Byla 2-1795/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Antkona“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje uždarosios akcinės bendrovės „Antkona“ bankroto byloje pagal nurodyto bankroto administratoriaus skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Antkona“ kreditorių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, aiškinimo ir taikymo.

6Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Antkona“ bankroto bylą, UAB „Antkona“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Šio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartimi UAB „Antkona“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

7Atsakovą BUAB „Antkona“ atstovaujantis bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ (pirmosios instancijos teismo klaidingai vadinamas ieškovu) kreipėsi į teismą su skundu, ginčydamas BUAB „Antkona“ 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo sprendimus.

8Taip pat atsakovą atstovaujantis bankroto administratorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BUAB „Antkona“ 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų galiojimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad, teismui patenkinus bankroto administratoriaus skundą ir panaikinus skundžiamus kreditorių susirinkimo sprendimus, tačiau tuo pat metu vykdant ginčijamus sprendimus, gali būti pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ir interesai, dėl ko būtų apsunkintas galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

92011 m. balandžio 22 d. atsakovą atstovaujantis bankroto administratorius pateikė teismui patikslintą skundą (pirmosios instancijos teismo klaidingai vadinamą patikslintu ieškiniu), kuriuo prašė panaikinti BUAB „Antkona“ 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo antro, penkto ir šešto nutarimų sprendimus bei sustabdyti nurodytų kreditorių susirinkimo sprendimų galiojimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė atsakovą atstovaujančio bankroto administratoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius BUAB „Antkona“ 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų galiojimą, būtų sustabdytas bankroto procesas, dėl ko būtų pažeistos BUAB „Antkona“ kreditorių teisės ir teisėti interesai. Todėl, siekdamas nepažeisti BUAB „Antkona“ kreditorių teisių ir teisėtų interesų, teismas nusprendė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13Atskiruoju skundu atsakovą BUAB „Antkona“ atstovaujantis bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovą atstovaujančio bankroto administratoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti BUAB „Antkona“ 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimo antro, penkto bei šešto sprendimų galiojimą iki teismo sprendimo dėl patikslinto ieškinio priėmimo dienos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali būti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises ar teisėtus interesus pagal pasirinktą savo pažeistų teisių gynimo būdą, o juolab nagrinėjimu atveju, kai ginčas yra kilęs tarp bankrutuojančios įmonės kreditorių ir jų susirinkimo galimų neteisėtų sprendimų bei bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus.
  2. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja ekonomiškumo ir proporcingumo principai (CPK 145 str. 2 d.), o tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams, kas šiuo atveju nebuvo tinkamai atlikta.
  3. Teismui patenkinus skundą ir panaikinus skundžiamus kreditorių susirinkimo sprendimus, o tuo metu vykdant ginčijamus sprendimus, gali būti pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ir interesai, dėl ko būtų apsunkintas galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

14Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „SEB bankas“ prašo atmesti atsakovą atstovaujančio bankroto administratoriaus atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį. Nurodo, kad dėl vienkartinio nutarimų pobūdžio, kurių pagrindu neatliekami jokie konkretūs veiksmai, o priešingai, susilaikoma nuo tokių veiksmų atlikimo (ataskaitos tvirtinimo, sėkmės mokesčio mokėjimo ir leidimo dalyvauti konkrečiam asmeniui 2011 m. kovo 22 d. susirinkime), nėra poreikio stabdyti jų galiojimą, kadangi tolesnis šių nutarimų galiojimas neįtakos galimo teismo sprendimo juos panaikinti įvykdymo. Be to, pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės negali įpareigoti kreditorių susirinkimo atlikti aktyvius veiksmus ar priimti konkrečius nutarimus, kurių pagrindu tokie veiksmai galėtų būti atliekami.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

18CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ, kurio 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu, vykdant įmonės bankroto procedūras, ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

19Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – kiek įmanoma greičiau patenkinti pagrįstus kreditorių finansinius reikalavimus ir apsaugoti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turtinius ir kitus teisėtus interesus. Bankroto procesas turi būti ekonomiškas, koncentruotas, vykdomas greitai, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Kreditorių susirinkimai – bankroto procedūros sudėtinė dalis, todėl tie patys principai taikytini ir šiai procedūrai.

20Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bankroto byloje nagrinėjamas CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu.

21Nagrinėjamu atveju atsakovą atstovaujantis bankroto administratorius prašo teismo imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo sustabdyti galiojimą BUAB „Antkona“ kreditorių susirinkimo antro, penkto ir šešto sprendimų, kuriais 2011 m. kovo 22 d. BUAB „Antkona“ kreditorių susirinkime buvo nutarta neleisti bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ administracijos vadovui V. Č. dalyvauti šiame kreditorių susirinkime (2 sprendimas), priimti žinion administratoriaus ataskaitą (5 sprendimas) ir nemokėti jokio sėkmės mokesčio bankroto administratoriui (6 sprendimas). Atsakovą atstovaujančio bankroto administratoriaus nuomone, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės ir interesai, dėl ko būtų apsunkintas galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

22Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1260/2011, 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/2011, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010).

