Byla 3K-3-174/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, susirgus profesine liga.

5Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš viso 20 048,44 Lt turtinės (t. y. 1900,20 Lt gydymosi išlaidų, 8 Lt papildomų išlaidų ir 18 140,24 Lt netektų pajamų už laikotarpį nuo 2004 m. liepos mėnesio iki teismo sprendimo priėmimo) ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovą kas mėnesį apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei žalos atlyginimo skirtumą, susidarantį tarp ieškovės vidutinio darbo užmokesčio (toliau nutartyje – VDU) ir VSDFV išmokų; įpareigoti atsakovą kas mėnesį kompensuoti ieškovei dėl profesinės ligos turėtas gydymo išlaidas pagal pateiktus išlaidų dokumentus. Ieškovė nuo 1997 m. vasario 10 d. iki 2005 m. sausio 27 d. dirbo pas atsakovą laidų rinkinių formuotoja. Dirbant ieškovei pablogėjo sveikata, todėl 2001 metais ji kreipėsi į gydytojus. 2004 m. lapkričio 8 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu jai konstatuota profesinė liga, 2004 m. lapkričio 30 d. nustatyta III invalidumo grupė bei 30 procentų darbingumo praradimas, o 2004 m. gruodžio 2 d. išduotos rekomendacijos dėl darbo pobūdžio, kuriose nurodyta, kad ieškovė gali dirbti lengvą fizinį darbą. Gavęs profesinės ligos patvirtinimo aktą, atsakovas nesuteikė ieškovei normalių jos sveikatos būklę atitinkančio darbo, o 2005 m. sausio 27 d. atleido ją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. dėl to, kad pagal sveikatos būklę negali dirbti sulygto darbo. Ieškovės nuomone, tokie darbdavio veiksmai neteisėti, nes atsakovas, neperkėlęs jos į darbą, atitinkantį sveikatos būklę, pažeidė DK 273 straipsnio 1 dalies, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 10 punkto, Invalidų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies reikalavimus, be to, atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, nepaisė Invalidų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintų invalidų atleidimo iš darbo apribojimų. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo kaltės ji neteko pajamų, patyrė ir patiria gydymosi, reabilitacijos ir kitų išlaidų, todėl atsakovas turi atlyginti tą nuostolių dalį, kurios nekompensuoja socialinio draudimo išmokos. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį ieškovė nurodė sveikatos sužalojimo dydį, sveikatos būklę, patirtus išgyvenimus ir skausmą, amžių, įsidarbinimo ir darbo galimybes, šeimos padėties pablogėjimą, tai, kad augina du nepilnamečius vaikus, padeda senyvai motinai, turi mokėti paskolą už būstą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 2588,85 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 160 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovei 2004 m. lapkričio 8 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu nustatyta profesinė liga – profesinė stuburo osteochondrozė su poliradikulitiniu sindromu, vyraujančiu cervikotorokalinėje srityje, stuburo kaklo srities deformuojanti spondiliozė, poliartralgija. Šios profesinės ligos nustatymo data – 2004 m. lapkričio 17 d. Dėl profesinės ligos ieškovė neteko 30 procentų darbingumo ir jai suteikta III invalidumo grupė nuo 2004 m. lapkričio 30 d. Teismas konstatavo, kad žala fiziniam asmeniui dėl profesinio susirgimo atsiranda iš delikto, t. y. darbdaviui neužtikrinus saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų, o teisė į žalos atlyginimą atsiranda nuo darbingumo netekimo konstatavimo dienos. Remdamasis bylos medžiaga, teismas padarė išvadą, kad yra įrodyta atsakovo neteisėta veika ieškovės atžvilgiu. Teismas nustatė, kad ieškovei netekto darbingumo periodinę kompensaciją po 202,87 Lt moka valstybinio socialinio draudimo įstaiga ir ginčo dėl draudiko sutartinės atsakomybės nėra. Nurodęs, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtirtinta galimybė atlyginti nukentėjusiajam tik patirtus nuostolius, išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, priteisiamos pagal tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus, teismas vertino nepagrįstu reikalavimą priteisti galimas būsimas gydymosi išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovei netekto darbingumo procentas nustatytas 2004 m. lapkričio 30 d., teismas sprendė, jog nuo šios datos iki 2006 m. lapkričio 1 d. ieškovei priteistinos jos turėtos ir finansiniais dokumentais pagrįstos gydymosi išlaidos, atmetant ieškinio dalį dėl 111,38 Lt gydymosi išlaidų, patirtų 2004 m. liepos ir spalio mėnesiais. Remdamasis liudytojos J. Sviridenko parodymais, teismas nustatė, kad visi vaistai, kuriuos įsigijo ieškovė, yra susiję su jos profesiniu susirgimu. Teismas konstatavo, kad ieškovei priteistina iš atsakovo 1788,82 Lt patirtų gydymosi išlaidų už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 17 d. iki 2006 m. lapkričio 1 d. Nustatęs, kad ieškovė 2005 m. sausio 27 d. buvo atleista iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas sprendė, jog ji nuo 2004 m. lapkričio 30 d. iki atleidimo iš darbo datos turėjo negautų pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovės VDU buvo 1244,06 Lt, ji 2004 m. gruodžio bei 2005 m. sausio mėnesiais negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, už šiuos mėnesius iš VSDFV atitinkamai gavo 214,07 Lt (ligos pašalpą ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją) ir 163,35 Lt, o atsakovas už šiuos mėnesius jai atitinkamai priskaičiavo 638,32 Lt ir 672,57 Lt, teismas sprendė, kad pagal CK 6.283 straipsnį ieškovei priteistinas skirtumas nuo jos sumažėjusio darbo užmokesčio iki turėto VDU už šiuos du mėnesius, įskaitant socialinio draudimo išmokas, t. y. atitinkamai priteistina 391,67 ir 408,36 Lt. Teismas atmetė ieškinio dalį dėl prašomo priteisti skirtumo neribotam laikotarpiui, nes, teismo vertinimu, negalima preziumuoti, kad ieškovė VDU būtų gavusi iki gyvos galvos, toks ieškovės prašymas yra paremtas prielaida, o įstatymas įpareigoja kaltą dėl žalos asmenį atlyginti tik patirtus nuostolius. Nustatęs, kad ieškovė gali dirbti lengvą fizinį darbą, ji yra persikvalifikavusi, dalį netekto darbingumo kompensuoja draudimo įstaiga, teismas vertino, jog atsakovas negali būti atsakingas už ieškovės nesėkmingas kito lengvesnio darbo paieškas, tačiau būtinybė persikvalifikuoti, kito darbo paieškos gali būti vienas iš neturtinės žalos atlyginimo kriterijų. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad ieškovės profesinis susirgimas yra lėtinis, lydimas nuolatinių skausmų; stuburo slankstelių deformacija sukelia ypač didelius nugaros skausmus; ieškovės sveikata negerės, ji privalės nuolat rūpintis savo sveikata. Atkreipęs dėmesį į tai, kad viešojo intereso prasme darbdavys turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų, teismas konstatavo, kad darbdavys neužtikrino saugių sąlygų, be to, šiuo atveju nenustatyta ieškovės kaltės (netgi paprasto neatsargumo, neatidumo) – ieškovė buvo priversta vykdyti darbo normas, nes ji dirbo prie konvejerio ir negalėjo daryti pertraukų. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas, kaip už žalą atsakingas asmuo, ilgą laiką nevykdė žalos atlyginimo prievolės, nors buvo raštu supažindintas su profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, neperkėlė ieškovės į lengvesnį darbą, visiškai nesprendė jos materialinių problemų, kurios paprastai kyla susirgus, dar labiau sustiprino ieškovės dvasinius išgyvenimus, teismas darė išvadą, kad atsakovas yra visiškai abejingas akivaizdžiam ieškovės sveikatos sužalojimui, nors tai įvyko ieškovei beveik aštuonerius metus vykdant darbines pareigas, t. y. kuriant atsakovui produktą. Pirmiau nurodytas atsakovo neatidumas ir nerūpestingumas, teismo vertinimu, suponuoja galimybę ieškovei priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei nustatyta teismų praktikoje. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo įmonės turtinė padėtis yra gera, o ieškovės turtinė padėtis – ypač bloga, ieškovė yra našlė, viena augina du nepilnamečius vaikus; labai stengiasi susirasti kitą darbą, darbo paieškos reikalauja lėšų ir stiprina patirtą dėl sveikatos sužalojimo emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, savęs pažeminimą, teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 160 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, t. y. pusė tos sumos, kurią ieškovė būtų uždirbusi pas atsakovą iki pensijos, skaičiuojant nuo jos 1244 Lt vidutinio darbo užmokesčio.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2008 m. lapkričio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeitė: padidino ieškovei iš atsakovo priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 17 451,62 Lt; priteisė ieškovei iš atsakovo 1044 Lt per mėnesį periodines išmokas nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki ieškovės senatvės pensijos amžiaus, t. y. iki 2025 m. spalio 11 d.; sumažino ieškovei iš atsakovo priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 100 000 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad, konstatavus profesinės ligos faktą po 2000 m. sausio 2 d., žala dėl profesinio susirgimo turėtų būti atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau – Socialinio draudimo įstatymas). Nors ieškovė buvo apdrausta socialiniu draudimu ir pagal Socialinio draudimo įstatymą atsirado ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajai netekto darbingumo kompensaciją, tačiau, kolegijos vertinimu, ieškovei padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais. Apeliacinės instancijos teisme paskyrus medicininę ekspertizę, jos akte padaryta išvada, kad ieškovės susirgimo profesine liga priežastis buvo darbas pas atsakovą ir atmesta galimybė, kad profesinei ligai atsirasti ar išsivystyti galėjo turėti įtakos ieškovės darbas VĮ ,,Gintaras“, kur ieškovė dirbo iki įsidarbindama pas atsakovą. Kolegijos vertinimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo paskirtos ekspertizės išvadas ar leistų suabejoti jų pagrįstumu. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė atsakovo įmonėje dirbo nuo 1997 metų vasario mėnesio, o pirmieji negalavimai atsirado 1998 metais, t. y. jau dirbant atsakovo bendrovėje. Atsakovo argumentus, kad žala turėtų būti sumažinta, nes ieškovė, neatskleisdama savo negalavimų, nesiekė nedidinti tos žalos, kolegija atmetė motyvuodama tuo, kad ieškovės profesinė liga yra lėtinė, vystėsi palaipsniui ir buvo pripažinta tik 2004 m. lapkričio mėnesį, tikėtina, jog nebuvo galimybės atsiradus pirmiesiems negalavimams atpažinti, kad liga yra susijusi su darbu. Kolegijos vertinimu, teismo išvada atmesti ieškovės reikalavimą priteisti skirtumą tarp ieškovės gauto atlyginimo ir gaunamų socialinių išmokų už laikotarpį po ieškovės atleidimo iš darbo, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje nustatytiems principams. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės gaunamų pajamų sumažėjimas turi priežastinį ryšį su profesine liga, kurios kaltininkas yra atsakovas, ir į tai, jog ieškovė, nors ir dėdama pastangas, negali įsidarbinti, kolegija sprendė, kad ieškovei priteistinas ir jos pajamų skirtumas tarp pajamų, kurias ji gaudavo dirbdama pas atsakovą, bei tų išmokų, kurias ji gauna šiuo metu, t. y. 17 340,24 Lt negautų pajamų atlyginimas, taip pat priteistina periodinė 1044 Lt išmoka per mėnesį. Kadangi darbo užmokestį ieškovė būtų gavusi iš atsakovo iki senatvės pensijos amžiaus, tai šios išmokos jai turi būti priteisiamos būtent iki to laiko, kai ji sulauks šio amžiaus, t. y. iki 2025 m. spalio 11 d. (CK 1.5, 6.283 straipsniai). Kolegija konstatavo, kad netekto darbingumo dydis nagrinėjamu atveju nėra toks reikšmingas, nes ieškovė iš darbo buvo atleista būtent dėl profesinės ligos, o kitokio darbo atsakovas jai nepasiūlė; dėl didelio nedarbingumo procento bei neterminuoto susirgimo, nors ir dedant pastangas, ieškovei nepavyksta įsidarbinti, t. y. iš esmės likusio jai darbingumo ji negali panaudoti. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendė, kad ieškovės gaunamų išmokų dydžio ir buvusio atlyginimo, kuriuo pats atsakovas buvo įvertinęs jos darbą, skirtumas ir yra dėl atsakovo kaltės patiriama žala. Kolegija pažymėjo, kad, ieškovei pavykus įsidarbinti ar pasikeitus jos gaunamų išmokų dydžiui, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl šios dalies peržiūrėjimo. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės profesinė liga yra lėtinė, kad profesinės ligos konstatavimo data nereiškia, jog tik nuo tos datos ieškovei buvo reikalingi medikamentai šios ligos gydymui, kad ieškovė atsakovo bendrovėje dirbo nuo 1997 m. vasario mėnesio, kad pirmieji sveikatos sutrikimo simptomai fiksuojami nuo 1998 metų, o gydymosi išlaidas ieškovė prašo priteisti nuo 2004 m. liepos mėnesio, t. y. už tris mėnesius iki profesinės ligos nustatymo, kad prašoma priteisti gydymosi išlaidas tik keletą mėnesių iki ligos konstatavimo momento, be to, prašoma priteisti suma – 111,38 Lt – juridiniam asmeniui nėra didelė, tuo tarpu sveikatą praradusiam fiziniam asmeniui ji nemaža, kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 113,38 Lt gydymosi išlaidas nuo 2004 m. liepos mėnesio (CK 1.5 straipsnis). Kolegija konstatavo, kad atsakovas turi atlyginti ieškovės turėtas išlaidas vaistams bei procedūroms. Išlyga, jog maisto papildai nėra skirti profesinei ligai gydyti, neduoda pagrindo kitokiai išvadai, atsižvelgiant į ieškovės turimą invalidumo grupę bei į tai, jog pagerintas maitinimas paprastai yra būtinas siekiant stiprinti sergančio žmogaus sveikatą, gebėjimą sveikti. Atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kolegija konstatavo, kad nukrypimas nuo teismų suformuotos praktikos turi būti ne tik argumentuotas, pagrindžiamas bei pateisinamas, tačiau ir proporcingas, jis negali paneigti esminių suformuotų principų. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 160 000 Lt – net keletą kartų viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamus šios žalos atlyginimo dydžius. Sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, negu vidutiniškai panašiais atvejais priteisiama suma, kolegija sprendė, kad, atsižvelgiant į teismų praktiką bei į proporcingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, ieškovei priteistinas 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

9III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš atsakovo ieškovei priteisti 50 000 Lt; kitą nutarties dalį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Apeliacinės instancijos teismas įtvirtino galimybę darbuotojui gauti iš buvusio darbdavio daugiau negu vidutinį darbo užmokestį iki senatvės pensijos nepriklausomai nuo padarytos žalos dydžio. Kadangi susirgimo profesine liga faktas yra neatskiriamas nuo netekto darbingumo nustatymo, tai preziumuojama, kad asmeniui dėl profesinio susirgimo sveikatai padaryta žala – tai jo prarastas darbingumas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008, ir Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-351/2007, laikėsi pozicijos, kad turtinės žalos atlyginimo dydis turi būti nustatomas skaičiuojant jį pagal netekto darbingumo dydį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.283, 6.290, 6.251 straipsnius, nes iš kasatoriaus priteisė nuostolius, netinkamai apskaičiavęs padarytą žalą. Anot kasatoriaus, tai, kad ieškovė neteko 30 procentų darbingumo, nereiškia, kad ji iš viso negali dirbti ir kad buvęs darbdavys privalo jai mokėti jos vidutinį darbo užmokestį nepriklausomai nuo prarasto darbingumo, tolesnių jos darbo santykių ir kitų aplinkybių. Kasatoriaus teigimu, CK nurodyta negautų pajamų sąvoka suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška, jeigu jos nepadengia socialinio draudimo išmoka. Kasaciniame skunde taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 5 punkte pateiktais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą. Atsižvelgdamas į CK 6.283 straipsnio nuostatas ir į Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. UAB „Žemaitijos deguonis“, bylos Nr. 3K-3-575/2006), kasatorius teigia, kad visiškas nuostolių atlyginimo principas CK nuostatų prasme reiškia, jog asmens dėl sveikatos sužalojimo patirtus nuostolius turi atlyginti atsakingas asmuo, tačiau tik tą dalį, kurios nepadengia draudimo išmokos.

