Byla 2S-474-340/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį dėl Lietuvos teismų institucijų ir teisėjų organizuotu rimtais protiniais sveikatos sutrikimais vykdomu teisių į teisinga bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinę gynybą ir diskriminacijos uždraudimo pažeidimu padarytos žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR teisingumo ministerijos, Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir teisėjų D. A., G. K., R. N., Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos A. K., Vilniaus miesto apylinkės teismo ir teisėjų J. V., R. K., A. P.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovas V. B. pareišktu ieškiniu prašė pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėja A. K. bei Vilniaus miesto apylinkės teismas ir jo teisėjos J. V., R. K., A. P. instancine tvarka dengdamos nuo atsakomybės Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo teisėjus, klastojo faktus ir aplinkybes bei pažeidė ir suvaržė ieškovo teises civilinių bylų Nr. 2. 12127-155/2014 ir Nr. 2-24388/866/2014 nagrinėjimo metu; priteisti ieškovui 40 000 Lt iš atsakovo Lietuvos Respublikos padarytai ir patirtai žalai atlyginti, sprendimo vykdymą pavedant atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai; LR CPK 299, 300 str. pagrindu dėl padarytų šiurkščių įstatymo pažeidimų priimti atskirąją nutartį, o apie nusikaltimo požymius pranešti Lietuvos generaliniams prokurorui (b.l.1-4).

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėja A. K. ir Vilniaus miesto apylinkės teismas ir jo teisėjos J. V., B. K., A. P. instancine tvarka dengdamos nuo atsakomybės Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo teisėjus, klastojo faktus ir aplinkybes bei pažeidė ir suvaržė ieškovo teises civilinių bylų Nr. 2-12127-155/2014 ir Nr. 2-24388-866/2014 nagrinėjimo metu, taip pat nustatė ieškovui V. B. terminą iki 2015 m. kovo 01 d. pateikto ieškinio trūkumams pašalinti: aplinkybėms, patvirtinančioms turtinės žalos atsiradimą, nurodyti ir žalos dydžiui pagrįsti bei priežastiniam ryšiui nurodyti; įrodymams patvirtinantiems minėtas aplinkybes pateikti; tinkamai patvirtintoms ieškinio priedų kopijoms arba originalams pateikti; tinkamai institucijai, kuriai pateikiamas ieškinys, nurodyti. Nurodė, kad ieškinys neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, kurio praktika yra privaloma žemesnės instancijos teismui, formuoja tokią teismų praktiką, jog ieškovui ieškinio dalyku nurodžius ieškinio pagrindą, reikalavimą atsisakoma priimti. Ieškovo nurodyti teismų ir/ar teisėjų neteisėti veiksmai yra ieškinio faktinis pagrindas, kuriuo ieškovai grindžia reikalavimą priteisti žalą, o ne ieškinio dalykas, todėl pirmos instancijos teismas nutraukė bylą dalyje dėl šio reikalavimo. Taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinyje nenurodė ir neišaiškino, kas sudaro 30 000 Lt turtinę žalą, kokia konkreti veika, kokio dydžio sukėlė turtinę žalą atsakovui, nenurodo priežastinio ryšio tarp neteisėtų veikų ir atsiradusios žalos (CK 6.245 str.) bei kokie įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina faktines aplinkybes (CPK 178 str.). Taip pat nustatė, kad ieškovo pateikti ieškinio priedai neatitinka CPK 114 straipsnio reikalavimų, todėl ieškovai privalo pateikti prie ieškinio pridedamų rašytinių dokumentų originalus arba nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje nurodyta kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teisme neegzistuoja, todėl jei ieškovas ieškinį adresuota Vilniaus miesto apylinkės teismui, tai ieškinyje taip ir turi būti nurodyta.

  1. Atskirojo skundo argumentai

5Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti kitos apylinkės teismui iš naujo. Nurodė, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, pažeisto ir netinkamai pritaikytos procesinės ir materialinės teisės normos, nukrypta nuo privalomo precendento taikymo praktikos civiliniame procese, todėl nutartis yra naikintina. Apeliantas tvirtina, kad niekas negali būti teisėju savo byloje. Pažymi, kad net ir tuo atveju, kai civilinę bylą nagrinėja kiti to paties teismo teisėjai negu tie, dėl kurių veiksmų ar priimtų procesinių sprendimų yra reikalaujama atlyginti padarytą žalą, laikytina, kad kyla abejonių dėl jų nešališkumo, todėl skundžiama nutartis turėtų būti naikinama kaip priimta paties teismo už save ir savo teisėjus. Taip pat, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad klausimas dėl padarytos žalos atlyginimo yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Pasak apelianto, tokiais savo veiksmais teismas siekė trukdyti įrodyti ieškinį ir tokiu būdu norėjo padėti kaltiems teisėjams išvengti atsakomybės už padarytą žalą. Apelianto įsitikinimu, jo nurodytų atsakovo atstovais teisėjų dalyvavimas procese yra būtinas siekiant nustatyti, ar jų veikoje buvo nusikaltimo požymių. Taip pat apeliantas tvirtina, kad ir įrodymų nepateikimas ir nenurodymas nėra esminė kliūtis atsisakyti priimti ieškinį priėmimo stadijoje.

6IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

9Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.

10Pirma, apeliantas atskirajame skunde ginčijo pirmos instancijos teismo išvadą, jog jis negali reikšti reikalavimo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėja A. K. ir Vilniaus miesto apylinkės teismas ir jo teisėjos J. V., B. K., A. P. instancine tvarka dengdamos nuo atsakomybės Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo teisėjus, klastojo faktus ir aplinkybes bei pažeidė ir suvaržė mano teises civilinių bylų Nr. 2-12127-155/2014 ir Nr. 2-24388-866/2014 nagrinėjimo metu, nes tai yra ieškinio pagrindas, o ne dalykas. Apelianto teigimu, kai teismas padaro išvadą, jog toks reikalavimas negali būti nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tai nutartyje turi būti nurodoma, į kurią instituciją kreiptis dėl neteisėtų ir nusikalstamų teisėjų veiksmų. Apeliacinės instancijos teigimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo suformuluotas reikalavimas priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą teisėjų ir/ar teismų veiksmų neteisėtumo pagrindu yra ieškinio faktinis pagrindas, o ne ieškinio savarankiškas dalykas.

11Kita vertus, pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas 2015-02-05 nutarties rezoliucinėje dalyje netinkamai lingvistiškai nurodė, jog byla nutraukiama dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėja A. K. ir Vilniaus miesto apylinkės teismas ir jo teisėjos J. V., B. K., A. P. instancine tvarka dengdamos nuo atsakomybės Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo teisėjus, klastojo faktus ir aplinkybes bei pažeidė ir suvaržė ieškovo teises civilinių bylų Nr. 2-12127-155/2014 ir Nr. 2-24388-866/2014 nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ginčijama 2015-02-05 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, jog ieškovo V. B. teismui paduotas ieškinys yra su trūkumais. Nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teismas negalėjo nutraukti bylos dalyje dėl vieno iš ieškinio reikalavimų, nes pats ieškinys pirmos instancijos teismo dar nebuvo priimtas, t.y. byla pagal ieškovo ieškinį dar nebuvo iškelta. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje turėjo nurodyti, kad ieškinį atsisakoma priimti dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėja A. K. ir Vilniaus miesto apylinkės teismas ir jo teisėjos J. V., B. K., A. P. instancine tvarka dengdamos nuo atsakomybės Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir jo teisėjus, klastojo faktus ir aplinkybes bei pažeidė ir suvaržė ieškovo teises civilinių bylų Nr. 2-12127-155/2014 ir Nr. 2-24388-866/2014 nagrinėjimo metu, nustatant terminą trūkumams pašalinti dėl kitų ieškinyje keliamų reikalavimų. Nepriėmęs ieškinio ir neiškėlęs bylos, teismas negalėjo nutraukti bylos dalyje dėl vieno ar kelių ieškinio reikalavimų, todėl 2015-02-05 nutarties rezoliucinės dalies pirma pastraipa buvo suformuluota netinkamai.

12Antra, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, nes nutartį priėmė to paties teismo, kurio teisėjų veiksmus ieškovas taip pat skundžia, teisėjas, todėl nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutikti neįžvelgia jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 str., 31 str. 2 d., 109 str., Konvencijos 6 str. 1 d., CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teisėjas, priėmęs skundžiamą nutartį, turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir / ar prielaidomis. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovas abejoja teisėjo nešališkumu vien dėl to, kad teisėjas turės vertinti kolegų, su kuriais jis yra pažįstamas ir bendrauja, veiksmus, tačiau, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, vien tokios ieškovo nurodomos abejonės negali suponuoti teisėjo, priėmusio nutartį, šališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1572/2014 ir kt.), todėl apelianto argumentai dėl teismo nešališkumo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

13Trečia, apelianto nuomone, įrodymų nenurodymas ir nepateikimas bei ieškinio bei jo priedų kopijų nepateikimas negali būti kliūtimi atsisakyti priimti ieškinį ieškinio priėmimo stadijoje. Įvertinęs ieškovo pateiktą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, koks reikalavimas reiškiamas, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi ir kokiomis aplinkybėmis jis grindžiamas, ir kad minėti ieškinio trūkumai turi būti taisomas jau ieškinio priėmimo stadijoje. Priešingu atveju, bylos nagrinėjimo ribos bus neaiškios, atsakovai negalės tinkamai atsikirsti į ieškinį, o teismas – operatyviai išnagrinėti bylos. Be to, pažymėtina, kad CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Tik tuo atveju, kai procesinių dokumentų priedų apimtis yra didelė, teismas gali leisti procesinių dokumentų priedų nepateikti kitiems dalyvaujantiems asmenis (CPK 113 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio prašymo apeliantas nereiškė, todėl priėmus ieškinį procesinių dokumentų priedai turėtų būti siunčiami kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, o, nepateikus ieškinio priedų pagal CPK 114 straipsnio reikalavimus, tokios galimybės nėra. Nors toks trūkumas yra pakankamai formalus ir galėtų būti pašalintas pasiruošimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, tačiau atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo vienintelis trūkumas, dėl kurio buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

14Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

15Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į netinkamą jo procesinį elgesį bei nuolat reiškiamą nepagarbą Lietuvos Respublikai, jos institucijoms - teismams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir bylas nagrinėjantiems teisėjams ir išaiškina ieškovui, kad Lietuvos Respublikos BK 232 str. numato baudžiamąją atsakomybę už pareigas einančio teisėjo žeminimą.

16Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, bei pagrįstai nutarė nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.) bei nustatytinas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 73 str. 1 d., 115 str. 2 d.).

17Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Nustatyti ieškovui V. B. 14 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties paskelbimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Proceso dalyviai
Ryšiai