Byla AN2-43-744/2018
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Donato Vėlavičiaus 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas ir administracinėn atsakomybėn patrauko asmens K. B. skundas netenkintas

1

2Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

3rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauko asmens K. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Donato Vėlavičiaus 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas ir administracinėn atsakomybėn patrauko asmens K. B. skundas netenkintas.

4Teismas

Nustatė

5

  1. Bylos esmė
  1. K. B. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Donato Vėlavičiaus (toliau – ir Institucijos) nutarimu Nr. ( - ) pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas administracine nuobauda – 300 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių. Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. lapkričio 21 d. apie 6.01 val. ( - ) vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) neblaivus, kai nustatytas 0,49 promilės neblaivumas, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nustatyta K. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo jį išaiškinti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
  2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. B. jį apskundė Pakruojo rajono apylinkės teismui, tačiau skundžiama 2018 m. sausio 11 d. nutartimi teismas K. B. skundą dėl Institucijos nutarimo atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

6II. Skundo argumentai ir prašymai

7

  1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. B. apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą - panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Donato Vėlavičiaus 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
    1. Skunde nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismas vadovavosi standartine, statistine situacija, kai sprendimas priimamas remiantis tik Vidmarko formule, kuria apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis bei policijos pareigūnų alkotesterio duomenimis, tačiau nepastebėjo kitų faktų, kurie reikšmingi teisingo sprendimo priėmimui.
    2. Tvirtina, kad jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams sakė, jog prieš patikrinant jo blaivumą jis gėrė kavą, paprašė pakartotinio patikrinimo, tačiau pareigūnai nesutiko. Todėl jis po protokolo surašymo iškart kreipėsi į Pakruojo ligoninę, kurioje jam buvo paimtas kraujas ir buvo gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 21 d. 7 val. paimtame jo kraujuje yra 0,33 promilių alkoholio, kas paneigia alkotesteryje nurodytus duomenis. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas tvirtina, kad institucija, priėmusi nutarimą, nesilaikė ANK 567 straipsnio nuostatų, kurioje nustatyta pareiga išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio nusižengimo aplinkybes.
    3. Apelianto tvirtinimu, teismas interpretavo jo parodymus dėl iš vakaro išgerto alkoholio kiekio. Pažymi, kad policijos pareigūnams nurodė, kad iš vakaro su draugu išgėrė „butelį“ degtinės, 0,5 litro talpos, tačiau nutartyje nurodyta, kad buvo išgertas 1 litras degtinės. K. B. tvirtinimu, tai keičia esmę ir Vidmaro formulės jam taikyti standartiškai nederėjo, nes jis, kaip nurodo, išsimiegojo visą naktį, o ryte jam buvo nustatytas girtumas, todėl jo alkoholio mažėjimas organizme galėjo būti nestandartinis. Tvirtina, kad požiūris, kai atsižvelgiama ne į visumą faktų, bet į tuos faktus, kurie yra patogūs, kelia abejones dėl sprendimo teisingumo.
  2. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauko asmens K. B. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Beržanskis prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl K. B. iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Pažymi, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Nurodo, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, ypatingai esant tokiai mažai alkoholio koncentracijai. Pažymi, kad vairavimas esant neblaivios būklės yra labai pavojingas, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, administracinis nusižengimas, todėl vairuotojas, prieš sėsdamas už transporto priemonės vairo, turi numatyti galimus padarinius, kilsiančius jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas iš esmės neigia, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad netinkamai buvo įvertintos faktinės bylos aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad K. B. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus (lengvo girtumo laipsnio), šiais savo veiksmais padarydamas nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
  2. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjos kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.
