Byla 2-1572/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4900-661/2014, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimų atsakovui Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams D. R. ir O. G. bei nustatytas terminas pašalinti ieškinio, pareikšto atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos teismų institucijų ir teisėjų vykdomos diskriminacinės politikos padarytos žalos atlyginimo priteisimo, trūkumus.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 615 514 Lt žalos dėl Lietuvos teismų institucijų ir teisėjų vykdomos diskriminacinės politikos atlyginimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi ieškinio dalį dėl ieškovo reikalavimų atsakovui Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams D. R. ir O. G. atsisakė priimti Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ši ieškinio dalis nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, nes ieškinys dėl žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą gali būti pareikštas tik valstybei, o kitai ieškinio daliai, kuria pareikštas reikalavimas atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos teismų institucijų ir teisėjų vykdomos diskriminacinės politikos padarytos žalos atlyginimo priteisimo, nustatė terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad iš ieškinio negalima suprasti, kokiais teismų (teisėjų) veiksmais buvo pažeistos ieškovo teisės, t. y. ieškovas nesuformulavo faktinio ieškinio pagrindo, nors tai yra ieškovo pareiga. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, kaip jo patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju, nenurodė, kas konkrečiai sudaro jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė prašomą priteisti turtinę žalą. Taip pat ieškovas turi nurodyti priežastinį ryšį, t. y. nurodyti aplinkybes, kad ieškovo patirta žala yra nulemta tam tikrų neteisėtų veiksmų pasekmė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašomos žalos atlyginimo sumos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais ir jų nenurodė ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 3 p.), nenurodė, kaip jam pasireiškė neturtinė žala.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą kitam apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

9Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė ir neteisingai taikė procesinės teisės normas, yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, teismas nukrypo nuo Konstitucinio Teismo suformuotos privalomos precedento taikymo praktikos civiliniame procese.

10Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 21, 45 straipsnius, 137 straipsnio 3 dalį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsnius, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34, 47 straipsnius, nes netinkamai taikė ir aiškino CK 6.272 straipsnio, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes taip pažeidžiamas bendras objektyvaus ir nešališko civilinės bylos nagrinėjimo teismuose principas. Pagal suformuotą privalomą precedento taikymo praktiką (Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-593/2013) net ir tuo atveju, jeigu civilinė byla būtų nagrinėjama kito Vilniaus apygardos teismo teisėjo, o ne teisėjų, kurių veiksmais ar sprendimais yra padaryta žala, bylą nagrinėjantis teisėjas turėtų vertinti savo kolegų darbą, o tokiu atveju objektyviam sprendimui priimti gali sutrukdyti subjektyvaus pobūdžio aplinkybės. Tai kelia pagrįstų abejonių civilinio proceso nešališkumu dėl neteisėtos sudėties teismo. Šiuo atveju neteisingą nutartį priėmė neteisėtos sudėties šališkas ir priklausomas teisėjas pats prieš save ir savo kolegas.

11Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomos ir aiškinamos CK 6.272 straipsnio, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos nustatant, kad neva atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai negali būti atsakovais ar atsakovo atstovais civiliniame procese dėl jų veiksmais ar sprendimais padarytos žalos atlyginimo. Nei CK 6.272 straipsnis, nei Teismų įstatymo 47 straipsnis nedraudžia įtraukti atsakovais ar atsakovų atstovais teismus ar teisėjus, kad nebūtų pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas ir būtų užtikrintas objektyvus ir nešališkas civilinis procesas, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija negali paaiškinti motyvų ir aplinkybių, kuriais vadovaujantis teismas ar teisėjas padarė neteisėtą veiksmą ar priėmė neteisėtą sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnyje ar CPK 790 straipsnyje nėra nustatyta, kad teismai ar teisėjai turi civilinės atsakomybės imunitetą ir negali dalyvauti civiliniame procese dėl jų neteisėta ar nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

12Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomos ir aiškinamos CPK 114, 135 straipsnio nuostatos, nes pažeidžiama CPK 115 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 4 dalis, Konstitucinio Teismo suformuota precedento taikymo praktika civiliniame procese. Įrodymų nepateikimas ar nenurodymas ir kiti netikslumai nėra esminė kliūtis atsisakyti priimti ieškinį ir išnagrinėti reikalavimus bei taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį ieškinio priėmimo stadijoje, nes ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluoti aiškiai ir suprantamai ir nurodyti įrodymai bei prašoma prijungti civilines bylas, kurių nukopijavimas prieštarautų CPK 3 straipsnio 6 daliai, 5, 6, 7, 17 straipsniams.

13Teismo reikalavimas patvirtinti priedus, kaip tai numatyta CPK 114 straipsnio 1 dalyje, ir teismo atsisakymas dėl tokios priežasties iš karto priimti ieškinį ir nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti yra pernelyg formalus.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Dėl teismo šališkumo

17Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas, nes bylą išnagrinėjo to paties teismo, kurio teisėjų veiksmus ieškovas taip pat skundžia, teisėjas, todėl nutartis naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, su šiuo ieškovo argumentu nesutinka.

18Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

19Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teisėjas, priėmęs skundžiamą nutartį, turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. yra šališkas subjektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir / ar prielaidomis. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad ieškovas abejoja teisėjo nešališkumu vien dėl to, kad teisėjas bei teismas turės vertinti kolegų, su kuriais jis yra pažįstamas ir bendrauja, veiksmus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodomos abejonės nesuponuoja teisėjo, priėmusio nutartį, šališkumo.

20Dėl atsisakymo priimti ieškinio dalį

21CPK 5 straipsnio, reglamentuojančio asmenims teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikomis tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pagal paminėtų teisės normų (CPK 5 str. ir 3 str. 1 d.) nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą.

22Iš ieškovo pateikto teismui ieškinio turinio matyti, kad jis iš esmės reiškia ieškinį teisme valstybei dėl neteisėtų teisėjų ar teismo veiksmų, ieškinio reikalavimą formuluodamas taip, kad prašo priteisti 615 514 Lt žalos atlyginimo būtent iš valstybės, o ne iš kitų jo nurodytų atsakovais teisėjų D. R. ir O. G. ar Vilniaus apygardos teismo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo keliamo teisme ginčo pobūdį, todėl pagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vadovavosi CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatomis vertindamas, ar yra pagrindas priimti ieškinį atsakovui teismui ir teisėjams, kurie pagal įstatymą negali būti atsakovais tokio pobūdžio bylose. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių teisės normų pažeidimų vertindamas ieškovo pateikto ieškinio turinį dėl tinkamų atsakovų tokio pobūdžio bylose nustatymo ir padarė pagrįstą išvadą atsisakyti priimti ieškinio dalį atsakovams teismui ir teisėjams bei nepažeidė ieškovo teisės į teisminę gynybą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantui jau ne kartą buvo išaiškinta, kad pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamą ieškinį atsakovu byloje gali būti tik valstybė, bet ne teisėjai ir teismai, todėl teismas, gavęs ieškinį dėl žalos iš valstybės atlyginimo CK 6.272 straipsnyje numatytu pagrindu, turi imtis procesinių veiksmų užtikrinti, kad imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-612/2012, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298/2014).

23Dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti

24Ieškovas ieškinyje apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie aplinkybes, kuriomis remdamasis siekia prisiteisti žalos atlyginimą iš valstybės. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje išdėstė pirmosios instancijos teismas, ieškovas nenurodė, kaip jo patirta turtinė ir neturtinė žala pasireiškė kiekvienu konkrečiu atveju, nenurodė, kas konkrečiai sudaro jo prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė prašomą priteisti turtinę žalą, taip pat nenurodė, pagal kokius kriterijus nustatytas ieškinyje prašomas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos dydis. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė ieškovui patikslinti, iš ko susideda jo teisių pažeidimas, siekiant sudaryti galimybę atsakovui tinkamai atsikirsti į ieškinį.

25CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens. Tik tuo atveju, kai procesinių dokumentų priedų apimtis yra didelė, teismas gali leisti procesinių dokumentų priedų nepateikti kitiems dalyvaujantiems asmenis (CPK 113 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju tokio prašymo apeliantas nereiškė, todėl priėmus ieškinį procesinių dokumentų priedai turėtų būti siunčiami kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nepateikus ieškinio priedų pagal CPK 114 straipsnio reikalavimus, tokios galimybės nėra. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškovo neturi būti reikalaujama pateikti patvirtintas kopijas teismų procesinių sprendimų, kuriuos teismas gali gauti pasinaudojęs teismų informacine sistema Liteko, tačiau kiti teismui pateikiami dokumentai, kaip pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, turi atitikti CPK 114 straipsnio reikalavimus. Nors toks trūkumas yra pakankamai formalus ir galėtų būti pašalintas pasiruošimo nagrinėti bylą teisme stadijoje, tačiau šiuo atveju tai nebuvo vienintelis trūkumas, dėl kurio buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taip pat pažymėtina, kad šio trūkumo nepašalinimas nesudarytų teisėto pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti ieškinį.

26Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-508/2014, pasisakyta dėl nepagrįstai nustatyto termino ieškinio trūkumams šalinti pateikus nepatvirtintas nutarties ir įgaliojimo kopijas, bet ne dėl įrodymų nepateikimo apskritai. Nurodyta nutartis negali būti besąlygiškai taikoma nagrinėjamu atveju ir todėl, kad iš jos turinio negalima tiksliai pasakyti, ar jos faktinės aplinkybės sutampa su nagrinėjamu atveju esančiomis aplinkybėmis, t. y. įvertinti tos bylos ieškinio dalyko, pagrindo suformulavimą.

27Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas išvadas atsisakyti priimti dalį ieškinio bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.) bei nustatytinas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 73 str. 1 d., 115 str. 2 d.).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Nustatyti ieškovui A. B. 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartyje, pašalinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi ieškinio dalį... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 9. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė ir neteisingai... 10. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 21, 45 straipsnius, 137 straipsnio 3 dalį,... 11. Pasak apelianto, skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomos ir aiškinamos CK... 12. Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje netinkamai taikomos ir... 13. Teismo reikalavimas patvirtinti priedus, kaip tai numatyta CPK 114 straipsnio 1... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 15. Atskirasis skundas atmestinas.... 16. Dėl teismo šališkumo ... 17. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas,... 18. Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia... 20. Dėl atsisakymo priimti ieškinio dalį... 21. CPK 5 straipsnio, reglamentuojančio asmenims teisę kreiptis į teismą... 22. Iš ieškovo pateikto teismui ieškinio turinio matyti, kad jis iš esmės... 23. Dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti... 24. Ieškovas ieškinyje apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie aplinkybes,... 25. CPK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2014... 27. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas,... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK... 29. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.... 30. Nustatyti ieškovui A. B. 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo...