Byla 3K-3-688/2013
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arno vila“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“ dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 874 924,87 Lt nuostolių atlyginimo dėl rangos sutarties įvykdymo termino praleidimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas nurodė, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 508231 (toliau – ir Sutartis, Rangos sutartis), pagal kurios 2.2 punktą atsakovas įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per sutartyje nustatytą terminą atlikti sutartyje numatytus darbus, vykdyti subrangovų atliekamų darbų priežiūrą. Vadovaujantis Sutarties 2.3 punktu, statybos darbų atlikimo terminai buvo esminis reikalavimas rangovui. Pagal Sutarties nuostatas (Sutarties priedas Nr. 3, Kalendorinis darbų vykdymo grafikas) statybos objektas turėjo būti priduotas užsakovui 2006 m. spalio 31 d. Ieškovo prašymu atsakovas atliko ir papildomų statybos darbų, kurių kiekiai, kainos ir terminai buvo suderinti papildomais susitarimais prie Sutarties (pakeistas Sutarties priedas Nr. 3 – Kalendorinis darbų atlikimo grafikas), o darbų įvykdymo terminas pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. Tačiau atsakovas nesilaikė darbų pabaigos grafiko, neinformavo ieškovo apie grėsmes, dėl kurių darbai nebus užbaigti laiku (CK 6.158 straipsnis). Visas statinys 1A10g, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), pripažintas tinkamu naudoti tik 2008 m. spalio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu.

7Ieškovas rašytines pretenzijas dėl terminų pažeidimo ir darbų kokybės atsakovui pareiškė 2006 m. spalio 31 d., 2007 m. vasario 27 d., 2008 m. gruodžio 8 d., 2008 m. gruodžio 10 d., 2009 m. vasario 17 d., 2009 m. vasario 23 d., 2009 m. vasario 26 d. ir 2009 m. rugpjūčio 17 d. raštais. Tačiau net ir statinį pripažinus tinkamu naudoti, buvo nustatyta atliktų darbų trūkumų, kurie iki šiol neištaisyti ir darbai iki šiol nepriduoti užsakovui Sutarties 7.1 ir 19.1 punktuose nustatyta tvarka, todėl, ieškovo teigimu, darbų atlikimo terminai ir toliau pažeidžiami. Statinio 2007 m. gruodžio 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas negali būti laikomas tinkamu atsakovo prievolių įvykdymo įrodymu, nes jis nepatvirtina visiško darbų, reikalingų statiniui pripažinti tinkamu naudoti, atlikimo, nes jame nurodyta, kad statinys nėra tinkamas naudoti 100 procentų. Visas statinys pripažintas tinkamu naudoti tik 2008 m. spalio 21 d.

8Dėl atsakovo atliekamų darbų tarpinių ir pabaigos terminų pažeidimo ieškovas nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. (kada pagal Sutartį sutarties objektas turėjo būti perduotas užsakovui) iki 2008 m. spalio 21 d. (kada valstybinė komisija statinį pripažino tinkamu naudoti) patyrė 2 874 924,87 Lt nuostolių, kuriuos sudaro: 1) išlaidos statinio statybos techninei priežiūrai – 90 150 Lt (ieškovas pagal Statybos įstatymo 30 straipsnį privalėjo samdyti statybos techninius prižiūrėtojus ir jiems mokėti ilgiau); 2) pastato eksploatavimo išlaidos – 467 817,31 Lt (pastatas buvo nebaigtas statyti, todėl ieškovas negalėjo juo naudotis ir disponuoti, tačiau privalėjo mokėti už šildymą, elektros energiją, valymą, liftų priežiūrą, lietaus nuotekų naudojimą, gaisrinės signalizacijos priežiūrą, apsaugą); 3) 1 021 867 Lt dėl negalėjimo sudaryti pagrindinės butų pirkimo–pardavimo sutarties pagal 2006 m. birželio 29 d. preliminariąją buto (turto) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 06-06-29-01 (dėl buto 4G (buvęs 4F) su automobilio parkavimo vieta pastatymo ir pardavimo už 758 208 Lt, buto 5G (buvęs 5F) su automobilio parkavimo vieta pardavimo už 774 016 Lt, buto 5K (buvęs 5H) su automobilio parkavimo vieta pardavimo už 688 383 Lt. Pasikeitus situacijai nekilnojamojo turto rinkoje, ieškovas pardavė butus, žymimus 4G, 5G ir 5K, su automobilių parkavimo vietomis už mažesnę 1 198 730 Lt kainą); 4) 1 295 072,56 Lt palūkanos, kurios darbų vėlavimo laikotarpiu sumokėtos vykdant 2005 m. rugpjūčio 23 d. kreditavimo sutartį Nr. 0340511011946-64 AB SEB bankui.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo valstybei 10 000 Lt atidėto sumokėti paduodant ieškinį žyminio mokesčio, 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

11Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog baigiamasis atliktų pagal Sutartį darbų rezultatas Sutartyje nustatyta tvarka abiejų šalių pasirašytu baigiamuoju atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu arba nustatyta tvarka sudarytu vienašaliu perdavimo aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) buvo perduotas, taip pat byloje nenurodyta, kokių konkrečiai ir kokios vertės darbų, kurie sudarė Sutarties dalyką, 2007 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas faktiškai nebuvo atlikęs. Iš 2007 m. gruodžio 28 d. gyvenamojo namo, pastato 1A10g, Nr. ( - ), su administracinėmis, maitinimo, prekybos, paslaugų patalpomis ir požemine automobilių stovėjimo aikštele, esančio ( - ) (pirmojo etapo), darbų akto nustatęs, kad statybos darbų pirmuoju etapu yra pripažintos tinkamomis naudotis visos rūsio R2, 2–8 aukštų patalpos, rūsio R1 patalpos, išskyrus patalpas nuo RB21 iki RB24 ir RB28, taip pat 1 aukšto patalpos, išskyrus 1B-1, 1C-1, a-13, a-14, a-15, a-16, taip pat kad atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, o objektas yra tinkamas naudoti, jog pirmojo etapo darbus atliko atsakovas, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad pagal Sutartį statybos rangos darbai nebuvo visiškai atlikti iki 2008 m. spalio 21 d. akto sudarymo (tai patvirtina ir projektinė dokumentacija, 2007 m. gruodžio 5 d. išduota statybos leidimo versija). Ieškovas faktiškai pradėjo naudotis atsakovo Sutarties darbų rezultatu po 2007 m. gruodžio 28 d. darbų pripažinimo tinkamais naudoti, samdė kitus rangovus bei atsakovą tęsti antro ir trečio etapo statybos rangos darbus, atsakovui dėl to nustatyta tvarka pretenzijų nereiškė. Dėl to teismas vertino, kad darbų priėmimo–perdavimo akto nebuvimas neturėtų būti suabsoliutinimas. Nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. atsakovas, suderinęs su ieškovu, atliko papildomus darbus, kuriems terminas nebuvo nustatytas (tą įrodo 34 lokalinės sąmatos papildomiems darbams, 4 papildomų darbų medžiagų sąmatos, 5 sąmatos–specifikacijos, 6 pasiūlymai ir 37 komerciniai pasiūlymai). Ieškovas taip pat samdė rangovus nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. pabaigos patalpų, terasos grindų įrengimui, sienų paruošimo darbams tapetų klijavimui ir dažymui, gipso montavimui, dažymo ir kitiems vidaus įrengimo darbams. Subrangovai atliko baigiamuosius apdailos darbus, dirbo ir po atsakovo atliktų darbų. Ieškovo ir UAB „Kauno statybos trestas“ (rangovas) 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 07-08B, pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti komercinės paskirties pastato su gyvenamaisiais apartamentais, unikalus Nr. 1900-2050-5012, statybos darbus pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją ir sutarties priedus Nr. 1–Nr. 3 bei juos 2007 m. lapkričio 1 d. priduoti pagal perdavimo–priėmimo aktą. Pagal 2007 m. rugsėjo 19 d. papildomą susitarimą, UAB „Kauno statybos trestas“ turėjo atlikti nenumatytus papildomus darbus, įeinančius į antrojo ir trečiojo etapų darbų sudėtį, pagal lokalines sąmatas ir juos atlikinėjo iki 2007 m. gruodžio mėn., o visus darbus baigė 2008 m. balandžio mėn. Kadangi terminui įtakos turėjo paties ieškovo veiksmai dėl projektų keitimo iki statybos pabaigos, tai visi objekto statybos darbai 100 procentų iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. negalėjo būti baigti ir buvo nebaigti ne dėl atsakovo kaltės. Sutarties su atsakovu pasirašymo metu 2005 m. rugpjūčio 23 d. techninio projekto dalis jam buvo perduota, tačiau techninė dokumentacija 2005–2008 metais buvo ne kartą keičiama, tai lėmė pagal Sutartį atliekamų statybos rangos darbų terminų keitimą. Tik 2007 m. rugpjūčio 15 d., t. y. kai atsakovas turėjo būti visiškai įvykdęs Sutartį, projektas buvo parengtas taip, kad statybą ir pastato parengimą eksploatacijai galima būtų vykdyti trimis etapais (tą įrodo architektūrinės dalies techninis projektas). Statybos leidimas buvo išduotas 2005 m. gegužės 25 d., kita versija – 2007 m. sausio 4 d. ir 2007 m. gruodžio 5 d. Darbo projektas dėl vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo patvirtintas 2008 m. kovo 5 d., dėl apsauginės signalizacijos įrengimo – 2008 m. balandžio 10 d., dėl gaisrinės signalizacijos įrengimo – 2007 m. gruodžio 19 d., dėl kompiuterinio telefoninio ir TV tinklo įvedimo – 2008 m. balandžio 10 d., dėl pravažiavimo–įeigos kontrolės sistemos – 2008 m. liepos 30 d., dėl automatinės gaisro gesinimo ir vidaus priešgaisrinis vandentiekis – 2007 m. gruodžio 19 d., šildymo daliai – 2006 m. birželio mėn., 2006 m. rugsėjo 12 d., 2006 m. lapkričio mėn., 2007 m. vasario 20 d. buvo patikslinti butų planai, projektas vandentiekiui ir nuotekoms – 2006 m. birželio mėn. ir tikslintas 2007 m. sausio 12 d., 2007 m. vasario 20 d. dėl patalpų išplanavimo keitimo, 2008 m. dėl restorano patalpų rengimo, papildomų sanitarinių mazgų įrengimo, gaisro gesinimo sistemos automatikos įrengimas – 2007 m. gruodžio 19 d. ir 2008 m. kovo 5 d. Kadangi, keičiant projektą dėl esminių statybos objekto charakteristikų (butų, parkavimo vietų skaičius, butų ir kitų patalpų plotų pasikeitimas), 2008 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui sudarius sutartį su kitu rangovu antro ir trečio etapo darbams, o atsakovui atliekant darbus pagal su ieškovu suderintus papildomus susitarimus ir lokalines sąmatas, atsakovo atliekamų darbų pradžiai ir terminams įtakos turėjo kitų ieškovo rangovų darbai, tai nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas kaltas dėl Sutartyje nustatyto termino pažeidimo. Atsakovas ir kiti rangovai negalėjo visiškai įvykdyti darbų pagal projektinę dokumentaciją be galutinio projekto ir statybos leidimo (atsakovui galutinis statybos leidimas įteiktas 2007 m. rugpjūčio 15 d.). Nepradėjus darbų pagal Sutartyje nustatytą darbų pradžios terminą ir abiem šalims aiškiai žinant, kad užbaigti darbus iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos nebus įmanoma, ieškovas nestabdė darbų (Sutarties 7.3 punktas, 23 straipsnis) ir Sutarties nenutraukė, sudarė susitarimus su atsakovu dėl atskirų darbų atlikimo, pretenzijų laiku nereiškė, o šios aplinkybės rodo, kad abi Sutarties šalys neteikė reikšmės darbų atlikimo grafikui ir šio nesilaikė. Nors ieškovas pareiškė rašytines pretenzijas atsakovui dėl terminų pažeidimo ir darbų kokybės, tačiau tai neįrodo, kad ieškovas būtų tinkamai pranešęs atsakovui apie esamus darbų trūkumus ir prašęs juos pašalinti (trūkumų (defektų) nustatymo aktai nepasirašyti ir nėra duomenų, kad jie tinkamai įteikti atsakovui). Teismas nustatė, kad ieškovas faktiškai naudojasi atsakovo atliktų darbų rezultatu. Butai buvo visiškai įrengti, o kad vidaus apdailos ir viso pastato 1A10g fizinė būklė labai gera, įrodo ne tik nekilnojamojo turto 2009 m. birželio 2 d. ir 2009 m. birželio 12 d. vertinimo ataskaitos, o ir tai, kad nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. iki 2010 m. sausio 29 d. butai buvo parduoti. Rangos darbų terminas buvo pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. (antra statybos leidimo versija), atsakovo atliekamų papildomų darbų (ne pagal Sutartį) terminų nustatyta nebuvo, byloje nepaneigta, jog šių darbų eiliškumą ir apimtį lėmė ieškovo rangovų ir subrangovų atliktų darbų apimtys ir terminai.

12Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė prašomų priteisti nuostolių dydžio.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą pakeitė, ieškovo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 1 579 834,31 Lt žalos atlyginimo, 6 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. rugsėjo 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16 485 Lt žyminio mokesčio, 4380 už advokatų teisinę pagalbą ir 9362,38 Lt už ekspertizės atlikimą; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; iš atsakovo priteisė valstybės naudai 16 485 Lt žyminio mokesčio.

14Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys, sudarydamos Rangos sutartį, ypač pabrėžė statybos darbų atlikimo terminų laikymosi pareigą rangovui (Sutarties 2.3 punktas), o Sutarties 7 punkte nustatė statybos darbų termino pradžią ir pabaigą, kuri bus nurodyta Kalendoriniame darbų grafike (Priedas Nr. 3). Šalys nustatė, kokiu terminu, kokie sutartyje numatyti darbai turi būti pradėti ir kada baigti – tai reiškia, kad darbų atlikimo terminams buvo teikiama itin svarbi reikšmė – kartu buvo nustatytas darbų eiliškumas organizuojant nenutrūkstamus darbus objekte.

15Teisėjų kolegija, remdamasi teismo ekspertizės akto išvadomis (teismo ekspertas S. M.), konstatavo, kad Sutartyje ir jos papildomuose susitarimuose objekto statybos darbai nebuvo suskirstyti į etapus, o dėl darbų suskirstymo į etapus papildomų, ne Sutartyje numatytų, darbų neatsirado. Pagal Sutartį atsakovas objekte turėjo atlikti visus darbus, išskyrus butų ir komercinių patalpų apdailos darbus, kuriuos turėjo atlikti užsakovo tiesiogiai pasamdyti rangovai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pateikti dokumentai, kurie vadinami Ekspertizės aktu, negali būti įrodymais byloje, nes neatitinka CPK 216 straipsnio reikalavimų, neaprašyti atlikti tyrimai, kurių pagrindu padarytos išvados, atsakymai į keliamus klausimus nėra grindžiami byloje surinktais įrodymais.

16Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iki Rangos sutarties įvykdymo termino 2007 m. rugpjūčio 15 d. projektinė statomo pastato dokumentacija – techninis projektas, nebuvo keičiama, todėl nepagrįstas atsakovo aiškinimas, kad darbų atlikimo terminas pažeistas dėl ieškovo kaltės – techninio projekto koregavimo. Be to, teisėjų kolegija pabrėžė, kad eksperto išvadose teigiama, jog techninio projekto korektūros ir pagal jas išduoti statybos leidimai įtakos darbų atlikimo terminams neturėjo. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas būtų reiškęs pretenzijų dėl techninės dokumentacijos koregavimo, ir teigęs, kad tai trukdo vykdyti Sutartyje numatytus darbus nustatytais terminais ar būtų reikalavęs dėl šių priežasčių pratęsti Rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus. Taip pat nepateikti įrodymai, kad ieškovo samdytų rangovų atliekami darbai trukdė atsakovui atlikti Sutartyje numatytus darbus ir dėl to buvo pažeisti jų atlikimo terminai.

17Rangos sutarties objektas užsakovui priduotas 2008 m. spalio 21 d. pastato statybos darbų pripažinimo tinkamu naudoti aktu, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidus Rangos sutarties Kalendoriniame darbų atlikimo grafike nurodytą 2007 m. rugpjūčio 15 d. terminą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti yra visi CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatyti pagrindai – jis neteisėtai neįvykdė Sutartyje numatytų darbų nustatytais terminais, todėl ieškovas patyrė nuostolių.

18Teisėjų kolegija pažymėjo, kad statinio statybos techninė priežiūra pagal Statybos įstatymo 30 straipsnį yra privaloma, todėl ieškovas iki galutinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti samdė techninės priežiūros paslaugas, už kurias, pagal byloje esančius dokumentus, sumokėjo 90 150 Lt. Atsakovui Sutartyje nustatytais terminais atlikus darbus statybos, techninė priežiūra dėl jo atliekamų darbų nebūtų buvusi reikalinga, todėl teigti, kad ši buvo atliekama ne dėl jo atliekamų darbų, nėra pagrindo.

19Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog, dėl atsakovo kaltės pažeidus statinio statybos darbų atlikimo terminus, jis patyrė nuostolių, apmokėdamas einamąsias pastato eksploatavimo išlaidas (šildymas, elektros energija ir jos priežiūra, patalpų valymas, liftų priežiūra, lietaus nuotekų tinklų naudojimas, gaisrinės signalizacijos priežiūra, apsauga) – 467 817,31 Lt.

20Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius įrodymus (preliminarioji butų pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovo ir butų pirkėjo susirašinėjimo dėl butų įrengimo užbaigimo raštai), konstatavo, kad 3 butų su automobilių parkavimo vietomis už 2 220 597 Lt pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės – darbų neužbaigimo nustatytu terminu. Butai parduoti atitinkamai kitiems pirkėjams 2009–2010 m., kai darbai priimti ir statinys pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. spalio 21 d. (2010 m. sausio 29 d. už 415 000 Lt; 2009 m. lapkričio 19 d. už 401 730 Lt ir 2009 m. rugsėjo 21 d. už 382 000 Lt, iš viso už 1 198 730 Lt). Taip ieškovas negavo 1 021 867 Lt pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs rangos sutartyje nustatytų objekto statybos terminų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (2 220 597–1 198 730=1 021 867).

21Teisėjų kolegija, netenkindama ieškovo reikalavimo dalies priteisti 1 295 072,56 Lt nuostolių, atsiradusių iš kreditavimo sutartimi nustatytų palūkanų, kurias jis sumokėjo bankui per darbų objekte vėlavimo laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2008 m. spalio 21 d., nurodė, kad šios ieškovo išlaidos buvo pagal kreditavimo sutartį suplanuotos, atsakovas tiesiogiai jų atsiradimui poveikio neturėjo. Realios pajamos, kurias būtų ieškovas gavęs, jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs Rangos sutartyje nustatytų terminų objekto statybai užbaigti, turėjo būti įrodytos. Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl pažeidimo tenka ieškovui, kuris turi pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas, be duomenų apie turėtas išlaidas sumokant bankui palūkanas, įrodymų apie tai, kokias pajamas būtų gavęs iš užbaigto statybos objekto, nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo negautų pajamų yra priežastinis ryšys, nes ieškovo patirtos išlaidos yra pernelyg nutolusios nuo atsakovo neteisėtų veiksmų.

22III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

23Kasaciniu skundu atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241. Dėl CK 6.183 straipsnio ir statybos teisę reglamentuojančių normų. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl darbų atlikimo termino ir jo pažeidimo, nurodė, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalies nuostata leidžia nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tuo atveju, jeigu iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad abi šalys tos sutarties sąlygos yra atsisakiusios. Kasatoriaus teigimu, nors Sutarties 32.2 punkte nustatyta, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ir papildymai įsigalioja abiem šalims juos raštu patvirtinus, tačiau Sutarties sąlygą, apibrėžiančią terminą, šalys pakeitė savo konkliudentiniais veiksmais.

25Kasatoriaus teigimu, pagal pakeistą 2007 m. rugpjūčio 15 d. techninį projektą išduotas naujas statybos leidimas. Vadovaujantis STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, VII skyriumi, laikytina, kad techninis projektas buvo naujai pakeistas. Tačiau nutartyje šios statybos techninio reglamento nuostatos nebuvo taikytos. Kasatoriaus vertinimu, pakeitus techninį projektą 2007 m. rugpjūčio 15 d., atsakovas negalėjo priduoti statybos rangos darbų tol, kol nebus įgyvendinti visi pakeisto techninio projekto sprendiniai. Taigi atsakovas vykdė rangos darbus pagal Sutartį pagal dėl pakeisto techninio projekto 2007 m. gruodžio 5 d. išduotą atnaujintą Statybos leidimą iki statybos darbų pirmojo etapo pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. gruodžio 28 d.

26Ekspertizės akto išvada (kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas), kad techninio projekto korektūros ir pagal jas išduoti statybos leidimai įtakos darbų atlikimo terminams neturėjo, prieštarauja pirmiau nurodytam Statybos techniniame reglamente nustatytam reguliavimui, taip pat kitiems byloje esantiems įrodymams ir eksperto teiginiams. Remiantis galiojančiais statybos teisę reglamentuojančiais teisės aktais (STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 29 punktas) darytina išvada, kad naujo statybos leidimo gavimas 2007 m. gruodžio 5 d. patvirtina, kad techninio projekto pakeitimai, padaryti 2007 m. rugpjūčio 15 d., pakeitė esminius projekto sprendinius, statinio rodiklius. Tai reiškia, kad atsakovas, vykdydamas Sutartį, turėjo atlikti darbus pagal pakeistą techninį projektą, kam neabejotinai buvo reikalingas papildomas laikas. Kasatoriaus teigimu, tokia situacija vertintina kaip ieškovo (pakeisto techninio projekto pateikimas) bei atsakovo (prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas pagal pakeistą techninį projektą) konkliudentiniais veiksmais atliktas Sutarties sąlygų pakeitimas, konkrečiai – 2007 m. rugpjūčio 15 d. termino pakeitimas iki bus atlikti darbai pagal pakeistą techninį projektą.

27Kasatoriaus teigimu, ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių nebuvo jokio ginčo, pretenzijų, kad atsakovas iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. nepabaigė statybos rangos darbų pagal Sutartį. Ieškovas rašytines pretenzijas dėl terminų pažeidimo ir darbų kokybės atsakovui reiškė 2006 m. spalio 31 d., 2007 m. vasario 27 d.; 2008 m. gruodžio 10 d. raštu kreipėsi į atsakovą tik dėl darbų defektų (šis raštas ir jo reikšmė, nustatant darbų atlikimo tinkamumą, buvo paneigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011).

282. Dėl Sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties objektą ir jo pakeitimus. Kasatoriaus teigimu, tinkamai pritaikius statybos ir sutarčių teisės normas, yra pagrindas daryti išvadą, kad Sutartis buvo įvykdyta, kai buvo išduotas 2007 m. gruodžio 28 d. pirmojo etapo darbų pripažinimo tinkamu naudoti aktas, be to, kad pats ieškovas yra atsakingas už Sutarties įvykdymo termino praleidimą.

29Kaip konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas, ne visi statybos darbai pateko į Sutarties objektą – pastato butų bei kitų patalpų apdailos ir kiti rangos darbai, kuriems buvo samdomi užsakovo rangovai, neįėjo į Sutarties objektą. Darbai, kuriuos įsipareigojo atlikti atsakovas ir kurie buvo pripažinti tinkamais naudoti 2007 m. gruodžio 28 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, nurodyti 2007 m. birželio 11 d. pakeistame Kalendoriniame darbų vykdymo grafike (Sutarties priedas Nr. 3). Juos bei papildomus darbus, kurie atsirado 2007 m. rugpjūčio 15 d. pakeitus techninį projektą, vykdė atsakovas iki 2007 m. gruodžio 28 d. Nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2008 m. gegužės 26 d. atsakovo (suderinus su ieškovu) atlikti papildomi darbai, kuriems terminas nebuvo nustatytas (tą įrodo 34 lokalinės sąmatos papildomiems darbams, 4 papildomų darbų medžiagų sąmatos, 5 sąmatos–specifikacijos, 6 pasiūlymai ir 37 komerciniai pasiūlymai), nepateko į darbų suvestinę pagal Sutartį.

30Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino kitos šalies elgesį dėl Sutarties termino praleidimo – Sutartyje pareiga parengti ar gauti privalomuosius statybos dokumentus nustatyta ieškovui (Sutarties 2.2, 7.2, 8.3 punktai). Ji reglamentuota ir STR 1.07.01:2010. Be to, ieškovas pats vėlavo pateikti subrangovų darbo projektus, pagal kuriuos atsakovas vykdė darbus.

313. Dėl CK 6.655 straipsnio. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netaikė CK 6.655 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad tuo atveju, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino, ir neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011. Kasacinis teismas pripažino, kad rangovas (atsakovas) turi teisę į visišką apmokėjimą, todėl, vadovaujantis CK 6.655 straipsnio 1 dalimi, laikytina, kad atsakovas darbus atliko tinkamai ir laiku.

324. Dėl civilinės atsakomybės. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.246–6.249 straipsnių normas. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo civilinę atsakomybę, nes nėra jo neteisėtų veiksmų. Be to, net jei ir būtų konstatuota, kad atsakovas pažeidė Sutarties terminus priduoti statybos objektą, terminas, kaip nurodyta pirmiau, galėjo būti laikomas praleistu tik iki 2007 m. gruodžio 28 d.

33Kasatoriaus vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai laikė įrodytais nuostolius, susijusius su buto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymu, dėl techninės priežiūros išlaidų ir eksploatacijos išlaidų.

34Byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos butų pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo atžvilgiu. Ieškovo patirta žala nulemta visai kitų aplinkybių, kurios nesusijusios su atsakovo veikimu ar neveikimu. Preliminarioji sutartis nutraukta ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių; butai parduoti kitiems pirkėjams iki Preliminariosios sutarties nutraukimo; paties ieškovo prisiimta Preliminariosios sutarties neįvykdymo rizika. Ieškovas pagal Preliminariosios sutarties 7.1 punktą buvo įsipareigojęs, kad statybos darbai bus baigti iki 2007 m. sausio 31 d. Šis terminas nebuvo keičiamas, nors pats ieškovas pripažino, kad darbų pridavimo terminas pagal Sutartį buvo nukeltas į 2007 m. rugpjūčio 15 d. Taigi pats ieškovas nedėjo pastangų pakeisti atitinkamų Preliminariosios sutarties sąlygų. Iš pirkėjo raštų matyti, kad jis nesutiko su ieškovo siūlytu Preliminariosios sutarties nutraukimu, nurodė, kad ieškovas ignoruoja jo reikalavimų turinį, nevykdo sutarties įsipareigojimų, neatliko vidaus apdailos darbų. Kasatorius nurodė, kad ieškovas dar prieš aštuonis mėnesius iki tada, kai su pirkėju pagal Preliminariąją sutartį buvo pasirašytas susitarimas dėl jos neįvykdymo padarinių, pardavė butus.

35Kasatoriaus teigimu, tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nevertino priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo neva patirtų nuostolių, įrodo ir ta aplinkybė, kad pirkėjo ir ieškovo ginčai dėl netinkamos Preliminariosios sutarties vykdymo vyko jau po 2007 m. gruodžio 28 d. pirmojo etapo darbų pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo, o Preliminariojoje sutartyje nustatytas darbų pabaigos terminas buvo daug ankstesnis nei Sutartimi pakeistas terminas.

36Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatas, pagal kurias civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Pasak kasatoriaus, byloje esantys įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas pats prisiėmė riziką, susijusią su nuostolio atsiradimu dėl Preliminarios sutarties nutraukimo: ieškovas, pripažinus po pirmojo etapo darbų pastatą tinkamu naudoti (2007 m. gruodžio 28 d. aktu), perėmęs visas šiame akte išvardytas pastato patalpas (įskaitant ir pagal Preliminariąją sutartį parduodamus butus), būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo imtis visų priemonių užtikrinti pagal Preliminariąją sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą ir Preliminariosios sutarties objektus parduoti Preliminarioje sutartyje numatytomis kainomis ir taip išvengti nuostolių tuos butus pardavus 2009 m. pabaigoje–2010 metais; pirkėjas Preliminariosios sutarties nutraukti nenorėjo; ieškovas dar iki susitarimo dėl 2006 m. birželio 29 d. preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinių su pirkėju pagal Preliminariąją sutartį sudarymo pardavė atitinkamus butus kitiems pirkėjams. Kasatoriaus teigimu, vertinant, ar Sutarties šalys veikė rūpestingai, ekonomiškiausiu būdu, ir remiantis kooperavimosi principu, turėjo būti atsižvelgta į aplinkybę, kad ieškovas, būdamas nekilnojamojo turto verslu užsiimantis ir patirties turintis juridinis asmuo, todėl laikytinas savo srities profesionalu ir jam taikytini aukštesni rūpestingumo reikalavimai užtikrinant pastato eksploatavimo (naudojimą, valdymą, disponavimą juo, įskaitant pardavimą), parenkant pirkėjus, taip pat ir derantis dėl sutarčių nutraukimo ir pan. (CK 6.256 straipsnio 3 dalis).

37Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo visapusiškumo principą, nes neįvertino itin reikšmingų įrodymų, kurie patvirtina aplinkybes, susijusias su civilinės atsakomybės vertinimu dėl Preliminariosios sutarties nesudarymo.

38Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 90 150 Lt nuostoliai dėl statinio statybos techninės priežiūros ieškovo patirti dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog, nesant Sutarties pažeidimo, atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę. Be to, pagal statybos techninės priežiūros sutartis (Nr. TPS-1, Nr. 70404v) techninė priežiūra turėjo būti vykdoma iki pastato (visų 3 etapų) pridavimo. Techninės priežiūros paslaugos apėmė visų statybos aikštelėje atliekamų darbų techninę priežiūrą. Dėl to, kasatoriaus vertinimu, ieškovo nurodytas nuostolio, susijusio su techninės priežiūros atlikimu, dydis nepagrįstas ir neproporcingas atsakovo vykdytiems statybos aikštelėje darbams.

39Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada priteisti iš atsakovo ieškovui nuostolių atlyginimą dėl apmokėtų einamųjų pastato eksploatavimo išlaidų, nurodė, kad 2007 m. gruodžio 28 d. akto išdavimas patvirtino, jog pastatas (pirmojo etapo darbai) yra tinkamas eksploatuoti. Laikytina, kad nuo šio momento, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, ieškovo patirtos pastato eksploatavimo išlaidos nesusijusios su atsakovo veiksmais. Aplinkybė, kad ieškovas perėmė ir sudarė sutartis dėl šildymo, elektros energijos ir jos priežiūros, patalpų valymo, liftų priežiūros, lietaus nuotekų tinklų naudojimo, gaisrinės signalizacijos priežiūros, apsaugos, patvirtina ieškovo pasirengimą eksploatuoti pastatą. Sprendžiant, ar ieškovo patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip jo nuostoliai dėl atsakovo veiksmų, turėjo būti vertinama, ar išlaidų nebuvo numatyta patirti iš anksto, ar, esant normaliai veiklai, jos nebūtų patirtos (pvz., net ir atsakovui pabaigus darbus 2007 m. rugpjūčio 15 d. ieškovas vis tiek patirtų išlaidas, nes būtų vykdęs apdailos darbus, nebūtų iš karto pardavęs patalpų ir pan.), ar išlaidos patirtos būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Sutartys, pagal kurias pateiktos ieškovo sąskaitos už pastato eksploatavimą, sudarytos laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 16 d. iki 2008 m. spalio 17 d. Tačiau, vertinant atskirus įrodymus, matyti, kad kai kuriose sąskaitose nenurodytas objektas, kuriam teiktos paslaugos, o iš pateiktų dokumentų – ieškovas nuosavybės teise valdė daug nekilnojamojo turto objektų (viešbutį, butus, garažų, administracinių patalpų), kurių kiekvienai galėjo būti teiktos tokios paslaugos, be to, nėra aišku, ar tokios išlaidos buvo būtinos.

405. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nenurodyta, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas, kodėl jos neatitinka Ekspertizės akte nurodytų išvadų, kodėl remtasi išimtinai Ekspertizės akto išvadomis.

41Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Arno vila“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimas atmesti ieškovo UAB „Arno vila“ ieškinio reikalavimo dalį atlyginti 1 295 072,56 Lt nuostolių, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimo dalį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

421. Dėl 6.249 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios žalos ir nuostolių sampratą. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieškovo reikalautą atlyginti žalą, kurią sudarė laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2008 m. spalio 21 d. pagal Kreditavimo sutartį AB SEB bankui sumokėtų 1 295 072,56 Lt palūkanų. Šią žalą teismas analizavo ir vertino kaip negautas pajamas, t. y. priskyrė netiesioginės žalos kategorijai, nors pagal savo esmę ir požymius ji turėjo būti kvalifikuota tiesiogine žala – realiai turėtomis išlaidomis, nes palūkanos buvo sumokėtos (t. y. lėšos buvo išleistos), o ne planuotos gauti ir negautos. Be to, jos buvo būtinos ir neišvengiamos, nes ieškovas neturėjo pagrindo vienašališkai atsisakyti vykdyti savo sutartinę prievolę bankui. Ši žala ieškovui atsirado (palūkanos pradėjo kauptis) iš karto po atsakovo neteisėtų veiksmų (kalendoriniame darbų vykdymo grafike nustatyto termino pradelsimo) ir tęsėsi (palūkanos augo) tiek, kiek truko atsakovo neteisėti veiksmai, o materializavosi kiekvienąkart pervedant bankui atitinkamą palūkanų sumą. Kreditavimo sutarties 2.1 punkte buvo nustatytas konkretus kredito grąžinimo terminas – iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovui vėluojant atlikti darbus, o ieškovui neturint galimybės iš neužbaigto statyti objekto generuoti pajamų bei skirti jų kreditui grąžinti, faktinis kredito grąžinimas nusikėlė, todėl atitinkamai prasitęsė ir laikotarpis, kai buvo skaičiuojamos ir reikėjo mokėti palūkanas už naudojimąsi kredito lėšomis. Dėl faktiškai pailgėjusio kredito grąžinimo termino darbų vėlavimo laikotarpiu susikaupusios (išaugusios) palūkanos, jas sumokėjus bankui, tapo nenumatytomis ir neplanuotomis, tačiau realiomis ir neišvengiamomis ieškovo išlaidomis.

43Kadangi tiesioginių ir netiesioginių nuostolių fakto ir dydžio įrodinėjimo kriterijai bei taisyklės skiriasi, tai yra pagrindas manyti, kad Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies pažeidimas turėjo lemiamos įtakos neteisėtos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies priėmimui.

44Kasatoriaus teigimu, jo prašytą priteisti žalą (bankui sumokėtų palūkanų forma) kvalifikavus tiesiogine žala – ieškovo turėtomis išlaidomis, tokios žalos buvimo faktas ir jos dydis byloje būtų buvę pripažinti įrodytais.

45Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010), objekto statybą finansuojančiam bankui užsakovo sumokėtos palūkanos pripažįstamos jo realiais nuostoliais (tiesiogine žala), jeigu tokios išlaidos yra turėtos (patirtos) dėl rangovo neteisėtų ir kaltų veiksmų.

462. Dėl CK 6.247 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių priežastinį ryšį. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai priežastinį ryšį nustatinėjo tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, kurios ieškovas net nereikalavo teismo atlyginti (t. y. negautos pajamos), todėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo prašytos priteisti žalos (turėtų išlaidų, bankui sumokėtų palūkanų forma) buvimas (nebuvimas) apskritai nebuvo analizuojamas ir vertinamas. Kita vertus, net neatsižvelgiant į netinkamą ieškovo patirtos žalos kvalifikavimą, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio doktrina, pagal kurią teisės pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė, bet pakankama žalos atsiradimo priežastis, be to, nutartyje pasisakė išimtinai dėl tiesioginio priežastinio ryšio ir taip nepagrįstai susiaurino CK 6.247 straipsnyje nurodytos teisės normos prasmę, eliminuodamas netiesioginio priežastinio ryšio galimybę.

47Atsakovo neteisėti veiksmai – kalendoriniame darbų vykdymo grafike nustatyto termino pradelsimas – ieškovui tiesiogiai nepadarė tokio neigiamo turtinio poveikio, kaip pačios prievolės mokėti palūkanas pagal Kreditavimo sutartį atsiradimas, tačiau sudarė pakankamas sąlygas tokioms darbų vėlavimo laikotarpiu sumokėtoms palūkanoms transformuotis į žalą. Iki 2008 m. spalio 21 d. trukęs atsakovo vėlavimas užbaigti darbus ir perduoti ieškovui jų rezultatą bei pripažinti visą objektą tinkamu naudoti užkirto kelią (atėmė galimybę) ieškovui dar nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. pradėti visapusiškai juo naudotis ir disponuoti, gauti pajamų iš komercinių ir gyvenamųjų patalpų pardavimo ir nuomos bei panaudoti jas kredito grąžinimui. Kasatoriaus vertinimu, darbų vėlavimo laikotarpiu ieškovo patirtos išlaidos susikaupusių ir bankui sumokėtų palūkanų forma, kaip žalingi padariniai, nelaikytini pernelyg nutolę nuo atsakovo neteisėto veikimo, nes išimtinai darbų vėlavimas pailgino pajamų gavimo iš objekto laikotarpį, kartu faktinį kredito lėšų grąžinimo laikotarpį. Taigi pagrindine, didžiausią lemiamą įtaką turėjusia žalos kilimo priežastimi išlieka atsakovo neteisėtas veikimas.

483. Dėl CK 6.251 straipsnio. Nepagrįstai kvalifikavęs ieškovo prašytą priteisti žalą netiesiogine (negautomis pajamomis) ir todėl pripažinęs ją neįrodyta, taip pat netinkamai aiškinęs (nepagrįstai susiaurinęs) priežastinio ryšio sampratą bei apskritai klaidingai identifikavęs konkrečius žalingus padarinius byloje analizuotoje priežastinio ryšio grandinėje ir nenustatęs priežastinio ryšio tarp tikrosios ieškovo patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, teismas neatlygino ieškovui visų jo realiai (faktiškai) turėtų nuostolių.

49Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

501. Dėl CK 6.183 straipsnio nuostatų. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo kasaciniame skunde nurodytu argumentu, kad Lietuvos apeliacinis teismas netaikė CK 6.183 straipsnio, todėl netinkamai kvalifikavo šalių santykį dėl Sutarties termino pakeitimo, pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teismuose, atsakovas apskritai neatsikirtinėjo į ieškovo pareikštą ieškinį tuo, kad šalių Sutartimi sulygtas darbų užbaigimo terminas neva buvo pakeistas, pratęsiant jį šalių konkliudentiniais veiksmais. Dėl to, atsižvelgiant į kasacinio skundo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtintus CPK 347 straipsnio 2 dalyje, tokia aplinkybe negalima remtis ir kasaciniame skunde, kaip negalinčia būti kasacinio nagrinėjimo dalyku. Ieškovo teigimu, net jeigu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas netaikytų CPK 347 straipsnio 2 dalies, jis nesutinka su atsakovo argumentais, kad neva Sutarties sąlygą, apibrėžiančią darbų atlikimo terminą, šalys pakeitė konkliudentiniais veiksmais.

