Byla 2K-158-489/2016
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Songailienei, išteisintojo gynėjui advokatui Valdui Kairiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

2Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu S. Š. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikalstamų veikų požymių.

3Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5S. Š. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „A. G.“, į. k. ( - ), registruotos Šiauliuose, ( - ), direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnį atsakingas už apskaitos organizavimą, 2012 m. sausio–gruodžio mėnesiais apgaulingai tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, nes pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dokumentais neįformino ir į apskaitą neįtraukė 16 464,75 Lt (4768,52 Eur) priskaičiuoto darbo užmokesčio, UAB „A. G.“ išmokėjo didesnes darbo užmokesčio sumas nei apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbuotojams 2012 m.: N. F. 1 252,52 Lt (362,75 Eur) už gegužės–liepos mėnesius ir D. Š. 11 260,69 Lt (3261,32 Eur) už sausio–gruodžio mėnesius ir nesurašė pirminių apskaitos dokumentų atlyginimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių dėl išmokėto darbo užmokesčio, kurio suma 12 513,21 Lt (3629,29 Eur); dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „A. G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 metus.

6S. Š. buvo kaltinamas ir tuo, kad būdamas UAB „A. G.“ direktorius, pagal BAĮ 21 straipsnį atsakingas už apskaitos organizavimą, 2012 m. sausio–gruodžio mėnesiais apgaulingai tvarkė UAB „A. G.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, į bendrovės apskaitą neįtraukė 16 464,75 Lt (4768,52 Eur) priskaičiuoto darbo užmokesčio, nesurašė pirminių apskaitos dokumentų atlyginimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderių dėl išmokėto darbo užmokesčio, kurio suma 12 513,21 Lt (3629,29 Eur). Be to, nuo šios išmokėtos darbo užmokesčio sumos iki 2012 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 3 dalį – 2 469,71 Lt (715 Eur) gyventojų pajamų mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį – 987,89 Lt (286 Eur) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 5 594,72 Lt (1620 Eur) valstybinio socialinio draudimo įmokų, pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo 3 straipsnio 4 dalį 32,93 Lt (9 Eur) įmokų į garantinį fondą, taip apgaule išvengė UAB „A. G.“ naudai turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus 9 085,25 Lt (2631 Eur) už 2012 metus. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras P. Andruškevičius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad skundžiama nutartis naikintina dėl esminio BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, nes neturėdamas galimybės apklausti dviejų svarbių liudytojų apeliacinės instancijos teismas ištyrė ne visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neįvertinus visų proceso metu surinktų ir bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015 ir kt.). Be to, pagal BPK 242 straipsnio 1 dalį ir 301 straipsnio 1 dalį teismai nagrinėdami bylą privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės. Šioje byloje kaltinimas išteisintajam buvo grindžiamas liudytojų N. F. ir D. Š. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad iškviesti į teismo posėdį šiuos liudytojus ir juos apklausti nėra galimybės, todėl vertino šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie, teismo vertinimu, nebuvo visiškai aiškūs ir kėlė abejonių. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad liudytojų N. F. ir D. Š. iškviesti į teismo posėdį nėra galimybės, buvo grindžiama policijos pareigūnų pateiktais raštais, kuriuose buvo teigiama, jog nustatyti liudytojų N. F. ir D. Š. buvimo vietos nepavyko. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrius, atlikęs ikiteisminį tyrimą kitoje byloje, 2015 m. gruodžio 22 d. pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad liudytojas N. F. buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir nuosprendis yra vykdomas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus. Be to, nustatyta, kad liudytojas N. F. nuo 2014 m. spalio 16 d. vykdo individualią veiklą, nuo 2015 m. spalio 29 d. dirba UAB „P“. Liudytojas D. Š., nors ir negyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau su juo galima susisiekti telefonu ir elektroniniu paštu. Iš to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis iškviesti šiuos liudytojus į teismo posėdį nebuvo tinkamai įvykdyta. Kasatorius pažymi, kad teismai bylos nagrinėjimo metu intensyviai ieškojo šių liudytojų, o tai rodo, kad teismai pripažino ypatingą šių liudytojų parodymų reikšmę šiai bylai teisingai išspręsti, tačiau dėl galimo teismo pavedimus vykdančių pareigūnų aplaidumo ar neatidumo šie veiksmai nedavė rezultatų. Neapklausus šių liudytojų, teismas prarado galimybę tiesiogiai ištirti įrodymus, juos išsamiai įvertinti, pašalinti prieštaravimus ir kilusias abejones bei teisingai nuspręsti dėl išteisintojo S. Š. kaltumo. Padarytas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas gali būti ištaisytas tik grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasacinis skundas atmestinas. Dėl prokuroro kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). Teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais liudytojų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais – tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2011). Prokuroras teisingai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-209-489/2015 ir kt.). Tačiau, patikrinusi apeliacinės instancijos teismo atliktus veiksmus ir nutarties turinį, tokio pobūdžio pažeidimų kolegija nenustato. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, netgi prokurorui neprašant atlikti įrodymų tyrimo, apklausti liudytojus, 2015 m. rugsėjo 23 d. posėdžio metu ėmėsi pakankamų priemonių sužinoti liudytojų N. F. ir D. Š. buvimo vietas ir šaukti šiuos liudytojus į apklausą teisme. Po beveik mėnesį trukusių prokuroro ir policijos pastangų liudytojų buvimo vietos nenustatytos ir teismo šaukimai jiems neįteikti. Taigi nėra pagrindo prokuroro kasaciniame skunde siūlomų esminių BPK pažeidimų įžvelgti apeliacinės instancijos teismo neveiklume nustatant bylos aplinkybes, t. y. netikrinant įrodymų, kurių patikrinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo galima dėl svarbių priežasčių (liudytojų buvimo vietos nenustatytos, teismo šaukimai jiems neįteikti). Esant tokiai padėčiai, atsižvelgiant į BPK 37 straipsnio nuostatas ir BPK 276 straipsnio taisykles, šių dviejų liudytojų parodymai, teismo patikrinti šiose normose numatyta tvarka, buvo dar kartą įvertinti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Pagal teismų praktiką liudytojo parodymai įrodymais pripažįstami tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010) ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus, daiktinius ir kt. įrodymus. Liudytojų N. F. ir D. Š. parodymai šiuo atveju buvo patikrinti būtent tokiu būdu atliekant BPK 276 straipsnyje numatytus proceso veiksmus ir šie parodymai abiejų teismų įvertinti, palyginus juos su duomenimis, kurie gauti iš skirtingų šaltinių. Vertindami šių liudytojų parodymus teismai padarė motyvuotas išvadas dėl šių parodymų patikimumo ir sprendė, ar šiais duomenimis grįstinos teismo išvados. Taigi nėra pagrindo teiginiams kad, iš esmės pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo neišnagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat kolegija nenustato situacijos, kad nagrinėjant bylą teismuose iš esmės būtų pažeistos BPK 241 straipsnio 1 dalies bei 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nustatančios tiesioginį ir žodinį bylos įrodymų patikrinimą teisme ir reikalavimus įrodymų vertinimui. Kasaciniame skunde nepagrįstai teismo neva padarytus BPK pažeidimus mėginama pagrįsti aplinkybėmis, susietomis su nekokybiška prokuroro ir policijos pareigūnų atlikta liudytojų N. F. ir D. Š. buvimo vietos paieška, atskiromis šių asmenų gyvenimo ir darbo aplinkybėmis, nes teismui, nagrinėjusiam bylą apeliacine tvarka, jos nebuvo žinomos. Dėl viso to, kas pirmiau išdėstyta, kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nustatyti šiame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį naikinti ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka.

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

9Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andruškevičiaus kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai