Byla e2A-299-372/2020
Dėl neteisėto nuteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5238-328/2019 pagal ieškovo G. P. (G. P.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo. Teismo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės ieškovo G. P. naudai 4 697,69 Eur turtinės žalos; 23 010 Eur neturtinės žalos; visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovas nurodė, kad ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Kelių policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą, pagal kurį ( - ) ieškovui buvo pranešta apie įtarimą, kad jis ( - ) darbo metu vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ( - ) priklausantį autobusą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 19 punkto (2011-09-28 teisės akto Nr. 1950 redakcija) reikalavimus – nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, tuo metu, kai gretimoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiuojanti transporto priemonė prieš perėją sustojo, pamatęs perėjoje einantį pėsčiąjį, staigiai stabdė vairuojamą autobusą, stabdymo metu autobuse parkrito keleivė D. K. ir jai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

93.

10Ieškovas nurodė, kad ( - ) jam nepagrįstai buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla buvo perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu išteisino kaltinamąjį pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendis buvo apskųstas. 2017 m. vasario 2 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nuosprendžiu nusprendė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios D. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažinti ieškovą kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti 30 MGL dydžio – 1129,80 Eur bauda; nukentėjusiosios D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajai iš AB „Lietuvos draudimas“ 12 613,17 Eur turtinės žalos ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusį neturtinės žalos atlyginimą – 7 500 Eur priteisti iš UAB ( - ), pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš ieškovo D. K. 3 300 Eur advokatų ir advokatų padėjėjų išlaidoms padengti. 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendį su pakeitimais: iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant teiginius, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir sukeltų padarinių yra nukentėjusiosios D. K. didelis neatsargumas ir būtent toks nukentėjusiosios elgesys buvo eismo įvykio bei padarinių kilimo sąlyga.

114.

12Ieškovas pažymėjo, jog kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį išteisino, tai konstatuotina, kad ieškovo patraukimas įtariamuoju baudžiamojoje byloje buvo neteisėtas dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, dėl kurių ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi ieškovas buvo neteisėtai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn bei nuteistas, jo atžvilgiu buvo išduoti vykdomieji raštai ir pradėtas pinigų išieškojimas, iš viso buvo išieškota ir negrąžinta 175,05 Eur. Be to, ginti savo interesus ieškovas buvo priverstas samdyti advokatą, kuriam apmokėti išleido iš viso 4 522,64 Eur. Minėtos išlaidos laikytinos ieškovo patirtos turtinės žalos dalimi.

135.

14Ieškovas nurodė, kad dėl jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas buvo kaltinamasis, nagrinėjimo, kuris truko 2 301 dienas, t. y. nuo ( - ) (pirmojo pranešimo apie įtarimą pateikimo) iki 2018-03-26 (Lietuvos Anksčiausiojo Teismo nutarties priėmimo), jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą teismo salėje nuo nukentėjusiosios bei ją palaikančių asmenų, buvo filmuojamas žiniasklaidos atstovų, jautė netikrumą dėl savo ateities, savo ir šeimos būtinųjų poreikių užtikrinimo, nors iškart neigė padaręs nusikalstamą veiką. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei neteisėto nuteisimo jis patyrė 23 010 Eur neturtinę žalą.

156.

16Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, savaime negali būti pagrindu pripažinti, kad visas baudžiamasis procesas buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Situacija, kada pirmosios instancijos teismas išteisino ieškovą, vėliau apeliacinės instancijos teismas ieškovą pripažino kaltu, o kasacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo motyvams, laikytina skirtingu baudžiamojo proceso metu surinktų duomenų vertinimu, tačiau skirtingas vertinimas ir pripažinimas duomenis įrodymais savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad buvo padaryta grubi teisės taikymo ar aiškinimo klaida, todėl pagal ieškinyje pateiktas aplinkybes nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymo prasme pareigūnų atliktus veiksmus pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais.

177.

18Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog neturtinės žalos atsiradimas grindžiamas tuo, kad baudžiamasis procesas vyko nuo ( - ), teisiamojo posėdžio metu ieškovas jautė dvasinius išgyvenimus, jautė netikrumą dėl savo ateities, pažeminimą. Pažymėjo, kad ieškinyje neįrodinėjama, jog baudžiamasis procesas buvo vilkinamas, todėl laiko trukmė, per kurią vyko procesas, buvo objektyviai būtina ir pagrįsta, išgyvenimai ir įtampa, kuriuos galėjo jausti ieškovas teismo posėdžio metu, laikytini kaip trumpalaikiai ir nedarantys jokios esminės žalos. Netikrumo jausmą ieškovas neabejotinai turėjo pajausti, nes vyko ikiteisminis tyrimas, vėliau bylos nagrinėjimas, tačiau tai buvo sąlygota surinktų duomenų, kurie pagrįstai leido pareikšti įtarimus ir kaltinimusi ieškovui. Ieškovas nurodo, kad buvo pažemintas nukentėjusiosios, tačiau tokia neturtinė žala jam galėjo būti padaryta pačios nukentėjusiosios, o ne pareigūnų. Be to, ieškovo nurodytas padarytos neturtinės žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

198.

20Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija akcentavo, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Todėl teigdamas, kad neteisėti veiksmais sukėlė turtinę žalą, jis turi įrodyti ir priežastinį ryšį, kuris yra tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovas nurodė, kad nuo 2011 m. iki 2017 m. jis sumokėjo gynėjui 4 522, 64 Eur sumą; išlaidos už gynybą baudžiamajame procese jam atsirado pasibaigus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, kuriuo išteisinamuoju nuosprendžiu jis buvo išteisintas, tad ieškovo nurodytos išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Ieškovo nurodyta 175, 05 Eur suma, kurią jis patyrė dėl teismo sprendimo vykdymo, grąžintina subjektų, kurie ją gavo, nes procesinis sprendimas, kurio pagrindu buvo vykdomas sprendimas, panaikintas.

219.

22Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką buvo pakankamas pagrindas pareigūnams priimti sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl jį priėmę ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas, vairuodamas UAB ( - ) priklausantį autobusą, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikimo, kad perėjoje nėra pėsčiojo, tuo metu kai gretimoje eismo juostoje ta pačia kryptimi važiavusi transporto priemonė prieš perėją sustojo, pamatęs perėjoje ėjusį pėsčiąjį, staigiai stabdė vairuojamą autobusą. Stabdymo metu autobuse parkrito važiavusi keleivė D. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalotas žmogus, ieškovui ( - ) pagrįstai buvo pareikštas įtarimas, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir pagrįstai atliekamas ikiteisminis tyrimas. Byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Konstatuotina, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdomas laikantis galiojančių teisės aktų normų, taip pat nepažeidžiant bendros pareigūnų pareigos baudžiamojo persekiojimo metu elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas nenurodė, kuo pasireiškė ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų neteisėtumas, jiems pradėjus ikiteisminį tyrimą.

2310.

24Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus, nurodė, kad teismai ieškovą išteisino, nes kitaip nei prokuroras, įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Teismas, priimdamas nuosprendį, remiasi tik teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriuos privalo vertinti bendrame bylos kontekste. Visapusiškai ištyręs šiuos įrodymus, teismas turi juos vertinti laisvai, remdamasis vidiniu įsitikinimu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nenustatė ir nekonstatavo, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo kaltė, buvo gauti pažeidžiant procesines normas. Atlikdami šių įrodymų tyrimą, teismai tik paneigė šių duomenų įrodomąją vertę ir, atsižvelgdami į tai, priėmė ieškovą reabilituojantį sprendimą. Eismo įvykį teismas įvertino kaip nelaimingą atsitikimą (kazusą). Tokiu būdu ieškovo išdėstytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog prokuroro veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo neteisėti. Visi atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai bei priimti procesiniai sprendimai buvo atlikti vadovaujantis įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, t. y. teisėtai. Ieškovas nepateikė duomenų, jog pats baudžiamasis procesas būtų pradėtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, t. y. neteisėtai. Kadangi prokuroro veiksmų neteisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nenustatytas, todėl objektyviai negali būti ir prievolės dėl žalos atlyginimo. Be to – ieškovas prašo atlyginti neturtinę žalą, sudarančią 23 010 Eur. Jo teigimu neturtinė žala atsirado dėl patirtų neigiamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimo teismo salėje, filmavimo žiniasklaidos atstovų, netikrumo dėl ateities, savo ir šeimos būtinųjų poreikių užtikrinimo, tačiau, kaip ieškovas apskaičiavo neturtinės žalos dydį, jis nenurodė.

25II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2611.

27Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 734,95 Eur turtinę žalą, 4 000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 105 Eur žyminį mokestį valstybei; kitoje dalyje ieškinį atmesti.

2812.

29Teismas nurodė, kad ieškovo argumentas, jog kaltinamasis aktas jam buvo surašytas nepagrįstai, visumos byloje esančių įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste pripažintinas nepagrįstu, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog pagrindas ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą buvo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pagrįstai išvadai, jog ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas, o nenutraukus ikiteisminio tyrimo, jo pabaiga turi būti fiksuojama kaltinamuoju aktu, todėl ieškovo argumentus, jog šis aktas jam surašytas nepagrįstai, atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, jog kaltinamasis aktas dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamos veikos buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras atliko neteisėtus veiksmus, jog teisėsaugos pareigūnai pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, nepadaryti asmeniui žalos.

3013.

31Teismas nurodė, kad kasacinio teismo nutartyje, kuria ieškovas išteisintas, kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai teisiškai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad baudžiamojoje byloje buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, todėl tokiu būdu byloje yra nustatyti neteisėti valstybės veiksmai.

3214.

33Teismas nurodė, kad apeliacinis procesas, kurio metu buvo konstatuotas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, vyko nuo 2015 m. gegužės 29 d. (paskirtas pranešėjas) iki 2017 m. vasario 2 d. (priimtas teismo procesinis sprendimas). Teismas iš byloje pateikto 2018 m. spalio 28 d. rašto dėl patirtų atstovavimo išlaidų detalizavimo turinio nustatė, jog už atstovavimą baudžiamojoje byloje, bylą apeliacine tvarka nagrinėjant iš naujo, buvo patirtos 605 Eur išlaidos, tad šias išlaidas pripažino tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiomis su atliktais neteisėtais veiksmais, laikė pagrįstomis, todėl ieškovui priteisė iš atsakovės. Byloje nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų dėl ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų kitose baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme stadijose, ieškovo reikalavimo jas atlyginti netenkino.

3415.

35Teismas ieškovo reikalavimą iš atsakovės priteisti 175,05 Eur vykdymo procese išieškotų lėšų tenkino iš dalies. Teismas nurodė, jog iš ieškovo valstybei buvo išieškota 9,80 Eur baudos dalies bei 120,15 Eur vykdymo išlaidos. Kadangi teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, buvo panaikintas, procesinis sprendimas panaikintas dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo, teismas sprendė, jog šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais valstybės veiksmais, todėl dėl šio nuosprendžio vykdymo išieškotas lėšas nusprendė ieškovui grąžinti. Dėl vykdymo procese iš ieškovo nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui išieškotų 45,10 Eur proceso išlaidų teismas nurodė, kad jos išieškotos panaikinto teismo procesinio sprendimo pagrindu ir yra reikalautinos iš jas faktiškai gavusio asmens ir nelaikytinos priežastiniu ryšiu susijusiomis su atsakovės neteisėtais veiksmais.

3616.

37Teismas sprendė, jog dėl baudžiamojo persekiojimo ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, jautė netikrumą dėl savo ateities. Teismas pažymėjo, jog ieškovo atžvilgiu inicijuota baudžiamoji byla buvo aprašoma spaudoje, straipsniuose ieškovas buvo identifikuotas, kaip asmuo, galimai atlikęs neteisėtus veiksmus, dėl kurių nukentėjo žmogus. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą, tačiau neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (23 010 Eur). Įvertinęs byloje nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį, baudžiamojo persekiojimo pradžios pagrindą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę bei šios kategorijos bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžius, baudžiamosios bylos sudėtingumą, paskirtos bausmės dydį ir kt., nenustatęs išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų itin sumažėjusios ieškovo galimybės bendrauti, dirbti jo galimybes bei gebėjimus atitinkantį darbą ar negrįžtamą pakenkimą jo dalykinei reputacijai, teismas vertino, jog ieškovas nepatyrė itin didelių neigiamų išgyvenimų, todėl neturtinės žalos dydį mažino ir ieškovui iš atsakovės priteisė 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

3917.

40Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti arba sumažinti priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas netinkamai taikė procesines ir materialiosios teisės normas, neteisingai padarė išvadą, kad teismas atliko ieškovo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, netinkamai apskaičiavo ir įvertino turtinės ir neturtinės žalos dydį bei netinkamu civilinio proceso nuostatų taikymu nepagrįstai valstybei iš atsakovės priteisė 105 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4117.1.

42Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą pagrįstai išvadai, jog ieškovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas, tokių aplinkybių byloje neįrodinėjo ir ieškovas. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą išvadai, jog kaltinamasis aktas dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamos veikos buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Vertinant faktines aplinkybes buvo nustatyta, jog kasacinio teismo nutartyje, kuria ieškovas išteisintas, kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai teisiškai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tuo pagrindu buvo padaryta išvada, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Šie pažeidimai, pagal bylą išnagrinėjusį teismą, reiškia neteisėtą valstybės veiksmą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nors vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kuris formuojasi laikantis procesinių taisyklių ir materialinės teisės normų, tačiau vertinant įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, vis tiek egzistuoja subjektyvus elementas, priklausantis nuo kiekvieno teisėjo, kaip asmenybės, individualių savybių ir pan. Todėl faktinė situacija, kada teismas teisingai nustato faktines bylos aplinkybes, tačiau, vertindamas jas, padaro klaidą, kuri nulemta vidinio teisėjo įsitikinimo, neturi būti laikoma neteisėtu teismo veiksmu.

4317.2.

44Skundžiamame teismo spendime nurodyta, kad kadangi vykdymo procese paaiškėjo, jog teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, panaikintas, išieškota dalis baudos – 9,80 Eur ir 120,15 Eur vykdymo išlaidų grąžintinos ieškovui, todėl šias lėšas jam priteisė. Pažymėtina, kad baudų, įmokų ir mokesčių surinkimas ir administravimas yra priskirtinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Neteisingai, neteisėtai surinkti, sumokėti ar išieškoti mokesčiai, įmokos ir baudos į valstybės biudžetą grąžintinos teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi minėtu atveju panaikintas procesinis sprendimas, kurio pagrindu iš ieškovo buvo priteista mokėtina bauda, kurios dalis jau buvo išieškota, tokia dalis baudos ieškovui turi būti grąžinta VMI nustatyta tvarka, tačiau 9,80 Eur suma negali būti priteista iš atsakovės, kaip padaryta žala, nes yra sukurta speciali tvarka, grąžinant nepagrįstai išieškotas lėšas. Ieškovas turėtų kreiptis į VMI dėl 9,80 Eur sumos grąžinimo, nes panaikintas teisinis pagrindas jos mokėjimui, dėl nurodytų priežasčių tokio išlaidos negali būti turtinės žalos sudėtine dalimi.

4517.3.

46Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui atlygintinos žalos dydžio, turėjo įvertinti, kad jokių sunkių padarinių neatsirado, ieškovas nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bauda, vykstant procesui, ieškovas nebuvo suimtas, teisminiais procesais jo sveikata sutrikdyta nebuvo, o išgyvenimai ir susijaudinimas neabejotinai turėjo atsirasti dėl įvykusio įvykio, kuris Lietuvos Aukščiausio Teismo buvo įvardintas kazusu. Taip pat svarbu, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai, siekiant nustatyti galimą nusikalstamą veiką, teisėtas buvo ir prokuroro veiksmas, perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Todėl ir konstatavus, kad teismas atliko neteisėtus veiksmus, nuteisiant ieškovą baudžiamojoje byloje, jam priteistos neturtinės žalos atlyginimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Ieškovo nuteisimas truko žymiai mažiau nei 3 metus, jis nebuvo suimtas, todėl, atsakovės nuomone, tinkama ir protinga satisfakcija, neturėtų viršyti 2000 Eur sumos.

4717.4.

48Skundžiamame sprendime teismas klaidingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio nuostatas, kadangi iš atsakovės negalėjo būti priteistas žyminis mokestis, nes atsakovė byloje yra valstybė, kurios naudai žyminis mokestis yra mokamas. Toks žyminio mokesčio priteisimas iš valstybės byloje, kurioje atsakovė ir yra valstybė, nėra pateisinamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 105 Eur žyminio mokesčio priteisimo turėtų būti panaikintas.

4918.

50Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovą išteisino, tad konstatuotina, kad ieškovo patraukimas įtariamuoju baudžiamojoje byloje buvo neteisėtas dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų ir dėl to ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos, kurioje ieškovas buvo kaltinamasis, nagrinėjimas truko 2 301 dienas, t. y. nuo ( - ) (pirmojo pranešimo apie įtarimą pateikimo) iki 2018-03-26 (Lietuvos Anksčiausiojo Teismo nutarties priėmimo), per šį laikotarpį ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pavargo nuo ilgo bylinėjimosi proceso, per kurį jis jautė netikrumą dėl savo ateities, po to dar metus jis buvo priverstas bylinėtis dėl savo išlaidų ir nuostolių. Ieškovas nesutinka ir su tuo, kad jis dar turi bylinėtis su kitais asmenimis dėl pinigų grąžinimo. Ieškovo manymu, Klaipėdos apylinkės teismas iš dalies tinkamai vertinio esamas aplinkybes, savo sprendimą išdėstė aiškiai ir suprantamai, todėl atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5419.

55Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

56Dėl faktinių bylos aplinkybių

5720.

58Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) pagal nukentėjusios pareiškimą ( - ) AVPK Kelių policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, dėl eismo įvykio, kurio metu sutrikdyta žmogaus sveikata (važiuojant autobusu, vairuotojui staigiai stabdant, keleivė parkrito ir susižalojo).

5921.

60Nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 16 d., ieškovas, vairuodamas autobusą, stabdė prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, stabdymo metu autobuso salone parkrito keleivė, kuriai dėl sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. ( - ) AVPK Kelių policijos biure buvo gautas Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimas apie eismo įvykio metu sutrikdytą keleivės sveikatą. Pranešimo pagrindu ( - ) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata [...]). ( - ) ieškovui pareikštas įtarimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį (tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata [...]). ( - ) parengtas kaltinamasis aktas, ieškovas kaltintas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, byla perduota nagrinėti teismui.

6122.

62Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės 2014 m. kovo 21 d. nuosprendžiu G. P. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuspręsta išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusios civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą; nukentėjusios išlaidų atstovų advokatų paslaugų apmokėjimui nepriteisti. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi apeliacinės instancijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – pripažinti G. P. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir G. P. nubausti 30 MGL dydžio (1 129,80 Eur) bauda; nukentėjusios D. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš AB ,,Lietuvos draudimas“ 12 613,17 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusį neturtinės žalos atlyginimą – 7 500 Eur priteisti iš UAB ( - ); pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. P. D. K. 3 300 Eur advokatų ir advokatų padėjėjų išlaidoms padengti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nutarta panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 21 d. nuosprendį su pakeitimais: iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant teiginius, kad tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir sukeltų padarinių yra nukentėjusiosios D. K. didelis neatsargumas ir būtent toks nukentėjusiosios elgesys buvo eismo įvykio bei padarinių kilimo sąlyga.

6323.

64Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymu dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo ieškovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją prašydamas jam ne teismo tvarka išmokėti 2 900 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos. 2018 m. gruodžio 19 d. raštu dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsakydama į ieškovo prašymą, nurodė, jog yra įvykdyta Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei 3 straipsnio 4 dalyje nurodyta sąlyga, kadangi Lietuvos Aukščiausiais teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje padarė išvadą, jog Klaipėdos apygardos teismas, priimdamas 2017 m. vasario 2 d. apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai baudžiamojoje byloje pripažino ieškovą kaltu; nurodė, jog kadangi neteisėti veiksmai konstatuoti priimant Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendį, ministerija sutinka ne teismo tvarka atlyginti ieškovui išlaidas, kurias jis patyrė šio apeliacinio proceso metu, t. y. 605 Eur turtinę žalą (atstovavimo išlaidos) ir 500 Eur neturtinę žalą.