  4. Šioje administracinio nusižengimo byloje pareigūnų tikrinimo alkotesteriu, vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu ir atliktų kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų įvertinimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. 2017 m. lapkričio 21 d. sustabdžius K. B. vairuojamą automobilį ir 6.01 val. patikrinus jo blaivumą sertifikuotu alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARFJ-0200, sertifikatas Nr. ( - ), buvo nustatytas lengvas (0,49 promilių) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Po to, tą pačią dieną 7 val. K. B. atvyko į VšĮ P. ligoninę, kur 7.10 val. buvo pradėta jo apžiūra, o patikrinus jo blaivumą alkotesteriu nustatyta 0,31 promilės etilo alkoholio iškvėptame ore. Pakartotinai patikrinus jos blaivumą alkotesteriu 7.30 val. nustatytas 0,12 promilių etilo alkoholio. 7 val. šioje ligoninėje buvo paimtas K. B. kraujas. Iš specialisto išvados Nr. T-A 12107/17(01) matyti, kad 2017 m. lapkričio 21 d. 7 val. paimtame K. B. kraujyje yra 0,33 promilės etilo alkoholio (4, 5 b. l.).
  5. Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju K. B. ir padarė – nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. ( - ) (5 b. l.) nustatyta, kad K. B. kraujyje yra 0,33 promilės etilo alkoholio. Tačiau, kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime į apeliacinė skundą, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tuo metu, kai jis vairavo transporto priemonę, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai.
  6. Ir nors apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Vidmarko formule, siekdamas paaiškinti skirtingus neblaivumo nustatymo rezultatus, kadangi iš vakaro jis buvo vartojęs nedidelį kiekį alkoholio (dviese išgėrė 0,5 litro talpos butelį degtinės, tad jis asmeniškai išgėrė apie 0.25 l degtinės) ir gerai išsimiegojo (per visą naktį), tokiems apelianto argumentams aukštesnės instancijos teismas nepritaria. Pažymėtina, kad tokie apelianto argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali būti vertinami kaip įrodymai, paneigiantys jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Juolab, kad apeliantas, nuvykęs į ligoninę, medikams visgi nurodė, kad su kaimynu vakar buvo išgėręs ,,1 litrą degtinės“ ir tai fiksuota medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 61 (4 b. l.). Kaip minėta anksčiau, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodomas išgerto alkoholio kiekis, aplinkybės, liečiančios jo veiksmus po alkoholio vartojimo (pilnavertis poilsis), nepaneigia nustatyto apsvaigimo nuo alkoholio. Skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodoma, kad, etilo alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja ir, pagal Vidmarko formulę, suaugusio vyro organizme ramybės būsenoje per l valandą vidutiniškai oksiduojasi nuo 0,15 iki 0,2 promilių etilo alkoholio (per l minutę oksiduojasi apie 0,0025 promilės etilo alkoholio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013), todėl byloje esančių įrodymų, patvirtinančių K. B. apsvaigimą nuo alkoholio, neatitikimas yra dėsningas ir paaiškinamas, tai yra per 1 valandą apsvaigimas nuo alkoholio nuo 0,49 promilės (įvertinus paklaidą, - 0,47 promilės), vadovaujantis Vidmarko formule, galėjo sumažėti iki 0,33 promilės.
  7. Laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Sprendžiant klausimą dėl asmens atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl, kaip jau buvo minėta, apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai, atsižvelgiant į tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis organizme mažėja ir gali visai išnykti. Įvertinus tai, kad pats K. B. patikrinimo metu prisipažino vartojęs iš vakaro alkoholį, bei tai, kad pareigūnai jo girtumą nustatinėjo su techniškai tvarkingu prietaisu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aplinkybė, jog Kęstučio organizme po tam tikro laiko atliktus apžiūrą nustatytas 0,33 promilių etilo alkoholio, nepaneigia alkotesterio rezultatų tikrumo. Todėl, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad K. B. 2017 m. lapkričio 21 d. apie 6.01 val. ( - ), Statybininkų gatvėje vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris ( - ) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,49 promilės) girtumo laipsnis.
  8. Skundžiamą nutartį apeliantas taip pat ginčija teigdamas, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo ištirta neišsamiai, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, įvertino byloje esančius įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama K. B. kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto deklaratyvūs argumentai, kad bylos medžiaga išnagrinėta neišsamiai, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, taigi surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų, kurių pagrindu K. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.
  9. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda Institucijos nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patrauko asmens K. B. apeliacinis skundas netenkintinas, o Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartis bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Donato Vėlavičiaus 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimas paliktini nepakeisti.

11Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12palikti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

13Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai