Byla 2A-1900-259/2011

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovui V. B., atsakovei V. B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1690-374/2011 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. B., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir pagal atsakovės V. B. priešieškinį ieškovui V. B., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir

Nustatė

2Ieškovas V. B., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: 1) pakeisti išlaikymo dydį nepilnamečio sūnaus D. B., gim. ( - ), išlaikymui, t. y. sumažinti išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ir nustatyti, jog vaiko tėvas V. B. turi mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 100 Lt, nustatant, kad gautas pinigines lėšas uzufrukto teise naudos vaiko mama V. B.; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-2, 110 antra pusė).

3Atsakovė V. B. priešieškiniu (b.l.31-36) prašė: 1) ieškovo ieškinį atmesti; 2) pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-02-28 sprendimą ir iš ieškovo V. B. nepilnamečio sūnaus D. B., gim. ( - ), priteisto išlaikymo dydį padidinti iki 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

4Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-05-31 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo ir atsakovės po 6,75 Lt teismo pašto išlaidų.

5Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio D. B., gim. ( - ), tėvai (b.l.8). Šalių santuoka nutraukta 2006-02-28 teismo sprendimu, kuriuo išspręstas ir vaiko išlaikymo klausimas, nustatant, kad atsakovas nuo 2011-02-20 mokės sūnui 150 Lt išlaikymą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (b.l.5-7). Spręsdamas ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nurodė, jog pagal CK 3.192 str. 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Iš atsakovės pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria apie 1030 Lt, ieškovas atsakovės nurodytos išlaikymo sumos neginčijo. Vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, jog atsakovė dirba, jos vidutinės pajamos yra 1098 Lt (b.l.107), ieškovas nedirba, yra registruotas darbo biržoje, kas mėnesį gauna 266 Lt išmokų (b.l.10, 14-15). Teismas taip pat nustatė, jog ieškovas yra jauno amžiaus, nors ir dalinai darbingas, tačiau visiškai nededantis pastangų susirasti darbą. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog iš ieškovo priteista 150 Lt išlaikymo suma, palyginus su lėšomis, kurias skiria motina vaiko išlaikymui, tėra tik maža dalis minimalaus augančio vaiko poreikių tenkinimo sumos, todėl ieškovo ieškinį teismas laikė neįrodytu ir jį atmetė (CPK 178 str.). Be to, įvertinęs ieškovo turtinę padėtį, teismas pripažino, jog ieškovui šiuo metu teikti 400 Lt išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui yra neįmanoma. Kadangi jokių rašytinių įrodymų, liudijančių ieškovo papildomai gaunamas pajamas ar kitą pajamų šaltinį, iš ko ieškovas galėtų skirti pinigines lėšas vaiko išlaikymui, atsakovė nepateikė, teismas priešieškinį taip pat laikė neįrodytu ir jį atmetė (CPK 178 str.).

6Apeliaciniu skundu (b.l.118-121) atsakovė V. B. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė jį pakeisti ir priteisti iš V. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B., gim. ( - ), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, dėl šių motyvų:

71) teismas pažeidė CK 3.192 str., reglamentuojantį nepilnamečių vaikų išlaikymą, ir nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas pažeidė prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.) ir priėmė priešingą vaiko interesams sprendimą, nors teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje ir konstatavo, jog ieškovas yra jauno amžiaus, nors ir dalinai darbingas, tačiau nededantis pastangų susirasti darbą, kad jis gali pasirūpinti ne tik savo, bet ir savo vaiko materialiniu išlaikymu, kad šalių nepilnamečiui vaikui išlaikyti reikia 1030 Lt, kad atsakovės pateiktos išlaidos, reikalingos vaiko išlaikymui, yra pagrįstos ir realios, išlaidų sumos ieškovas neginčijo, o vaiko teisių apsaugos tarnyba atsakovės priešieškinį palaikė. Akivaizdu, kad teismo paliktas išlaikymo dydis - po 150 Lt periodinių išmokų per mėnesį, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, su tokia pinigų suma neįmanoma patenkinti net pačių minimaliausių vaiko poreikių;

