Byla 2-550/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Swdbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr. 2-3314-258/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Modus“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas UAB „Modus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Swedbank lizingas“ ir prašė pripažinti 2009 m. gegužės 28 d. Susitarimą dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo negaliojančiu; pripažinti vienašališką sutarčių Nr. LT013923; LT015056; LT015057; LT015059; LT015325; LT015570; LT015571; LT016431; LT016432; LT019695; LT019696; LT019697; LT020917; LT020918; LT020919; LT020920; LT020921; LT022314; LT023901; LT023989; LT024396; LT025208; LT025209; LT025210; LT025211; LT025253; LT025254; LT025523; LT026360; LT026361; LT026362; LT026614; LT026615; LT026616; LT026617; LT026618; LT028255; LT028256; LT028482; LT028687; LT028856; LT028857; LT028858; LT028928; LT028929 LT029048; LT029363; LT029364; LT029365; LT029366; LT030479; LT030480; LT031265; LT031427; LT031428; LT032806; LT032807; LT032848; LT033227; LT035561; LT035562; LT035980; LT036809; LT036810; LT036812; LT039278; LT039302; LT040760; LT045315; LT053471; LT053802; LT058767; LT058768; LT058769; LT058770; LT058771; LT059232; LT059233; LT059234; LT060348; LT060349; LT060350; LT060351; LT060352; LT060353; LT060354; LT060355; LT060356; LT060357; LT060358; LT060359; LT060930; LT060931; LT061118; LT062469; LT062729; LT063287; LT064543; LT064544; LT064545; LT064546; LT064572; LT064573; LT064574; LT064575; LT065540; LT066655; LT066656; LT067604; LT067606; LT067974; LT067975; LT067976; LT067977; LT068031; LT068032; LT068998; LT068999; LT069000; LT069001; LT069002; LT069003; LT075824; LT075825; LT078924; LT081833; LT082986 nutraukimą negaliojančiu; pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į transporto priemones išmokėtas pagal lizingo sutartis Nr. LT015056; LT015057, LT013923; LT015059; LT015325; LT015571; LT015570; LT026614; LT028482; LT023901; LT019696; LT015971; LT016432; LT016431, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti jam atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su minėtose sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu. Nurodė, kad užuot stengęsis taikiai išspęsti ginčą ir nepaisydamas to, kad sutarčių nutraukimas yra ginčijamas, atsakovas imasi savavališkų neteisėtų veiksmų siekdamas perimti sutartimis lizinguojamų automobilių valdymą ir tuo pažeidinėja ne tik ieškovo, bet ir kitų ieškovo kreditorių bei verslo partnerių interesus. Pažymėjo, kad jei ieškovo ieškinys būtų patenkintas, lizinguojamos transporto priemonės turėtų likti ieškovo valdyme, o į kai kurias atsirastų ir nuosavybė.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, uždraudė atsakovui UAB ,,Swedbank lizingas“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sutartyse Nr. LT013923; LT015056; LT015057; LT015059; LT015325; LT015570; LT015571; LT016431; LT016432; LT019695; LT019696; LT019697; LT020917; LT020918; LT020919; LT020920; LT020921; LT022314; LT023901; LT023989; LT024396; LT025208; LT025209; LT025210; LT025211; LT025253; LT025254; LT025523; LT026360; LT026361; LT026362; LT026614; LT026615; LT026616; LT026617; LT026618; LT028255; LT028256; LT028482; LT028687; LT028856; LT028857; LT028858; LT028928; LT028929 LT029048; LT029363; LT029364; LT029365; LT029366; LT030479; LT030480; LT031265; LT031427; LT031428; LT032806; LT032807; LT032848; LT033227; LT035561; LT035562; LT035980; LT036809; LT036810; LT036812; LT039278; LT039302; LT040760; LT045315; LT053471; LT053802; LT058767; LT058768; LT058769; LT058770; LT058771; LT059232; LT059233; LT059234; LT060348; LT060349; LT060350; LT060351; LT060352; LT060353; LT060354; LT060355; LT060356; LT060357; LT060358; LT060359; LT060930; LT060931; LT061118; LT062469; LT062729; LT063287; LT064543; LT064544; LT064545; LT064546; LT064572; LT064573; LT064574; LT064575; LT065540; LT066655; LT066656; LT067604; LT067606; LT067974; LT067975; LT067976; LT067977; LT068031; LT068032; LT068998; LT068999; LT069000; LT069001; LT069002; LT069003; LT075824; LT075825; LT078924; LT081833; LT082986 numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o CPK 145 straipsnis numato draudimą atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su sutartyse numatytu lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali toliau perimti lizinguojamas transporto priemones bei perleisti ginčo objektus (transporto priemones) tretiesiems asmenims, dėl ko galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o tai sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

6Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Swedbank lizingas“ prašo šią teismo nutartį pakeisti uždraudžiant atsakovui perleisti ginčo lizingo sutartyse numatytą turtą tretiesiems asmenims ir įpareigojant atsakovą jį saugoti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta jokia reali grėsmė, kad neuždraudus atsakovui perimti turto (jo valdymo) teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Skundžiamoje nutartyje nurodytos prielaidos, jog ieškovo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su sutartyse numatytu lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu, sudarė pagrindą teismui taikyti atsakovui draudimą perleisti turtą tretiesiems asmenims, tačiau neaišku, kodėl buvo uždrausta atsakovui perimti turtą iš ieškovo, tokiu būdu leidžiant ieškovui ir toliau naudotis turtu, jį valdyti esant nutrauktoms lizingo sutartims.
  2. Teismas, uždrausdamas atsakovui atsiimti turtą ir tokiu būdu leisdamas ieškovui juo naudotis esant nutrauktoms lizingo sutartims, be jokio teisinio pagrindo apribojo atsakovo teisę užsiimti verslu ir gauti pelną, tokią teisę nepagrįstai palikdamas tik ieškovui.
  3. Priėmus skundžiamą nutartį susidarė tokia situacija, kad net nepradėjus nagrinėti ieškovo ieškinio ir nepriėmus galutinio teismo sprendimo, ieškovas, net ir esant nutrauktoms lizingo sutartims, atgavo teisę naudotis lizingo sutartyse numatytu turtu, tuo tarpu prievolės mokėti turto išpirkimo ir palūkanų mokėjimo įmokas už naudojimąsi turtu, ieškovas nebeturi, nors turto vertė kiekvieną dieną mažėja, tokiu atveju atsakovas tampa ne lizingo, o panaudos davėju. Be to, esant nutrauktoms lizingo sutartimis, ieškovas nebeturi pareigos turtą apdrausti ir kitaip šiuo turtu rūpintis.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Modus“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atskirąjį skundą patenkinus, ieškovas negalėtų vykdyti savo ūkinės-komercinės veiklos.

8Atskirasis skundas netenkintinas.

9Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

10Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu vienašališką atsakovo lizingo sutarčių nutraukimą ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į transporto priemones, išmokėtas pagal lizingo sutartis. Pirmos instancijos teismas pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu.

11Atskirajame skunde atsakovas iš esmės ginčija tik konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju tikslinga jas pakeisti uždraudžiant atsakovui perleisti lizingo sutarčių objektą – transporto priemones – tretiesiems asmenims ir įpareigojant atsakovą jį saugoti.

12Kolegija daro išvadą, kad spendžiant klausimą dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo tikslinga lizinguojamus automobilius palikti ieškovui juos naudoti ieškovo ūkinėje – komercinėje veikoje, kad minėtos transporto priemonės nebūtų perleistos tretiesiems asmenims, ir neapribota, sutrikdyta ieškovo ūkinė – komercinė veikla. Nes galimai palankaus teismo sprendimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas - apribojus ieškovo ūkinę komercinę veiklą, ir, kaip nurodo pats apeliantas, bylos nagrinėjimui užtrukus, ieškovo bendrovė, negalėdama vykdyti savo veiklos galimai bankrutuotų, tokiu atveju palankus ieškovui teismo sprendimas taptų iš esmės beprasmis. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nebūtinai turi turėti tokių įrodymų, užtenka vien įsitikinti, kad konkrečiu atveju galimai palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas. Taigi, siekiant užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pirmos instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovui perimti lizingo sutarčių objektą.

13Atskirajame skunde nurodoma, kad esant pritaikytoms tokioms laikinosioms apsaugos priemonėms, ieškovas neturės pareigos rūpintis lizingo sutarčių objektu – transporto priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka, kad tiek finansinės nuomos (lizingo), tiek ir išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (nuomininkas, lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas) (CK 6.503 str., 6.567 str.). Daikto nuomininkui (lizingo gavėjui) naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas patiria nuostolių jau vien dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ypač aktualus minėtas ekonomiškumo principas, nes ieškovas ieškiniu siekia, kad lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veikloje lizingo sutartyse numatytą turtą, kad galėtų gauti pajamas ir galėtų vykdyti savo prievoles tiek atsakovo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu, tuo tarpu atsakovui neperėmus lizinguojamų daiktų, ši aplinkybė neturėtų tokios neigiamos įtakos atsakovo ūkinei-komercinei veiklai, lyginant su tuo, kokią neigiamą įtaką ieškovui turėtų minėtų daiktų perdavimas atsakovui. Juo labiau, kad atsakovo veiklos sritis gana siaura ir iš esmės susijusi tik su finansinių paslaugų teikimu, todėl perėmęs lizingo sutartyse numatytą turtą, atsakovas patirtų papildomų išlaidų, susijusių atskirajame skunde paminėtu transporto priemonių saugojimu. Pažymėtina, kad iš kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas šiuo metu yra apdraudęs tiek lizingo sutartyse numatytą turtą, tiek savo civilinę atsakomybę (b. l. 63-80), be to, ieškovas suinteresuotas rūpintis lizingo sutartyse nurodytu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 185 str.).

14Taip pat pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu pasikeitus ieškovo elgesiui lizingo sutartyse numatyto turto atžvilgiu ir pateikus įrodymus, atsakovas bet kurioje civilinio proceso stadijoje galėtų kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.