51Vykdydamos Sutartį, vieną kartą iškilus būtinybei pakeisti (pratęsti) darbų atlikimo terminus, šalys griežtai laikėsi Sutarties 32.2 punkto, naująją darbų pabaigos datą pasirašytinai suderindamos kalendoriniame darbų vykdymo grafike kaip neatskiriamoje Sutarties dalyje. Tokia Sutarties vykdymo praktika neleidžia teigti, kad šalys buvo atsisakiusios Sutarties 32.2 punkte įtvirtintos sąlygos dėl raštu įformintino darbų atlikimo terminų pakeitimo. Ieškovas savo elgesiu vienareikšmiškai nedavė jokio pagrindo atsakovui suprasti apie tariamą darbų atlikimo termino pratęsimą. Priešingai, iš byloje esančių 2006 m. spalio 31 d., 2007 m. vasario 27 d., 2008 m. gruodžio 10 d. ir kt. ieškovo raštų akivaizdu, kad jis reiškė pretenzijas ir ragino atsakovą vykdyti darbus laikantis kalendoriniame darbų vykdymo grafike šalių raštu suderintų terminų, kurie nebuvo pratęsti. Objekto techninio projekto pakoregavimas ir jo pateikimas atsakovui negali būti kvalifikuojamas ieškovo konkliudentiniais veiksmais, kuriais buvo išreikšta valia pakeisti ir pratęsti darbų užbaigimo terminą. Pakoreguotoje objekto projektinėje dokumentacijoje nebuvo jokios užuominos apie keičiamus darbu atlikimo terminus, o jeigu tokie terminai 2007 m. rugpjūčio 15 d. ir būtų buvę keičiami Sutarties priedu, tai tas būtų buvę daroma ne techniniu projektu, o darbų vykdymo grafiku.

52Ieškovo vertinimu, ginčo santykiui nėra pagrindo taikyti STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nuostatų.

53Ieškovo teigimu, iš esmės visi kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.183 straipsnio 2 dalies ir atitinkamų statybos techninių reglamentų nuostatų taikymo grindžiami apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių kitokiu vertinimu, t.y. keliamas fakto klausimas.

542. Dėl materialiosios sutarčių teisės normų, statybos teisę reglamentuojančių normų ir įrodinėjimo taisyklių taikymo. Ieškovo teigimu, atsakovas, motyvuodamas tariamu materialiosios teisės normų pažeidimu, siekia, kad byloje esančių įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Atsakovo kasaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su vertinimu, kurio objekto statybos etapo ar etapų darbai pateko į Sutarties apimtį, kokius darbus atsakovas privalėjo atlikti, kokiu laikotarpiu tokie darbai buvo atliekami, kada darbai buvo užbaigti bei priduoti ieškovui, ar atsakovas vėlavimo laikotarpiu atlikinėjo papildomus darbus, ar atsakovui laiku buvo pateikti darbo projektai ir pan., yra fakto klausimai.

553. Dėl CK 6.655 straipsnio 1 dalies. Ieškovo teigimu, byloje nėra jokio pagrindo taikyti CK 6.655 straipsnio 1 dalį, nes joje reglamentuojama darbų apmokėjimo tvarka, o nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kilusio dėl atsiskaitymo pagal Sutartį.

564. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovo teigimu, Sutartyje įtvirtintos atsakovo prievolės pažeidimas, kaip neteisėtas veikimas pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, yra aiškiai nustatytas nutartyje – Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Rangos sutarties objektas užsakovui priduotas 2008 m. spalio 21 d. pastato statybos darbų Pripažinimo tinkamu naudoti aktu, taigi pažeidus Rangos sutarties Kalendoriniame darbų atlikimo grafike nurodytą 2007 m. rugpjūčio 15 d. terminą.

57Ieškovo vertinimu, kasaciniame skunde neiškelta teisinės priežastinio ryšio sampratos problema, nekeliamas ir teisės normų, reglamentuojančių priežastinį ryšį, aiškinimo ir taikymo klausimas – atsakovas kvestionuoja priežastinio ryšio faktą, kas negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

58Ieškovo teigimu, byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalyse įtvirtintų teisės normų, nes vienintelė pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo pagal Preliminariąją sutartį priežastis yra atsakovo pavėlavimas užbaigti darbus ir perduoti ieškovui objektą kalendoriniame darbų vykdymo grafike nustatytais terminais.

59Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais dėl techninės priežiūros paslaugų išlaidų, nurodė, kad objekto techninės priežiūros paslaugų būtinybę laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2008 m. spalio 21 d. pirmiausia lėmė atsakovo vėlavimas., t. y. būtinas ir tiesioginis priežastinis ryšys yra tarp ieškovo patirtų išlaidų ir atsakovo laiku neužbaigtų darbų, o ne objekte vykdytų apdailos darbų.

60Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais dėl eksploatavimo išlaidų, nurodė, kad ieškovas objekto eksploatavimo išlaidų apskritai nebuvo numatęs patirti po 2007 m. rugpjūčio 15 d., tačiau, atsakovui dar neužbaigus darbų ir neperdavus laiku rezultato, jis neprisiėmė tokių išlaidų rizikos.

615. Dėl įrodymų vertinimo. Atsakovas neįvardyta nė vienos konkrečios teisės normos, kuri būtų buvusi netinkamai pritaikyta, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad atsakovas tik turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų įrodomosios reikšmės ir siekia sau palankaus jų vertinimo.

62Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

631. Dėl atsakovo neteisėtų ir kaltų veiksmų nebuvimo. Atsakovas pateiktame kasaciniame skunde nurodė, kad jis tinkamai ir laiku vykdė Sutartį, todėl neteisėti jo veiksmai negalėjo būti konstatuoti. Atsakovas pagrindė, kad apeliacinis teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės nuostatas dėl darbų atlikimo termino nustatymo ir kad atsakovas nepažeidė Sutarties sąlygų dėl darbų atlikimo termino, jo nepraleido.

642. Dėl priežastinio ryšio ir turtinės žalos. Atsakovo teigimu, ieškovas, netinkamai aiškindamas apeliacinės instancijos teismo teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, priežastinį ryšį nepagrįstai konstatuoja tarp neva neteisėtų atsakovo veiksmų (t. y. neva pradelsus kalendoriniame grafike nustatytą terminą) ir ieškovo bankui sumokėtų palūkanų pagal Kreditavimo sutartį. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju net nėra faktinio priežastinio ryšio. Ieškovo patirtos išlaidos yra pernelyg nutolusios nuo atsakovo veiksmų.

65Kasaciniame skunde ieškovas neįrodo, kad jeigu atsakovas statybos darbus būtų tinkamai ir laiku atlikęs, nebūtų papildomų sumų bankui, kurių ieškovas nebūtų turėjęs mokėti. Pagal Kreditavimo sutartį ieškovas, net jei sudarant Kreditavimo sutartį ir numatė, kad objekto statybos darbai bus baigti iki 2006 m. spalio 31 d. (vėliau pakeitus į 2007 m. rugpjūčio 15 d.), kredito grąžinimo terminą nustatė 2008 m. rugpjūčio 22 d. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas Kreditavimo sutartyje nustatyto kredito grąžinimo termino nekeitė, nepratęsė, nepaisant paties valia ir sutikimu atliktų Sutarties pratęsimų.

66Atsakovo teigimu, ieškovo patirtų išlaidų momentas nėra susijęs su atsakovo Sutarties vykdymu. Pagal Kreditavimo sutartį ieškovui buvo suteikta 20 000 000 Lt kreditas iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. Pagal Kreditavimo sutarties 2.2 punktą kreditas buvo suteiktas objekto statybai ir gerovės (aplinkos) sutvarkymui (įskaitant sąmatoje numatyto Gynybinės sienos bokšto, esančio ( - ), rekonstravimą ir pritaikymą kavinei bei pėsčiųjų gatvelės statybą). Kreditas skirtas ir sietinas ne tik su atsakovo darbų pagal Sutartį atlikimu, bet ir su ieškovo pasitelktų subrangovų darbų atlikimu, todėl kredito grąžinimo terminas ir sumokėtos palūkanos negali būti siejamos išimtinai su atsakovo veiksmais.

67Ieškovas nepagrįstai reikalauja pripažinti nuostoliais palūkanas, sumokėtas nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d., t. y. nuo tada, kada atsakovas neva turėjo pabaigti statybos darbus pagal Sutartį, nes pagal Sutartį atsakovas atliko pirmojo etapo darbus, kaip ir buvo nustatyta Sutartyje, kurie buvo priduoti 2007 m. gruodžio 28 d.

68Teisėjų kolegija

konstatuoja:

69IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

70Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme specifika yra ta, kad kasacinis teismas apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir (ar) nutartis patikrina teisės taikymo aspektu. Taigi, vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas vadovaujasi bylą išnagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis ir pats nenustatinėja bylos faktinių aplinkybių. Bylos faktinės aplinkybės yra materialiosios teisės normų taikymo pagrindas, todėl kasacinis teismas, aiškindamasis, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, gali analizuoti fakto klausimus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

71Abi bylos šalys, įgyvendindamos CPK 342 straipsnyje įtvirtintą kasacinio proceso iniciatyvos teisę, padavė pagal atitinkamą struktūrą surašytus kasacinius skundus. Tačiau teisėjų kolegija, pateikdama savo argumentus dėl kasacinių skundų, nėra suvaržyta jų struktūros, todėl apibendrintus argumentus dėl abiejų kasacinių skundų nutartyje pateikia priklausomai nuo jų svarbos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui.

72Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, jo pareigos atlyginti ieškovui nuostolius dėl laiku neatliktų darbų.

73Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

74Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pagal 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą Rangos sutarties 2.2 punktą įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis per sutartyje nustatytą terminą atlikti sutartyje numatytus darbus, vykdyti subrangovų atliekamų darbų priežiūrą. Vadovaujantis Sutarties 2.3 punktu, statybos darbų atlikimo terminai buvo esminis reikalavimas rangovui. Šalys Sutarties 7 punkte nustatė statybos darbų termino pradžią ir pabaigą, kuri bus nurodyta Kalendoriniame darbų grafike (Priedas Nr. 3). Pakoreguotame grafike darbų įvykdymo terminas pratęstas iki 2007 m. rugpjūčio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, Rangos sutarties objektą pridavus 2008 m. spalio 21 d. pastato statybos darbų pripažinimo tinkamu naudoti aktu, buvo pažeistas Rangos sutarties Kalendoriniame darbų atlikimo grafike nurodytas 2007 m. rugpjūčio 15 d. terminas.

75Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apskaičiuota nuostolių suma gali būti mažinama, jeigu nustatoma, kad dėl nuostolių atsiradimo (padidėjimo) yra, be kita ko, kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis), kitais įstatyme nustatytais (pvz., CK 6.251 straipsnio 2 dalis), taip pat šalių sutartyje aptartais pagrindais. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Pažymėtina, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6.259 straipsnis), nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Parama“ v. UAB ,,Klaipėdos keliai“, bylos Nr. 3K-3-370/2007).

76Atsakovo kasaciniame skunde nekeliama klausimų dėl civilinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Šis kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas pažeidė rangos sutarties įvykdymo terminus, t. y. nepagrįstai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus. Taigi kasatorius iš esmės ginčija apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes.

77Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad nors Sutarties 32.2 punkte nustatyta, kad bet kokie Sutarties pakeitimai ir papildymai įsigalioja abiem šalims juos raštu patvirtinus, tačiau, jo teigimu, Sutarties sąlygą, apibrėžiančią terminą, šalys pakeitė savo konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija pažymi, kad rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Tačiau aplinkybės, ar tokio pobūdžio veiksmai buvo (nebuvo), yra fakto klausimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdant Sutartį, iškilus būtinybei pakeisti (pratęsti) darbų atlikimo terminus, šalys pagal Sutarties 32.2 punkto nuostatas naująją darbų pabaigos datą suderino raštu ir nustatė kalendoriniame darbų vykdymo grafike. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovas savo elgesiu davė pagrindo atsakovui suprasti apie darbų atlikimo termino pratęsimą. Priešingai, iš byloje esančių ieškovo raštų matyti, kad jis reiškė pretenzijas ir ragino atsakovą vykdyti darbus laikantis kalendoriniame darbų vykdymo grafike šalių raštu suderintų terminų.

78Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tačiau apskųstus procesinius sprendimus patikrina tiek materialiosios, tiek proceso teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl pasisako dėl apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aspektu.

79Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

80Apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu paskyrė statybos darbų ekspertizę ir, spręsdamas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, rėmėsi eksperto išvadomis bei kitais byloje surinktais įrodymais (Sutartimi, papildomais susitarimais prie Sutarties, projektine statomo pastato dokumentacija ir kt.), nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus ir kitas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog atsakovas pažeidė Rangos sutarties sąlygas ir privalo atlyginti dėl padarytų pažeidimų ieškovo patirtus nuostolius, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 183, 185 straipsniai), todėl nėra pagrindo kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir keisti padarytas išvadas.

81Dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio

82Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008).

83Žalos dydis – fakto klausimas, susijęs su bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu (CPK 178 straipsnis, 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas kaip ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovo darbų atlikimo terminų pažeidimo pripažino 90 150 Lt už techninės priežiūros paslaugas, 467 817,31 Lt eksploatavimo išlaidų (šildymas, elektros energija ir jos priežiūra, patalpų valymas, liftų priežiūra, lietaus nuotekų tinklų naudojimas, gaisrinės signalizacijos priežiūra, apsauga), 1 021 867 Lt nuostolių dėl negalėjimo sudaryti pagrindinę butų pirkimo–pardavimo sutartį pagal 2006 m. birželio 29 d. preliminariąją buto (turto) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 06-06-29-01. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, be pakankamo pagrindo pripažino, kad ieškovas visus juos patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

84Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad, atsakovui Sutartyje nustatytais terminais darbų neatlikus, statybos techninė priežiūra dėl jo atliekamų darbų nebūtų buvusi reikalinga, atsakovo nuostoliais pripažino 90 150 Lt techninės priežiūros paslaugų išlaidų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nepaneigė kasatoriaus argumentų ir pirmosios instancijos išvados, kad nurodytos statybos priežiūros išlaidos galėjo būti susijusios ne tik su atsakovo atliekamų darbų priežiūra, nes techninė priežiūra pagal statybos techninės priežiūros sutartis turėjo būti vykdoma iki pastato (visų trijų etapų) pridavimo. Iš šių sutarčių nėra pagrindo spręsti, kad statybos techninė priežiūra buvo teikiama išimtinai tik ginčo Rangos sutarties vykdymui. Dėl to nėra patikimai įrodyta, kad visi šie ieškovo nuostoliai (90 150 Lt) patirti tik dėl Rangos sutarties įvykdymo termino pažeidimo (CPK 176, 185 straipsniai).

85Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog, dėl atsakovo kaltės pažeidus statinio statybos darbų atlikimo terminus, jis patyrė nuostolių, apmokėdamas einamąsias pastato eksploatavimo išlaidas (šildymas, elektros energija ir jos priežiūra, patalpų valymas, liftų priežiūra, lietaus nuotekų tinklų naudojimas, gaisrinės signalizacijos priežiūra, apsauga) – 467 817,31 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui išlaidas, patirtas dėl pastato eksploatavimo, kol atsakovas vėlavo įvykdyti Rangos sutarties darbus. Tačiau, priteisdamas ieškovo nurodytą išlaidų sumą, apeliacinės instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino šiuo klausimu pateiktų įrodymų (PVM sąskaitų-faktūrų už tiektą elektros energiją, teiktas patalpų valymo, atliekų išvežimo, teritorijos valymo, elektros, inžinierinių sistemų priežiūros ir kt. paslaugas). Pirmosios instancijos teismas juos tyrė, vertino ir sprendime nuosekliai aptarė. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovo nurodytos išlaidos gali būti patirtos ne tik šiame objekte ir ne tik dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas šią ieškinio dalį (CPK 176, 185 straipsniai).

86Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dalį dėl nuostolių, patirtų negalint įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygų, nes atsakovas nustatytu terminu neįvykdė statybos darbų, analizavo ir vertino šios sutarties sąlygas, potencialaus pirkėjo pretenzijų ieškovui turinį, ieškovo ir butų pirkėjo susirašinėjimo dėl butų statybos užbaigimo medžiagą, priėjo prie pagrįstos išvados, kad, atsakovui pažeidus Rangos sutartyje nustatytų objekto statybos terminus, negavo 1 021 867 Lt pajamų. Atsakovo kasacinio skundo argumentas, kad pirkėjas neatsisakė pirkti butų ir susitarimas dėl preliminariosios sutarties užbaigimo sudarytas vėliau nei butai parduoti kitiems pirkėjams, nesudaro pagrindo kitokiai išvadai, nes iš teismo vertintų įrodymų matyti, jog pirkėjas pagal preliminariąją sutartį, negalėdamas sutartu laiku įsigyti butų, nuolat kėlė ieškovui sąlygas dėl darbų kokybės ir turtines pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo ir pan., todėl ieškovas sutartomis sąlygomis neturėjo galimybių parduoti butų – kitaip spręsdamas galėjo patirti dar didesnių nuostolių. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl šios ieškinio dalies.

87Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo dalies priteisti 1 295 072,56 Lt nuostolių, atsiradusių iš kreditavimo sutartimi nustatytų palūkanų, kurias jis sumokėjo bankui per darbų objekte vėlavimo laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 15 d. iki 2008 m. spalio 21 d., sprendė, kad šios ieškovo išlaidos buvo pagal kreditavimo sutartį suplanuotos, atsakovas tiesiogiai šių išlaidų atsiradimui poveikio neturėjo. Ieškovas UAB „Arno vila“ kasaciniame skunde nurodė, kad dėl faktiškai pailgėjusio kredito grąžinimo termino darbų vėlavimo laikotarpiu susikaupusios (išaugusios) palūkanos, jas sumokėjus bankui, tapo nenumatytomis ir neplanuotomis, tačiau realiomis ir neišvengiamomis ieškovo išlaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau pirmiau nurodyta, gali būti priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Kaip matyti iš Kreditavimo sutarties nuostatų, ieškovui kreditas buvo suteiktas ne tik objekto statybai, bet ir gerovės (aplinkos) sutvarkymui (įskaitant sąmatoje numatyto Gynybinės sienos bokšto, esančio ( - ), rekonstravimą ir pritaikymą kavinei bei pėsčiųjų gatvelės statybą) (2.2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiga įrodyti turtinę žalą dėl pažeidimo tenka ieškovui, kuris turi pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę. Byloje nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad žalos buvimo faktas ir jos dydis byloje įrodyti.

88Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo patirtų nuostolių, mokant už statybos priežiūros darbus ir pastato eksploatavimo išlaidas, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK XIII skyriuje, t. y. detaliai neanalizavo byloje pateiktų įrodymų dėl nuostolių už techninės priežiūros paslaugas ir eksploatavimo išlaidas dydžio, jų nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste, neteisingai sprendė nuostolių atlyginimo dydžio klausimą, skundžiamoje apeliacinės instancijos nutartyje nurodyti motyvai dėl šių nuostolių nėra pakankami ir reikiamai pagrįsti. Dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovui priteista iš atsakovo 1 579 834,31 Lt, ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

89Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

90Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), šioje byloje yra 138,78 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. gruodžio 20 d. pažyma). Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

91Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

92Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria priteista iš atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ ieškovui UAB ,,Arno vila“ 1 579 834,31 Lt, ir bylą dėl šios dalies perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

93Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

94Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 874 924,87 Lt... 6. Ieškovas nurodė, kad šalys 2005 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Statybos rangos... 7. Ieškovas rašytines pretenzijas dėl terminų pažeidimo ir darbų kokybės... 8. Dėl atsakovo atliekamų darbų tarpinių ir pabaigos terminų pažeidimo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo... 10. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 11. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog baigiamasis atliktų pagal... 12. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 14. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šalys, sudarydamos Rangos sutartį, ypač... 15. Teisėjų kolegija, remdamasi teismo ekspertizės akto išvadomis (teismo... 16. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad iki Rangos sutarties įvykdymo termino 2007... 17. Rangos sutarties objektas užsakovui priduotas 2008 m. spalio 21 d. pastato... 18. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad statinio statybos techninė priežiūra... 19. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog, dėl... 20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje esančius įrodymus (preliminarioji... 21. Teisėjų kolegija, netenkindama ieškovo reikalavimo dalies priteisti 1 295... 22. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 23. Kasaciniu skundu atsakovas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo... 24. 1. Dėl CK 6.183 straipsnio ir statybos teisę reglamentuojančių normų.... 25. Kasatoriaus teigimu, pagal pakeistą 2007 m. rugpjūčio 15 d. techninį... 26. Ekspertizės akto išvada (kuria vadovavosi apeliacinės instancijos teismas),... 27. Kasatoriaus teigimu, ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp... 28. 2. Dėl Sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties objektą ir jo... 29. Kaip konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas, ne visi statybos darbai pateko... 30. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino... 31. 3. Dėl CK 6.655 straipsnio. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos... 32. 4. Dėl civilinės atsakomybės. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos... 33. Kasatoriaus vertinimu, Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai laikė... 34. Byloje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų bei... 35. Kasatoriaus teigimu, tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nevertino... 36. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK... 37. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų... 38. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 90 150... 39. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvada priteisti... 40. 5. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą.... 41. Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Arno vila“ prašo panaikinti Lietuvos... 42. 1. Dėl 6.249 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios žalos ir nuostolių... 43. Kadangi tiesioginių ir netiesioginių nuostolių fakto ir dydžio... 44. Kasatoriaus teigimu, jo prašytą priteisti žalą (bankui sumokėtų... 45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (2010 m. spalio 4... 46. 2. Dėl CK 6.247 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių priežastinį... 47. Atsakovo neteisėti veiksmai – kalendoriniame darbų vykdymo grafike... 48. 3. Dėl CK 6.251 straipsnio. Nepagrįstai kvalifikavęs ieškovo prašytą... 49. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinio skundo... 50. 1. Dėl CK 6.183 straipsnio nuostatų. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo... 51. Vykdydamos Sutartį, vieną kartą iškilus būtinybei pakeisti (pratęsti)... 52. Ieškovo vertinimu, ginčo santykiui nėra pagrindo taikyti STR 1.05.06:2005... 53. Ieškovo teigimu, iš esmės visi kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.183... 54. 2. Dėl materialiosios sutarčių teisės normų, statybos teisę... 55. 3. Dėl CK 6.655 straipsnio 1 dalies. Ieškovo teigimu, byloje nėra jokio... 56. 4. Dėl civilinės atsakomybės taikymo. Ieškovo teigimu, Sutartyje... 57. Ieškovo vertinimu, kasaciniame skunde neiškelta teisinės priežastinio... 58. Ieškovo teigimu, byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti CK 6.253... 59. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais dėl techninės priežiūros... 60. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais dėl eksploatavimo išlaidų,... 61. 5. Dėl įrodymų vertinimo. Atsakovas neįvardyta nė vienos konkrečios... 62. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinio skundo... 63. 1. Dėl atsakovo neteisėtų ir kaltų veiksmų nebuvimo. Atsakovas pateiktame... 64. 2. Dėl priežastinio ryšio ir turtinės žalos. Atsakovo teigimu, ieškovas,... 65. Kasaciniame skunde ieškovas neįrodo, kad jeigu atsakovas statybos darbus... 66. Atsakovo teigimu, ieškovo patirtų išlaidų momentas nėra susijęs su... 67. Ieškovas nepagrįstai reikalauja pripažinti nuostoliais palūkanas,... 68. Teisėjų kolegija... 69. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 70. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme specifika yra ta, kad kasacinis teismas... 71. Abi bylos šalys, įgyvendindamos CPK 342 straipsnyje įtvirtintą kasacinio... 72. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, jo pareigos... 73. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės... 74. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas pagal 2005 m. rugpjūčio 23 d.... 75. Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri... 76. Atsakovo kasaciniame skunde nekeliama klausimų dėl civilinės atsakomybės... 77. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad nors Sutarties 32.2 punkte nustatyta,... 78. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, kasacinis teismas yra saistomas... 79. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 80. Apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu paskyrė statybos... 81. Dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio... 82. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų... 83. Žalos dydis – fakto klausimas, susijęs su bylą nagrinėjusių teismų... 84. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad, atsakovui Sutartyje... 85. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog, dėl... 86. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų dalį dėl... 87. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas ieškovo reikalavimo dalies... 88. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nurodo, kad... 89. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 90. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK... 91. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 92. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 93. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 94. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...