122. Taikydamas žalos skaičiavimo metodiką, apeliacinės instancijos teismas sudarė prielaidas ieškovei gauti daugiau, negu buvo padaryta žala. Savo skaičiavimuose teismas naudojo vidutinį darbo užmokestį, kurį atsakovas suskaičiavo ir pateikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.1 papunkčio 4 pastraipos nuostatomis, t. y. pažymoje pateiktas VDU dydis nurodytas neatskaičius mokesčių. Priteisus tokio dydžio žalos atlyginimą, ieškovei priteista suma viršija jos faktiškai negautas pajamas, todėl toks teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu, nes yra pažeidžiamas visiško nuostolių atlyginimo principas – draudžiama priteisti daugiau, negu padaryta žalos.

133. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo nei savo paties, nei Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-351/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008) ir priėmė prielaidomis grįstą sprendimą, kad ieškovės sveikatos būklė niekada nepablogės, nepagerės, kad ieškovė nesusiras jokio kito darbo, negaus pajamų, todėl kasatorius turi įstatymų nenustatytą pareigą, kol ieškovė sulauks senatvės pensijos, užtikrinti jai vidutinio darbo užmokesčio mokėjimą dėl 30 procentų netekto darbingumo, nors yra darbinga ir gali dirbti. Anot kasatoriaus, tokia teismo nutartimi ieškovei kompensuota ne padaryta žala, o atlyginta daugiau nuostolių, negu ji realiai patyrė. Skundžiama nutartis yra nenuosekli periodinių išmokų mokėjimo klausimu, nes, priteisęs negautas pajamas iki pat senatvės pensijos, apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl išlaidų vaistams kompensavimo jau taikė CPK 263 straipsnio 2 dalį, vadovavosi Aukščiausiojo Teismo praktika ir šio reikalavimo netenkino kaip grindžiamo prielaidomis. Kasatorius pažymi, kad ieškovės galimybė susirasti darbą nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, ieškovė šios aplinkybės neįrodinėjo, byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovė nedirba būtent dėl profesinio susirgimo, kad ji būtų ieškojusi darbo ir ją priimti būtų buvę atsisakyta. Kasatoriaus nuomone, skundžiama teismo nutartimi pašalinamas bet koks poreikis ieškovei dirbti.

144. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas gydymosi išlaidas, pažeidė CPK 218 straipsnį ir kitas teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Ekspertizės akte nurodyta, kad vaistų receptuose nurodyti vaistai bei naudotos procedūros yra skirtos nustatytai profesinei ligai gydyti, išskyrus maisto papildus, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovei gydymosi išlaidas neišskirdamas ieškovės turėtų išlaidų maisto papildams įsigyti, taip paneigdamas ekspertizės akte nurodytą išvadą ir nenurodydamas nesutikimo su eksperto išvada motyvų. Šitaip apeliacinės instancijos teismas eksperto išvadai suteikė prieštaringą įrodomąją galią.

155. Nustatydamas 100 000 Lt neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos taikant ir aiškinant CK 6.250 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nustatydamas žalos dydį, jis atsižvelgė į kasatoriaus elgesį, kad kasatorius tariamai neigia žalos padarymo faktą, kad nepasirūpino ieškovei suteikti jos sveikatos būklę atitinkantį darbą. Kasatorius pažymi, kad jis neneigė susirgimo profesine liga fakto, o tik prašė teismo tinkamai įvertinti visas byloje reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės darbu kitose bendrovėse ir to darbo įtaką susirgimui. Kasatoriaus teigimu, tokie jo prašymai buvo pagrįsti ir teisėti, todėl negali būti vertinami kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

166. Nukrypdamas nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-7-159/2005; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007), apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir netaikė CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių nuostatų dėl pačios ieškovės atliktų veiksmų, kuriais ji didino susirgimo riziką ir dėl kurių jai padidėjo nuostoliai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės profesinė liga yra tęstinio pobūdžio ir vystėsi ilgą laiką, todėl ieškovės veiksmai prasidėjus ligos simptomams taip pat turėjo būti įvertinti.

177. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007). Anot kasatoriaus, atsižvelgiant į bylos specifiką, matyti, kad jo kaltės forma – neatsargumas, todėl nustatant neturtinės žalos dydį buvo būtina įvertinti šias aplinkybes bei atsižvelgti į kitose bylose dėl sveikatos sužalojimo priteistinas neturtinei žalai atlyginti sumas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007, pažymėjo, kad teismai turi svarstyti vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką analogiško pobūdžio bylose. Taigi teismai, siekdami nustatyti kiek įmanoma teisingą ieškovei priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turėjo atsižvelgti ir į teismų praktiką, kuri formuojama tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas priteisė tokio dydžio neturtinę žalą, kuri neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008, esant 5 procentų netektam darbingumui, priteista 10 000 Lt. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinant visus neturtinei žalai nustatyti reikšmingus kriterijus, kasatoriaus manymu, neturtinės žalos dydis šioje byloje negalėjo viršyti 50 000 Lt.

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2009 m. kovo 20 d. nutartimi nepriėmė ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą kaip neatitinkančio CPK reikalavimų.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo

22CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus. Įsiteisėjusių procesinių sprendimų peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai, kasaciniam skundui keliami reikalavimai nustatyti CPK 346, 347 straipsniuose. Pagal šias teisės normas kasatorius kasaciniame skunde turi nurodyti konkrečius materialinės ar proceso teisės normų pažeidimus, turinčius esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei galėjusius turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, ar kitus CPK 346 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtintus kasacijos pagrindus, kuriais remdamasis reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ar nutartį, taip pat nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasaciniame skunde nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia tam tikrus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

23Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ paduotame kasaciniame skunde iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką, reikalavimą nurodyti konkrečius kasacijos pagrindus bei juos patvirtinančius teisinius argumentus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, aiškindami ir taikydami teisę, teismai turi atsižvelgti į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis). Dėl to kasacinio skundo nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 2 nuostatas negali patvirtinti ir nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo.

24Dėl darbuotojui, netekusiam dalies darbingumo, atlygintinos turtinės žalos dėl negautų pajamų

25Aiškindamas ir taikydamas ginčo santykį reglamentuojančias Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad, draudžiant darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pagal Socialinio draudimo įstatymą, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė mokėti apdraustajam netekto darbingumo kompensaciją; darbuotojui padarytos žalos dalį, kurios nepadengia atlyginimas pagal Socialinio draudimo įstatymą, turi atlyginti už žalą atsakingi asmenys, vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. B. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius, bylos Nr. 3K-7-1115/2003; ir kt.).

26Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, kasacinis teismas yra nurodęs, kad už žalą atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o nuostoliai – tai nukentėjusiojo iš dalies netektas darbingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2007). Pirmiau nurodytoje ir kitose kasacine tvarka išnagrinėtose bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2005; 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; ir kt.), Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi praktikos, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į netekto darbingumo lygį. Šios bylos duomenys ir skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo pripažinti, kad šioje byloje yra teisinis pagrindas nukrypti nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.251, 6.283 straipsnius bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ieškovės naudai žalą dėl negautų pajamų iš kasatoriaus priteisė netinkamai ją (žalą) apskaičiavęs ir kad Civiliniame kodekse nurodyta negautų pajamų sąvoka šios bylos atveju turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška.

27Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Negautų pajamų dydis, esant ginčui, turi būti įrodytas. Jo įrodinėjimo pareiga byloje tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Pagal ieškovės teisės į žalos atlyginimą atsiradimo metu galiojusio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto redakciją, kuri galiojo iki 2008 m. gruodžio 29 d., sumos materialinei žalai atlyginti bei teismų priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti buvo neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008, nurodė, kad žalos (kaip negautų pajamų) atlyginimo suma savo teisine prigimtimi nėra tapati negauto darbo užmokesčio priteisimui. Nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad pajamų bei socialinio draudimo mokesčių gavėjai pagal įstatymą būtų valstybės ir socialinio draudimo biudžetai, o ne pats ieškovas. Remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, ieškovės naudai priteisdamas negautas pajamas už 2005-2006 m. laikotarpį neatskaičius mokesčių, apeliacinės instancijos teismas sudarė prielaidas ieškovei gauti daugiau, negu realiai padaryta žalos. Taip apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu sumos turtinei žalai atlyginti už atitinkamą laikotarpį yra pagal įstatymus priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, tai fizinio asmens sveikatos sužalojimo atveju jo darbo užmokesčio forma realiai negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į jo VDU, iš kurio yra išskaičiuoti privalomi į biudžetą mokesčiai.

28Konstatavusi, kad šioje byloje ieškovei priteistinos turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo dydis už 2005-2006 m. laikotarpį turi būti nustatomas atsižvelgiant į jos VDU, iš kurio yra išskaičiuoti privalomi į biudžetą mokesčiai, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės gauto VDU, atskaičiavus mokesčius, dydį. Tai yra faktinė aplinkybė, kuri nustatinėjama pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos teismuose.

29Atkreiptinas dėmesį į tai, kad pagal 2008 m. gruodžio 30 d. įstatymo Nr. XI-111 redakcijos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 31 punktą sumos turtinei žalai dėl negautų pajamų atlyginti nėra priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

30Jau buvo minėta, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Parekss banka“ v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-7-552/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Dominion Consultancy Services LLC v. UAB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-60/2005; ir kt.). Šioje byloje pateikti įrodymai suponuoja galimybę padaryti išvadą, kad ieškovei trisdešimties procentų netekto darbingumo lygis nustatytas ne neterminuotai, bet terminuotai – iki 2006 m. gruodžio 8 d. (T. 1, b. l. 27), o apie ieškovės (netektą) darbingumą, jo lygį vėlesniais laikotarpiais duomenų byloje nepateikta. Kadangi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis byloje nenustatyta, kad (būtent) trisdešimties procentų darbingumas ieškovei būtų nustatytas ir po 2006 m. gruodžio 8 d., tai darytina išvada, jog turtinės žalos, kaip negautų pajamų, priteisimas ieškovei už ilgesnį laikotarpį yra nepagrįstas bylos duomenimis.

31Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi priteisdamas turtinę žalą dėl negautų pajamų, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Tai yra pagrindas naikinti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį ir bylos dalį dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų priteisimo grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

32Dėl ekspertizės išvadų vertinimo (CPK 218 straipsnis)

33Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, be kita ko, sudaro ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo <...> bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Šių išlaidų priteisimą, esant ginčui, lemia jų sąsajumas su sveikatos sužalojimu, būtinumas ir realumas.

34Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl su sveikatos grąžinimu susijusių ieškovės turėtų išlaidų priteisimo, be kita ko, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė jos turėtas išlaidas maisto papildams. Išvadą dėl šių išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teismas motyvavo jų būtinumu.

35Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad ieškovės turėtas išlaidas maisto papildams teismas vertino ne kaip išlaidas profesinei ligai gydyti (vaistų įsigijimo, procedūrų išlaidos), o kaip papildomas žmogaus stiprinimo priemones, t. y. kaip kitokias būtinas išlaidas, susijusias su organizmo stiprinimu, sveikatos atkūrimu. Toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas neprieštarauja byloje atliktos medicininės ekspertizės išvadoms, nereiškia nesutikimo su ekspertizės išvadomis, todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti CPK 218 straipsnio nuostatą, kad teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad, ieškovės naudai priteisdamas turėtas išlaidas maisto papildams, apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 218 straipsnį, paneigęs ekspertizės akte nurodytas išvadas ir eksperto išvadai suteikęs prieštaringą įrodomąją galią. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo naikinti arba pakeisti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria patenkintas reikalavimas dėl su sveikatos grąžinimu susijusių ieškovės turėtų išlaidų priteisimo.

36Dėl neturtinės žalos atlyginimo

37CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

38Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-371/2003; ir kt.). Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; ir kt.).

39Atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo ir netaikė CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalių nuostatų dėl pačios ieškovės atliktų veiksmų, kuriais ji neva didino susirgimo riziką ir dėl kurių jai padidėjo nuostoliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie kasacinio skundo argumentai pateikti atskirtai ir neatsižvelgiant į skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas atmetė kasatoriaus argumentus apie ieškovės kaltę dėl žalos padidėjimo.

40Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino kasatoriaus, kaip žalą padariusio asmens, kaltę ir elgesį, be kita ko, elgesį ir po to, kai jis (kasatorius) buvo informuotas apie ieškovės profesinę ligą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo pripažinti, jog kasatorius rūpinosi suteikti ieškovei lengvesnį darbą, jog bandė spręsti problemą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius, kaip darbdavys, byloje nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmiau nurodytas teismų išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas aptariamuoju atveju būtų netinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir nukrypęs nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

41Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui; teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nėra visiškai laisvas – spręsdamas šį klausimą, jis privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006). Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai kaip vieną iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų turi svarstyti ir analogiško pobūdžio bylose suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad teismų pareiga atsižvelgti į kitose bylose suformuotus precedentus dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio jokiu būdu nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei suformuotai praktikai, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. atsižvelgimas ir (arba) rėmimasis suformuota teismų praktika nepaneigia ir neprieštarauja konkrečios bylos ginčo santykio bei žalą patyrusio (patiriančio) darbuotojo individualumui.

42Siekdama atskleisti pastarojo laikotarpio kasacinio teismo išnagrinėtose bylose priimtų procesinių sprendimų dėl neturtinės žalos turinį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šias kasacine tvarka išnagrinėtas bylas, kuriose išnagrinėti reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo kildinami iš sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, bylos Nr. 3K-3-450/2006, paliko galioti teismo sprendimą, kuriuo ieškovui dėl sveikatos sužalojimo priteista 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. V. v. UAB „Žemaitijos gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-575/2006, paliko nepakeistą teismo sprendimą, kuriuo ieškovui dėl sveikatos sužalojimo priteista 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007, paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovui dėl sveikatos sužalojimo (netekus 85 procentų darbingumo) priteista 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2007, paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovui dėl sveikatos sužalojimo (netekus 50 procentų darbingumo) priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008, paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria ieškovei dėl profesinio susirgimo (netekus 5 procentų profesinio darbingumo) priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. V. v. ŽŪB „Šiaulėnų statyba“, bylos Nr. 3K-3-529/2008, priteisė ieškovui dėl sveikatos sužalojimo (netekus 50 procentų profesinio darbingumo) 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

43Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus precedentus, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju ieškovei iš kasatoriaus priteistas 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas viršija teismų praktikoje panašiais atvejais priteisiamas sumas ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra išsamiai ir detaliai įvertintos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose, teisėjų kolegijos nuomone, yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškovei iš kasatoriaus priteisti 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Dėl to skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis atitinkamai keistina.

44Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties rezoliucinės dalys, kuriose nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei iš kasatoriaus priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas „padidinamas“ ir „mažinamas“, yra suformuluotos ydingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB „Pajūrio mediena“, bylos Nr. 3K-3-157/2007, nurodė, kad iki tol, kol teismas neturtinės žalos dydžio nenustatė, konkretaus mažintino žalos atlyginimo dydžio nėra.

45Kadangi bylos dalis dėl turtinės žalos, kaip negautų pajamų, atlyginimo, grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme nespręstinas.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria ieškovei G. Š. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ priteista 1900,20 Lt su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, palikti nepakeistą.

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir išdėstyti taip:

49„Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimą.“

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalis, palikti nepakeistą.

51Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarties dalis panaikinti ir dėl jų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,... 5. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo iš viso 20 048,44 Lt turtinės (t. y.... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo... 11. 1. Apeliacinės instancijos teismas įtvirtino galimybę darbuotojui gauti iš... 12. 2. Taikydamas žalos skaičiavimo metodiką, apeliacinės instancijos teismas... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo nei savo paties, nei... 14. 4. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas gydymosi išlaidas, pažeidė... 15. 5. Nustatydamas 100 000 Lt neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos... 16. 6. Nukrypdamas nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos... 17. 7. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti,... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo ribų ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte... 22. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 23. Nagrinėjamoje byloje kasatoriaus UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“... 24. Dėl darbuotojui, netekusiam dalies darbingumo, atlygintinos turtinės žalos... 25. Aiškindamas ir taikydamas ginčo santykį reglamentuojančias Nelaimingų... 26. Aiškindamas ir taikydamas CK 6.283 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias... 27. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo... 28. Konstatavusi, kad šioje byloje ieškovei priteistinos turtinės žalos dėl... 29. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad pagal 2008 m. gruodžio 30 d. įstatymo Nr.... 30. Jau buvo minėta, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant... 31. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiama nutartimi... 32. Dėl ekspertizės išvadų vertinimo (CPK 218 straipsnis)... 33. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje... 34. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, visiškai tenkindamas ieškinio... 35. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys rodo, kad... 36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 37. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 38. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos... 39. Atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį, teisėjų... 40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai... 41. Pažymėtina, kad, taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą... 42. Siekdama atskleisti pastarojo laikotarpio kasacinio teismo išnagrinėtose... 43. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus precedentus, teisėjų kolegija sutinka su... 44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos... 45. Kadangi bylos dalis dėl turtinės žalos, kaip negautų pajamų, atlyginimo,... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 49. „Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės... 50. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 51. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...