Byla 2-8132-613/2013
Dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Sandrai Žiobakaitei, dalyvaujant ieškovui V. M., ieškovo atstovui advokatui Edvardui Staponkui, atsakovo atstovei advokatei Svetlanai Baracevičienei, civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. patikslintą ieškinį atsakovams A. K. (A. K.), I. K., dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. K. 20000,00 Lt neturtinės žalos, jam neturint pakankamai lėšų ir turto neturtinei žalai atlyginti, priteistą sumą prašo išieškoti iš atsakovės I. K.. Nurodė, kad V. O. ir A. K. 2012-02-19 viešoje vietoje – I. Simonaitytės g. 19-ojo namo 1-oje laiptinėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, A. K., paprašytas išeiti iš laiptinės, tyčia kumščiu trenkė ieškovui į veidą, jam lipant laiptais žemyn, kumščiu trenkė per rankas, sudavė į kairę galvos pusę, spyrė į nugarą. Dėl tokių veiksmų ieškovas nukrito nuo laiptų. Tada A. K. įspyrė į nugaros sritį 3 kartus, o V. O. - į veidą apie 5 kartus. Nuo suduotų smūgių ieškovas prarado sąmonę. Nuo sumušimų buvo padaryti trijų kūno sričių sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimas kaktos kairėje, dešinėje, nosies nugarėlėje apatinės lūpos kairėje, kliniškai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, komplikavęsis potraumine dešinio plaučio apatinės skilties pleuropneumonija, kompresinis stuburo II juosmeninio slankstelio lūžimas, I-II juosmeninių stuburo slankstelių discitas su disko edema, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po sumušimo nuo 2012-02-20 iki 2012-03-02 ieškovas gydėsi ambulatoriškai dėl smegenų sutrenkimo, pablogėjus sveikatos būklei, nuo 2012-03-02 iki 2012-03-16 buvo gydomas stacionariai Klaipėdos Jūrininkų ligoninės diagnostikos skyriuje. Nuo 2012-03-17 iki 2012-04-02 gydėsi ambulatoriškai, pablogėjus sveikatai, nuo 2012-04-02 iki 2012-05-02 vėl teko gydytis Klaipėdos Jūrininkų ligoninės diagnostikos skyriuje. Nuo 2012-05-07 iki 2012-05-27 buvo reabilitaciniame gydyme Palangos reabilitacinėje ligoninėje. Nuo 2012-06-18 iki 2012-07-05 ambulatoriškai gydėsi Klaipėdos Jūrininkų ligoninės sveikatos priežiūros centre. 2012-11-27 nuosprendžiu V. O. buvo nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. ir pagal 284 str. 1 d. Nuosprendžiu iš V. O. ieškovui, kaip nukentėjusiajam, buvo priteista 240,00 Lt turtinės ir 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. A. K. nebuvo perduotas teismui, nes neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. 2013-03-21 Klaipėdos apygardos teismas iš V. O. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 5000,00 Lt. Nurodo, kad dėl sumušimo jam padaryta didelė moralinė žala, ilgalaikiai sutrikdytas ieškovo ir jos šeimos gyvenimo ritmas, kadangi jis turėjo gydytis ligoninėje, sveikatos reabilitacijos įstaigoje. Paaiškina, kad patyrė didelį dvasinį šoką, sukrėtimą, jautė didelį pažeminimą, kadangi buvo sumuštas nepilnamečių. Dėl sužalojimų, nežino kokia bus tolimesnė sveikatos perspektyva, kadangi pastoviai jaučia galvos skausmą bei skausmą stuburo srityje, yra priverstas nešioti specialų įtvarą ant juosmens, kas sukelia didelius nepatogumus. Tapo apsunkintas važiavimas už automobilio vairo, reikalingas dažnas poilsis, nes po sužalojimų nėra fiziškai pajėgus. Baudžiamojoje byloje neturtinė žala buvo prašoma priteisti ir priteista tik iš vieno kaltinamojo, nors A. K. veiksmai buvo tokie patys chuliganiški ir padaryta žala ne mažesnė (b. l. 2-4, 23-24a).

3Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. 2012-11-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu kaltu dėl ieškovo sužalojimo pripažintas V. O. ir iš jo priteista 240,00 Lt turtinės ir 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo V. K. nebuvo nuteistas, tik buvo apklaustas kaip liudytojas. Mano, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, ne tik nurodė netinkamus atsakovus, bet ir neturėjo jokio įstatyminio pagrindo. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas turi du biologinius tėvus, ne tik mamą I. K., todėl biologinis tėvas taip pat turėjo būti įtrauktas atsakovu. Be to pats A. K. yra moksleivis, jokių pajamų neturi, atsakovė I. K. nuo 2012-09-04 yra bedarbė (b.l. 30-31).

4Atsakovams apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, teismui neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jie į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, jų interesus byloje atstovauja advokatė, byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

52013-11-08 teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, kad 20000,00 Lt neturtinės žalos prašo už tai, kad A. K. jam spyrė į nugarą, dėl ko susidarė komplikuotas plaučių uždegimas. Nurodė, kad visus kūno sužalojimus padarė būtent A. K.. Kadangi jis nepilnametis, už jį atsako tėvai.

6Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad nustatytas prejudicinis faktas – išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje aiškiai pasakyta, kad V. O., veikdamas bendrai su A. K., padarė nusikalstamą veiką. Teismas nuosprendžiu įvertino, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrais veiksmais, nustatyta kas kokius veiksmus padarė, dėl ko kilo tam tikri sveikatos sužalojimai. Kadangi ieškovui pagrindinės sveikatos problemos kilo dėl stuburo slankstelio lūžimo ir dėl plaučių, ieškovas žino, kad būtent tose vietose smūgius sudavė A. K., todėl ir prašoma didesnė pinigų suma.

7Atsakovų atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus. Papildomai nurodė, kad ieškovas nutarė kas turi būti byloje atsakovais, A. K. tėvas nebuvo įtrauktas atsakovu. Byloje pateiktoje specialisto išvadoje nepasakyta už kokius sveikatos sutrikdymus konkrečiai koks kaltininkas atsako. Ieškovas turi įrodyti, kad būtent atsakovas A. K. padarė sužalojimus. Šiuo atveju yra baudžiamoji byla, kurioje nuteistas kitas asmuo ir iš jo priteista neturtinė žala, todėl ieškinys nepagrįstas.

8Ieškinys tenkintinas iš dalies.

9Byloje nustatyta, kad 2012-02-19, apie 16.20 val., viešoje vietoje - Klaipėdos m., I. Simonaitytės 19-ojo namo 1-oje laiptinėje, tarp 5 ir 6 aukštų, V. O. veikdamas kartu su asmeniu, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, A. K., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y., kilusio žodinio konflikto metu paprašytas išeiti iš laiptinės A. K. nukentėjusiajam V. M. tyčia kumščiu trenkė į veidą, o pastarajam lipant laiptais žemyn, atbėgęs kumščiu trenkė nukentėjusiajam per rankas, kumščiu sudavė iš nugaros į kairę galvos pusę, o po to, paragintas V. O., spyrė V. M. į nugarą, nuo ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų į laiptinės aikštelę. Tuo metu, V. M., gulinčiam ant grindinio, A. K. įspyrė į nugaros sritį apie 3 kartus, o V. O. spyrė nukentėjusiajam į veidą apie 5 kartus, ko pasekoje nuo suduotų smūgių nukentėjusysis prarado sąmonę ir jam buvo padaryti trijų kūno sričių sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimas kaktos kairėje, kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, apatinės lūpos kairėje, kliniškai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, komplikavęsis potraumine dešinio plaučio apatinės skilties pleuropneumonija, kompresinis stuburo II juosmeninio slankstelio lūžimas, I-II juosmeninių stuburo slankstelių discistas su disko edema, kas sukėlė V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, imant sužalojimų visumą (Specialisto išvada Nr. G 362/12 (03)). Tokiais įžūliais veiksmais V. O. ir A. K. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką bei suduodami smūgius, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. 2012-11-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V. O. buvo nuteistas, iš jo priteista 240,00 Lt turtinės ir 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. M. naudai (baudžiamoji byla Nr. N1-1220-526/2012, II tomas, b. l. 19-22).

10Dėl civilinės atsakomybės taikymo.

11Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, A. K. pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius bei pastūmė jį nuo laiptų, nurodė, kad tai padarė gindamasis (baudžiamoji byla Nr. N1-1220-526/2012, I tomas, b. l. 50). A. K. veiksmų pasekoje nukentėjusiajam buvo padaryta žala. Minėti faktai buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamojoje byloje (CPK 182 str. 5 p.), atsakovai A. K. kaltei paneigti įrodymų nepateikė, todėl šių nustatytų faktų dėl atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų ir kaltės nereikia įrodinėti. Šiuo atveju ieškovas privalo įrodyti jam padarytos žalos dydį (CK 6.249 str. 1 d.) bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str., CPK 178 str., 179 str. 1 d.).

12Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad V. M. traumos (sužalojimo) metu padaryti trijų kūno sričių sužalojimai, kas sukėlė V. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, imant sužalojimų visumą (b.l. 7). Laikytina, kad dėl neteisėtais V. O. ir A. K. veiksmais sukeltų sužalojimų, V. M. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, t.y. V. M. buvo padaryta neturtinė žala.

13Pagal LR CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, sprendžiant, ar teisine prasme padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-206/2005; 2007-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-345/2007, kt.). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis c.b. Nr. 3K-7-345/2007; 2010-03-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-53/2010). Taip pat pažymėtina, kad CK 6.247 str. įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažymėtina, kad pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Iš byloje esančios 2012-02-21 specialisto išvada Nr. G 362/12 (03) matyti, kad V. M. padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimas kaktos kairėje, kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, apatinės lūpos kairėje, kliniškai diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, komplikavęsis potraumine dešinio plaučio apatinės skilties pleuropneumonija, kompresinis stuburo II juosmeninio slankstelio lūžimas, I-II juosmeninių stuburo slankstelių discistas su disko edema. Sužalojimai, krūtinės ląstos sumušimą V. M. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, kontaktuojant nurodytoms vietoms su bukais daiktais; kompresinį stuburo II juosmeninio slankstelio lūžimą – lenkiantis į priekį ir į kairę savo kūno atžvilgiu. Sužalojimai padaryti paros bėgyje iki apžiūros, galimai, ir nukentėjusiojo deklaruojamu laiku, 2012-02-19 antroje paros pusėje. Imant patirtų sužalojimų visumą – V. M. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad asmuo, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, t.y. A. K., V. M. trenkė kumščiu į veidą, o pastarajam lipant žemyn, kumščiu trenkė per rankas, sudavė iš nugaros į kairę galvos pusę, spyrė į nugarą, nuo ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, o A. K. įspyrė ieškovui į nugaros sritį tris kartus. Byloje esantys įrodymai rodo, kad V. O. ir A. K. neteisėti veiksmai su ieškovo V. M. sužalojimais susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. V. O. buvo nuteistas, iš jo priteista 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui. Žalos padarymo metu A. K. neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl baudžiamojon atsakomybėn jis patrauktas nebuvo.

14Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. civilinei atsakomybei taikyti yra visos būtinos sąlygos.

15CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, be to, atsako tik už jų priežiūroje buvusio nepilnamečio padarytą žalą.

16Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, visų pirma CK. Vienas tokių atvejų – tėvų subsidiarioji atsakomybė už jo nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus vaiko padarytą žalą.

17Tėvų pareiga atlyginti nepilnamečio sūnaus padarytą žalą nėra absoliuti, ji yra ribojama laiko atžvilgiu. Ši pareiga pasibaigia, kai žalą padaręs asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turto ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad CK 6.276 straipsnio 2 dalyje išvardinti asmenys atsako ne pagal solidarios atsakomybės, o pagal dalinės atsakomybės taisykles, t.y. tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui.

18Atsakovų atstovė nurodė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, atsakovu turėjo nurodyti ne tik A. K. biologinę mamą I. K., bet ir jo biologinį tėvą. Teismo posėdžio metu ieškovas V. M. paaiškino, kad nepilnamečio A. K. tėvas su šeima negyvena, jo duomenų ieškovas neturi, todėl atsakovu byloje jo neįtraukia. Ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo A. K. mama, su ja nepilnametis gyvena, todėl ji atsako už nepilnamečio neteisėtus veiksmus. Teismas pažymi, kad ieškovas, laisvai disponuodamas savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), sprendžia, kam pareikšti savo materialinį teisinį reikalavimą. Ieškovas pats nusprendė kam pareikšti reikalavimą, todėl atsakovais byloje laikytini A. K. ir I. K..

19Dėl neturtinės žalos dydžio.

20Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Savaime viena pakenkimas asmens sveikatai nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant sveikatos sužalojimo faktams, LR CK 6.250 str. 2 d. numatytas atvejis, kai neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas, jeigu įrodyta, kad žala padaryta ir pasireiškė asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (LAT 2006-06-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-394/2006).

21Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl sužalojimų ilgalaikiai sutrikdyta jo sveikata. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartis c. b. Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-202/2012).

22Ieškovas pateikė teismui VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės ligų istorijas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G 362/12(03), Palangos reabilitacinės ligoninės epikrizę, iš kurių matyti kokie kūno sužalojimai V. M. padaryti 2012-02-19 įvykio metu, jo gydymo istorija. Teismas laiko nepagrįstais atsakovų atstovės argumentus, kad specialisto išvadoje nenurodyta už kokius sužalojimus konkrečiai koks kaltininkas atsako, kadangi šiuos dalykus vertinti yra teismo, o ne eksperto prerogatyva. Teismas baudžiamojoje byloje nustatė, kad asmuo, kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, t.y. A. K., V. M. trenkė kumščiu į veidą, o pastarajam lipant žemyn, kumščiu trenkė per rankas, sudavė iš nugaros į kairę galvos pusę, spyrė į nugarą, nuo ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų. Tada A. K. įspyrė ieškovui į nugaros sritį tris kartus (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-27 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1220-526/2012). Be to atsakovai neginčija nukentėjusiojo sužalojimo fakto, bei aplinkybės, kad sveikata nukentėjusiajam sužalota A. K. veiksmais.

23Nustatydamas teisingą neturtinės žalos dydį, kuris kompensuotų nukentėjusiajam asmeniui sveikatos sužalojimu atsiradusias neturtinę vertę turinčias pasekmes, susijusias su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, kitais neturtinio pobūdžio nepatogumais, teismas atsižvelgia į sužalojimo pobūdį, šalių turtinę padėtį, padaryto sveikatos sutrikdymo trukmę ir pasekmes. Ivertintina tai, kad sužalojimas padarytas vyresnio amžiaus žmogui, fizinis smurtas buvo panaudotas šalia nukentėjusiojo namų, nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir stiprius dvasinius išgyvenimus bei pažeminimą, prarado saugumo jausmą. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam padaryti trijų kūno sričių sužalojimai galvos, krūtinės, stuburo srityse (baudžiamoji byla Nr. N1-1220-526/2012, I tomas, b. l. 28-31). Iš papildomos specialisto išvados duomenų matyti, kad nukentėjusysis po įvykio ilgą laiką gydėsi (baudžiamoji byla Nr. N1-1220-526/2012, II tomas, b. l. 34-38). Nukentėjusiojo teigimu, dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų, jam ilgam laikui buvo sutrikdytas jo gyvenimo ritmas, dėl to didelių nepatogumų turėjo ne tik jis, bet ir jo šeimos nariai, kadangi jį reikėjo prižiūrėti, lankyti jį ligoninėje. Po sumušimo jis patyrė didelį dvasinį šoką ir sukrėtimą, jautė didelį pažeminimą. Nukentėjusysis nurodė, kad jam skauda nugarą, dėl ko jis turi dienos metu nešioti įtvarą ant juosmens, kas sudaro didelius nepatogumus. Taip pat yra apsunkintas važiavimas ir už automobilio vairo. Dėl šio sužalojimo jis fiziškai tapo ne toks pajėgus bei turi atsisakyti kai kurių fizinių darbų.

24Atsakovas A. K. yra moksleivis, jokių pajamų neturi, gyvena su mama I. K., kuri nuo 2012-09-04 yra bedarbė (b. l. 33, 34). Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. mama I. K., būdama subsidiariai atsakinga už vaiko padarytą žalą, materialiai verčiasi sunkiai, sūnų augina viena.

25Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į sužalojimų mąstą, nesant duomenų apie padarytų sužalojimų liekamuosius reiškinius, daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti 20000,00 Lt suma yra nepagrįstai didelė bei neadekvati jo patirtiems išgyvenimams.

26Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui V. M. iš V. O. buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas, siekiant kompensuoti nukentėjusiajam patirtus dvasinius ir fizinio skausmo išgyvenimus bei atsižvelgiant į teisminę praktiką šios kategorijos bylose, teismas konstatuoja, kad A. K. ieškovui padaryta neturtinės žalos dydis sudaro 2000,00 Lt. Toks neturtinės žalos dydis atitiktų šalių turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kompensuotų ieškovui jo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, todėl laikytinas tinkama satisfakcija už A. K. veiksmų pasekoje patirtą neturtinę žalą (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, LR CPK 3 str. 1 d., 4 str.).

27Atsakovui A. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iš atsakovės I. K. ieškovui subsidiariai priteistina 2000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.9 str. 1 d., 6.276 str. 2 d., 6.279 str. 2 d.).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų.

29Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1500,00 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 55). Pažymėtina, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos ieškovui V. M. atlyginimo iš esmės yra tenkinamas, t. y. neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, tik jos dydžio klausimas yra vertinamojo pobūdžio, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas proporcingai priteistų reikalavimų daliai neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Kartu pažymėtina, kad teismas priteisė nedidelę neturtinei žalai atlyginti sumą, lyginant ją su ieškovo reikalauta. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovui V. M. priteistina 1500,00 Lt suma už suteiktas teisines paslaugas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), iš atsakovo A. K. valstybei priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Atsakovui A. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iš atsakovės I. K. į valstybės biudžetą subsidiariai priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio.

30Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos ieškovui V. M. atlyginimo iš esmės yra tenkinus, atsakovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

31Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

32ieškinį tenkinti iš dalies.

33Priteisti ieškovui V. M. iš atsakovo A. K. (A. K.) 2000,00 Lt (du tūkstančius Lt 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

34Atsakovui A. K. (A. K.) neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti ieškovui V. M. iš atsakovės I. K. subsidiariai 2000,00 Lt (du tūkstančius Lt 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši atsakovės I. K. pareiga pasibaigia, kai atsakovas A. K. (A. K.) sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

35Priteisti ieškovui V. M. iš atsakovo A. K. (A. K.) 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt 00 ct) atstovavimo išlaidų.

36Atsakovui A. K. (A. K.) neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti V. M. iš atsakovės I. K. subsidiariai 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus Lt 00 ct) atstovavimo išlaidų, nustatant, kad ši atsakovės I. K. pareiga pasibaigia, kai atsakovas A. K. (A. K.) sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

37Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.) 72,00 Lt (septyniasdešimt du 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Atsakovui A. K. (A. K.) neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės I. K. subsidiariai 72,00 Lt (septyniasdešimt du 00 ct) žyminio mokesčio, nustatant, kad ši atsakovės I. K. pareiga pasibaigia, kai atsakovas A. K. (A. K.) sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

38Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė,... 2. ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A.... 3. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti.... 4. Atsakovams apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo... 5. 2013-11-08 teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė jame... 6. Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad nustatytas prejudicinis faktas –... 7. Atsakovų atstovė su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į ieškinį... 8. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 9. Byloje nustatyta, kad 2012-02-19, apie 16.20 val., viešoje vietoje -... 10. Dėl civilinės atsakomybės taikymo.... 11. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, A. K. pripažino, kad sudavė... 12. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 13. Pagal LR CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su... 14. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. civilinei... 15. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki... 16. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad tėvų teisė ir pareiga -... 17. Tėvų pareiga atlyginti nepilnamečio sūnaus padarytą žalą nėra... 18. Atsakovų atstovė nurodė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, atsakovu... 19. Dėl neturtinės žalos dydžio.... 20. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš asmens pažeistų... 21. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 20000,00 Lt neturtinės žalos... 22. Ieškovas pateikė teismui VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės ligų... 23. Nustatydamas teisingą neturtinės žalos dydį, kuris kompensuotų... 24. Atsakovas A. K. yra moksleivis, jokių pajamų neturi, gyvena su mama I. K.,... 25. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui padarytas nesunkus sveikatos... 26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui V. M. iš V. O. buvo priteistas... 27. Atsakovui A. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, iš... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 29. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 30. Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos ieškovui V. M. atlyginimo iš esmės... 31. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260,... 32. ieškinį tenkinti iš dalies.... 33. Priteisti ieškovui V. M. iš atsakovo A. K. (A. K.) 2000,00 Lt (du... 34. Atsakovui A. K. (A. K.) neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai... 35. Priteisti ieškovui V. M. iš atsakovo A. K. (A. K.) 1500,00 Lt (vieną... 36. Atsakovui A. K. (A. K.) neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai... 37. Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.) 72,00 Lt (septyniasdešimt du 00 ct)... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...