Byla 2K-508/2013
Dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

2Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendis, kuriuo Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl žinomai suklastoto dokumento – brandos atestato B Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėto įgijimo, laikymo (iki 2006 m. vasario 11 d.), panaudojimo 1995 m. rugpjūčio 2 d. taip pat laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d.; D. L. paskirta bauda sumažinta iki 25 MGL (3250 Lt).

3Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5D. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikė savo namuose, Ignalinoje, (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotą tikrą dokumentą – brandos atestatą B Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo vardu, kurį, siekdamas įgyti aukštesnįjį išsilavinimą ir studijuoti Lietuvos karo akademijoje, 1995 m. rugpjūčio 2 d. panaudojo pateikdamas Lietuvos karo akademijos, esančios Vilniuje, Šilo g. 5A, specialistei A. B. , atsakingai už dokumentų priėmimą. Nuo 1996 m. lapkričio 3 d., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikė žinomai suklastotą brandos atestatą savo namuose, o nuo 1997 m sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, panaudojo tarnybos vietoje, Utenoje, Maironio g. 9, pateikdamas jį Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų Utenos apskrities teritorinės gynybos rinktinės bendrojo skyriaus viršininkui vyr. ltn. V. K.. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikė žinomai suklastotą brandos atestatą savo namuose iki 2010 m. kovo 9 d.

6Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatavo, kad D. L. pagrįstai nuteistas už žinomai suklastoto tikro dokumento (brandos atestato B Nr. (duomenys neskelbtini)) laikymą nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2010 m. kovo 9 d. Tačiau teismas padarė išvadą, kad D. L. nepagrįstai nuteistas už žinomai suklastoto tikro dokumento įgijimą, laikymą iki 2006 m. vasario 11 d. bei panaudojimą 1995 m. rugpjūčio 2 d. ir laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d. Teismas nurodė, kad baudžiamasis įstatymas apskritai neįtvirtina baudžiamosios atsakomybės už suklastoto dokumento įgijimą, todėl D. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai už tai nuteistas. Žinomai suklastoto dokumento laikymas kriminalizuotas nuo 2006 m. vasario 11 d. (BK 300 straipsnio redakcija, priimta 2006-01-20 įstatymu Nr. X-511), todėl D. L. nepagrįstai nuteistas už žinomai suklastoto dokumento laikymą iki šios datos, be to, suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas už žinomai suklastoto dokumento panaudojimą 1995 ir 1997 metais (1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

7Kasaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėjas advokatas S. Zabita prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą D. L. nutraukti.

8Kasatoriaus teigimu, teismų priimti nuosprendžiai neteisėti ir nepagrįsti, teismai neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat buvo padaryta esminių baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, netinkamai paskirta bausmė. Teismas nepašalino visų prieštaravimų, buvusių bylos medžiagoje, juos aiškino kaltinamojo nenaudai.

9Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai plečiamai aiškino baudžiamąjį įstatymą. BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas D. L., padarymo metu galiojo 1961 m. birželio 26 d. Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri nustatė atsakomybę už oficialaus dokumento suklastojimą, taip pat žinomai suklastoto oficialaus dokumento realizavimas ar panaudojimą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu nebuvo atsakomybės už žinomai suklastoto dokumento laikymą, o ši veika kriminalizuota nuo 2006 m. vasario 11 d.

10Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios senaties terminai. Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. L. buvo kaltinamas tuo, jog 1995 m. rugpjūčio 2 d., siekdamas įgyti aukštesnįjį išsilavinimą, neva pateikė suklastotą tikrą dokumentą – brandos atestatą – Lietuvos karo akademijai; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą savo namuose, laikotarpiu nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 31 d. pateikė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų Utenos apskrities teritorinės gynybos bendrajam skyriui, po to šį dokumentą laikė savo namuose iki 2010 m. kovo 9 d., t. y. iki jis buvo pareikalautas pristatyti tyrėjai. Pasak kasatoriaus, iš šios sekos matyti, kad nuteistajam D. L. baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nebuvo taikomi nei nuo 1995, nei nuo 1997 metų, o tai prieštarauja iki 1998 m. gruodžio 31 d. galiojusiai BK 49 straipsnio redakcijai, reglamentuojančiai baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo klausimą. Nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. kovo 19 d. galiojusi BK 207 straipsnio redakcija numatė baudžiamąją atsakomybę už oficialaus dokumento suklastojimą ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimą arba panaudojimą. Už suklastoto dokumento laikymą baudžiamoji atsakomybė numatyta nebuvo. Pasak kasatoriaus, tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminas šioje byloje turi būti skaičiuojamas nuo 1995 metų arba 1997 metų. BK 95 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2010 m. kovo 9 d., numatė penkerių metų senaties terminą, tačiau asmens padėtį sunkinantis įstatymas atgal negalioja, todėl senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai D. L. pateikė suklastotą tikrą dokumentą. 2010 m. kovo 9 d. šį dokumentą nuteistasis pateikė ne savo noru ir asmeniniais tikslais, o pareikalavus ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

11Kasaciniame skunde nurodoma, kad 2006 m. vasario 11 d. įsigaliojusioje BK 300 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo kriminalizuotas žinomai suklastoto dokumento laikymas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui žinant, kad jis laiko ir disponuoja suklastotu dokumentu. Kasatorius nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje D. L. pats pristatė 1993 m. birželio 25 d. brandos atestatą, kuris yra tikras dokumentas, tačiau kilo abejonių dėl to, jog jis buvo išduotas nepagrįstai, t. y. suklastotas. D. L. niekada nepripažino, jog suklastojo šį dokumentą, ir teigė, kad mokėsi (duomenys neskelbtini) Ignalinos vidurinėje mokykloje, maždaug 11 klasėje buvo perkeltas į neakivaizdinį skyrių, mokymai vykdavo savaitgaliais. Taip pat mokėsi 12 klasėje. Baigiamuosius egzaminus laikė tais pačiais metais, kai gavo atestatą. 1995 m. stodamas į Lietuvos karo akademiją brandos atestatą pateikė priimantiems asmenims. 1997 m. brandos atestatą pateikė Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų Utenos apskrities teritorinės gynybos rinktinės bendrojo skyriaus viršininkui. Taigi, paskutinį kartą brandos atestatą D. L. pateikė 1997 m. sausio 1 d. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar galima taikyti baudžiamąją atsakomybę už suklastoto tikro dokumento laikymą, jeigu tokia atsakomybė iki jo įgijimo nebuvo taikyta, o kriminalizavus atitinkamus veiksmus, ar galima traukti asmenį atsakomybėn, jeigu jis nežinojo apie suklastoto dokumento buvimą, neįrodyta, kad nuteistasis jį klastojo, taip pat neįrodyta jo valia – atestatas niekur nebuvo panaudotas 10 metų. Be to, kriminalizavus suklastoto dokumento laikymą, nebuvo jokio išaiškinimo ar nustatytos tvarkos, kaip elgtis su suklastotu oficialiu dokumentu. Kasatoriaus teigimu, tiek apkaltinamasis nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo priimti nepašalinant visų prieštaravimų bei nenurodant, kodėl atmetami kaltinamąjį teisinantys įrodymai, be to, baudžiamasis įstatymas aiškinamas sunkinančia prasme.

12Kasaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje taip ir liko neįrodyta šio nusikaltimo sudėties subjektyvioji pusė, t. y. ar nuteistasis žinojo, kad brandos atestatas buvo suklastotas ir ar iš jo veiksmų galima būtų spręsti, jog suklastoto dokumento laikymo aplinkybė jam buvo žinoma. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. L. nebaigė vidurinės mokyklos, o priešingai, bylos duomenys rodo, jog D. L. mokėsi 10–12 klasėje neakivaizdiniame skyriuje. Liudytojas E. B. parodė, kad pagal galiojusią tvarką už nepažangą arba mokyklos nelankymą D. L. ar kitas mokinys privalėjo būti pašalintas, tačiau, pasak kasatoriaus, tai, kad D. L. nebuvo pašalintas, matyti iš kitų bylos duomenų: nėra jokio dokumento, patvirtinančio sprendimą pašalinti D. L. iš vidurinės mokyklos; jis mokėsi mokykloje, buvo 12 klasės mokinys; byloje yra 1993 m. birželio 25 d. Ignalinos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pedagogų tarybos protokolas, kuriame nei tarp išlaikiusiųjų, nei tarp neišlaikiusiųjų brandos egzaminų D. L. nėra, taip pat jo nėra ir tarp nelaikiusiųjų. Kasatoriaus teigimu, tai rodo, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog D. L. brandos egzaminų nelaikė, nesiimta visų įmanomų priemonių nustatyti, ar nuteistasis dalyvavo laikant brandos egzaminus, nes neapklausti brandos egzaminus priėmę pedagogai.

13Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. L. buvo išduotas atestatas, atitinkantis tuo metu brandos atestatams keliamus reikalavimus. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai nustatė, kad brandos atestato blankas B Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. L., yra tikras, o nustatyti, kas padarė rankraštinius įrašus ir kas pasirašė, negalima, tačiau jame kaip mokyklos direktorius pasirašė ne E. B., D. L. įrašų taip pat nepadarė. Kokiomis aplinkybėmis išduotas negaliojantis atestatas byloje nenustatyta. Iš liudytojos B. G. parodymų matyti, kad nepanaudotus atestatus po to, kai buvo išduotas sunaikinimo raštas, ji paliko skyriaus A. G. (Ignalinos švietimo skyriaus vedėjo) kabinete, kur atestatus dėjo A. G. nežinoma, nors žadėjo sunaikinti. Kaip matyti iš liudytojos G. A. Ž. parodymų, mokyklos antspaudas buvo jos dispozicijoje, taip pat ji palikdavo antspaudą sekretorei. Kasatorius pažymi, kad tuo metu, kai manytina buvo suklastotas brandos atestatas (1993 m. birželio 25 d.), nuteistasis buvo jauno amžiaus (19 metų), o brandos atestatų blankai ir mokyklos antspaudas buvo kitų asmenų dispozicijoje, skirtingos įstaigose, taigi D. L. negalėjo suklastoti šio dokumento.

14Kasatoriaus teigimu, pati inkriminuojamo nusikaltimo padarymo seka taip pat įrodo, kad D. L. veikoje nėra tiesioginės ar net netiesioginės tyčios. Išduotą dokumentą D. L. naudojo viešai ir jo neslėpė, tai rodo, kad jis atestatą priėmė kaip tikrą ir nesuklastotą dokumentą. Jo viešus veiksmus pažymi pateikimas oficialioms institucijoms studijuojant ir dirbant, taip pat tai, kad 2010 m. kovo 9 d. brandos atestatą pats pateikė pareigūnams. Pasak kasatoriaus, jeigu D. L. būtų žinojęs, kad 1993 m. birželio 25 d. brandos atestatas yra suklastotas, jis nebūtų jo pateikęs, tačiau visi nuteistojo veiksmai rodo jo suvokimą, kad minėtas atestatas yra nesuklastotas, tikras dokumentas, juolab kad paskutinį kartą jis buvo panaudotas 1997 m. sausio 1 d.

15Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti.

16Prokurorės nuomone, kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai nagrinėjamoje byloje neįrodė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės – tiesioginės tyčios. Atsiliepime nurodoma, kad D. L. žinodamas, jog nelaikė brandos egzaminų ir vidurinės mokyklos nebaigė, todėl suprasdamas, kad brandos atestate B Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, disponuodamas šiuo žinomai suklastotu tikru dokumentu, patvirtinančiu apie neįvykusį juridinį faktą – Ignalinos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos neakivaizdinio skyriaus baigimą 1993 m., veikė tiesiogine tyčia.

17Atsiliepime teigiama, kad byloje yra duomenų, rodančių, jog D. L. nebaigė vidurinės mokyklos. Liudytojas E. B. nurodė, kad buvo mokyklos neakivaizdinio skyriaus vedėjas, D. L. mokėsi apie pusmetį laiko ir buvo pašalintas iš neakivaizdinio skyriaus, nes nelankė pamokų. Liudytojas nurodė, kad ant dokumento – brandos atestato B Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašė ir įgaliojimų pasirašyti brandos atestatus neturėjo. Šio liudytojo parodymus, kad D. L. nebaigė vidurinės mokyklos, patvirtina byloje esančio Ignalinos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos neakivaizdinio skyriaus 10–12 klasių žurnalo 1993–1994 metų duomenys, jog klasės vadovas – konsultacinio punkto vedėjas buvo E. B., o šiame žurnale esančių mokinių mokymosi ir elgesio apskaitos suvestinių duomenys patvirtina, kad D. L. (12 klasės mokinys) konsultacijų nelankė. Iš 1993 m. birželio 25 d. Ignalinos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos pedagogų tarybos posėdžio protokolo matyti, kad nutarta 53 abiturientams, išlaikiusiems visus egzaminus, įteikti brandos atestatus, taip pat matyti, kad šių abiturientų sąraše D. L. nėra. Nuteistasis nenurodytas ir tarp mokinių, kurie neišlaikė brandos egzaminų bei kuriems nuspręsta išduoti 12 klasių kurso išklausymo pažymas. Visagino rajono savivaldybės administracijos pateiktame 2012 m. gruodžio 13 d. rašte nurodyta, kad D. L. Ignalinos (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje brandos egzaminų nelaikė ir jam joks vidurinio mokslo dokumentas nebuvo išduotas.

18Atsiliepime nurodoma, kad pagal BK 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Teisiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju). BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. Šioje baudžiamojoje byloje D. L. nuteistas už nusikalstamus veiksmus – žinomai suklastoto tikro dokumento brandos atestato B Nr. (duomenys neskelbtini) laikymą nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2010 m. kovo 9 d. Vadovaujantis BK 95 straipsniu, asmeniui, padariusiam neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikaltimo padarymo praėjo aštuoneri metai. Šioje byloje D. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris priimtas 2013 m. sausio 17 d. Esant šioms aplinkybėms, pasak prokurorės, taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį ir bylą nutraukti BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu nėra pagrindo.

19Nuteistojo D. L. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

21Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012).

22Pirmosios instancijos teismas D. L. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku neteisėtai įgijo brandos atestatą B Nr. (duomenys neskelbtini), liudijantį, jog jis 1993 metais baigė Ignalinos (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos neakivaizdinį skyrių ir išlaikė brandos egzaminus, 1995 metais jį pateikė stodamas į Lietuvos karo akademiją ir 1997 metais tarnybos vietoje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų Utenos apskrities teritorinės gynybos rinktinėje, taip pat suklastotą dokumentą savo namuose laikė iki 2010 m. kovo 9 d.

23Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, nustatė, kad galiojantis baudžiamasis įstatymas nenumato atsakomybės už suklastoto dokumento įgijimą, todėl D. L. nepagrįstai nuteistas už žinomai suklastoto tikro dokumento – brandos atestato B Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimą.

24Šis teismas sprendė, kad dėl 1995 ir 1997 metais D. L. atliktų suklastoto brandos atestato panaudojimo veikos yra suėjusi baudžiamosios atsakomybės senatis (1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

25Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad žinomai suklastoto tikro dokumento laikymas kriminalizuotas nuo 2006 m. vasario 11 d. (BK 300 straipsnio redakcija priimta 2006-01-20 įstatymu Nr. X-511), todėl konstatavo, kad D. L. nepagrįstai nuteistas ir už žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą laikotarpiu iki baudžiamoji atsakomybė už tokį veiksmą buvo nustatyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad D. L. pagrįstai nuteistas už tai, kad nuo 2006 m. vasario 11 d. (t. y. nuo žinomai suklastoto dokumento laikymo kriminalizavimo pradžios) iki 2010 m. kovo 9 d. (t. y. iki suklastoto brandos atestato pateikimo bylos tyrėjai) laikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – brandos atestatą savo namuose.

26Atsižvelgiant į tai, šis teismas panaikino pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl žinomai suklastoto dokumento įgijimo, laikymo (iki 2006 m. vasario 11 d.) bei panaudojimo nesant D. L. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių (BPK 328 straipsnio 1 punktas), taip pat suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai (BPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pripažindamas teisingu D. L. nuteisimą dėl suklastoto brandos atestato laikymo nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2010 m. kovo 9 d. nesiaiškino, ar tokia veika siekia tą pavojingumo lygį, kuris yra būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti.

28BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186/2009, 2K-244/2009). Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas.

29Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, tai pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas. Be to, padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliomis sudėtimis, jų nesukelia ir kad kilusių ar galimų padarinių apskritai nereikia tirti byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011).

30Apeliacinės instancijos teismas D. L. inkriminuodamas suklastoto dokumento – brandos atestato laikymą neatsižvelgė į tai, kad šis dokumentas, praėjus bene septyniolikai metų po jo suklastojimo, teisinėje dokumentų apyvartoje nebebuvo aktualus, tą liudija ir tai, kad suklastotas brandos atestatas paskutinį kartą panaudotas 1997 metais. Jį D. L. kaip tvarkomoje kario byloje trūkstamą dokumentą, patvirtinantį vidurinį išsilavinimą, pateikė tarnybos vietoje.

31Suklastotame brandos atestate įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija praėjus ilgam laiko tarpui realios žalos ar grėsmės valdymo tvarkai nekėlė, pats brandos atestatas dėl jame įtvirtintos informacijos pobūdžio teisinėje apyvartoje nebenaudotas, dokumentas buvo laikomas nuteistojo namuose, taigi ir tokio dokumento laikymas nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2010 m. kovo 9 d. nesiekė baudžiamajai atsakomybei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kilti būtino pavojingumo.

32Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad dėl senaties terminų suėjimo nėra tikslingas baudimas už tiesiogiai žalą valdymo tvarkai sukėlusias suklastoto dokumento panaudojimo veikas 1995 ir 1997 metais (1961 m. BK 207 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į tai turėjo būti atsižvelgta vertinant ir to paties dokumento tolesnio laikymo veikos pavojingumą. Juo labiau, kad žinomai suklastoto tikro dokumento laikymo veika kriminalizuota tik 2006 metais, jau suėjus senaties terminams pagal 1961 m. BK dėl tokio dokumento panaudojimo.

33Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad žinomai suklastoto dokumento laikymas neabejotinai gali būti pripažintas nusikaltimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Todėl ne bet kokie disponavimo suklastotu dokumentu veiksmai daro veiką pavojinga, taigi ir nusikalstamą.

34Kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuota, kad šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

35Dėl to, kas pirmiau pasakyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas D. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai suklastoto brandos atestato laikymo savo namuose nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2010 m. kovo 9 d.), pripažindamas byloje nustatytą suklastoto dokumento laikymą pavojingu, o apygardos teismas, patvirtindamas tokį veikos kvalifikavimą, netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalies, 300 straipsnio 1 dalies normas.

36Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo abiejų teismų nuosprendžiai keistini (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui, baudžiamasis procesas šioje bylos dalyje nutrauktinas. Kolegijai nustačius, kad dėl byloje nustatyto žinomai suklastoto brandos atestato laikymo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir priėmus sprendimą D. L. bylą nutraukti, kasacinio skundo argumentai dėl šios veikos neįrodytumo, D. L. tyčios nebuvimo ir kt. paliekami nenagrinėti.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

38Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

39Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria D. L. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl žinomai suklastoto brandos atestato B Nr. (duomenys neskelbtini) laikymo nuo 2006 m. vasario 11 d. iki 2010 m. kovo 9 d.), ir šią bylos dalį nutraukti D. L. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

40Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista ir D. L. paskirta 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda.

41Kitos Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiamas ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Likusi nuosprendžio dalis nepakeista.... 4. Teisėjų kolegija... 5. D. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad... 6. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo... 7. Kasaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėjas advokatas S. Zabita prašo... 8. Kasatoriaus teigimu, teismų priimti nuosprendžiai neteisėti ir nepagrįsti,... 9. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai plečiamai aiškino baudžiamąjį... 10. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio... 11. Kasaciniame skunde nurodoma, kad 2006 m. vasario 11 d. įsigaliojusioje BK 300... 12. Kasaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje taip ir liko neįrodyta... 13. Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. L. buvo išduotas atestatas, atitinkantis... 14. Kasatoriaus teigimu, pati inkriminuojamo nusikaltimo padarymo seka taip pat... 15. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 16. Prokurorės nuomone, kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai nagrinėjamoje... 17. Atsiliepime teigiama, kad byloje yra duomenų, rodančių, jog D. L. nebaigė... 18. Atsiliepime nurodoma, kad pagal BK 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo... 19. Nuteistojo D. L. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo... 21. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą,... 22. Pirmosios instancijos teismas D. L. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1... 23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo... 24. Šis teismas sprendė, kad dėl 1995 ir 1997 metais D. L. atliktų suklastoto... 25. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad žinomai suklastoto tikro dokumento... 26. Atsižvelgiant į tai, šis teismas panaikino pirmosios instancijos... 27. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės... 28. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų... 29. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant,... 30. Apeliacinės instancijos teismas D. L. inkriminuodamas suklastoto dokumento –... 31. Suklastotame brandos atestate įtvirtinta juridinę reikšmę turinti... 32. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad dėl senaties terminų... 33. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad žinomai... 34. Kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuota, kad šios nuostatos... 35. Dėl to, kas pirmiau pasakyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 36. Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo abiejų teismų... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 38. Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendį ir... 39. Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžio... 40. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 41. Kitos Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...