6524.

66Iš byloje pateiktos antstolės V. D. pažymos apie išieškotas pinigines lėšas nustatyta, kad vykdant Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. ( - ) dėl 3 300 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš G. P. nukentėjusiajai D. K. išieškota 45,10 Eur suma. Iš antstolio J. P. 2018 m. balandžio 11 d. pažymos nustatyta, jog pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. ( - ) dėl 1 129,80 Eur išieškojimo, iš ieškovo išieškota 129,95 Eur, iš kurių 9,80 Eur pervesta VMI, o 120,15 Eur skirta vykdymo išlaidų dengimui.

6725.

68Nustatyta, kad ieškovas pateikė duomenis, jog baudžiamojoje byloje patyrė 4 522,64 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nurodė, jog 2011 m. išleido 1 051,32 Eur, 2014 m. – 1 051,32 Eur, 2015 m. – 1 815 Eur, 2017 m. – 605 Eur.

69Dėl ginčo esmės

7026.

71Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, kad skundžiamame sprendime teismas netinkamai taikė procesines ir materialiosios teisės normas, neteisingai padarė išvadą, kad teismas atliko ieškovo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, netinkamai apskaičiavo ir įvertino turtinės ir neturtinės žalos dydį bei netinkamu civilinio proceso nuostatų taikymu nepagrįstai valstybei iš atsakovės priteisė 105 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7227.

73Atsakovė akcentavo, jog kasacinio teismo nutartyje, kuria ieškovas išteisintas, kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai teisiškai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tuo pagrindu buvo padaryta išvada, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, kurie, pagal bylą išnagrinėjusį teismą, reiškia neteisėtą valstybės veiksmą. Atsakovės vertinimu, faktinė situacija, kada teismas teisingai nustato faktines bylos aplinkybes, tačiau, vertindamas jas, padaro klaidą, kuri nulemta vidinio teisėjo įsitikinimo, neturi būti laikoma neteisėtu teismo veiksmu.

7428.

75Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog „apeliacinės instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau jas neteisingai teisiškai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį su pakeitimais: iš šio nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant teiginius dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo“ (nutarties 21 punktas).

7629.

77CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (2 dalis). Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis).

7830.

79Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

8031.

81CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta.

8232.

83Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-684/2017 28, 29 punktus; 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2018 22, 25–27, 30 punktus; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 43, 59–61 punktus; kt.).

8433.

85Kasacinėje praktikoje yra suformuluoti specifiniai valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame procese, taikymo kriterijai.

8634.

87Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014).

8835.

89Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagrindas ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą buvo; kaltinamasis aktas dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamos veikos buvo surašytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų; ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras neteisėtų veiksmų neatliko; teisėsaugos pareigūnai nepažeidė bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai. Ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų byloje nėra.

9036.

91Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).

9237.

93Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

9438.

95Minėta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

9639.

97Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9840.

99Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios kategorijos bylose, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Bylose teisiniai vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

10041.

101Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, todėl tokiu būdu byloje yra nustatyti neteisėti valstybės veiksmai. Atsakovės vertinimu, faktinė situacija, kada teismas teisingai nustato faktines bylos aplinkybes, tačiau, vertindamas jas, padaro klaidą, kuri nulemta vidinio teisėjo įsitikinimo, neturi būti laikoma neteisėtu teismo veiksmu.

10242.

103Sprendžiant dėl to, ar šiuo atveju egzistuoja teismo, priėmusio dėl ieškovo apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėti veiksmai, pažymėtina, kad vien išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad egzistuoja teismo, priėmusio aukštesnės instancijos teismo panaikintą apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Tam, kad būtų nustatyti teismo neteisėti veiksmai, byloje turi būti įrodyta, jog procesinis teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.

10443.

105Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau jas neteisingai teisiškai įvertino, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas). BPK 369 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti.

10644.

107Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teismo padarytas teisės normų pažeidimas (neteisingai teisiškai įvertintos faktinės aplinkybės bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką) šiuo konkrečiu atveju prisidėjo prie esminio ieškovo teisių pažeidimo baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog procesinis teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai taikant teisės normas, įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose. Nustatyti neteisėti procesiniai veiksmai (neteisingai teisiškai įvertintos faktinės aplinkybės bei netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas) negali būti pripažinti vien tik žmogišku apsirikimu ir (ar) suklydimu, neturėjusiu įtakos ieškovo teisėms baudžiamojo proceso metu.

10845.

109Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors šiuo atveju ir buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, kaltinamasis aktas surašytas ir byla perduota teismui atlikus visus veiksmus, kuriuos pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, tačiau baudžiamojoje byloje buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Dėl teismo padarytų neteisėtų procesinių veiksmų ieškovas galėjo būti nepagrįstai nubaustas, o tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nesuderinama su teisinės valstybės principu, todėl tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui.

11046.

111Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog baudžiamojoje byloje buvo atlikti neteisėti procesiniai veiksmai, dėl kurių ieškovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, todėl byloje yra nustatyti neteisėti valstybės veiksmai.

11247.

113Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad procesinis sprendimas, kurio pagrindu iš ieškovo buvo priteista mokėtina bauda, kurios dalis jau buvo išieškota, yra panaikintas, todėl išieškota baudos dalis ieškovui turi būti grąžinta VMI nustatyta tvarka, 9,80 Eur suma negali būti priteista iš atsakovės, kaip padaryta žala, nes yra sukurta speciali tvarka, grąžinant nepagrįstai išieškotas lėšas.

11448.

115Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu G. P. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 30 MGL dydžio (1 129,80 Eur) bauda. Iš antstolio J. P. 2018 m. balandžio 11 d. pažymos nustatyta, jog pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. ( - ) dėl 1 129,80 Eur išieškojimo, iš ieškovo išieškota 129,95 Eur, iš kurių 9,80 Eur pervesta VMI, o 120,15 Eur skirta vykdymo išlaidų dengimui. Teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, panaikintas, procesinis sprendimas panaikintas dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytina, jog šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais valstybės veiksmais, todėl dėl šio nuosprendžio vykdymo išieškotos lėšos ieškovui yra grąžintinos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą dėl nepagrįstai išieškotų lėšų, kurias pripažino turtine ieškovo žala, grąžinimo, šis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo pagrindu ieškovui grąžintina išieškota suma, o grąžintinos išieškotos baudos dalies grąžinimo tvarkos pirmosios instancijos teismas nenustatė.

11649.

117Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui atlygintinos žalos dydžio, turėjo įvertinti, kad jokių sunkių padarinių neatsirado, ieškovas nebuvo nuteistas realia laisvės atėmimo bauda, vykstant procesui, ieškovas nebuvo suimtas, teisminiais procesais jo sveikata sutrikdyta nebuvo, o išgyvenimai ir susijaudinimas neabejotinai turėjo atsirasti dėl įvykusio įvykio, kuris Lietuvos Aukščiausio Teismo buvo įvardintas kazusu. Taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai ir pagrįstai, teisėtas buvo ir prokuroro veiksmas, perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Atsakovės vertinimu, net ir konstatavus, kad teismas atliko neteisėtus veiksmus, nuteisiant ieškovą baudžiamojoje byloje, jam priteistos neturtinės žalos atlyginimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų.

11850.

119CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

12051.

121Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013).

12252.

123Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

12453.

125Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

12654.

127Ieškovas nurodė, kad dėl jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos, kurioje jis buvo kaltinamasis, nagrinėjimo, kuris truko 2 301 dienas, t. y. nuo ( - ) (pirmojo pranešimo apie įtarimą pateikimo) iki 2018-03-26 (Lietuvos Anksčiausiojo Teismo nutarties priėmimo), jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą teismo salėje nuo nukentėjusiosios bei ją palaikančių asmenų, buvo filmuojamas žiniasklaidos atstovų, jautė netikrumą dėl savo ateities, savo ir šeimos būtinųjų poreikių užtikrinimo, nors iškart neigė padaręs nusikalstamą veiką. Ieškovo vertinimu, dėl neteisėto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei neteisėto nuteisimo jis patyrė 23 010 Eur neturtinę žalą.

12855.

129Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl baudžiamojo persekiojimo ieškovas patyrė neigiamus išgyvenimus, jautė netikrumą dėl savo ateities, jo atžvilgiu inicijuota baudžiamoji byla buvo aprašoma spaudoje, straipsniuose ieškovas buvo identifikuotas kaip asmuo, galimai atlikęs neteisėtus veiksmus. Kartu teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (23 010 Eur), todėl atsižvelgęs į byloje nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų pobūdį, baudžiamojo persekiojimo pradžios pagrindą, baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, šios kategorijos bylose priteisiamos neturtinės žalos dydžius, baudžiamosios bylos sudėtingumą, paskirtos bausmės dydį, bei nenustatęs išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų itin sumažėjusios ieškovo galimybės bendrauti, dirbti jo galimybes bei gebėjimus atitinkantį darbą ar negrįžtamą pakenkimą jo dalykinei reputacijai, sprendė, jog ieškovas nepatyrė itin didelių neigiamų išgyvenimų, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydį mažino ir iš atsakovės priteisė 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

13056.

131Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, lemiančias atlygintinos neturtinės žalos dydį, taip pat įvertino ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus kriterijus (ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumą bei pagrįstumą, dėl baudžiamojo persekiojimo ieškovui kilusius padarinius), nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, vadovavosi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, šiai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo reikšmingais pripažintais kriterijais.

13257.

133Pažymėtina, kad orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas analizuojant teismų priteistus dydžius bylose, kurių aplinkybės panašios į tos bylos, kurioje siekiama nustatyti piniginę kompensaciją už neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nurodė: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-428/2009, 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, kuriomis vadovavosi, nustatydamas ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį.

13458.

135Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas teisę į neturtinės žalos atlyginimą iš esmės grindė dėl per ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso bei dėl jo patirtų neigiamų išgyvenimų.

13659.

137Kasacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 pateikė analizę, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose dėl nepateisinamai ilgo baudžiamojo proceso priteistos tokio dydžio piniginės kompensacijos už neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007, – procesas truko 5 metus ir 10 mėn.; atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteista 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje M. T., UAB „Drevida“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009, – ikiteisminis tyrimas truko daugiau kaip 4 metus, atsižvelgiant į paties pareiškėjo elgesį, nesiekiant spartaus proceso, priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2009 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009, – proceso trukmė – 8 metai, priteista 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010, – proceso trukmė beveik 3 metai, priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje J. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-284/2010, – vertintas 4 metai ir 9 mėn. proceso laikotarpis, priteista 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti; kt.).

13860.

139Minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje teismas nurodė, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos asmens teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimu, analizuotina ir EŽTT praktika tokio pobūdžio bylose prieš Lietuvą. Pažymėtina, kad bylos, kurios aplinkybės proceso trukmės, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų aspektu būtų iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, EŽTT praktikoje nėra. Kita vertus, šio Teismo praktika bylose prieš Lietuvą nagrinėjamoje byloje analizuotina lyginamuoju aspektu, svarstant, koks piniginės kompensacijos dydis galėtų būti pripažintas tinkamu ir pakankamu.

14061.

141EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į įmanomai trumpiausią procesą pažeidimą, pvz., Š. v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November 2000 (proceso trukmė – 4 metai, 2 mėnesiai, 25 dienos vienoje instancijoje; priteista 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (tokio dydžio žalos atlyginimą lėmė išskirtinės aplinkybės); M. v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 3 mėnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimas); G. v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003 (proceso trukmė – 8 metai ir 5 mėnesiai; priteista 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no. 21837/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 5 mėnesiai; priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); S. v. Lithuania, no. 37415/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukmė – 6 metai ir 9 mėnesiai (du jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti; J. v. Lithuania, no. 6924/02, judgment of 18 July 2006 (proceso trukmė – 5 metai ir 7 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti); G. v. Lithuania, no. 418/04, judgment of 17 July 2007 (proceso trukmė – 5 metai ir 11 mėnesių; teismas, priteisdamas neturtinę žalą – 900 eurų – pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiškėjo advokatui); N. v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009 (proceso trukmė – 7 metai ir 5 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti); Š. v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January 2010 (proceso trukmė – 8 metai ir 9 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys; priteista 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti); N. v. Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukmė – 7 metai ir 2 mėnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1800 eurų neturtinei žalai atlyginti); K. v. Lithuania, no.12717/06, judgment of 18 January 2011 (proceso trukmė – 9 metai ir 11 mėnesių (trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripažinta sudėtinga, tačiau lemiamos klaidos – valdžios institucijų (byla grąžinta papildomam tyrimui, be to, beveik 9 metus pareiškėjui taikytas suėmimas, namų areštas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti); priteista 4800 eurų neturtinei žalai atlyginti).

14262.

143Kasacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 darė išvadą, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo tais atvejais, kai proceso delsimo laikotarpis nėra labai ilgas, nenustatyta išskirtinių aplinkybių, proceso trukmei neturėjo įtakos asmens, dėl kurio vyko procesas, elgesys, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteistinas 3000–5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

14463.

145Remiantis teismų informacine sistema LITEKO nustatyta, jog kaltinamasis aktas Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas 2012 m. gegužės 28 d. Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi baudžiamoji byla paskirta teisiamajam posėdžiui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas 2014 m. kovo 21 d., dėl kurio buvo pateiktas apeliacinis skundas. Klaipėdos apygardos teisme baudžiamoji byla su skundu gauti 2014 m. balandžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi apeliaciniai skundai netenkinti. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties pateiktas kasacinis skundas, kuris Lietuvos Aukščiausiajame Teisme priimtas 2015 m. sausio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis panaikinti ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Klaipėdos apygardos teisme baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjant iš naujo byloje 2015 m. gegužės 29 d. paskirtas pranešėjas, o 2015 m. birželio 18 d. – kolegija. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nuosprendžiu ieškovas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Šis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikintas kasacinės instancijos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi, nustatyta, jog šio proceso metu neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, jog apeliacinis procesas, kurio metu buvo konstatuotas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, vyko nuo 2015 m. gegužės 29 d. (paskirtas pranešėjas) iki 2017 m. vasario 2 d. (priimtas teismo procesinis sprendimas). Kasacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas 2018 m. kovo 26 d.

14664.

147Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, atlyginimo, taip pat EŽTT praktikos bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką analize, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas aplinkybes dėl ieškovo išgyvenimų, nepatogumų baudžiamojo proceso metu, į baudžiamojo proceso trukmę, taip pat kitas aptartas šios konkrečios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

14865.

149Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas klaidingai taikė CPK 93 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio nuostatas, kadangi iš atsakovės negalėjo būti priteistas žyminis mokestis, nes atsakovė byloje yra valstybė, kurios naudai žyminis mokestis yra mokamas. Atsakovės vertinimu, toks žyminio mokesčio priteisimas iš valstybės byloje, kurioje atsakovė ir yra valstybė, nėra pateisinamas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl 105 Eur žyminio mokesčio priteisimo turėtų būti panaikintas.

15066.

151Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo byloje atleistas. Įvertinęs tai, kad ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, teismas laikė, jog patenkinta 1/5 dalis ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo atleistas ieškovas, t. y. 105 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

15267.

153Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsakovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, sutinka su atsakovės išdėstyta pozicija, jog žyminis mokestis, mokamas valstybei, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, iš atsakovės buvo priteistas nepagrįstai. Dėl šių priežasčių šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

154Dėl bylos procesinės baigties

15568.

156Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti. Dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

157Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

15869.

159Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijai nutarus, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, priteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovei neprašius, o ieškovui įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikus, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

160Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

161Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

162„ieškovo G. P. (G. P.) ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto nuteisimo tenkinti iš dalies.

163Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 734,95 Eur (septynių šimtų trisdešimt keturių eurų 95 ct) turtinę žalą, 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinę žalą ieškovui G. P. (G. P.).

164Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.

165Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas G. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 9. 3.... 10. Ieškovas nurodė, kad ( - ) jam nepagrįstai buvo surašytas kaltinamasis... 11. 4.... 12. Ieškovas pažymėjo, jog kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį... 13. 5.... 14. Ieškovas nurodė, kad dėl jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir... 15. 6.... 16. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 17. 7.... 18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad iš pateiktų... 19. 8.... 20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija akcentavo, kad nuostolių, kaip... 21. 9.... 22. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Klaipėdos... 23. 10.... 24. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, atstovaujama Klaipėdos... 25. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 26. 11.... 27. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 9 d.... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad ieškovo argumentas, jog kaltinamasis aktas jam buvo... 30. 13.... 31. Teismas nurodė, kad kasacinio teismo nutartyje, kuria ieškovas išteisintas,... 32. 14.... 33. Teismas nurodė, kad apeliacinis procesas, kurio metu buvo konstatuotas... 34. 15.... 35. Teismas ieškovo reikalavimą iš atsakovės priteisti 175,05 Eur vykdymo... 36. 16.... 37. Teismas sprendė, jog dėl baudžiamojo persekiojimo ieškovas patyrė... 38. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė... 39. 17.... 40. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) Lietuvos valstybė, atstovaujama... 41. 17.1.... 42. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų,... 43. 17.2.... 44. Skundžiamame teismo spendime nurodyta, kad kadangi vykdymo procese... 45. 17.3.... 46. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovui atlygintinos žalos... 47. 17.4.... 48. Skundžiamame sprendime teismas klaidingai taikė Lietuvos Respublikos... 49. 18.... 50. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 53. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 54. 19.... 55. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 56. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 57. 20.... 58. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ( - ) pagal nukentėjusios... 59. 21.... 60. Nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 16 d., ieškovas, vairuodamas autobusą,... 61. 22.... 62. Remiantis civilinės bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis... 63. 23.... 64. Nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymu dėl žalos atlyginimo dėl... 65. 24.... 66. Iš byloje pateiktos antstolės V. D. pažymos apie išieškotas pinigines... 67. 25.... 68. Nustatyta, kad ieškovas pateikė duomenis, jog baudžiamojoje byloje patyrė 4... 69. Dėl ginčo esmės... 70. 26.... 71. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos... 72. 27.... 73. Atsakovė akcentavo, jog kasacinio teismo nutartyje, kuria ieškovas... 74. 28.... 75. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartyje išplėstinė... 76. 29.... 77. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl... 78. 30.... 79. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra... 80. 31.... 81. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo,... 82. 32.... 83. Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas... 84. 33.... 85. Kasacinėje praktikoje yra suformuluoti specifiniai valstybės atsakomybės už... 86. 34.... 87. Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl valstybės... 88. 35.... 89. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagrindas... 90. 36.... 91. Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo... 92. 37.... 93. Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas... 94. 38.... 95. Minėta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų... 96. 39.... 97. Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais... 98. 40.... 99. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pareikšto ieškinio šios... 100. 41.... 101. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje buvo... 102. 42.... 103. Sprendžiant dėl to, ar šiuo atveju egzistuoja teismo, priėmusio dėl... 104. 43.... 105. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje... 106. 44.... 107. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teismo padarytas teisės normų pažeidimas... 108. 45.... 109. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors šiuo atveju ir buvo... 110. 46.... 111. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 112. 47.... 113. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad procesinis sprendimas, kurio... 114. 48.... 115. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Klaipėdos apygardos... 116. 49.... 117. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas,... 118. 50.... 119. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 120. 51.... 121. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos... 122. 52.... 123. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos... 124. 53.... 125. Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais... 126. 54.... 127. Ieškovas nurodė, kad dėl jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir... 128. 55.... 129. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl baudžiamojo persekiojimo... 130. 56.... 131. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 132. 57.... 133. Pažymėtina, kad orientacinis neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas... 134. 58.... 135. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovas... 136. 59.... 137. Kasacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje... 138. 60.... 139. Minėtoje kasacinės instancijos teismo nutartyje teismas nurodė, kad... 140. 61.... 141. EŽTT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės... 142. 62.... 143. Kasacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje... 144. 63.... 145. Remiantis teismų informacine sistema LITEKO nustatyta, jog kaltinamasis aktas... 146. 64.... 147. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl neturtinės... 148. 65.... 149. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas klaidingai taikė CPK 93... 150. 66.... 151. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad ieškovas nuo... 152. 67.... 153. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei... 154. Dėl bylos procesinės baigties... 155. 68.... 156. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro... 157. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 158. 69.... 159. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 160. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 161. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 9 d.... 162. „ieškovo G. P. (G. P.) ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl neteisėto... 163. Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 164. Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.... 165. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....