - ) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti nuotekos. Nurodo, kad atsakovas savo veiksmus grindžia aplinkybėmis, jog vandentvarkos tinklai ir nuotekų tinklai, kuriais naudojantis ieškovė teikia savo paslaugas ( - ) kaimo gyventojams, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl, jis turi teisę šiuos inžinierinius tinklus valdyti, naudoti ir jais disponuoti savo nuožiūra. Savivaldybės nuomone, atsakovo vienašališki veiksmai buvo neteisėti. Žinodamas, kad atsakovui nuosavybės teisia priklausančiais tinklais yra teikiamos viešosios vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos ( - ) kaimo gyventojams, užpylė nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo tikslas – užtikrinti nenutrūkstamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą, sudarant sąlygas asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas, o Įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems tvarkymo paslaugas. Demokratinėje visuomenėje derinant priešingus interesus, būtina laikytis teisėtumo, proporcingumo, siekti tinkamo visuomenės vertybių balanso. Nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pareiga tiekti vandenį reiškia, kad vanduo turi būti tiekiamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise priklauso vandens tiekimo infrastruktūros objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2013). Atsakovas kaip savo nuosavybės teisės užtikrinimo būdą pasirinko drastišką priemonę – sugadino nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus. Savivaldybė mano, kad tokio teisių gynimo būdo pripažinimas reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (CK 1.2 straipsnis), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Sugadinus infrastruktūrą, neigiamų padarinių patyrė vartotojai, o UAB „Giraitės vandenys“ – nuostolius. Žemės savininkas ar naudotojas, sugadinęs ar pažeidęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, jų apsaugos nuo korozijos įrenginius, vamzdynų telemechanikos priemones, vamzdynų žymėjimo ženklus bei kitus įrenginius, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, privalo vandens tiekėjui atlyginti padarytus nuostolius (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 9.6 punktas). Kadangi žemės sklypas, kuriame yra suniokota nuotekų siurblinė, nuosavybės teise priklauso atsakovui, kuris siurblinę suniokojo tyčia, todėl jis turi atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.

6Teismo posėdyje ieškovės atstovai (direktorius ir advokatas) palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad duomenys apskaičiuoti pagal gyventojų deklaruotą sunaudotą geriamojo vandens kiekį. Išvežtą kiekį patvirtina rašytiniai įrodymai. Pateiktuose kelionės lapuose nurodytas ne reisų skaičius, bet nuvažiuotas atstumas. Išvežta 12 185 m3 nuotekų, kainų komisijos patvirtinta 1 m3 išvežimo kaina 10,62 Lt. Kad deklaruojamų nuotekų kiekis atitinka išvežtų nuotekų kiekį patvirtina 2016 m. birželio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nurodė, jog, atliekant patikrinimą, buvo nustatytas paslėptas vamzdis.

7Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Jų nuomone, atsakovas turėjo teisę nutraukti su ieškove sudarytą sutartį, nes ieškovė ir trečiasis asmuo sprendimo dėl P. G. tinklų naudojimo nepriėmė. Sugadindamas savo turtą, neteisėtų veiksmų neatliko. Siurblinės užbetonavimas buvo būtinas, nes baigėsi jos naudojimo garantinis laikas. Atsakovui negali būti taikomos Geriamojo vandens įstatymo nuostatos. Nurodo, kad faktiškai negalėjo ir nebuvo išvežtas ieškovės nurodytas nuotekų kiekis. Teigia, kad pačios ieškovės veiksmai (atsisakymas išpirkti ar perimti tinklus) yra priežastiniame ryšyje su nuostolių atsiradimu, kas būtų pagrindu mažinti prašomą priteisti žalos dydį, kuris atsakovo ir jo atstovo nuomone, neįrodytas.

8Teismo posėdyje trečiais asmuo, kuris apie posėdį informuotas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133-134 straipsniai), nedalyvavo, neatvykimo priežasčių nepranešė, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 246 straipsnio 5 dalis).

9Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10Bylos duomenimis (šalių, atstovų paaiškinimais, liudytojų A. S., Č. V. parodymais, rašytinais įrodymais, peržiūrėta vaizdine medžiaga) nustatyta, kad 2005 m. spalio 26 d. atsakovo ir ieškovės sudarytos sutarties Nr. 05/10/26 pagrindu ( - ) kaimo gyventojams buvo pradėtas tiekti geriamas vanduo ir šalinti bei valyti nuotekos naudojantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiais tinklais, prie kurių yra prisijungę ( - ) kaimo gyventojai (1 t., b. l. 9). Gyventojai neturi jokios kitos galimybės gauti geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo paslaugas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2012 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą sutartį vertino kaip panaudos sutartį, kuria ieškovei suteikta teisė neatlygintinai naudotis atsakovui priklausančiais tinklais (1 t., b. l. 10–14). Atsakovas 2012 m. gegužės 24 d. ir 2012 m. rugsėjo 11 d. raštais įspėjo ieškovę apie sutarties nutraukimą nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. ir nurodė pasirūpinti paslaugų ( - ) kaimo gyventojams teikimu nenaudojant atsakovui priklausančių tinklų, taip pat nurodė, jog ieškovei ir toliau naudojantis jam priklausančiais tinklais, atsakovas techninėmis priemonėmis nutrauks paslaugų teikimą (1 t., b. l. 15–16). 2012 m. spalio 1 d. raštu atsakovas pranešė ieškovei, jog tinklų naudojimas bus nutrauktas techninėmis priemonėmis nuo 2012 m. spalio 2 d., kadangi UAB „Giraitės vandenys“ nesutinka sudaryti atlygintinę tinklų naudojimo sutartį (1 t., b. l. 17). 2012 m. spalio 2 d. atsakovas raštu pranešė ieškovei, jog techninėmis priemonėmis nutraukė UAB „Giraitės vandenys“ naudojimąsi jam priklausančiais tinklais, nurodydamas tokio poelgio motyvus (1 t., b. l. 18–19). Ieškovė, turinti pareigą teikti vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas, esant sugadintai nuotekų siurblinei, šias paslaugas teikia alternatyviu būdu, t. y. nuotekas išvežant asenizacinėmis mašinomis, dėl to patiriant papildomas išlaidas. Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovės skaičiavimu, tiesioginiai nuostoliai už nuotekų surinkimą ir išvežimą asenizacinėmis mašinomis sudaro 45 348,58 Eur (3 t., b. l. 87–89). Už šį laikotarpį ieškovė atsakovui yra išrašiusi 7 PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 25–45), tačiau atsakovas nepriima ieškovės siunčiamų dokumentų (1 t., b. l. 46–48). Todėl ieškovė kreipėsi į teismą, motyvuodama tuo, kad atsakovas pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytą kiekvieno asmens pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta žala turi būti visiškai atlyginta atsakingo asmens.

11Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

12Teismas pažymi, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų teikimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius, – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 13 d. įstatymas Nr. X-764; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Geriamojo vandens įstatymas). Geriamojo vandens įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (Geriamojo vandens įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotekų tvarkymo paslaugas (Geriamojo vandens įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Pagal geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 1 dalį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimas ir priežiūra atliekami vadovaujantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais. Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Jei dėl viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba dėl sutarties dėl šios infrastruktūros naudojimo sudarymo susitarti nepavyksta, naudojimosi viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka ir tik tais atvejais, kai ji reikalinga viešajam vandens tiekimui.

13Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Giraitės vandenys“ yra Kauno rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė (1 t., b. l. 49–51, 65–97), kuri faktiškai naudoja atsakovui priklausančius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įrenginius viešajam vandens tiekimui bei nuotekų šalinimui. Taigi faktinis ginčo infrastruktūros naudojimas patvirtina jos reikalingumą viešosios paslaugos teikimui. Ieškovei faktiškai vykdant viešąjį vandens tiekimą, ta aplinkybė, kad jos, kaip viešojo vandens tiekėjo, statusas įstatymo nustatyta tvarka neįformintas, nėra lemiama sprendžiant byloje kilusį ginčą. Pažymėtina, kad tokia išvada padaryta ir kasacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015; 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016). 2015 m. liepos 3 d. nutartyje kasacinis teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, taip pat konstatavo, kad ginčas spręstinas pagal anksčiau aptartas įstatymo nuostatas dėl infrastuktūros, reikalingos viešajam vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, naudojimo tvarkos ir sąlygų nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, atmestini atsakovo teiginiai dėl netinkamo įstatymo taikymo bei tai, kad UAB „Giraitės vandenys“ nėra viešasis vandens tiekėjas, ką, pasak jo, patvirtina pačios UAB „Giraitės vandenys“ raštas Kauno apylinkės teismui (3 t., b. l. 59–67).

14Kaip minėta, ieškovė prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, t. y. iš atsakovo priteisti nuostolius, kuriuos patyrė teikiant ( - ) kaimo gyventojams nuotekų šalinimo paslaugas, atsakovui užbetonavus nuotekų šalinimo įrenginius. Civilinė atsakomybė taikoma, jeigu nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) kaltė; 3) žala; 4) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai).

15Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės

16Ieškovė 2005 m. spalio 26 d. sudarė su atsakovu sutartį, susidedančią iš 7 punktų: pripažinus vandentiekio ir nuotekų tinklus ir įrenginius tinkamais naudoti, pradedamas tiekti geriamas vanduo ir šalinamos bei valomos nuotekos pagal Vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles (1 punktas); statytojo (atsakovo) nutiestas vandentiekio ir nuotekų tinklas (išskyrus įvadus ir išvadus) perduodamas tiekėjui (ieškovei) pagal sutartį eksploatuoti; aptarnavimo priklausomybės ribos nustatytos nurodytuose brėžiniuose (2 punktas); vandentiekio įvadus, VAM (vandens apskaitos mazgus), nuotekų išvadus eksploatuoja abonentas (3 punktas); 4 punkte susitarta dėl 3 punkte išvardytų objektų remonto atlikimo tvarkos; 5 punkte – dėl sunaudoto vandens kiekio nustatymo, 6 punkte – dėl ginčų sprendimo tvarkos; 7 punkte – nurodyti šalių rekvizitai. Atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ginčas kol kas nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme.

17Kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Taisyklių 9.6 punkte numatyta, jog, žemės savininkas ar naudotojas, sugadinęs ar pažeidęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, jų apsaugos nuo korozijos įrenginius, vamzdynų telemechanikos priemones, vamzdynų žymėjimo ženklus bei kitus įrenginius, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, privalo vandens tiekėjui atlyginti padarytus nuostolius. Taisyklių 7.2 punkte numatyta, jog vandens tiekėjas, naudodamas ir prižiūrėdamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, turi teisę reikalauti, kad žemės savininkas ar naudotojas, sugadinęs ar pažeidęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, susijusius su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, atlygintų vandens tiekėjui padarytus nuostolius. Aplinkybė, kad viena šalis savo veiksmais sugadino įrenginius, kuriais buvo šalinamos nuotekos, nesudaro pagrindo iš viso nutraukti šios paslaugos teikimą geros kokybės lygiu.

18Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas, žinodamas, jog jam nuosavybės teise priklausančiais tinklais yra teikiamos viešosios vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir šalinimo paslaugos ( - ) kaimo gyventojams, savavališkai užpylė nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu (1 t., b. l. 18–19, 22–23). Tokiu būdu jis sukliudė ieškovei teikti nuotekų šalinimo paslaugas vartotojams įprastiniu būdu. Pastebėtina ir tai, kad pats atsakovas, užbetonavęs siurblinę, apie tai pranešdamas ieškovei, nurodė ir tai, kad nuotekos teka į Neries upę (1 t., b. l. 20).

19Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445-695/2015, atsižvelgdamas į Geriamojo vandens įstatymo tikslus (1 straipsnis), aiškiai pabrėžė, kad vartotojams (abonentams) turi būti užtikrinamas nenutrūkstamas geriamojo vandens tiekimas ir kokybiškas („geros kokybės“) nuotekų šalinimas. Tai reiškia, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas gyventojams, kur yra tokia infrastruktūra, turi būti užtikrinamas nuolat. Neleistini jokių asmenų veiksmai, nesvarbu, ar jie infrastruktūros savininkai ar naudotojai, vartotojai ar pašaliniai asmenys, dėl kurių veiksmų būtų sutrikdomas ar nutraukiamas šių paslaugų teikimas.

20Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtam kasacinio teismo išaiškinimui, atsakovo veiksmai užbetonuojant nuotekų šalinimo siurblinę ir taip ieškovei kliudant teikti kokybiškas nuotekų šalinimo paslaugas ( - ) kaimo gyventojams, laikytini neteisėtais atsakovo veiksmais (CK 6.246 straipsnis). Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę (CK 6.248 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Jo nurodyta aplinkybė, kad baigėsi siurblinės garantinis terminas, ką patvirtina byloje esantys įrodymai (3 t., b. l. 15–18), nereiškia, jog siurblinė buvo nesaugi ir nebuvo tinkama naudoti.

21Dėl žalos

22Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteistų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Nuostolių faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013; kt.).

23Ieškovės teigimu, nuostolius patyrė už nuotekų surinkimą ir išvežimą asenizacinėmis mašinomis. Nuotekos buvo vežamos automobiliais MAN 10.224, valstybinis Nr. ( - ), ir ZIL 433362, valstybinis Nr. ( - ) (1 t., b. l. 169–200, 2 t., b. l. 4–16). Ieškovė nuostolius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vadovaudamasi Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. TS-217 9 punktu, numatančiu nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kainą –10,62 Lt už 1 m3 (1 t., b. l. 50–51). Sprendimas priimtas vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. O3-102 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų (1 t., b. l. 52-53).

24Ieškovės atstovų aiškinimu, ką patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ( - ) kaimo nuotekų surinkimo sistemoje susikaupusių nuotekų kiekis, už kurio išvežimą yra reikalaujama priteisti nuostolius, apskaičiuotas iš ieškovės abonentų apskaitos programoje surinktų duomenų apie ( - ) kaimo gyventojų deklaruotą išleistų nuotekų kiekį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 37–192). Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, gyventojų deklaruotas išleistų nuotekų kiekis yra 12 185 m3 nuotekų (2 t., b. l. 23–35; 3 t., b. l. 87–89). Abejoti buhalteriniais duomenimis teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad vadovaujantis Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127, ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos 6 punktu, vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis nustatomas pagal šiame Apraše nustatytais atvejais įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų rodmenis, o tais atvejais, kai nuotekų apskaitos prietaisai neįrengti arba nors ir įrengti, tačiau pagal šio Aprašo 8 punktą nenaudojami atsiskaityti, vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų kiekis prilyginamas patiekto geriamojo vandens kiekiui. Ieškovės skaičiavimu, bendra tiesioginių nuostolių suma su PVM – 45 348,58 Eur (12 185 m3 x 10,62 Lt = 129 404,7 Lt x 21 proc.). Iš bylos medžiagos spręstina, kad ieškovė negali tiksliai įrodyti jos patirtų nuostolių dydžio, todėl jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

25Atsakovas su išvežtu nuotekų kiekiu ir žalos dydžiu nesutiko. Atsakovui nesutinkant su ieškovės išvežtų nuotekų kiekio apskaičiavimu, 2016 m. gegužės mėnesį buvo atliktas išvežamų nuotekų faktinių aplinkybių konstatavimas (4 t., b. l. 16–68), kurio metu nustatyta, kad nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. (vežta 6 dienas, iš viso 19 reisų) buvo išvežta 139,7 m3 nuotekų. Atsakovas pateikė 2016 m. birželio 8 d., 2016 m. birželio 28 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus (4 t., b. l. 107–144, 145–165), kuriais konstatuoti privačių namų apsaugos vaizdo kameromis fiksuoti duomenys apie nuotekų siurbimo mašinų atvykimą ir išvykimą. Iš minėtų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad 2016 m. gegužės 30 d. – 2016 m. birželio 8 d. nuotekos buvo vežamos 5 dienas, iš viso 8 kartus, 2016 m. birželio 10 d. – 2016 m. birželio 27 d. – 6 dienas, iš viso 15 kartų. Teismo vertinimu, atsakovo pateiktas minėtais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais apie duomenis, fiksuotus iš privačių apsaugos vaizdo kamerų, kaip patikimais įrodymais, negalima vadovautis. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nuotekų išvežimo kiekis sumažėjo būtent 2016 m. birželio mėnesį (5 t., b. l. 30–33), buvo nustatytas paslėptas nuotekų persipildymo vamzdis, padarytas eksperimentas ir nustatyta, kad dalis nuotekų patenka į lietaus kanalizaciją (5 t., b. l. 35–47, 59–67). Kartu pažymėtina ir tai, kad visi minėti duomenys fiksuoti 2016 metais, tuo tarpu nuostolius prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl minėti įrodymai nepatvirtina ieškinyje išdėstytų aplinkybių.

26Atsakovo skaičiavimu, remiantis 2015 m. rugsėjo 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (3 t., b. l. 43–53), šulinio bendras tūris 12,25 m3 užpylimo tūris – 2,99 m3 (3 t., b. l. 54–56), ieškovė maksimaliai galėjo išvežti 2 388,7 m3 nuotekų (2 t., b. l. 21–22; 3 t., b. l. 132–141; 4 t., b. l. 71–89). Ieškovės tvirtinimu, nuotekų šuliniuose įskaitant juos jungiančius tinklus ir įvadus vienu metu gali susikaupti apie 29–33 m3 nuotekų (3 t., b. l. 34, 76–77). Teismas nesutinka su atsakovo skaičiavimais, kadangi toks skaičiavimas nėra tikslus, nes nuotekas vežant, jos kiekvieną kartą šuliniuose pasipildo naujomis. Be to, atsakovas iš ieškovės pateiktų kelionės lapų teigia, kad per dieną nuotekos buvo išvežamos darant po vieną reisą. Tuo tarpu, ieškovės skaičiavimu, automobiliu MAN, valstybinis Nr. ( - ), į dieną vidutiniškai buvo daroma po 10 reisų, vežta per mėnesį 8 dienas, o automobiliu ZIL, valstybinis Nr. ( - ), – po 9 reisus 2 dienas per mėnesį ir iš viso išvežta 12 105,6 m3 nuotekų (1 t., b. l. 167–168). Teismo skaičiavimu, atliktu iš pateiktų kelionės lapų, per ginčo laikotarpį automobiliu MAN nuotekos buvo vežamos 140 dienų, taigi vidutiniškai ne 8 dienas, kaip nurodo ieškovė, o 5,4 dienas per mėnesį, atitinkamai automobiliu ZIL buvo vežama 67 dienas, vidutiniškai per mėnesį – 2,6 dienas. Taigi, iš viso po 8 dienas per mėnesį. Todėl net ir pritariant ieškovei, kad vidutiniškai automobiliu MAN buvo daroma po 10, o automobiliu ZIL – po 9 reisus, galėjo būti išvežta ne 12 105,6 m3, o 9 323 m3 nuotekų (5,4 x 10 x 5,1 x 26 = 7 160,4 ir 2,6 x 9 x 3,2 x 26 = 2 163,2). Teismo skaičiavimu, įvertinus, kad asenizacinių mašinų atvažiavimas iki ( - ) ir grįžimas iki garažo yra apie 47 km, vienas reisas sudaro 3 km (4 t., b. l. 44, 48, 52, 56), automobiliu MAN buvo daroma po 7 reisus, o automobiliu ZIL – po 6 reisus. Tokiu būdu ginčo laikotarpiu galėjo būti išvežta 6 310 m3 nuotekų (automobiliu MAN – 5 012,28 m3, automobiliu ZIL – 1 297,98 m3). Pastebėtina, kad panašus kiekis išvežamas ir pastaruoju metu (4 t., b. l. 16–68; 5 t., b. l. 30–33).

27Vandens paslaugų kainos turi būti apskaičiuotos ir nustatytos vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 patvirtinta Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Savivaldybių kontroliuojamų vandens tiekimo įmonių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas tvirtina savivaldybių tarybos.

28Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino 10,62 Lt kainą už vieno kubinio metro nuotekų išvežimą asenizacinėmis mašinomis. Tokiu būdu, ieškovės nuostoliai vežant nuotekas asenizacinėmis mašinomis būtų 19 408 Eur (6 310 x 10,62 / 3,4528). Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, taikytina CK 6.251 straipsnio 2 dalis, numatanti galimybę, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, mažinti priteistinus nuostolius. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas P. G. ne kartą raštu kreipėsi tiek į ieškovę, tiek į trečiąjį asmenį siūlydamas išpirkti tinklus visuomenės poreikiams (1 t., b. l. 112; 3 t., b. l. 11, 13). Teismo vertinimu, ieškovės ir trečiojo asmens atsakymai dėl tinklų naudojimo reikalingumo viešųjų paslaugų teikimui (3 t., b. l. 126–131), galėjo turėti įtakos atsakovo sprendimui tinklus užbetonuoti, todėl priteistinas žalos dydis mažintinas 20 procentų iki 15 526 Eur.

29Dėl priežastinio ryšio

30CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

31Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai pripažinti, kad atsakovo savavališki veiksmai sąlygojo tai, jog, užpylus nuotekų siurblinės talpą betono skiediniu ir suniokojus siurblinę, ( - ) kaimo gyventojų nuotekos nepatenka į ( - ) nuotekų valymo įrenginius ir nevalytos nuotekos susikaupia nuotekų šalinimo sistemoje ( - ) kaime, o ieškovė šias susikaupusias nevalytas nuotekas asenizacinėmis mašinomis turi išvežti valymui į ( - ) nuotekų valymo įrenginius, tokiu būdu patirdama papildomas išlaidas. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieškovei atsiradusių nuostolių buvimą.

32Dėl baudos skyrimo

33Atsakovo prašymas ieškovei, kaip pareiškusiai nepagrįstą ieškinį, skirti 5 792 Eur baudą (CPK 95 straipsnis) netenkintinas, kadangi ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas iš dalies.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai šalims paskirstytinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) ir išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

36Ieškovė pareiškė 45 348,58 Eur dydžio turtinį reikalavimą. Už ieškinį ji sumokėjo 1 196 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 8a). Ieškovė pateikė 2015 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo, nurodydama, kad ieškovė už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje yra sumokėjusi 2 496,8 Eur užmokestį, taip pat ji pateikė 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras Serija LW Nr. 2015/0321 ir Nr. 2015/0364, jų apmokėjimus patvirtinančius banko sąskaitos išrašus, atliktų darbų ataskaitas (3 t., b. l. 35–41). Prašyme nurodyta, kad už 2 496,8 Eur sumą buvo suteiktos šios teisinės paslaugos: susijusių dokumentų analizė, ieškinio parengimas ir pateikimas; susipažinimas su atsakovo P. G. atsiliepimu ir rašytiniais paaiškinimais; susipažinimas su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu; 2015 m. balandžio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimas vykdyti; papildomų rašytinių įrodymų surinkimas ir pateikimas teismui; pasirengimas ir atstovavimas parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Iš 2015 m. balandžio 23 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d. ataskaitų matyti, kad advokato paslaugų įkainis yra 80 Eur/val. 2015 m. balandžio 23 d. ataskaitoje nurodyta, kad už susijusių dokumentų analizę, ieškinio parengimą ir pateikimą ieškovė sumokėjo 520 Eur plius PVM. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktu, maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už ieškinio surašymą yra 1 786,25 Eur (2014 metų 4 ketvirčio (užpraėjęs ketvirtis nustatomas pagal PVM sąskaitos faktūros išrašymo datą) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (714,5 Eur) x 2,5), todėl ieškovės prašoma priteisti 629,2 Eur suma vertintina kaip pagrįsta. Ieškovės prašoma priteisti 240 Eur plius PVM suma už susipažinimą su atsakovo P. G. atsiliepimu ir rašytiniais paaiškinimais pripažintina viršijančia Rekomendacijų 7, 8.20 punktuose nurodytą maksimalią rekomenduojamą priteisti užmokesčio sumą už tokių paslaugų teikimą. 2015 m. rugsėjo 3 d. ataskaitoje nurodyta, kad nurodytos paslaugos teiktos 3 valandas, valandos įkainis yra 80 Eur plius PVM. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 7, 8.20 punktus, už šią paslaugą rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis yra 209,94 Eur (2015 metų 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (699,8 Eur) x 0,1 x 3 val.). Atitinkamai, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19, 8.20 punktais, kaip per dideli vertintini ir kiti 2015 m. rugsėjo 3 d. ataskaitoje nurodyti prašomi priteisti užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžiai: už susipažinimą su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimu rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis yra 69,98 Eur (699,8 x 0,1 x 1 val.), už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą vykdyti (neteisingai nurodyta nutarties data – turi būti 2015 m. kovo 2 d.) – 69,98 Eur (699,8 x 0,1 x 1 val.), už papildomų rašytinių įrodymų surinkimą ir pateikimą teismui – 244,93 Eur (699,8 x 0,1 x 3,5 val.), už pasirengimą ir atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose – 769,78 Eur (699,8 x 0,1 x 11 val.). Ieškovė taip pat pateikė 2017 m. sausio 5 d. prašymą dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo, nurodydama, kad ji už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje sumokėjo 2 720 Eur plius 571,2 Eur PVM (iš viso 3 291,2 Eur) užmokestį, taip pat ieškovė pateikė 2016 m. gruodžio 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija LW Nr. 2016/0543, jos apmokėjimą patvirtinantį banko sąskaitos išrašą, ataskaitą apie suteiktas paslaugas (5 t., b. l. 128–132). 2017 m. sausio 6 d. ieškovė su lydraščiu pateikė 2016 m. sausio 28 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. rugsėjo 14 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras Serija LW Nr. 2016/0418, Nr. 2016/0454, Nr. 2016/0470, 2016/0504, jų apmokėjimą patvirtinančius banko sąskaitos išrašus, ataskaitas apie suteiktas paslaugas (5 t., b. l. 153–167). 2017 m. sausio 5 d. prašyme nurodyta, kad pagal 2016 m. sausio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovė sumokėjo 680 Eur plius PVM už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose; pagal 2016 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą – 240 Eur plius PVM už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose; pagal 2016 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą – 320 Eur plius PVM už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje po bylos atnaujinimo; pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą – 280 Eur plius PVM už įrodymų rinkimą, pateikimą teismui, 160 Eur plius PVM už susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais ir jų vertinimą, 360 Eur plius PVM už pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje; pagal 2016 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą – 680 Eur plius PVM už pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. spalio 20 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. teismo posėdžiuose. Iš 2016 m. sausio 28 d. ataskaitos nustatyta, kad paslaugos teiktos 8,5 val., valandos įkainis yra 80 Eur plius PVM. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktais, rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už tokio pobūdžio paslaugą yra 624,84 Eur (2015 metų 3 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (735,1 Eur) x 0,1 x 8,5 val.). Pagal tuos pačius Rekomendacijų punktus, taip pat pagal 8.20 punktą, priteistinas užmokesčio dydis už 2016 m. balandžio 4 d. ataskaitoje nurodytą paslaugą (pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) yra 227,07 Eur (2015 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (756,9 Eur) x 0,1 x 3 val.); už 2016 m. gegužės 31 d. ataskaitoje nurodytą paslaugą (pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje po bylos atnaujinimo) – 340,61 Eur (2015 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (756,9 Eur) x 0,1 x 4,5 val.); už 2016 m. rugsėjo 14 d. ataskaitoje nurodytas paslaugas (įrodymų rinkimą, pateikimą teismui, susipažinimą su atsakovo pateiktais dokumentais ir jų vertinimą, pasirengimą ir atstovavimą 2016 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje) – 748 Eur (2016 metų 1 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (748 Eur) x 0,1 x 10 val.); už 2016 m. gruodžio 1 d. ataskaitoje nurodytą paslaugą (pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) – 656,12 Eur (2016 metų 2 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (771,9 Eur) x 0,1 x 8,5 val.). Taigi priteistinas užmokesčio už visas advokato nagrinėjamoje byloje ieškovei suteiktas teisines paslaugas dydis yra 4 590,45 Eur. Kaip minėta, ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 1 196 Eur žyminį mokestį. Patenkinus 34 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 967,39 Eur bylinėjimosi išlaidos.

37Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas, iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 150 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 115 (3 t. b. l. 58). Kadangi netenkinta 66 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistinos 99 Eur bylinėjimosi išlaidos.

38Kadangi reikalavimai vienarūšiai, teismo vertinimu, darytina užskaita ir iš atsakovo ieškovei priteistina 1 868,39 Eur bylinėjimosi išlaidos.

39Nagrinėjamoje byloje patirtos 11,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Atsižvelgiant į minėtą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, iš ieškovės valstybei priteistinos 7,83 Eur, iš atsakovo – 4,03 Eur bylinėjimosi išlaidos.

40Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, teismas

Nutarė

41ieškinį tenkinti iš dalies.

42Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. ( - ), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“, įm. k. 159702357, 15 526 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 868,39 Eur bylinėjimosi išlaidas.

43Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“, įm. k. 159702357, valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 7,83 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

44Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. ( - ), valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 4,03 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

45Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. kad ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš... 3. Ieškovė ieškinyje, kurį atstovai palaikė teismo posėdžio metu, nurodė,... 4. Atsakovas P. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu... 5. Trečiasis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė... 6. Teismo posėdyje ieškovės atstovai (direktorius ir advokatas) palaikė... 7. Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytas... 8. Teismo posėdyje trečiais asmuo, kuris apie posėdį informuotas įstatymo... 9. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos duomenimis (šalių, atstovų paaiškinimais, liudytojų A. S., Č. V.... 11. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 12. Teismas pažymi, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra... 13. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Giraitės... 14. Kaip minėta, ieškovė prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, t. y.... 15. Dėl neteisėtų veiksmų ir kaltės ... 16. Ieškovė 2005 m. spalio 26 d. sudarė su atsakovu sutartį, susidedančią iš... 17. Kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais... 18. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovas, žinodamas, jog jam nuosavybės... 19. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d.... 20. Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtam kasacinio teismo išaiškinimui,... 21. Dėl žalos... 22. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 23. Ieškovės teigimu, nuostolius patyrė už nuotekų surinkimą ir išvežimą... 24. Ieškovės atstovų aiškinimu, ką patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai... 25. Atsakovas su išvežtu nuotekų kiekiu ir žalos dydžiu nesutiko. Atsakovui... 26. Atsakovo skaičiavimu, remiantis 2015 m. rugsėjo 2 d. antstolio faktinių... 27. Vandens paslaugų kainos turi būti apskaičiuotos ir nustatytos vadovaujantis... 28. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino... 29. Dėl priežastinio ryšio... 30. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 31. Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai pripažinti, kad atsakovo... 32. Dėl baudos skyrimo... 33. Atsakovo prašymas ieškovei, kaip pareiškusiai nepagrįstą ieškinį, skirti... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Ieškinį tenkinus iš dalies, atitinkamai šalims paskirstytinos jų turėtos... 36. Ieškovė pareiškė 45 348,58 Eur dydžio turtinį reikalavimą. Už ieškinį... 37. Atsakovas nepateikė įrodymų apie turėtas advokato teisinės pagalbos... 38. Kadangi reikalavimai vienarūšiai, teismo vertinimu, darytina užskaita ir iš... 39. Nagrinėjamoje byloje patirtos 11,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 40. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259... 41. ieškinį tenkinti iš dalies.... 42. Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. ( - ), ieškovei uždarajai akcinei... 43. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės... 44. Priteisti iš atsakovo P. G., a. k. ( - ), valstybei (Valstybinei mokesčių... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...