Byla eA-2943-756/2019
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

2rašytiniame teismo posėdyje nagrinėdama pareiškėjo E. Š. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. apeliacinį skundą administracinėje byloje pagal E. Š. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 3R-281(AG-225/10-2018) ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. balandžio 25 d. direktoriaus įsakymą Nr. V4-175 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui E. Š. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

6II.

7Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. sausio 11 d. gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo galiojimą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.

8Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas ir kitas 2018 m. gruodžio 11 d. Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V4-341, kuriuo pareiškėjui skirta antra nuobauda. Šio Tarnybos direktoriaus įsakymo pareiškėjas dar nėra apskundęs. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Tarnyba, nustačiusi, kad administratorius turi dvi galiojančias nuobaudas, turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti bankroto administratoriui administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Jeigu minėta komisija pritaria šiam siūlymui, Tarnyba priima sprendimą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. gavo Tarnybos pranešimą, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija 2019 m. sausio 15 d. posėdyje svarstys klausimą dėl pareiškėjui išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Todėl, pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju kyla reali grėsmė, kad jam bus padaryta neatitaisoma žala – gali būti panaikintas pareiškėjo administratoriaus pažymėjimo galiojimas. Jei šioje administracinėje byloje būtų priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį pareiškėjas nepagrįstai negalėtų vykdyti įmonių administravimo veiklos, prarastų galimybę būti teismo paskirtas naujų įmonių bankroto administratoriumi bei gauti pajamų iš įmonių administravimo veiklos, be to, nukentėtų pareiškėjo dalykiniai ryšiai. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, kokiu būdu ir ar apskritai egzistuoja teisinės galimybės atstatyti nepagrįstai panaikintą bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Nurodytų žalingų pasekmių visiškai kompensuoti nėra įmanoma, todėl vertintina, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma didelė žala.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10III.

11ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

12Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

13Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017).

14Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde (prašyme) suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų (prima facie) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (tarkim pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

15Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo nepagrįstumo požymių. Kaip matyti iš bylos duomenų, skundo forma ir turinys atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas yra grindžiamas skunde išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis pripažintinas preliminariai pagrįstu.

16Vis dėlto vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Spręsdamas dėl antrosios sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

17Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti galiojimą Įsakymo, kuriuo nuspręsta už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalies 3 punkto ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 6.1 punkto pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, pareiškėjui (bankroto administratoriui) skirti nuobaudą – įspėjimą.

18Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, kad 2018 m. gruodžio 11 d. jam buvo paskirta antra nuobauda ir dėl to Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija 2019 m. sausio 15 d. posėdyje svarstys klausimą dėl pareiškėjui išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Panaikinus pareiškėjo bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį pareiškėjas esą nepagrįstai negalėtų vykdyti įmonių administravimo veiklos, prarastų galimybę būti teismo paskirtas naujų įmonių bankroto administratoriumi bei gauti pajamų iš įmonių administravimo veiklos, nukentėtų jo dalykiniai ryšiai.

19Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinusi administracinėje byloje ginčijamą Įsakymą ir byloje esančius duomenis, pripažįsta, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės siejamos su tikėtinu jo bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu ateityje, tad negali būti vertinamos kaip reali grėsmė didelei ar neatitaisomai žalai atsirasti dėl nagrinėjamoje byloje jam skirtos nuobaudos.

20Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad joje skundžiamu Tarnybos direktoriaus Įsakymu pareiškėjui yra paskirta nuobauda, o ne sustabdytas išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas. Tokių pasekmių pats savaime nesukelia (ir negali sukelti) ir šio Įsakymo vykdymas, todėl pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nebūtų pasiekiami jos tikslai. Kaip nurodo pats pareiškėjas, aptariamas teisines pasekmes jam sukeltų tik atskirai pagal Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 2 dalį priimtas Tarnybos sprendimas dėl išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kuris pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikimo metu nepriimtas ir šioje byloje nėra ginčijamas.

21Be to, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustačiusi, kad asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas, Tarnyba turi kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Jeigu ši komisija pritaria nurodytam siūlymui, Tarnyba priima sprendimą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepritarti Tarnybos siūlymui panaikinti asmens, turinčio dvi galiojančias nuobaudas, pažymėjimo galiojimą, jeigu nustato, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad, net ir Tarnybai pateikus siūlymą panaikinti dvi galiojančias nuobaudas turinčio bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija tokiam siūlymui gali ir nepritarti. Vadinasi, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija 2019 m. sausio 15 d. posėdyje svarstys klausimą dėl pareiškėjui išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo, savaime nereiškia, jog šio pažymėjimo galiojimas ir bus sustabdytas. Kita vertus, netgi jei Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija pritartų tokiam Tarnybos siūlymui, dėl to priimtas Tarnybos sprendimas sustabdyti pareiškėjui išduoto bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą galėtų būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka kartu pateikiant ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. dėl tokio aptariamas pasekmes pareiškėjui tiesiogiai sukeliančio sprendimo galiojimo laikino sustabdymo.

22Kaip minėta, aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, per se (pati savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjo teiginiai, kad galiojant ginčijamam administraciniam aktui jis gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, taip pat gali nukentėti jo dalykiniai ryšiai, labiau yra hipotetiniai, nepatvirtinti jokiais įrodymais, todėl negali būti vertinami kaip ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisingumo principas reikalauja, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Sustabdžius Įsakymo galiojimą būtų neproporcingai pažeisti atsakovo, kaip nemokumo valdymo srityje priežiūrą atliekančios įstaigos, interesai. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą.

23Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl nėra pagrindo taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

25Pareiškėjo E. Š. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti.

26Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytiniame teismo posėdyje nagrinėdama pareiškėjo E. Š. prašymą... 3. I.... 4. Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu... 6. II.... 7. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. sausio 11 d. gautas... 8. Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas remiasi... 9. Teisėjų kolegija... 10. III.... 11. ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti... 12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas,... 13. Taigi procesiniame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios... 14. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino... 15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra akivaizdžių... 16. Vis dėlto vienos iš dviejų būtinų sąlygų konstatavimas nėra pakankamas... 17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo laikinai sustabdyti galiojimą... 18. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia... 19. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo motyvus, kuriais grindžiamas... 20. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad joje skundžiamu Tarnybos... 21. Be to, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 2 dalies... 22. Kaip minėta, aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų... 23. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 25. Pareiškėjo E. Š. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo... 26. Nutartis neskundžiama....