Byla 1A-497-317-2014
Dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. Nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorui Andrejui Klimaševskij, nuteistajam N. J., jo gynėjai - advokatei Rūtai Survilienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. Nuosprendžio, kuriuo:

2N. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2dalį, 286 straipsnį bei 187straipsnio 1dalį (veika perkvalifikuota iš BK 187 straipsnio 2 dalies) ir nuteistas:

3- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

4- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

5- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams laisvės atėmimo;

6- pagal BK 286 straipsnį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtosios bausmės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė už šias nusikalstamas veikas – 1 (vieneri) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

9Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, N. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nustatytas terminą per kurį jie turi būti atlikti – 10 (dešimt) mėnesių, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

10UAB „( - )“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš N. J. priteista 1073,60 Lt (vieno tūkstančio septyniasdešimt trijų Lt 60 ct) suma turtinei žalai atlyginti.

11Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12N. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 22 d. apie 15 val. prekybos centre „Iki“, esančiame Didžioji g. 98, Kaune, suklastojo tikrus dokumentus: įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ( - ), tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą ( - ), pinigų priėmimo kvitą serija ( - ) Nr. ( - ), o būtent, pasinaudodamas UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo konsultantės A. M. asmeniniu pasitikėjimu, pateikė jai automobilio Fiat Ducato, identifikacinis numeris ( - ), valst. Nr. ( - ), senesnį transporto priemonės draudimo liudijimą, kuris buvo išduotas R. M. vardu, ir nurodė sudaryti naują minėto automobilio draudimo sutartį R. M. vardu, nepateikdamas jokių asmens dokumentų, po ko įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ( - ), skiltyje „šalių parašai“, grafoje „parašas“ suklastojo nukentėjusiojo R. M. parašą, jį pamėgdžiodamas, tarptautiniame transporto priemonės draudimo liudijime ( - ), grafoje „draudėjas ir jo atstovas“ skiltyje „parašas“ suklastojo R. M. parašą, jį pamėgdžiodamas, pinigų priėmimo kvite, serija ( - ) Nr.( - ), grafoje „sumokėjau“ suklastojo R. M. parašą, taip pat jį pamėgdžiodamas.

13Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 22 d. nuo 3 iki 3.30 valandos, kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 114-tajame kilometre, Užliedžių sen., Kauno r., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš vilkiko MAN 19.403 Silent (rusiškais valstybiniais numeriais ( - )), kuris nuosavybės teise priklauso Rusijos Federacijoje registruotai įmonei „( - )“, išlaužiant vilkiko kuro bako kamštį, iš kuro bako pagrobė svetimą įmonės „( - )“ turtą – 280 litrų dyzelinio kuro, padarydamas įmonei „( - )“ 943,60 Lt turtinę žalą.

14Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 22 d., nuo 3.35 val. iki 4.10 val., šalia pastato Akacijų g. 2A, Giraitės kaime, Užliedžių seniūnijoje, Kauno rajone, prie baro „Giraitės kibininė“, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris vairavo automobilį Fiat Ducato, identifikacinis numeris ( - ), valst. Nr. ( - ), nevykdė policijos pareigūnų teisėto reikalavimo sustoti, automobiliu Fiat Ducato du kartus taranavo tarnybinį policijos automobilį Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ), kuriame buvo policijos pareigūnai G. B. ir V. N., taip visuotinai pavojingu būdu, nes dėl automobilio taranavimo galėjo nukentėti policijos automobilyje buvę asmenys, sugadino svetimą įmonės „SEB Lizingas“ turtą – automobilio Škoda Octavia, valst. Nr. ( - ), bagažinės dangtį, galinį bamperį, apdailą po galiniu dešinės pusės žibintu, galinę pakabą, galinius dešinės pusės žibintą, sparną, duris, galinio bamperio apdailą, padarydamas įmonei „SEB Lizingas“ 4882 Lt 64 ct turtinę žalą, bei taip panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino nukentėjusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui V. N. ir vyresniajam patruliui G. B., o būtent, nepaklusdamas teisėtam Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio patrulio V. N. reikalavimui sustoti, išlipęs iš automobilio Fiat Ducato, identifikacinis numeris ( - ), valst. Nr. ( - ), bėgo ir aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, policijos pareigūnui V. N. jį pargriovus, bandė išsinerti iš striukės, o V. N. ir G. B. bandant uždėti antrankius, muistėsi, mosavo rankomis, bandė suduoti rankomis smūgius.

15Apeliaciniame skunde nuteistasis N. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį.

16Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl padarymo nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, iš esmės rėmėsi tik liudytojos A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei asmens atpažinimo protokolu. Tačiau liudytoja apklausta A. M. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog jo nepažįsta, o asmens atpažinimo metu ji apsipažino. Nuteistasis akcentuoja, kad ši liudytoja teisme prašė vadovautis tais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji nurodė, kad nepažįsta asmens, kuris apdraudė automobilį Fiat Ducato. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino šiuos liudytojos A. M. teisme duotus parodymus, dėl ko padarė neteisingą išvadą, jog duodama tokius parodymus, liudytoja bandė padėti išvengti jam baudžiamosios atsakomybės ar bent jau sušvelninti padėtį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra prieštaringi ir nelogiški, nes A. M. vienu atveju ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog neprašė jo pateikti savo dokumentų, nes neva jo bijojo, o kitu atveju jau nurodė, jog ji niekada neprašo pateikti asmens dokumentų, neapžiūri draudžiamo automobilio, nes jai tai nėra privaloma pagal darbines funkcijas. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja negalėjo nurodyti nei jo vardo, nei pavardės, o jo anketinius duomenis ji sužinojo tik vėliau iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nors pati tų pačių apklausų metu teigė, jog jis buvo jos nuolatinis klientas ir kas mėnesį jos darbo vietoje draudė automobilius. Nuteistojo nuomone, tai, kad minėta liudytoja asmens parodymo atpažinti metu jo neatpažino, patvirtina ir pats asmens parodymo atpažinti protokolas, iš kurio yra akivaizdu, jog atlikus šį procesinį veiksmą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas vienas pats, kitoms proceso šalims jau pasirašius protokole, neteisėtai padarė šio protokolo pataisymą, nurodydamas, jog liudytoja atpažino jį. Esant šioms aplinkybėms, N. J. manymu, šio byloje esančio rašytinio dokumento apylinkės teismas apskritai negalėjo vertinti kaip įrodymo. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista ir pati asmens atpažinti pateikimo procedūra, nes atpažinimo metu liudytojai A. M. buvo pateikti trys vienas į kitą nepanašūs vyriškos lyties asmenys, iš kurių tik jis vienas buvo su mėlyne po akimi, dėl ko liudytoja jau savaime galėjo manyti, jog nusikaltėlis yra jis. Pažymi, kad 2012 m. gegužės 23 d. akistatos metu liudytoja jo neatpažino, negalėjo pasakyti nei jo vardo, nei pavardės, patvirtino, jog jo niekada nebuvo mačiusi ir jokių santykių su juo neturėjo. Nuteistojo nuomone, akivaizdu, jog šioje byloje jo kaltė negalėjo būti grindžiama nei A. M. parodymais, nei 2010 m. vasario 23 d. asmens parodymo atpažinti protokolu bei pačiu procesiniu veiksmu. Liudytojų V. K. ir D. I. parodymai teisme turėjo būti vertinami kritiškai, nes šie pareigūnai teisme liudijo apie savo atliktus procesinius veiksmus, t. y. savo pačių darbą. N. J. apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad jo nekaltumą patvirtina ir byloje esanti 2011 m. spalio 20 d. specialisto išvada Nr.20-4-ISI-1714, kurioje konstatuota, jog įvertinus tyrimo metu nustatytus esminius sutapimus ir skirtumus, nėra galimybės nustatyti kas pasirašė draudimo dokumentus.

17Nesutikdamas su apylinkės teismo priimto nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, N. J. nurodė, kad jis automobilio Fiat Ducato įvykio metu nevairavo, tik sėdėjo keleivio pusėje ir negalėjo atlikti nuosprendyje nurodytų aktyvių veiksmų sugadinant turtą. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, jog jo kaltę įrodo neva bendras veikimas su asmeniu, kuris vairavo automobilį Fiat Ducato ir vairavimo metu atlikdamas įvairius manevrus, apgadino policijos pareigūnų automobilį, yra neteisinga ir prieštaraujanti BK 2 straipsnio 4 daliai. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu automobilį vairavęs asmuo nebuvo nustatytas, nebuvo apklaustas, dėl ko teismas neturėjo pagrindo laikyti, jog jis veikė vieninga tyčia su šiuo nenustatytu asmeniu. Be to, byloje nėra nustatyta, jog jis automobilio Fiat Ducato vairuotojui davė nurodymus sugadinti turtą ar pritarė jo atliekamiems veiksmams blokuojant ir gadinant policijos pareigūnų automobilį. Atkreipia dėmesys į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir tik vėliau teisme kaltinimas jam buvo pateiktas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kurią teismas skundžiamu nuosprendžiu perkvalifikavo atgal į BK 187 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, kad dar ikiteisminio tyrimo metu šiai nusikalstamai veikai įrodyti jo atžvilgiu byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų. Papildomų įrodymų nebuvo surinkta ir vėliau – pateikiant jam kaltinimą pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

18Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka ir su ta apkaltinamojo nuosprendžio dalimi, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. N. J. nuomone, byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių jo kaltę įvykdžius vagystę, šioje dalyje teismas savo nuosprendį grindė tik spėlionėmis ir niekuo nepagrįstomis išvadomis, kas daro nuosprendį neteisėtą. Teigia, jog liudytojų G. B. ir V. N. parodymai apie tai, jog jis automobilyje Fiat Ducato buvo užsidėjęs veido kaukę, nėra patvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais. Skunde akcentuoja, jog įvykis vyko žiemą, tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, dėl ko šie liudytojai neturėjo jokių galimybių matyti jį su kauke, net jei jis būtų ją ir užsidėjęs. Kita vertus, iš karto po įvykio jį sulaikius, buvo daroma jo asmens apžiūra, nuodugniai ir ne vieną kartą apžiūrėtas automobilis Fiat Ducato bei pati įvykio vieta, tačiau niekur jokių kaukių nebuvo rasta. Liudytojų G. B. ir V. N. parodymų ne tik nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, bet ir visiškai paneigia 2010 m. vasario 22 d., 2010 m. kovo 15 d. ir 2010 m. kovo 23 d. protokolai. Nuteistojo manymu, jo kaltę paneigia ir byloje esančios specialistų išvados apie tai, kad byloje nenustatytas jo kontaktas su iš įvykio vietos išimta kuro bako kamščio dalimi, ant jos nebuvo ir iš automobilio Fiat Ducato išimtų įrankių pėdsakų, ant tyrimui pateiktos pirštinių poros, kuri rasta automobilyje Fiat Ducato, nėra jo biologinių pėdsakų, kurie nenustatyti ir ant įvairios įrangos, rastos automobilyje, o vagystės vietoje rasta cigaretės nuorūka yra ne jo. Apeliantas pažymi, kad specialisto išvados patvirtino, jog dyzelino pavyzdys, paimtas iš automobilio Fiat Ducato, nėra iš vilkiko MAN kuro bako, nes šių pavyzdžių angliavandenilinė sudėtis yra skirtinga, o pas jo pažįstamą R. D. rastas dyzelinis kuras nebuvo iš talpyklos, rastos automobilyje Fiat Ducato. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad ant automobilio Fiat Ducato vairuotojo sėdynės ir priekinės keleivio sėdynės užvalkalų nėra pluoštų iš jo drabužių, o jo biologiniai pėdsakai buvo rasti tik ant pirštinių, kurios buvo jo kišenėje ir kuriomis jis naudojosi, eidamas šaltu metų laiku pėsčiomis.

19N. J. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai patenkino pareikštą civilinį ieškinį, kuris negalėtų būti patenkintas net ir jo nuteisimo atveju, nes iš automobilio Fiat Ducato išimtas kuras yra policijos pareigūnų žinioje, dėl ko net ir apeliaciniam teismui nusprendus, jog jis yra kaltas įvykdęs vagystę, kuras turėtų būti grąžintas civiliniam ieškovui, po ko jam jokia žala nebūtų padaryta.

20Nuteistasis N. J. ir jo gynėja advokatė Rūta Survilienė teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti.

21Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Nuteistojo N. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

23Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalį baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

24Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

25Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nevisiškai laikėsi. Skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados dėl kai kurių veikų nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize. Išdėstyti dalies nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai yra pernelyg lakoniški, o teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne visas baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, nepagrįstai pripažino juos N. J. kaltės įrodymais ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą vertindamas įrodymus.

26Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

27Byloje nustatyta, jog UAB DK „PZU Lietuva“ 2009 m. spalio 22 d. automobilis Fiat Ducato, identifikacinis numeris ( - ), valst. Nr. ( - ), buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu R. M. vardu (II t., b. l. 47-55). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad minėtas automobilis priklauso J. P., gyv. Londone, Jungtinėje Karalystėje (II t., b. l. 58). Pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis R. M. ir UAB DK „PZU Lietuva“ darbuotojos A. M. parodymais, padarė išvadą, kad N. J. suklastojo R. M. parašus įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ( - ), tarptautiniame transporto priemonės draudimo liudijime ( - ), pinigų priėmimo kvite (serija ( - ) Nr. ( - )), t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 300 straipsnyje.

28Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186/2009, Nr. 2K-244/2009). Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-508/2013). Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma.

29Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas N. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad N. J. suklastojo tikrus dokumentus nurodytus kaltinime, tai jis darė tyčia, vartodamas psichologinį spaudimą draudimo agentei, kad galėtų teisėtai naudotis transporto priemone Lietuvoje ir užsienyje. Tačiau apie teisinių pasekmių pavojingumą teismas nepasisakė, to neargumentavo. O teismo nurodytos aplinkybės nepagrindžia veikos pavojingumo požymio. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje vertinant veikos pavojingumą, svarbią reikšmę turi ta aplinkybė, kad neva buvo suklastoti dokumentai – įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, tarptautinis transporto priemonės draudimo liudijimas ir pinigų priėmimo kvitas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo, išskyrus atvejį, kai žala padaroma atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Taigi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė – nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimas, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju minėtas automobilio draudimas galiojo vieną mėnesį, o tuo metu, kai jis buvo rastas automobilyje Fiat Ducato, jis jau nebegaliojo. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad pagal šį draudimą būtų buvusi išmokėta draudimo išmoka tretiesiems asmenims. Tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertintos aplinkybių visumos kontekste atsižvelgiant ne į formalųjį dokumentų klastojimo požymį, bet veikos turinio (pavojingumo) aspektą.

30Aukštesniojo teismo nuomone, tokia veika, kuri buvo inkriminuojama N. J., nepavojinga, ji nesukelia pavojaus nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnį objektui. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių valstybei padarytą žalą, BK 300 straipsnio saugomai vertybei, valdymo tvarkai, nekilo joks pavojus, žala nebuvo padaryta, todėl nagrinėjamu atveju negali būti ir atsakomybės pagal LR BK 300 str. 1d.

31Nepaisant to, aukštesnysis teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino N. J. kaltu dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, faktiškai remdamasis tik UAB DK „PZU Lietuva“ darbuotojos A. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o šios liudytojos parodymus teisme vertino kaip siekį padėti išvengti atsakomybės kaltinamajam, arba bent jau sušvelninti jo padėtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai (kuriais šiuo atveju apylinkės teismas vadovavosi nuosprendyje), gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, tačiau jie neturi lemiamos įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Tik tais atvejais, kai jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kurių pakanka teismo išvadoms pagrįsti, jie gali būti traktuojami kaip teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008).

32Nagrinėjamu atveju 2011 m. spalio 20 d. specialisto išvada Nr.20-4-IS1-1714 ir 2013 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr.20-4-IS1-818 (II t., b. l. 23-31, 39-42) patvirtina, kad tirti pateiktame DK „PZU Lietuva“ 2009 m. spalio 22 d. pinigų priėmimo kvite ( - ) Nr.( - ) skiltyje „Sumokėjau“ esantį trumpą rankraštinį tekstą „M. R.“ ir R. M. vardu pasirašytą parašą, parašė ir pasirašė ne R. M., o kitas asmuo. Atsakyti į klausimą ar šį rankraštinį tekstą ir parašą parašė ir pasirašė N. J., nėra galimybės, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti tiek sutapimai, tiek skirtumai, kurie negali būti priskirti esminiams dėl tiriamojo rankraštinio teksto, parašo mažos grafinės apimties, dėl rašysenos iškraipymo (II t., b. l. 23-31). Nustatyti asmenį pasirašiusį UAB DK „PZU Lietuva“ 2009 m. spalio 22 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje ( - )ir UAB DK „PZU Lietuva“ 2009 m. spalio 22 d. tarptautiniame transporto priemonės draudimo liudijime Nr.( - ) (sutarties Nr. ( - )), nėra galimybės, kadangi parašai atlikti neišlavinta rašysena, yra maži grafine apimtimi, supaprastintos konstrukcijos ir jose neužsifiksavo asmens, pasirašiusio šiuos parašus, rašymo įgūdžiai. Šiuose parašuose negalima nustatyti pastovių individualių požymių visumos, reikalingos tuos parašus pasirašiusio asmens nustatymui (II t., b. l. 39-42). Taigi, specialistų išvados nei paneigė, nei patvirtino N. J. rašyseną minėtuose dokumentuose. Tai, kad trumpą rankraštinį tekstą „M. R.“ ir R. M. vardu pasirašytą parašą, parašė ir pasirašė ne R. M., o kitas asmuo taip pat nepatvirtina, jog šį įrašą padarė būtent N. J.. O tai, kad, kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2010 m. vasario 22 d. apie 4.10 val. policijos pareigūnų sulaikytas N. J. iššoko iš automobilio Fiat Ducato, kuriame ir buvo rasti aukščiau nurodyti dokumentai, taip pat neįrodo, kad būtent N. J. pasirašė minėtuose dokumentuose kaip R. M. ir tokiu būdu juos suklastojo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes galima teigti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo išvadoms lemiamą įrodomąją reikšmę turėjo būtent pirminių apklausų rezultatai, o ne teisme ištirti duomenys, dėl ko buvo pažeista įrodinėjimo tvarka.

33Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria N. J. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, naikintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

34Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų

35N. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas su bendrininku, kuris ikiteisminio ir teisiamojo posėdžio metu liko nenustatytas, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, dėl ko policijos pareigūnų ekipažas, tarnybiniu automobiliu Škoda Octavia buvo priverstas persekioti automobilį Fiat Ducato iki kaltinime nurodytos vietos šalia pastato Akacijų g. 2A, Giraitės k., Užliedžių sen., Kauno rajono, prie baro „Giraitės kibininė“. Nenustatyto bendrininko vairuojamas automobilis, kuriame kaip keleivis sėdėjo N. J., tyčia buvo sustojęs ir laukė iki policijos pareigūnai privažiuos arčiau, tuomet atbuline eiga trenkėsi į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, nubraukdamas automobilio Škoda Octavia šoną, po to pravažiavęs atbuline eiga sustojo, ir dar kartą priekiu trenkė į tarnybinį automobilį bei jame sėdėjusius policijos pareigūnus ir, tik užbuksavus sniege galiniam ratui, automobilis Fiat Ducato sustojo. Tokiais veiksmais buvo apgadintas tarnybinis automobilis Škoda Octavia, o padaryta žala siekia 4882,64 Lt. Be to, N. J. iššokęs iš automobilio Fiat Ducato bėgo, o pasivejamas bandė ištrūkti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, buvusį susitarimą tarp N. J. ir kito nenustatyto asmens, bei buvus N. J. pritarimui visiems veiksmams, kuriuos atliko nenustatytas asmuo vairuodamas automobilį, pripažino N. J. kaltu tiek dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, tiek dėl svetimo turto sugadinimo.

36BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

37Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Fiat Ducato, vairuojamas nenustatyto asmens, du kartus taranavo tarnybinį policijos automobilį Škoda Octavia, valst. Nr. ( - ), kuriame buvo policijos pareigūnai G. B. ir V. N., ir taip sugadino svetimą įmonės „SEB Lizingas“ turtą – automobilio Škoda Octavia, kurio valst. Nr. ( - ), bagažinės dangtį, galinį bamperį, apdailą po galiniu dešinės pusės žibintu, galinę pakabą, galinius dešinės pusės žibintą, sparną, duris, galinio bamperio apdailą, padarydamas įmonei „SEB Lizingas“ 4882,64 Lt turtinę žalą. Šie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, objektyviąją pusę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad automobilį Fiat Ducato vairavo ikiteisminio ir teisiamojo posėdžio metu nenustatytas asmuo, o ne N. J., leidžia teigti, kad šiuo atveju ir aukščiau nurodytus veiksmus-turto sugadinimą- atliko ne N. J.. Tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nebuvo nustatyti įrodymai, patvirtinantys N. J. ir automobilį vairavusio nenustatyto asmens susitarimą apgadinti kaltinime nurodytą turtą ar pritarimą bendrininko veiksmams, nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų kurstęs kitą bendrininką apgadinti policijos darbuotojų vairuojamą tarnybinį automobilį ar kaip tai organizavęs tokio nusikaltimo padarymą. Nagrinėjamu atveju, nesant jokių pagrįstų įrodymų, kad N. J. buvo inkriminuotos veikos vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas t.y. nesant jo kaltės apgadinant policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, N. J. negali būti pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jis dėl šio nusikaltimo išteisintinas.

38Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir neginčija savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, jis pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį nuteistas nepagrįstai, todėl išteisintinas. Kolegijos įsitikinimu, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nelaikytina BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu, atitinka ir teismų praktiką, pagal kurią viršyti apeliacinio skundo ribas leidžiama, kai pagal apeliacinį skundą tikrinamoje bylos dalyje nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nepriklausomai nuo to, ar gautas dėl jų skundas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“).

39LR BPK 1 str. 1d. yra nustatyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šio įstatymo nuostatų nesilaikymas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, kuris turi būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. Teismų praktikoje BK 286 straipsnio prasme fiziniu smurtu laikomas bet koks fizinis-smurtinis poveikis į nukentėjusiojo kūną, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Fizinis smurtas bus laikomas pavartotu ir tuo atveju, jei fizinio smurto poveikyje nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet kaltininko smurtiniai veiksmai sukėlė fizinį skausmą.

41Nagrinėjamu atveju N. J. nuteistas už tai, kad nepaklusdamas patrulio V. N. reikalavimui sustoti, išlipęs iš automobilio Fiat Ducato, bėgo ir aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, policijos pareigūnui V. N. jį pargriovus, bandė išsinerti iš striukės, o V. N. ir G. B. bandant uždėti antrankius, muistėsi, mosavo rankomis, bandė suduoti rankomis smūgius. Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, jog tai, kad N. J. iššokęs iš automobilio bėgo, bandė išsinerti iš striukės, muistėsi, mojavo rankomis, galima laikyti pasipriešinimu valstybės tarnautojui-policijos pareigūnui t.y. nusikalstama veika numatyta LR BK 286 str. Kaltinamasis neigė grasinęs smurtu ar vartojęs bet kokį smurtą policijos darbuotojų atžvilgiu. Apklausti teisme liudytojais V. N. ir G. B. taip pat nenurodė, kad N. J. būtų grasinęs panaudoti smurtą jų atžvilgiu ar jį panaudojęs. Jie abu patvirtino, kad N. J. nuo jų bėgo, bandant sulaikyti išsinėrė iš striukės ir bėgo toliau, o sulaikytas bandė tik ištrūkti, tačiau fizinio smurto jų atžvilgiu nenaudojo. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis N. J. panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti tarnybines pareigas ėjusių policijos darbuotojų atžvilgiu, kas leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo objektyviojo BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymio, dėl ko nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama. Esant tokioms aplinkybėms N. J. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams pagal BK 286 straipsnį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

42Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

43N. J. skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad 2010 m. vasario 22 d. nuo 3 iki 3.30 valandos, kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 114-tajame kilometre, Užliedžių sen., Kauno r., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš vilkiko MAN 19.403 Silent (rusiškais valstybiniais numeriais ( - )), kuris nuosavybės teise priklauso Rusijos Federacijoje registruotai įmonei „( - )“, išlaužiant vilkiko kuro bako kamštį, iš kuro bako pagrobė svetimą įmonės „( - )“ turtą – 280 litrų dyzelinio kuro, padarydamas įmonei „( - )“ 943,60 Lt turtinę žalą.

44Apeliantas savo kaltę dėl vagystės viso proceso metu ir apeliaciniame skunde neigia, tvirtindamas, kad minėtą dieną jis apie 3 val. ėjo iš Kėdainių autostrada Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Kauno kryptimi ir stabdė pakeleivingus automobilius. Kėdainiuose buvo pas draugą G., šventė savo gimtadienį. Vartojo alkoholinius gėrimus, po to jis išėjo, nes kiti draugai buvo padauginę alkoholio. Jis ėjo iki Cinkiškių, stabdant sustojo autobusiukas, paprašė pavežti iki Kauno. Vairuotojas sutiko jį pavežti, jis atsisėdo šalia vairuotojo, nusiėmė pirštines, automobilyje smirdėjo kuru. Važiuojant, jis pamatė, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis įjungęs švyturėlius. Jis vairuotojui pasakė, kad stabdo policija, bet jis padidino greitį. Policijos pareigūnai gal kilometrą stabdė autostradoje. Jis per tą laiką neturėjo galimybės išlipti, buvo greitis gal 100 km/h. Už benzino kolonėlės „Lukoil“, autostradoje netoli Giraitės, vairuotojas staiga sustojo, įsukęs į gatvelę staiga pradėjo važiuoti atgal, pajuto smūgį ir įvažiavo į griovį, jis negalėjo išlipti. Vairuotojas nesakė, kodėl taip elgiasi. Pamatė pareigūnus su pistoletais, pradėjo šaudyti. Jis traukėsi atgal, nes šaudė į priekį, kiaurai, iššoko į lauką, buvo kažkokios dėžės, šlapia visur ir traukėsi nuo automobilio iš baimės, kad nenušautų. Pareigūnas jį pradėjo tampyti, gavo stiprų smūgį į veidą, traukiantis nuo smūgio jį pargriovė ir surakino. Viskas vyko greitai, neturėjo galimybės pasakyti, kad jis ne prie ko. Kai buvo atsitrenkta, jis ant galvos nieko nebuvo užsidėjęs, prieš tai gobtuvą. Veido nedengė niekuo. Automobilyje nieko nepilstė. Policijos pareigūnų anksčiau nepažinojo, pirmą kartą juos matė. Nemano, kad jie galėtų jį apkalbėti. Sulaikomas nesipriešino, mano jie ne taip suprato, nes jeigu šaudo, visi reaguotų. Jam buvo baisu. Ką sakė policijos pareigūnams, nepamena, nes buvo stresinė situacija. Kur dingo vairuotojas net nepastebėjo.

45Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jo kaltę dėl vagystės taip pat paneigia ir tai, kad įvykio vietoje nebuvo rastos kaukės, kurias neva jis ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo dėvėjo ir su kuriomis neva juos matė policijos pareigūnai, o taip pat specialistų išvados apie tai, kad byloje nenustatytas jo kontaktas su iš įvykio vietos išimta kuro bako kamščio dalimi, ant jos nebuvo ir iš automobilio Fiat Ducato išimtų įrankių pėdsakų, ant tyrimui pateiktos pirštinių poros, kuri rasta automobilyje Fiat Ducato, nėra jo biologinių pėdsakų, kurie nenustatyti ir ant įvairios įrangos, rastos automobilyje, o vagystės vietoje rasta cigaretės nuorūka ne jo. Be to, dyzelino pavyzdys, paimtas iš automobilio Fiat Ducato, nėra iš vilkiko MAN kuro bako, nes šių pavyzdžių angliavandenilinė sudėtis yra skirtinga, o pas jo pažįstamą R. D. rastas dyzelinis kuras nebuvo iš talpyklos, rastos automobilyje Fiat Ducato. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad ant automobilio Fiat Ducato vairuotojo sėdynės ir priekinės keleivio sėdynės užvalkalų nėra pluoštų iš jo drabužių, o jo biologiniai pėdsakai buvo rasti tik ant pirštinių, kurios buvo jo kišenėje ir kuriomis jis naudojosi, eidamas pėsčiomis šaltu metų laiku.

46Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas nuteistojo versiją tinkamai įvertino kaip neįtikėtiną, nepagrįstą byloje ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertindamas nuteistojo parodymus kaip gynybinę versiją, jo kaltę pagrįstai grindė nuosprendyje išdėstytais patikimais įrodymais. Kaip vieną iš tokių įrodymų teismas laikė 2010 m. kovo 26 d. specialisto išvadą Nr.11-600(10) (1 t., b. l. 96-97), pagal kurią, nors ir nustatyta, jog dyzelino pavyzdys, paimtas iš talpyklos, rastos automobilyje Fiat Ducato, nėra iš vilkiko MAN kuro bako, tačiau toje pačioje išvadoje paaiškinta, kad sumaišius du skirtingos sudėties dyzelino pavyzdžius, gautas dyzelinas savo sudėtimi paprastai skiriasi nuo abiejų sumaišymui naudotų dyzelino pavyzdžių sudėties. Kadangi iš vilkiko MAN kuro bako buvo pagrobta apie 280 l dyzelino, o automobilyje Fiat Ducato rastoje talpykloje buvo apie 900 l dyzelino, akivaizdu, kad vagiamas dyzelinas buvo pilamas į saugyklą, kurioje jau buvo dyzelino. Ši aplinkybė, įvertinus ją kitų įrodymų kontekste (bandymas tuoj pat po vagystės automobilyje Fiat Ducato esančių asmenų pabėgti nuo juos persekiojančių policijos pareigūnų, jų sulaikyto automobilio salone rastos talpos būtent su dyzelinu ir jo likučiais, įranga dyzelinui iš bako išsiurbti, metaliniai įrankiai talpoms prasukti, atidaryti, pirštinės ant kurių rasti N. J. biologiniai pėdsakai ir kt. daiktai, liudytojo D. S. parodymai apie dalyvavusius nusikaltime būtent du asmenis, kurie ir buvo sulaikyti po nusikaltimo, nusikaltimui daryti panaudotas būtent toks automobilis, kuris ir buvo sulaikytas su dviem asmenimis, bandžiusiais pabėgti sulaikymo metu ir pan.) laikytina įrodymu, jog būtent N. J. dalyvavo jam inkriminuotos atviros vagystės padaryme, todėl pagrįstai jis nuteistas už veiką numatytą LR BK 178 str. 2d. Apeliacinio skundo argumentas, kad apžiūrint įvykio vietą, niekur nebuvo rastos kaukės, jokiu būdu nepaneigia kitų apylinkės teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visumos, patvirtinančios N. J. kaltę pavogus kurą iš saugyklos-automobilio bako, išlaužus jo kamštį, nes šios kaukės akivaizdu buvo išgabentos pabėgusio N. J. bendrininko ar išmestos jam pasišalinant iš įvykio vietos.

47Įrodymų visumos kontekste tinkamai įvertinti ir kiti duomenys, kuriais skundžiamame nuosprendyje teismas grindė N. J. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. O tai, kad ant kuro bako kamščio, iš automobilio Fiat Ducato išimtų įrankių ar ant tyrimui pateiktos dar vienos poros nebuvo rasta nuteistojo biologinių pėdsakų, vertintina kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad liudytojas G. B. parodė, jog matė, kaip vairuotojas ar keleivis iš butelio laistė dyzelinį kurą, kad šis, turėdamas riebalinį sluoksnį, panaikintų antspaudus.

48Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įrodymus sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, jog N. J. atliko nusikalstamus veiksmus (atvirai pavogė 280 l dyzelinio kuro nulaužus kuro bako dangtelį, t. y. įsibraunant į saugyklą), atitinkančius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, todėl jo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai ir šioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai.

49Dėl civilinio ieškinio

50Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą, susijusį su priteisto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti pagrįstumu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkino pilnai remdamasis UAB „( - )“ pateiktais duomenimis, patvirtinančiais turėtas išlaidas. Apylinkės teismas konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju turtinę žalą sudaro pagrobto kuro vertė-943,60 Lt ir sugadintas kuro bako dangtelis, kurio vertė 130 litų t.y. bendrai priteisė iš nuteistojo 1073,60 Lt padarytai žalai atlyginti.

51Aukštesnysis teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visas pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl ši suma priteistina iš N. J. civilinio ieškovo UAB „( - )“ naudai. N. J. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad iš automobilio Fiat Ducato buvo išimtas kuras, esantis policijos pareigūnų žinioje, kuris turėtų būti grąžintas civiliniam ieškovui. Kadangi teismas pripažino, jog N. J. pagrobė 280 litrų kuro-dizelino ir šis kiekis kuro buvo supiltas į talpą su 900 litų dizelino, kuris paimtas įvykio vietos apžiūros metu, todėl pagrobtas turtas-280 litrų dizelino, kurio vertė 943,60 Lt, saugomo UAB „( - )“ pagal 2010-03-23 turto saugojimo aktą (t.1 b.l. 78), turi būti gražintas turto savininkui UAB „( - )“, o civilinis ieškinys 943,60 Lt sumai netenkintinas.

52Iš nuteistojo UAB „( - )“ naudai priteistinas 130 Lt civilinis ieškinys žalai padarytai dėl automobilio degalų bako kamščio sugadinimo, kuris įrodytas ir pagrįstas.

53Dėl bausmės

54Iš aukščiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo motyvų matyti, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuteisė N. J. pagal BK 130 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, tačiau jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius LR BK 178 str. 2d. numatytą nusikalstamą veiką.

55Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, pripažindamas N. J. pagal LR BK 178 str. 2d., nepagrįstai jam skyrė būtent laisvės atėmimo bausmę, o ne kitą bausmę, numatytą šio įstatymo sankcijoje.

56LR BK 55 str. yra nustatyta, jog asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo savo sprendimą motyvuoti.

57Akivaizdu, jog skirdamas N. J. laisvės atėmimo bausmes tiek pagal LR BK 130 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, tiek ir LR BK 178 str. 2d., apylinkės teismas šio savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, neatsižvelgė į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.

58Skirdama bausmę N. J., teisėjų kolegija atsižvelgia į visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą bei rūšį, veikos motyvus bei tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei vieną sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje kaltininkas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog N. J. buvo teistas 2001 m. gruodžio 13 d., kad jo teistumas yra išnykęs ir jis laikytinas neteistu, taip pat tai, kad 2004 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01130-04 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutrauktas N. J. ir nukentėjusiajam susitaikius (4 t., b. l. 160-161, 167, 168-169), jis yra baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 164), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos įskaitoje neįrašytas (4 t., b. l. 179, 181), turi mažametį vaiką (t. 5, b. l. 64) daro išvadą, jog laikantis LR BK 55 str. nuostatų bei bausmių skyrimo pagrindų, negalima N. J. skirti griežčiausią įstatyme numatytą bausmės rūšį t.y. laisvės atėmimą. Kolegijos įsitikinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, jam neskirtina ir švelniausia bausmės rūšis-bauda, kadangi nuteistasis nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgus į visas veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, tikslinga skirti N. J. laisvės apribojimo bausmę, nustatant jam įstatyme numatytus įpareigojimus. Manytina, kad tokia bausmės rūšimi šiuo atveju gali būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

60Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį, kurioje N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 286 straipsnį – 9 (devyniems) mėnesiams; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 1 punktu nuteistajam paskirtosios bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams laisvės atėmimo; nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios pridedant po dalį švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bei priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

61N. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį išteisinti, nepadarius šių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčių veikų (BPK 303 str. 5d. 1p.).

62Nuosprendžio dalį, kurioje N. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2d. ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pakeisti:

63-už veiką numatytą LR BK 178 str. 2d. skirti N. J. 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, taikant jam LR BK 48 str. numatytus įpareigojimus-per 3(tris) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; per 3(tris) mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

64Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2012 m. kovo 3 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirtą bausmę sumažinti 18 dienų.

65Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš N. J. priteista UAB „( - )“ 1073,60 Lt turtinės žalos - priteisti iš N. J. UAB „( - )“ 130 (šimto trisdešimties) litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, o UAB „( - )“ ieškinio dalį 943,60 Lt sumai atmesti.

66Gražinti UAB „( - )“ 280 litrų dyzelino, kurio vertė 943,60 Lt, saugomo UAB „( - )“ pagal 2010-03-23 turto saugojimo aktą (t.1 b. l. 78), o likusį talpoje 620 litrų dyzelino kiekį ir talpą, kaip nusikalstamu būdų įgytą turtą, konfiskuoti.

67Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

68Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. N. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. - pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės... 4. - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems)... 5. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems)... 6. - pagal BK 286 straipsnį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtosios bausmės pagal BK... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės... 9. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, N. J. paskirtos bausmės... 10. UAB „( - )“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš N. J. priteista... 11. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. N. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 22 d. apie 15 val. prekybos centre... 13. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 22 d. nuo 3 iki 3.30... 14. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 22 d., nuo 3.35 val. iki 4.10... 15. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės... 16. Skunde apeliantas teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį... 17. Nesutikdamas su apylinkės teismo priimto nuosprendžio dalimi, kuria jis... 18. Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka ir su ta apkaltinamojo nuosprendžio... 19. N. J. apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad apylinkės teismas... 20. Nuteistasis N. J. ir jo gynėja advokatė Rūta Survilienė teismo posėdyje... 21. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 22. Nuteistojo N. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies... 23. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1... 24. Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi... 25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad... 26. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 27. Byloje nustatyta, jog UAB DK „PZU Lietuva“ 2009 m. spalio 22 d. automobilis... 28. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 300 straipsnyje esanti teisės norma... 29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas N. J. kaltu... 30. Aukštesniojo teismo nuomone, tokia veika, kuri buvo inkriminuojama N. J.,... 31. Nepaisant to, aukštesnysis teismas nesutinka ir su pirmosios instancijos... 32. Nagrinėjamu atveju 2011 m. spalio 20 d. specialisto išvada Nr.20-4-IS1-1714... 33. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios... 34. Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų... 35. N. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas su... 36. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas... 37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis Fiat Ducato, vairuojamas... 38. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir neginčija savo kaltės padarius... 39. LR BPK 1 str. 1d. yra nustatyta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar... 41. Nagrinėjamu atveju N. J. nuteistas už tai, kad nepaklusdamas patrulio V. N.... 42. Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 43. N. J. skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 178... 44. Apeliantas savo kaltę dėl vagystės viso proceso metu ir apeliaciniame skunde... 45. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jo kaltę dėl vagystės taip pat... 46. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas nuteistojo versiją tinkamai... 47. Įrodymų visumos kontekste tinkamai įvertinti ir kiti duomenys, kuriais... 48. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 49. Dėl civilinio ieškinio... 50. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentą, susijusį su... 51. Aukštesnysis teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad... 52. Iš nuteistojo UAB „( - )“ naudai priteistinas 130 Lt civilinis ieškinys... 53. Dėl bausmės... 54. Iš aukščiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo motyvų matyti, jog... 55. Kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, pripažindamas N. J. pagal LR... 56. LR BK 55 str. yra nustatyta, jog asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų... 57. Akivaizdu, jog skirdamas N. J. laisvės atėmimo bausmes tiek pagal LR BK 130... 58. Skirdama bausmę N. J., teisėjų kolegija atsižvelgia į visas BK 54... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 60. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį,... 61. N. J. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį... 62. Nuosprendžio dalį, kurioje N. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą... 63. -už veiką numatytą LR BK 178 str. 2d. skirti N. J. 1(vienerių) metų... 64. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į... 65. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš N. J. priteista UAB „( - )“ 1073,60... 66. Gražinti UAB „( - )“ 280 litrų dyzelino, kurio vertė 943,60 Lt, saugomo... 67. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 68. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....