82) teismas faktiškai visą vaiko išlaikymo naštą paliko vienai atsakovei. Atsakovė pateikė pažymą, kad jos pajamos siekia 912 Lt, atskaičius mokesčius, o ieškovo pajamas sudaro 266 Lt netekto darbingumo pašalpa, t. y. atsakovės pajamos 3,4 karto didesnės už ieškovo. Teismas, palikdamas nepakeistą 2006-02-28 teismo sprendimą, kuriuo nepilnamečiui vaikui iš ieškovo buvo priteista po 150 Lt periodinių išmokų, pažeidė ne tik prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, bet ir proporcingumo principą (CK 3.192 str. 2 d.), nes atsakovei tenka beveik 7 kartus didesnė išlaikymo našta, nei ieškovui (1030 Lt : 150 Lt = 6,9). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios;

93) LAT yra konstatavęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo išlaikymo prievolės naštą palikti vienam iš tėvų, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (LAT 2006-05-24 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-307/2006). Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. LAT yra išaiškinęs, kad CK 3.192 str., reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2 ir 3 dalyje vartojama sąvoka „turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina, atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę užsidirbti, t. y. darbinį potencialą. LAT 2006-09-13 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-469/2006, plėtodamas šios sąvokos aiškinimą, reikšminga aplinkybe turtinei padėčiai nustatyti pripažino ne tik asmens turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kad asmuo, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Toks CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d. aiškinimas atitinka taip pat ir prioritetinius vaiko interesus bei CK 1.5 str. įtvirtintus pagrindinius civilinės teisės principus. LAT praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tėvo (motinos) gaunamos minimalios pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi, sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus imperatyvas; tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu taip pat pripažintinas priežastimi, nepateisinančia išlaikymo dydžio mažinimo (LAT 2002-05-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-790, LAT 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004). Todėl teismas, nustatydamas ieškovo turtinę padėtį, turėjo įvertinti ne tik jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam sūnui;

104) teismas nepagrįstai atsisakė taikyti procesinės teisės normą, numatančią, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). LAT praktikoje dėl išlaikymo dydžio vadovaujamasi nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LAT 2006-09-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-469/2006). Taigi, vaiko išlaikymui skirtina minimali suma yra 1 MMA, kuri šiuo metu yra 800 Lt per mėnesį. Teismas nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, priteisdamas iš atsakovo mažesnį išlaikymą nei 0,5 MMA. Atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad negali teikti atsakovės prašomo išlaikymo dydžio;

11Atsiliepimo apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio D. B., gim. ( - ), tėvai (b.l.8). Šalių santuoka nutraukta 2006-02-28 teismo sprendimu, kuriuo išspręstas ir vaiko išlaikymo klausimas, priteisiant iš atsakovo B. išlaikymą sūnui D. B. nekilnojamuoju turtu-1/3 dalimi buto, esančio ( - ) Marijampolėje ir nustatant, kad atsakovas nuo 2011-02-20 mokės sūnui 150 Lt išlaikymą kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (b.l.5-7). Ieškovė 2011 04 18 kreipėsi su priešieškiniu atsakovui į teismą, iškeltoje byloje siekė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006-02-28 sprendimą ir iš ieškovo V. B. nepilnamečio sūnaus D. B., gim. ( - ), priteisto išlaikymo dydį padidinti nuo 150 litų iki 400 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o atsakovas 2011 03 28 pateiktu ieškiniu atsakovei prašė sumažinti priteistą 150 lt išlaikymą nustatant, B. turi mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 100 Lt (b.l. (b.l.1-2, 110 antra pusė, 31-36).

14Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-05-31 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo ir atsakovės po 6,75 Lt teismo pašto išlaidų.

15Apeliaciniu skundu (b.l.118-121) atsakovė V. B. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė jį pakeisti ir priteisti iš V. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. B., gim. ( - ), po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinio skundo motyvai susiję su tuo, jog, teismas pažeidė CK 3.192 str., reglamentuojantį nepilnamečių vaikų išlaikymą, ir nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose (LAT praktikoje dėl išlaikymo dydžio vadovaujamasi nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LAT 2006-09-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-469/2006)), teismas pažeidė prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str.) ir priėmė priešingą vaiko interesams sprendimą, faktiškai visą vaiko išlaikymo naštą paliko vienai atsakovei, tuo pažeidė ir proporcingumo principą, nes atsakovei tenka beveik 7 kartus didesnė išlaikymo našta, nei ieškovui (1030 Lt : 150 Lt = 6,9). Skunde teigiama, jog ieškovas, privalantis teikti išlaikymą, dėl nerūpestingumo nesiima priemonių tam, jog gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesinį pasirengimą pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams teikiamo materialinio išlaikymo principus, šio išlaikymo dydžio nustatymo kriterijus, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

17Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. LR CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

18Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog jo turtinė padėtis pasikeitė, pablogėjo, nes išaugo prekių ir paslaugų kainos, o 2009 05 15 buvo pripažintas invalidu, jo pajamos tik 266, 15 lt per mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, laiko, kad teismo nustatytas ir ieškovo teikiamas kas mėnesį 150 litų dydžio išlaikymas 7 metų amžiaus vaikui gali užtikrinti tik pačius minimaliausius vaiko poreikius, todėl išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų vaiko interesams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas privalo imtis priemonių, jog gautų jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikui jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teisėjų kolegija pažymi, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvo (motinos) turtinės padėties, jo(s) gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias minėtas aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Dėl to teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl jam priteisti išlaikymo sumažinimo.

19Byloje nustatyta, jog atsakovė reikalavimą padidinti priteistą iš ieškovo išlaikymą iki 400 litų kas mėnesį grindė tomis aplinkybėmis, jog nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, praėjo penkeri metai, padidėjo vaiko poreikiai, įrodinėjo, jog vaiko maitinimui per mėnesį reikia 400 litų, būstui 180 litų, drabužiams 80 litų, mokslui 165 litai, ugdymo ir lavinimo priemonėms 40 litų, poilsio ir laisvalaikio poreikiams patenkinti 75 litų, šventėms 20 litų, higienos priemonėms 30 litų, gydymo, sveikatos palaikymo priemonėms 40 litų. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija, kad ji skiria didesnę dalį lėšų vaiko išlaikymui, tačiau vien ši aplinkybė negali lemti sprendimo šioje byloje padidinti teismo priteistą iš V B. išlaikymą vaikui nuo 150 iki 400 litų. Byloje nustatyta, kad vaiko tėvas yra dalinai darbingas, gauna kas mėnesį 266 litų pajamų. Įrodymų, kad jis turi kitų pajamų ar turto iš kurio būtų galima teikti didesnį išlaikymą nei 150 litų, byloje šalys nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis asmuo turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti. Dėl to pirmosios instancijos teismui nustačius, kokio dydžio išlaikymą išgali teikti vaikui pagal gaunamas 266 litų pajamas V. B., teismas pagrįstai sprendė, jog kitą išlaikymo dalį pagal išgales turi teikti V. B.. Išlaikymo dydį teisėjų kolegijos vertinimu lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia vaiko tėvo turtinė padėtis.

20Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį dėl teikiamo išlaikymo dydžio sumažinimo ir atmesti priešieškinį dėl teikiamo išlaikymo dydžio padidinimo atitinka išlaikymo dydį reglamentuojančias Civilinio kodekso normas ir susiformavusią teismų praktiką šiuo klausimu. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, apeliacinį skundą atmeta, teismo sprendimą palieka nepakeistą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

22Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 straipsniu,

Nutarė

23apeliacinį skundą atmesti.

24Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas V. B., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: 1) pakeisti... 3. Atsakovė V. B. priešieškiniu (b.l.31-36) prašė: 1) ieškovo ieškinį... 4. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-05-31 sprendimu ieškinį ir... 5. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio D. B., gim. ( -... 6. Apeliaciniu skundu (b.l.118-121) atsakovė V. B. su teismo sprendimu iš dalies... 7. 1) teismas pažeidė CK 3.192 str., reglamentuojantį nepilnamečių vaikų... 8. 2) teismas faktiškai visą vaiko išlaikymo naštą paliko vienai atsakovei.... 9. 3) LAT yra konstatavęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų,... 10. 4) teismas nepagrįstai atsisakė taikyti procesinės teisės normą,... 11. Atsiliepimo apeliacinį skundą ieškovas nepateikė.... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio D. B., gim. ( -... 14. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-05-31 sprendimu ieškinį ir... 15. Apeliaciniu skundu (b.l.118-121) atsakovė V. B. su teismo sprendimu iš dalies... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 18. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas reikalavimą... 19. Byloje nustatyta, jog atsakovė reikalavimą padidinti priteistą iš ieškovo... 20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios... 21. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė... 22. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 straipsniu,... 23. apeliacinį skundą atmesti.... 24. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 sprendimą palikti...