Byla 2A-1824-658/2018
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-959-435/2018 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui L. V., tretiesiems asmenims R. V., G. A., D. Š. ir Kauno 11-ajam notarų biurui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ginčas byloje kilęs dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

82.

9Ieškovas A. V. ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu B. O. V. testamentą patvirtintą 2002 m. lapkričio 14 d. Kauno m. 11-ame notaro biure notarės S. B., bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

103.

11Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. mirė jo motina B. O. V., kuri iki mirties gyveno kartu su ieškovu, jo seserimis R. V. ir G. A., bei atsakovu L. V.. L. V. yra ieškovo sūnėnas, mirus jo motinai jis liko našlaitis ir ieškovo mama jį augino. B. O. V. būnant gyvai visi vaikai rūpinosi jos priežiūra ir sveikata. Daugiausiai mama rūpinosi sesuo G. A.. Mamai mirus visi vaikai prisidėjo prie laidotuvių. Po jos mirties jai priklausančiame name liko gyventi sesuo R. V., ieškovas ir atsakovas. Mirus mamai ieškovas nesikreipė į notarą, kadangi visi buvo nutarę toliau gyventi name. 2015 m. lapkričio 13 d. ieškovas per notarą gavo pranešimą, kad L. V. kaip namo, esančio ( - ), savininkas, nutraukia panaudos sutartį su ieškovu ir R. V.. Tokios sutarties su atsakovu sudaręs nebuvo ir tik gavęs pranešimą sužinojo, kad atsakovas paveldėjo namą pagal testamentą. Ieškovas nurodė, kad 1999 metais B. O. V. dėl nelaimingo atsitikimo patyrė galvos traumą. Kurį laiką buvo komos būklėje ir ilgiau kaip metus gydėsi ( - ). Po to ji buvo ištisai gydoma. Dėl patirtos galvos traumos mama negalėjo savimi pasirūpinti, nesuprasdavo savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Neatpažindavo savo vaikų, jeigu išeidavo iš kiemo, tai nerasdavo namų. Nepažinojo pinigų, negalėjo pirkti pati maisto ir rūbų. Aplinkybės dėl B. O. V. sveikatos būklės leidžia manyti, kad testamentas, kuriuo jos turtas yra paliktas atsakovui L. V., neatitiko tikrosios valios, kadangi jo sudarymo metu B. O. V. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu.

124.

13Atsakovas L. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad testatorės B. O. V. sprendimas testamentu savo turtą palikti atsakovui buvo sveikas, protingas bei pagrįstas dėl faktiškai susiklosčiusių glaudžių santykių tarp jos ir atsakovo. Pagal giminystės ryšį atsakovas yra testatorės B. O. V. anūkas. Po atsakovo motinos mirties, 1995 metais ji buvo paskirta atsakovo globėja. Atsakovas visą laiką rūpinosi B. O. V. – prisidėjo prie jos išlaikymo, mokėjo sąskaitas už jos komunalinius mokesčius, vežiodavo pas gydytojus, į bažnyčią, jos prašymu pirkdavo maisto produktus. Prie rūpinimosi B. O. V. taip pat prisidėjo atsakovo teta G. A.. Nurodė, kad kartu su B. O. V. taip pat gyvenęs ieškovas prie rūpinimosi savo motina neprisidėjo, nemokėdavo sąskaitų už komunalines paslaugas, todėl visa našta tekdavo jai. Taip pat jis namuose girtaudavo, dėl ko dažnai konfliktuodavo su savo motina. Kartu gyvenanti kita B. O. V. duktė – R. V. prie motinos išlaikymo taip pat neprisidėjo, savo dalį už komunalinių paslaugų sąskaitas mokėdavo nereguliariai. Dėl to B. O. V. sprendimas savo turtą testamentu palikti atsakovui, o ne savo vaikams, yra protingas ir pagrįstas. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas nedalyvavo sudarant testamentą, t. y. testatorė testamentą sudarė atsakovui nežinant, kartu su savo dukra G. A.. Pažymėjo, kad po 1999 metais įvykusios galvos traumos B. O. V. visiškai pasveiko ir ši trauma neturėjo įtakos jos priimamų sprendimų suvokimui 2002–2009 metų laikotarpiu. Testamento sudarymo momentu B. O. V. gyveno pakankamai savarankišką gyvenimą, gebėjo pasirūpinti savimi ir ūkiu – augino naminius gyvulius, prižiūrėjo sodą, lankydavosi bažnyčioje, prenumeruodavo ir skaitydavo spaudą. 2002 metais tvarkėsi dokumentus dėl savo gyvenamojo namo, adresu ( - ), registravimo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastre ir registre bei Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyboje. Tai rodo, jog 2002 metais sudarydama testamentą, kuriuo turtą paliko atsakovui, B. O. V. pilnai suvokė savo veiksmus, išreiškė tikrąją valią, todėl nėra pagrindo testamentą pripažinti negaliojančiu. Be to, apie testamento egzistavimą testatorės vaikams buvo žinoma, tačiau ieškovas jo sudarymą ginčyti ėmėsi tik praėjus 6 metams nuo palikimo atsiradimo. Tokiu būdu ieškovas tik siekia užtęsti iškeldinimo procesą.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. V. atsakovui L. V. 1 252,35 Eur išlaidų advokato pagalbai, o valstybei 69,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

181.1.

19Teismas nustatė, kad testatorė 1999 m. sausio 29 d. neaiškiomis aplinkybėmis patyrė galvos smegenų traumą ir buvo operuota, pooperacinė eiga buvo sunki, taikytas reabilitacinis gydymas, o dėl traumos nustatytas invalidumas. Teismas taip pat nustatė, kad testatorė 1999–2002 metų laikotarpyje nė karto nebuvo konsultuota psichiatro, nenustatytas joks psichikos sutrikimas, neatliktas psichologinis testavimas, įrašuose ambulatorinėje kortelėje nefiksuojami grubūs atminties, orientacijos, mąstymo sutrikimai. Būsena blogėjo nuo 2005 metų po sūnaus mirties.

201.2.

21Teismas, įvertinęs liudytojų J. L. ir J. Š. P. parodymus, juos vertintino kritiškai, kadangi liudytojos nors ir žinojo apie B. O. V. traumą, tačiau negalėjo prisiminti bylai aktualių faktinių aplinkybių laike. Liudytoja L. A. nurodė, kad ji lankė B. O. V. ligoninėje iš karto po traumos, o po pusmečio matėsi, kad ji jau buvo kitokia nei iki traumos – nebenorėjo bendrauti, nebuvo iki tol buvusios gyvasties. Po to matė 2006 metais, kai jau buvo akivaizdūs senatviniai požymiai.

221.3.

23Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog testatorė B. O. V. testamento sudarymo metu – 2002 m. lapkričio 14 d. buvo tokios būsenos, kuri neleido jai adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Teismo ekspertizės akte esanti medicininės dokumentacijos analizė iš esmės sutapo tiek su teismo posėdyje apklaustų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, tiek su liudytojų parodymais. Teismas darė išvadą, kad po testatorės patirtos galvos traumos 1999 m. sausio 29 d., ji po maždaug pusmečio gydymo pasveiko ir toliau gyveno savo amžių atitinkantį normalų gyvenimą – pagal fizines galimybes rūpinosi savimi ir ūkiu, bendravo su aplinkiniais, lankydavosi bažnyčioje, prenumeravo ir skaitė spaudą, rūpinosi komunalinių mokesčių už paslaugas apmokėjimu. 2002 metais tvarkėsi dokumentus dėl savo gyvenamojo namo, adresu ( - ), registravimo, 2004 metais sudarė nekilnojamojo turto perleidimo sandorį su atsakovu ir šį sandorį tvirtinusiai notarei abejonių dėl B. O. V. psichinės būklės ar negebėjimo suprasti atliekamo sandorio esmės, nekilo.

241.4.

25Teismo ekspertizės aktas patvirtino, kad testatorės psichinė būklė pablogėjo po jos sūnaus mirties 2005 metais, ir šis įrodymais neprieštarauja tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų paaiškinimams, o iš dalies ir liudytojų parodymams. Argumentas, kad testatorė po traumos nebebuvo tokia, kaip iki jos taip pat nėra pagrindas teigti, kad testatorė B. O. V. negalėjo priimti jos valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Tai, kad testatorė po traumos nebedirbo apmokamo darbo ar nebebuvo tiek energinga ir gyvybinga kiek iki tol, įvertinęs jos amžių, sudėtingą ir netrumpą gydymą po traumos bei su amžiumi senkančią fizinę sveikatą, teismas laikė normalia pagyvenusio žmogaus būkle, kuri neleido daryti išvados dėl jos neadekvataus situacijos vertinimo.

261.5.

27Teismas nurodė, jog ieškovo teiginys, kad testatorė po traumos nepažindavo savo vaikų buvo paneigtas jo paties teismo posėdžio metu, o liudytoja J. Š. P. taip pat patvirtino, kad testatorė ją atpažindavo. Trečiasis asmuo R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad mamos sveikata pradėjo blogėti 2003–2005 metais, jau po ginčijamo testamento surašymo.

281.6.

29B. O. V. sprendimas visą savo turtą palikti ne vaikams, o anūkui, atsižvelgiant į tai, kad ji po savo dukters mirties buvo paskirta L. V. globėja, kartu su juo gyveno, jį augino ir rūpinosi juo, į jų tarpusavio santykius pastarajam suaugus, į abipusį pasitikėjimą, o taip pat į testatorės santykius su kartu gyvenusiais vaikais, teismo nuomone, buvo protingas, racionalus ir logiškas. Teismas laikė, kad B. O. V. adekvačiai vertino situaciją, savo valią testamente išreiškė laisvai ir aiškiai.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

326.

33Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

341.1.

35Teismas iš esmės rėmėsi 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. teismo ekspertizės aktu Nr. 83TPK-397/2017, tačiau jame padarytos išvados prieštarauja nurodytiems B. O. V. sveikatos sutrikimams. Teismas nesiaiškino, kokie tai sveikatos sutrikimai, ar kognityvinis defektas ir lengvas kognityvinis sutrikimas yra tas pats sutrikimas, kokią įtaką šie sveikatos sutrikimai galėjo turėti testatorės supratimui apie sudaromą testamentą.

361.2.

37Apeliantas teigia, kad teismo ekspertei nebuvo pateikta B. O. V. ligos istorija iš ( - ), kur ji gydėsi. Dėl to kyla abejonių dėl ekspertės išvados pagrįstumo. Apelianto nuomone, dėl šių aplinkybių yra pagrindas skirti pakartotinę psichiatrijos ekspertizę.

387.

39Atsakovas L. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir neskirti pakartotinės ekspertizės. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

402.1.

41Atsakovo nuomone, pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę nėra, nes ekspertė atsakė į visus jai keltus klausimus, o sprendimas grįstas ne išimtinai ekspertės išvada, bet ir rašytiniais dokumentais ir liudytojų parodymais. Be to, pats ieškovas patvirtino, kad po galvos traumos testatorė buvo atsigavusi, gebėjo skaičiuoti ir rūpintis savo turtu, o apeliantas ja nesirūpino.

422.2.

43Tiek ligos istorija, tiek liudytojų parodymai ir pačio apelianto parodymai patvirtino, kad B. O. V. patirta trauma neturėjo įtakos jos priimamų sprendimų suvokimui 2002 metais. Visi dalyvaujantys asmenys pripažino, kad pirmieji psichinės negalios simptomai atsirado tik 2005 metais po jos sūnaus mirties, ir tik nuo 2007–2008 metų jai tapo reikalinga nuolatinė priežiūra. Iki 2005 metų ji dalyvavo visuose strateginiuose sprendimuose, dėl statybų, žemės, ji viską suprasdavo, vertindavo ir užbaigdavo savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, nėra būtinybės skirti pakartotinę ekspertizę. Teismo ekspertizės akte esanti medicininės dokumentacijos analizė iš esmės sutampa su teismo posėdyje apklaustų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir liudytojų parodymais.

442.3.

45Apeliantas klaidingai teigia, kad 1999 metais po traumos testatorei atsiradęs kognityvinis sutrikimas turėjo būti konstatuotas kaip 2002 metais buvęs psichikos sutrikimas. Medicinos išrašuose matyti, kad po traumos atsiradę padariniai buvo laikini, t. y. testatorė buvo ambulatoriškai gydoma ir jai buvo darytos galvos operacijos, todėl ligos išrašuose, kurie ženklina testatorės būseną po sugrįžimo į namus 2000 metais jau nelieka galvos traumos padarinių. Pažymi, kad ekspertė tyrė tik testamento sudarymo metu buvusią testatorės būklę, todėl ji motyvuotai teismo posėdžio metu paaiškino, kodėl 1999 metais potrauminė padėtis buvo laikina, po kurios testatorė pasveiko ir neturėjo įtakos jos būsenai 2002 metais. Dėl šių priežasčių nėra prieštaravimų ekspertizės akte ir nėra būtinybės skirti pakartotinę ekspertizę.

468.

47Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

483.1.

49Teismas nevertino aplinkybės, kad nuo 1999 metų testatorei dėl traumos suteikta II invalidumo grupė. Be to, ekspertė vertino duomenis iš UAB „( - )“ pateiktos ambulatorinės B. O. V. kortelės, o jai nebuvo pateikta B. O. V. ligos istorija iš gydymo įstaigos, kurioje ji buvo gydoma testamento surašymo metu, t. y. iš ( - ). Dėl to ekspertė negalėjo pilnai įsigilinti į jos ligos istoriją. Ekspertė į teismo klausimus atsakė nekonkrečiai ir konstatavo, kad turinčiai galvos smegenų traumą II grupės invalidei nenustatytas joks psichikos sutrikimas. Ekspertizės akte prieštaringas ekspertės atsakymas į antrą klausimą, teigiant, kad 2002 m. lapkričio 14 d. B. O. V. galimai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tai nėra išvada, duodanti pagrindą teigti, kad ji suprato savo veiksmų esmę.

503.2.

51B. O. V. laikotarpiu, kai buvo surašytas testamentas, buvo gydoma ( - ), teismui tai buvo žinoma, tačiau ligos istorijos iš šios poliklinikos ekspertams pateikta nebuvo, todėl ekspertizė atlikta paviršutiniškai, į teismo klausimus nėra atsakymų. Dėl to būtina bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo ir ekspertams pakartotinei ekspertizei atlikti pateikti visus su B. O. V. liga susijusius medicininius dokumentus.

523.3.

53Nelogiška, kad būdama sveiko proto, suvokdama testamento prasmę, B. O. V. paliktų visą savo turtą vienam anūkui, o kitiems savo vaikams senatvėje sudarytų sąlygas atsidurti gatvėje, be jokios gyvenamos vietos.

54Teisėjų kolegija

konstatuoja:

55IV.

56Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

579.

58Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

59Dėl naujų įrodymų prijungimo

6010.

61CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

6211.

63Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – ( - ) receptus (2 T., b. l. 74). Apeliantas nenurodė, ką šie įrodymai patvirtina.

6412.

65Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateiktais dokumentais nustatė, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir apeliantas nepagrindė, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, apelianto pateikti receptai yra išrašyti 1999 ir 2007 metais ir neapima ginčo laikotarpio (byloje prašoma pripažinti negaliojančiu 2002 m. lapkričio 14 d. testamentą), todėl šioje byloje negalėtų būti vertinami, nes neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus (įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas). Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti šiuos ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 180–181 straipsniai, 314 straipsnis).

66Dėl įrodymų vertinimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo

6713.

68Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra testatorės B. O. V., mirusios ( - ), sūnus, o atsakovas jos anūkas. B. O. V. 2002 m. lapkričio 14 d. Kauno m. 11-ame notarų biure sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo atsakovui paliko visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (1 T., b. l. 93). Ieškovas teigė, kad B. O. V. dėl sveikatos būklės testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad B. O. V., sudarydama testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių.

6914.

70CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus šioje srityje asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį (CK 1.89 straipsnio 1 dalis). Testamentas ar jo dalis gali būti pripažinti negaliojančiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais pagal įpėdinių pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.16 straipsnio 2 dalis, 5.17 straipsnio 1 dalis).

7115.

72Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs, kad kiekvienas veiksnus fizinis asmuo laisva valia ir savo nuožiūra gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį pasirinktam vienam ar keliems asmenims. Testamentas gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytiems teisiniams pagrindams. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad testatoriaus valia turi būti gerbiama, vykdoma ir gali būti paneigta tik patikimai įrodžius, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių. Tokia išvada gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikties jos tikrajai valiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

7316.

74Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir siekia kitokio jų įvertinimo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-397/2017, kurio išvados yra prieštaringos. Taip pat apelianto teigimu, teismo ekspertizės atlikimui nebuvo pateikta B. O. V. ligos istorija iš ( - ), kur ji gydėsi. Dėl to, apelianto nuomone, kyla abejonių dėl ekspertės išvados pagrįstumo ir yra pagrindas skirti pakartotinę psichiatrijos ekspertizę.

7517.

76Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; kt.).

7718.

78CPK 216 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte. Ekspertizės akte turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

7919.

80Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).

8120.

82Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

8321.

84Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą, 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi paskyrė pomirtinę B. O. V. teismo psichiatrinę ekspertizę, pavedė ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Socialinės apsaugos ministerijos Kauno 1-ajam teismo psichiatrijos skyriui. 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-397/2017 išvadose ekspertė nurodė, jog B. O. V. 2002 metais nenustatytas joks psichikos sutrikimas ir 2002 m. lapkričio 14 d. ji galimai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 T., b. l. 163–164).

8522.

86Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kadangi, apelianto teigimu, atliktai teismo ekspertizei nebuvo pateikta visa B. O. V. ligos istorija, 2018 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarė išreikalauti iš ( - ) B. O. V. ligos istoriją. Apeliacinės instancijos teisme gautas ( - ) 2018 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. ŠS-891 (11.3.), kuriame nurodyta, jog B. O. V. ( - ) pirminės sveikatos priežiūros paslaugos teiktos iki 2004 m. sausio 29 d. Nuo 2004 m. sausio 29 d. B. O. V. buvo prisirašiusi į UAB „( - )“, todėl asmens sveikatos istorija buvo perduota UAB „( - )“ žiniai (2 T., b. l. 103). Teisėjų kolegija, ištyrusi šioje byloje esančios B. O. V. asmens sveikatos istorijos kortelę, gautą iš UAB „( - )“, nustatė, kad pirmi gydytojų joje padaryti įrašai yra nuo 1999 metų pradžios, o paskutinis 2010 m. liepos 12 d. Iš B. O. V. asmens sveikatos istorijos kortelės duomenų matyti, kad iki 1999 m. liepos 20 d. šioje kortelėje įrašus, išskyrus išrašą iš ( - ) ir epikrizę iš ( - ), darė ( - ) (tuo metu ( - )) gydytojai, o nuo 2004 m. gegužės 19 d. įrašai pagrinde daryti UAB „( - )“ gydytojų ir slaugytojų. Iš to darytina išvada, kad priešingai nei teigia apeliantas, ekspertei, atlikusiai pomirtinę B. O. V. teismo psichiatrinę ekspertizę, buvo pateikta visa ligos istorija, t. y. ne tik kai B. O. V. gydėsi UAB „( - )“, bet taip pat ir turimi duomenys iš ( - ) (apelianto nurodomo ( - )).

8723.

88Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytos išvados prieštarauja nurodytiems B. O. V. sveikatos sutrikimams, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokie tai sveikatos sutrikimai ir kokią įtaką šie sveikatos sutrikimai galėjo turėti testatorės supratimui apie sudaromą testamentą.

8924.

902017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-397/2017 išvadose nurodyta, kad remiantis medicininės dokumentacijos duomenimis, dėl 1999 m. sausio 29 d. B. O. V. patirtos galvos traumos, atsirado lygsvaros sutrikimai, atminties susilpnėjimas, galvos skausmas, žodžių sumaišymas. Dėl patirtos traumos buvo nustatytas invalidumas, išliko kognityvinis defektas. Testatorė 1999–2002 metų laikotarpyje nebuvo konsultuota psichiatro, nenustatytas joks psichikos sutrikimas, neatliktas psichologinis testavimas, neįvertintos pažintinės funkcijos. Byloje esančios B. O. V. asmens sveikatos istorijos kortelės duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu, t. y. 2002 metais nebuvo užfiksuoti jokie grubūs B. O. V. atminties, mąstymo, nuoseklios socialinės elgsenos sutrikimai, kas laikytina kognityviniais sutrikimais ar defektais. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad B. O. V. sveikatos būklė pradėjo blogėti 2005 metais po sūnaus mirties. Tai patvirtino byloje esantys B. O. V. medicininiai dokumentai ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, bei liudytojų parodymai. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantas, iš ginčijamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas ekspertės išvadą vertino kartu su kitais įrodymais, bei analizavo ar testatorės sveikatos sutrikimai galėjo turėti įtakos jos supratimui apie sudaromą testamentą.

9125.

92Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui nenurodžius jokių kitų aplinkybių, leidžiančių suabejoti atliktos teismo ekspertizės pagrįstumu, o apeliacinės instancijos teismui patikrinus ir atmetus keltą abejonę dėl galimai ne visos dokumentacijos pateikimo ekspertui, nėra pagrindo ir pakartotinės ekspertizės skyrimui.

9326.

94Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ekspertizės aktu, ir tai, jog teismo nuomonė sutapo su ekspertizės akte ekspertės nurodyta nuomone, nereiškia, kad teismas ekspertizei byloje suteikė viršenybės statusą. Nagrinėjamu atveju teismas rėmėsi ne tik 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-397/2017, bet ir kitais įrodymais: dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, byloje esančiais B. O. V. medicininiais duomenimis, dokumentais apie mokėtus komunalinius mokesčius bei apie testorės nekilnojamojo turto registravimą. Pirmosios instancijos teismas įrodymus ne tik įvardijo, bet ir išsamiai tyrė, analizavo bei vertino. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad teismas ekspertizės akto išvadas vertino ir medicininių dokumentų kontekste, bei prieštaravimų tarp jų nenustatė. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, bei, atsižvelgęs į jų suinteresuotumą arba bendravimo intensyvumą su B. O. V., nurodė, kodėl vienų duotus paaiškinimus ir parodymus laikė mažiau patikimais įrodymais nei ekspertės aktą, kitus rašytinius įrodymus ar kitus paaiškinimus ir parodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų, įvertino visą byloje surinktą medžiagą. Teismas sprendimą priėmė remdamasis šių įrodymų visuma.

95Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

9627.

97Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, bei savo sprendime išdėstė motyvus dėl jų vertinimo, argumentuotai atsakė į pagrindinius nagrinėtos bylos aspektus, bei teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas. Apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės siekia kitokio įrodymų vertinimo, tačiau vien tai, kad jis subjektyviai kitaip vertina tuos pačius įrodymus, nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9828.

99Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas L. V. apeliacinės instancijos teisme patyrė 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (2018 m. gruodžio 3 d. prašymas, 2018 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita faktūra Serija CER Nr. 0005159, 2018 m. rugsėjo 21 d. mokėjimo nurodymas Nr. 537; 2 T., b. l. 107–108). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (8.11 punktas, maksimali suma 1 163,76 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš ieškovo A. V. (CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi trečiasis asmuo R. V. palaikė apeliacinį skundą ir prašė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo, todėl netenkinus apeliacinio skundo, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

10029.

101Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 15,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteistinos iš ieškovo A. V. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

102Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

103Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

104Priteisti iš ieškovo A. V. (asmens kodas ( - )) atsakovui L. V. (asmens kodas ( - )) 217,80 Eur (du šimtus septynioliką eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

105Priteisti iš ieškovo A. V. (asmens kodas ( - )) valstybei 15,28 Eur (penkioliką eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas ( - )) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

106Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ginčas byloje kilęs dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.... 8. 2.... 9. Ieškovas A. V. ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu B. O. V.... 10. 3.... 11. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. mirė jo motina B. O. V., kuri iki... 12. 4.... 13. Atsakovas L. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti,... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. 1.1.... 19. Teismas nustatė, kad testatorė 1999 m. sausio 29 d. neaiškiomis... 20. 1.2.... 21. Teismas, įvertinęs liudytojų J. L. ir J. Š. P. parodymus, juos vertintino... 22. 1.3.... 23. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti... 24. 1.4.... 25. Teismo ekspertizės aktas patvirtino, kad testatorės psichinė būklė... 26. 1.5.... 27. Teismas nurodė, jog ieškovo teiginys, kad testatorė po traumos nepažindavo... 28. 1.6.... 29. B. O. V. sprendimas visą savo turtą palikti ne vaikams, o anūkui,... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 32. 6.... 33. Apeliaciniu skundu ieškovas A. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m.... 34. 1.1.... 35. Teismas iš esmės rėmėsi 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. teismo... 36. 1.2.... 37. Apeliantas teigia, kad teismo ekspertei nebuvo pateikta B. O. V. ligos istorija... 38. 7.... 39. Atsakovas L. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo palikti... 40. 2.1.... 41. Atsakovo nuomone, pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę nėra, nes ekspertė... 42. 2.2.... 43. Tiek ligos istorija, tiek liudytojų parodymai ir pačio apelianto parodymai... 44. 2.3.... 45. Apeliantas klaidingai teigia, kad 1999 metais po traumos testatorei atsiradęs... 46. 8.... 47. Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Kauno... 48. 3.1.... 49. Teismas nevertino aplinkybės, kad nuo 1999 metų testatorei dėl traumos... 50. 3.2.... 51. B. O. V. laikotarpiu, kai buvo surašytas testamentas, buvo gydoma ( - ),... 52. 3.3.... 53. Nelogiška, kad būdama sveiko proto, suvokdama testamento prasmę, B. O. V.... 54. Teisėjų kolegija... 55. IV.... 56. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 57. 9.... 58. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta,... 59. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 60. 10.... 61. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 62. 11.... 63. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus... 64. 12.... 65. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateiktais dokumentais nustatė,... 66. Dėl įrodymų vertinimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo... 67. 13.... 68. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas yra testatorės B. O.... 69. 14.... 70. CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentą gali sudaryti tik... 71. 15.... 72. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl testamento teisėtumo, yra pažymėjęs,... 73. 16.... 74. Ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos... 75. 17.... 76. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 77. 18.... 78. CPK 216 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad eksperto išvada pateikiama ir... 79. 19.... 80. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo... 81. 20.... 82. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad... 83. 21.... 84. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo... 85. 22.... 86. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde keliamą klausimą... 87. 23.... 88. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismo psichiatrijos... 89. 24.... 90. 2017 m. lapkričio 28 – gruodžio 27 d. pomirtinės teismo psichiatrijos... 91. 25.... 92. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 93. 26.... 94. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas... 95. Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų... 96. 27.... 97. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 98. 28.... 99. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, iš jo priteistinos atsakovo patirtos... 100. 29.... 101. Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 15,28 Eur... 102. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 103. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti... 104. Priteisti iš ieškovo A. V. (asmens kodas ( - )) atsakovui L. V. (asmens kodas... 105. Priteisti iš ieškovo A. V. (asmens kodas ( - )) valstybei 15,28 Eur... 106. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....