23Nagrinėjamu atveju atsakovą atstovaujantis bankroto administratorius siekia, kad būtų sustabdytas ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymas, tačiau konkrečiai nenurodo, o teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra aišku, kokiu būdu nurodytų nutarimų vykdymo nesustabdymas galėtų apsunkinti arba padaryti neįmanomą galimą bankroto administratoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrinti galimo atsakovą atstovaujančiam bankroto administratoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o prašomos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Priešingai, šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų paneigta jų tikroji paskirtis – užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti ieškovui palankų teismo sprendimą neįmanomu.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių susirinkimo sprendimas neleisti bankroto administratoriaus administracijos vadovui V. Č. dalyvauti 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkime jau yra įvykdytas, t. y. 2011 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkimas įvyko jame nedalyvaujant V. Č., dėl ko prašomos laikinosios apsaugos priemonės – draudimo vykdyti šį kreditorių susirinkimo sprendimą – taikymas yra realiai neįmanomas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio (skundo) reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.).

25Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir pripažinus neteisėtais kitus du ginčijamus kreditorių susirinkimo sprendimus (penktąjį bei šeštąjį), nekiltų grėsmė galimo bankroto administratoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi, kreditorių susirinkimui nepatvirtinus bankroto administratoriaus ataskaitos, ją „priėmus žinion“, ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte yra numatyta galimybė teismui patvirtinti bankroto administratoriaus ataskaitą; be to, teismas, nustatęs, kad kreditorių susirinkimo nutarimas (sprendimas) yra neteisėtas ir nepagrįstas, gali panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo sprendimą, taip pat ir sprendimą nemokėti bankroto administratoriui jokio sėkmės mokesčio (ĮBĮ 23 str. 9 d.), o laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima įpareigoti kreditorių susirinkimo atlikti tam tikrus veiksmus arba priimti konkrečius sprendimus, kurių pagrindu šie veiksmai galėtų būti atliekami. Taigi prašomos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju negali įtakoti būsimo galimo bankroto administratoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

26Juolab, kad kartu su atskiruoju skundu atsiųstos medžiagos bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-812-372/2011) nustatyta, jog bankroto administratorius sau jau yra išsimokėjęs 368 369,01 Lt sėkmės mokestį, dėl ko yra kilęs ginčas teisme. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo metu bankroto administratorius yra atlikęs veiksmus, dėl kurių galėtų gauti papildomą sėkmės mokestį, taip pat ir duomenų, kad, teismui panaikinus kreditorių susirinkimo šeštąjį sprendimą, galėtų kilti grėsmė jo įvykdymui. Bankroto administratorius skundu nereikalauja išmokėti kokio nors dydžio sėkmės mokestį, o tik prašo pripažinti negaliojančiu sprendimą tokio mokesčio nemokėti. Vadinasi skundo pareiškėjui galimai palankus teismo sprendimas pats savaime sukeltų teisinius padarinius ir nebūtų priverstinai vykdomas, todėl negali būti taikomos procesinės priemonės, užtikrinančios priverstinį teismo sprendimo vykdymą.

27Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį ir atsakovą atstovaujančio bankroto administratoriaus atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Taikant civilinio proceso nuostatas, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su tokių priemonių procesine paskirtimi, o apeliantas nepateikė argumentų, patvirtinančių skunde minimų principų pažeidimą.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų... 6. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gegužės 14 d. nutartimi iškėlė UAB... 7. Atsakovą BUAB „Antkona“ atstovaujantis bankroto administratorius UAB... 8. Taip pat atsakovą atstovaujantis bankroto administratorius prašė taikyti... 9. 2011 m. balandžio 22 d. atsakovą atstovaujantis bankroto administratorius... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 13. Atskiruoju skundu atsakovą BUAB „Antkona“ atstovaujantis bankroto... 14. Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB „SEB bankas“ prašo... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 18. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos... 19. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – kiek įmanoma greičiau patenkinti... 20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas bankroto byloje nagrinėjamas... 21. Nagrinėjamu atveju atsakovą atstovaujantis bankroto administratorius prašo... 22. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari... 23. Nagrinėjamu atveju atsakovą atstovaujantis bankroto administratorius siekia,... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių susirinkimo sprendimas neleisti... 25. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, nesiėmus prašomų... 26. Juolab, kad kartu su atskiruoju skundu atsiųstos medžiagos bei teismų... 27. Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį ir atsakovą... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį palikti...