Byla 2A-991-159/2012
Dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo B. Z

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens B. Z. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1510-206/2011 pagal ieškovo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui P. M. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo B. Z..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

42011-08-17 pareiškė teismui ieškinį. Juo teismo prašė atsakovui P. M. neterminuotai apriboti tėvo valdžią į sūnų D. M., gim. ( - ). Nurodė, kad atsakovas P. M. yra D. M., gim. ( - ), tėvas, jo mama – V. Z.–M. ( - ) mirė. Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-23 nuosprendžiu P. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą savo nepilnamečiam sūnui D. M. itin žiauriai ir nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimu D. M. atskirtas nuo tėvo P. M., nustatyta D. M. nuolatinė globa, jo globėja bei turto administratore paskirta B. Z., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, iš P. M. priteistas išlaikymas sūnui. Atsakovas nuteistas už sunkų tyčinį sūnaus D. sužalojimą, jam neterminuotai turėtų būti apribota tėvo valdžia sūnui (t. 1, b. l. 2–3).

5Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-10-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Laikinai apribojo P. M., asmens kodas ( - ) tėvo valdžią į sūnų D. M., asmens kodas ( - ) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu. Nurodė, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-23 nuosprendžiu P. M. pripažintas kaltu dėl sūnaus sunkaus sveikatos sutrikdymo, nuosprendis nepanaikintas, yra galiojantis. P. M. kaltės klausimas dėl šio nusikaltimo negali būti kvestionuojamas. Esant tokiai aplinkybei, teismas vertino, kad nustatytas vienas iš tėvų valdžios apribojimo pagrindų – žiaurus elgesys su vaiku. Atsakovas nuteistas laisvės atėmimo bausme 8 metų laikotarpiui, yra praėję vieneri metai ir du mėnesiai. Atsakovas pagal galimybes skambina telefonu sūnui, rašo laiškus, sūnus per vaiko teisių apsaugos instituciją perdavė savo piešinius tėvui. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas pirmiau ar vėliau po įvykio, kuris šiuo atveju laikomas tėvystės teisių apribojimo pagrindu, būtų vaiku nesirūpinęs.

6P. M. nenuteistas iki gyvos galvos, todėl teismas vertino, kad nenustatyta aplinkybių, jog padėtis negali pasikeisti, ir tokių įrodymų byloje nepateikė nei ieškovas, nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas manė, kad tėvų valdžią galima apriboti tik tuo atveju, jei tėvai tęstiniais veiksmais ar neveikimu pažeidžia vaiko interesus, vienkartinis ypatingai vaiko interesus pažeidžiantis tėvų elgesio atvejis nelaikytinas neterminuotos tėvų valdžios apribojimo pagrindu ir geriausiai nepilnamečio vaiko interesus ir teisę turėti biologinius tėvus, atsižvelgus, kad vaiko motina mirusi, atitiktų laikinas (terminuotas) tėvo valdžios apribojimas, termino trukmę nustatant jo tėvui paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu (t. 1, b. l. 43–45).

7Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo B. Z. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimą kaip nepagrįstą ir neatitinkantį sužaloto mažamečio našlaičio D. M. interesų, priimti naują sprendimą dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo P. M. į sūnų D. M.. Nurodo, kad dėl tėvo kaltės vaikas buvo sužalotas taip, kad tik medikų dėka išliko gyvas. Atsakovo veiksmai po nudeginimo – sužalojęs sūnų P. M. daugiau kaip dvi paras jį slėpė, tuo nežmoniškai jį kankindamas, praėjus 7 mėnesiams po sužalojimo bandė išvežti sūnų į užsienį taip pertraukdamas gydymą – yra ne vienkartinė žala D. sveikatai. Dėl atsakovo veiksmų 22 proc. vaiko kūno sudarkyta randų (plotas padvigubėjo dėl odos persodinimo nuo paties D. kūno), vėlesnio D. kontakto su tėvu pasekmė – ilgalaikis gydymas nuo tuberkuliozės ir pablogėjusi sveikata. Tuberkulioze atsakovas serga seniai ir bendraudamas su sūnumi nesiėmė jokių atsargumo priemonių, kad liga nebūtų perduota vaikui. Teismas privalėjo vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu. Ieškovo atstovai tinkamai negynė D. M. interesų. Apeliantės teigimu, P. M. visą laiką veikė ir veikia prieš vaiko interesus ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasitaisys. Atsakovas neatlieka nė vienos tėvo funkcijos – sužalojęs sūnų juo visiškai nesirūpino, vaiku rūpinosi apeliantė ir jos vyras, atsakovas nuo sužalojimo 2008-08-23 iki 2010-07-23 sūnų aplankė 4–5 kartus, medicinos įstaigose jo nelankė ir net sveikatos būkle nesidomėjo, jokios materialinės paramos vaikui neteikė, vaikas tėvo bijo. Neaišku, kokiais dokumentais rėmėsi teismas konstatuodamas, kad vaikas nori bendrauti su tėvu, kadangi D. teigia priešingai. Be to, yra daug medžiagos, kad atsakovas visada piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Psichologė doc. dr. I. Č. pateikė išvadą, kad atsakovas nuslėpė tikrąsias sužalojimo aplinkybes, o atsižvelgiant į D. patirtų išgyvenimų pobūdį ir siekiant sumažinti tokių išgyvenimų neigiamas pasekmes ateityje, būtina užtikrinti berniuko globą tokioje šeimoje, kuri geba užtikrinti psichologinį ir fizinį saugumą, taip pat savalaikę medicininę priežiūrą. Mano, kad teismas nepagrįstai avansu be argumentų ir įrodymų nusprendė, kad atsakovas pakeis savo elgesį, galės auklėti sūnų ir tai neprieštaraus D. interesams, kadangi atsakovas niekada nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, vaiko sužalojimo, kankinimo, užkrėtimo dėl kontakto su TBTM plius, psichologinio vaiko žalojimo ir vertimo gyventi baimėje, teigiant, kad greit, išėjęs iš kalėjimo, D. pasiims (t. 1, b. l. 72–89).

8Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. M. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad liudytoja Kauno klinikinės ligoninės gydytoja I. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vaikas su tėvu bendravo noriai, džiaugėsi jį matydamas. Po ligoninės D. buvo atsakovo lankomas darželyje, mielai bendravo su atsakovu. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad slėpė sūnaus sužalojimą, ir nurodo, kad 2008-08-25 darbo metu sužinojęs apie D. nelaimę, grįžęs namo bandė jį gydyti parsivežtais vaistais ir niekieno neraginamas nuvežė į Kretingos ligoninę, iš jos tą patį vakarą į Klaipėdos ligoninę. Nė vienas D. nuo 2008-08-25 iki 2008-09-11 gydžiusių ir su juo bendravusių gydytojų netvirtino girdėję ligonį kaltinant jo sužalojimu tėvą, skundžiantis, kad tėvas jį muša ar skriaudžia. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nuolat stebėjo ir stebi jo naujos šeimos buitį, matė, kad jis rūpinasi visa šeima, dirba, negirtauja. Atsakovo teigimu, jis yra sveikas, nori bendrauti su savo šeima, pasiilgo D., iš įkalinimo vietos nuolat siekia kontaktuoti su D., rašo jam laiškus, perduoda dovanėles, bando susisiekti telefonu (t. 2, b. l. 3–6).

9Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą iš esmės sutinka su Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimu ir nurodo, kad priimtas sprendimas garantuoja D. M. teisių įgyvendinimą ir apsaugą. Nurodo, kad iki 2008-08-24 įvykio, kurio metu D. M. buvo sužalotas, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturėjo jokios informacijos apie berniuko teisių pažeidimus. Skyriaus specialistai ne kartą lankėsi P. ir E. M. šeimoje, vertino šeimoje gyvenančių vaikų socialinę padėtį bei priežiūrą, vaiko teisių pažeidimų nenustatė. Globėja dėl nežinomų priežasčių atsisakė siūlomos psichologinės pagalbos vaikui. Skyriui VšĮ Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktuose medicininiuose pažymėjimuose nenurodoma, jog D. turėtų psichologinių sveikatos problemų ar būtų konsultuotas psichikos sveikatos specialistų. P. M., būdamas įkalinimo įstaigoje, siekia bendrauti su vaiku, rašo vaikui laiškus, sveikina įvairiomis progomis, pagal galimybes skambina vaikui telefonu, domisi jo ugdymu, sveikata ir gyvenimo sąlygomis. Skyrius turi pakankamai duomenų apie tai, jog po sužalojimo tėvas P. M. lankė sūnų ugdymo įstaigose Kretingos lopšelyje darželyje „( - )“ ir Kretingos darželyje „( - )“. Šių įstaigų pedagogai nurodė, kad D. M. su tėvu bendravo noriai, jų tarpusavio santykiuose jokių neigiamų emocijų nepastebėjo. Vaikas anksčiau ne kartą išsakė savo pageidavimus, jog nori, kad tėtis jį aplankytų darželyje. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo, vadovavosi turimais įrodymais bei rekomendacijomis, tačiau bylos nagrinėjimo metu ir po teismo sprendimo priėmimo gauti faktiniai duomenys apie vaiko norą bendrauti su tėvu ir tėvo pastangas išlaikyti ryšį su vaiku, leidžia padaryti išvadą, kad laikinas tėvo valdžios apribojimas P. M. į sūnų visiškai atitinka vaiko interesus (t. 2, b. l. 18–21).

10Apeliacinis skundas tenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

12CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

13Byloje ginčas kilo dėl atsakovo P. M. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo į sūnų D. M.. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikytu P. M. tėvo valdžios apribojimo mastu ir mano, kad atsakovui turi būti taikomas ne laikinas, bet neterminuotas tėvo valdžios apribojimas.

14Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. M., gim. 2005-03-22, tėvas yra atsakovas P. M., motina V. Z.–M. yra mirusi ( - ). CK 3.155 str. 2 d. reglamentuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams (CK 3.159 str. 3 d.). Tėvų valdžią vaikui naudojant neteisėtai ir dėl tokių neteisėtų veikų esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Ši priemonė atlieka ne tik nubaudimo funkciją, tačiau ja įgyvendinami ir auklėjimo bei prevencijos tikslai – siekiama užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas, taip pat perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. CK 3.180 str. 1 d. numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriems esant tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota, t. y.: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikytinas nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų.

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo esminę reikšmę turi neteisėtų tėvų veiksmų nustatymas bei tokių veiksmų pobūdžio įvertinimas. Nagrinėjamu atveju atsakovo P. M. neteisėti veiksmai prieš sūnų D. M. nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-174/2012, kurioje P. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 1 p., 3 p., 6 p., padarius sunkų sveikatos savo nepilnamečiam sūnui D. M. sutrikdymą ir nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Baudžiamojoje byloje P. M. pareikštas kaltinimas dėl 2008-08-23 nuomojamo namo kambaryje be priežasties pakėlus sėdinčio prie stalo savo mažamečio sūnaus D. M., gim. ( - ), kairę ranką ir tyčia iš elektra šildomo 1 litro talpos arbatinuko pylus verdantį vandenį sūnui po pažastimi, dėl to nukentėjusiajam D. M. buvo padaryti kairės pusės pečių juostos, krūtinės ląstos – nugaros, juosmens, kairio sėdmens, kairės kojos II B – III laipsnio 12 proc. viso kūno paviršiaus ploto terminiai nudegimai, taip mažamečiui itin žiauriai padarant nepataisomą kūno subjaurojimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 7–16). Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad atsakovas nusikalstamą veiką padarė tyčia, sunkų sveikatos sutrikdymą savo mažamečiam sūnui padarė itin žiauriai – vaikas kentėjo didžiulius skausmus, jam nebuvo teikiama reikiama medicininė pagalba. Šios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 3 p.). Kiekvienu atveju tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant jų kaltei dėl savo pareigų vaikui nevykdymo. Baudžiamojoje byloje konstatuota atsakovo kaltė ir jam paskirta bausmė, todėl civilinėje byloje dėl tėvo valdžios apribojimo atsakovo kaltė dėl žiauraus elgesio su sūnumi yra nustatyta. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad yra įstatyme numatytas pagrindas apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnui dėl žiauraus elgesio su vaiku (CK 3.180 str. 1 d., CPK 402 str.).

16Nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais, nustačius pagrindus tėvų valdžios apribojimui, taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas tokią priemonę taip pat laiko išimtine bei pabrėžia, kad tokia priemonė gali būti taikoma tik esant išimtinėms aplinkybėms ir gali būti pateisinama tik jei jos taikymas paremtas prioritetiniu reikalavimu, susijusiu su vaiko geriausiais interesais. Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi ypatingą geriausių vaiko interesų svarbą, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvo interesus. Tėvui pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996-08-07 sprendimas byloje Johansen v. Norway, 78 p.). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

17Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pagrindo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo sūnui padaryto sužalojimo tyčią ir pobūdį, vaiko patirtas kančias bei tuo pagrindu nustatytas išimtines aplinkybes.

18Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas tyčinis atsakovo nusikaltimas prieš vaiką yra išimtinis atvejis, kadangi atsakovo veiksmai prieš savo mažametį sūnų pasižymėjo ypatingu žiaurumu, po sužalojimo mažametis vaikas kentėjo didelius skausmus, jam reikalinga medicininė pagalba nebuvo nedelsiant teikiama, taip vaiką dar labiau kankinant. Vaiko gydymas buvo ilgas ir ypatingai skausmingas, dėl įvykio ant vaiko kūno visam gyvenimui liks randai. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad vaikas pats nurodė, kad jį sužalojo tėvas, taigi akivaizdu, kad vaikas dėl artimiausio jam žmogaus – savo tėvo – žiauraus elgesio patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, tėvo baimę. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą dėl savo nusikalstamų veiksmų nesigaili, jų nepripažįsta. Nors atsakovas ir trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad atsakovas nori bendrauti su sūnumi, rašo jam laiškus, tačiau vien šios aplinkybės, atsiradusios atsakovui atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, neįrodo ir nepatvirtina, kad atsakovas pakeis savo elgesį, galės auklėti D. ir tai neprieštaraus D. interesams. Nei iš atsakovo, nei iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų nenustatyta, kad berniukas savo iniciatyva išreiškė norą bendrauti su tėvu, nes atsakovas pats pastebėjo, jog bendraujant sūnus būna įsitempęs ir uždaras (t. 2, b. l. 43, 50). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos anksčiau nutartyje išdėstytas išskirtines aplinkybes nėra pagrindo padaryti išvados, kad atsakovo elgesys pasikeis būtent praėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiui, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.180 str. 2 d.

19Nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimu D. M. atskirtas nuo tėvo P. M., nustatyta jo nuolatinė globa, globėja bei turto administratore paskirta močiutė B. Z.. CK 3.181 str. 2 d. nustatyta tėvo teisė kreiptis ir dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Šios nuostatos taikymas tiesiogiai priklausys nuo atsakovo elgesio ateityje. Tokiu atveju, atsakovui įrodžius, kad pasikeitė jo elgesys ir jis galės auklėti vaiką, bei tėvų valdžios apribojimo panaikinimui neprieštaraujant vaiko interesams, taikytas apribojimas gali būti panaikintas arba pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 str. 2 d., 3 d.). Vaikas taip pat turi teisę bendrauti su savo tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Atsakovas šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl jo teisė bendrauti su sūnumi bausmės atlikimo laikotarpiu yra objektyviai apribota, tačiau yra pakankama atsakovui dėti sūnaus interesus atitinkančias pastangas sukurti ir palaikyti ryšį su vaiku (CK 3.180 str. 3 d.). Išdėstytos aplinkybės, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad siekiant išsaugoti vaiko sveikatą ir sudaryti jam normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas yra visi pagrindai taikyti atsakovui neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, konkrečiu atveju apribojimo pagrindai yra svarbūs ir pakankami.

20Apeliantės prašymas apklausti globotinį D. M. atmestinas. Nurodytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti argumentai yra pagrįsti bylos duomenimis ir yra pakankamai aiškūs, todėl nėra pagrindo mažametį D. M. apklausti teismo posėdyje, taip sukeliant jam papildomą psichologinę įtampą, emocinį stresą ir primenant patirtus neigiamus padarinius.

21Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju tinkamai nustatė esant tėvo valdžios atsakovui apribojimo pagrindą, tačiau netinkamai vertino atsakovo, nubausto už sunkų nusikaltimą prieš savo mažametį sūnų, teisę įgyvendinti tėvo valdžią savo vaikui, priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai taikė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principą ir parinko nepakankamą vaiko teisių apsaugos mastą, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimas keistinas, nustatant neterminuotą atsakovo tėvo valdžios apribojimą sūnui D. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

23Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti. Ieškinį patenkinti. Neterminuotai P. M., a. k. ( - ) apriboti tėvo valdžią į sūnų D. M., a. k. ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos... 4. 2011-08-17 pareiškė teismui ieškinį. Juo teismo prašė atsakovui P. M.... 5. Kretingos rajono apylinkės teismas 2011-10-13 sprendimu ieškinį tenkino iš... 6. P. M. nenuteistas iki gyvos galvos, todėl teismas vertino, kad nenustatyta... 7. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo B. Z. prašo panaikinti Kretingos rajono... 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas P. M. prašo Kretingos rajono... 9. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 13. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo P. M. neterminuoto tėvo valdžios apribojimo... 14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. M., gim. 2005-03-22, tėvas yra atsakovas... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų... 16. Nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių... 17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pagrindo... 18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamas tyčinis atsakovo nusikaltimas... 19. Nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-08 sprendimu D. M.... 20. Apeliantės prašymas apklausti globotinį D. M. atmestinas. Nurodytos... 21. Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis išdėstytais motyvais teisėjų... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 23. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti....