Byla 2K-521/2013
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui, nuteistiesiems T. K., E. K., T. G., K. K., nuteistųjų gynėjams advokatams Antanui Jarašiui, Stasiui Zabitai, Žygimantui Rutkauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. K., T. G., nuteistojo E. K. gynėjo advokato Antano Jarašiaus ir nuteistojo K. K. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

2T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu penkiolikai metų, pagal BK 284 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė T. K. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu.

3E. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. K. paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendį.

4T. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu keturiolikai metų, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir sudėjimo būdais su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė T. G. paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį.

5K. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė K. K. paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams.

6Iš T. K., E. K., T. G. ir K. K. solidariai priteista N. S. ir R. S. po 8283 Lt turtinei žalai ir po 96 100 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai – 9125,60 Lt už apmokėtas D. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai – 8320 Lt, išmokėtų N. S. ir R. S. žalos atlyginimo.

7Šiuo nuosprendžiu taip pat priimti sprendimai dėl T. B., M. Č., D. G., R. J., A. K., A. R., D. S. ir T. L., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta. Taip pat kasacine tvarka neapskųstas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendis, kuriuo dėl tų pačių nusikalstamų veikų padarymo priimti sprendimai V. P. bei G. G.

8Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria nuteistųjų E. K., T. K., T. G. ir K. K. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliaciniai skundai atmesti.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10T. K., E. K., T. G. ir K. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe su T. L., T. B., M. Č., D. G., R. J., A. K., A. R., D. S., V. P., G. G. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, automobiliais ,,Volkswagen Passat“, kurį vairavo A. K., „Volkswagen Sharan“, kurį vairavo D. G., BMW, kurį vairavo T. B., ir „Volkswagen Passat“, kurį vairavo V. P., 2009 m. sausio 5 d., po persekiojimo Panevėžio gatvėmis, apie 20.02 val., Panevėžyje, ties Daukanto g. ir Paltaroko g. sankryža, sustabdė ir užblokavo D. S. vairuojamą automobilį „Opel Vectra“, turėdami tikslą užpulti ir sumušti šio automobilio vairuotoją. D. S. išlipus iš sustabdyto automobilio ir bėgant Katedros link, T. B., D. G., A. K. ir V. P. liko automobiliuose, kad kitiems nusikaltimo bendrininkams padėtų kaip galima greičiau pasišalinti iš nusikaltimo vietos, o M. Č., T. G., R. J., E. K., T. K., K. K., T. L., A. R., D. S., G. G. ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta, ginkluoti lazdomis, metaliniais strypais ir šaunamaisiais ginklais, nusivijo D. S. iki Panevėžio Katedros tvoros. Asmuo, kuriam byla išskirta, prie tvoros sudavė lazda per koją D. S., lipančiam per tvorą, D. S. griebė D. S. už kojos. D. S. parkritus anapus tvoros, nenustatytas asmuo nenustatytu daiktu, panašiu į lazdą ar metalinį strypą, sudavė D. S. per ranką, kuria jis laikėsi už tvoros, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to T. G., E. K., T. K. ir K. K., veikdami bendrininkų grupe, K. K., suduodamas tris smūgius metaliniu strypu D. S. į galvą, o T. G., E. K. ir T. K., šaudydami tiksliai nenustatytais šaunamaisiais ginklais, tarp kurių buvo revolveris, pritaikytas šaudyti 6 mm kalibro „Floberto“ šoviniais, bei revolveriai, pritaikyti šaudyti guminėmis kulkomis, ne mažiau kaip keturis kartus šovė nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, bendrai padarydami nukentėjusiajam šautinę kiauryminę kaktos dešinės pusės žaizdą su kaktikaulio dešinės pusės skeveldriniu įspaustiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties medžiagoje, kraujosruvomis galvos smegenų kamiene, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, metaliniu svetimkūniu galvos smegenų pamate, šautinę aklą žaizda už kairės ausies kaušelio, šautinę aklą žaizdą kairiame žaste, šautinę aklą žaizdą krūtinės dešinėje pusėje vidurinėje pažastinėje linijoje ties 6-7 šonkauliais, šautinę aklą žaizdą dešinės blauzdos užpakaliniame paviršiuje, tris kirstines aklas žaizdas viršugalvyje. Nuo padarytos šautinės kiauryminės kaktos dešinės pusės žaizdos su kaktikaulio dešinės pusės skeveldriniu įspaustiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties medžiagoje, kraujosruvomis galvos smegenų kamiene, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimu, kraujo išsiliejimų po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių dangalais, metaliniu svetimkūniu galvos smegenų pamate bei kilusių komplikacijų – galvos smegenų komos, galvos smegenų pabrinkimo 2009 m. sausio 12 d. 11.50 val. D. S. ligoninėje mirė. Tokiais įžūliais veiksmais viešoje vietoje T. B., M. Č., T. G., D. G., R. J., A. K., E. K., T. K., K. K., T. L., A. R., D. S., V. P., G. G. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o E. K., T. K., T. G. ir K. K., peržengdami išankstinio visų bendrininkų susitarimo ribas sumušti nukentėjusįjį, veikdami bendrininkų grupe, tiesiogine neapibrėžta tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė D. S.

11Nuteistojo E. K. gynėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl E. K. nuteisimo – išteisinti jį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir, subendrinus bausmes (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį), paskirti švelnesnę bausmę arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų padarymo vertinant bylos įrodymus ir dėl to padarius faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, neatskleidus padaryto nusikaltimo mechanizmo, netinkamai, šališkai nustačius tyčios turinį (BK 15 straipsnio 3 dalis, BPK 1 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3–5 dalys, 44 straipsnio 5, 6 dalys, 305 straipsnio 1–3 dalys).

12BPK 20 straipsnio 3–5 dalių pažeidimus vertinant bylos įrodymus kasatorius grindžia netinkamu nuteistojo T. L. parodymų vertinimu. Teismų sprendimai dėl E. K. dalyvavimo padarant nusikaltimus ir jo veiksmų apimties pagrįsti iš esmės vienintelio nuteistojo T. L., neatsakančio už žinomai melagingų parodymų davimą, parodymais, kurie yra nepatikimi, nenuoseklūs ir prieštaringi. Nepaneigta, kad, siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir taip sušvelninti savo teisinę padėtį bei atsakomybės laipsnį, jis turėjo pagrindą apkalbėti kitus nuteistuosius. Besąlygiškai tikėti nuteistuoju T. L. būtų galima, jeigu jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios būtų davęs nuoseklius parodymus, bet jis parodymus davė, juos pakeisdamas, tik verčiamas surinktų įrodymų.

13Abejonių nuteistojo T. L. parodymų tikrumu kelia jų konkretumas, t. y. tai, kad jie tiksliai sutampa su specialisto išvadose nukentėjusiajam D. S. nustatytais kūno sužalojimais, nors pagal įvykio situaciją, t. y. tai, kad buvo tamsus paros metas, įvykio vieta neapšviesta, dalyvavo daug (apie 15) asmenų, viskas vyko greitai (įvykis truko 2–3 min.), buvo didelė sumaištis, jis pats nebuvo pasyvus stebėtojas (liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai), T. L. neturėjo galimybės pamatyti kiekvieno iš asmenų atliktus veiksmus prieš D. S. Tuo tarpu E. K. dėl minėtų aplinkybių nieko konkretaus negalėjo nurodyti. Be to, T. L. tuo laikotarpiu vartojo narkotines medžiagas, o parodymus apie kitų nuteistųjų atliktus veiksmus davė po įvykio praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, todėl negalėjo visko atsiminti. Kuo daugiau laiko nuo įvykio praėjo, tuo T. L. „prisiminė“ vis daugiau konkrečių aplinkybių. Teismai, vertindami T. L. parodymus, turėjo atsižvelgti į įvykio situacijos sudėtingumą ir vertinti šio nuteistojo galimybes matyti, kuris iš dalyvavusių asmenų, kokius konkrečius veiksmus atliko, bei šias aplinkybes įsiminti, juolab kad ir pats T. L. pirminės apklausos metu nurodė negalįs tiksliai nurodyti, kuris asmuo, kokius konkrečius veiksmus atliko, nes buvo tamsu. Pasak kasatoriaus, išdėstytos aplinkybės patvirtina ir, jo nuomone, byloje liko nepaneigta, kad nuteistojo T. L. parodymų „konkretumui“ įtakos galėjo turėti neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, „padedant“ jam surašyti apklausos protokolus ir derinant juos su gautomis specialisto išvadomis, nes nuteistasis T. L. įvykio metu konkrečių aplinkybių nematė ir negalėjo matyti. Jis tokius parodymus davė dėl neteisėto pareigūnų poveikio ir pažado sušvelninti jo atsakomybę.

14Veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuotos neteisingai. E. K. buvo pateiktas kaltinimas kartu su kitais nusikaltimo bendrininkais dėl menkavertės dingsties, įvykdęs tyčinį D. S. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų, tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad nenustatyta, jog jų išankstinis susitarimas ir tyčia būtų apėmę žmogaus gyvybės atėmimą, kaltinimą, prokurorui neprašant jo patikslinti, pakeitė nurodydamas, jog E. K. ir kiti nuteistieji, peržengdami išankstinio visų bendrininkų susitarimo ribas sumušti nukentėjusįjį, veikdami bendrininkų grupe, tiesiogine neapibrėžta tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė D. S. Teismas papildomai inkriminavo išankstinį visų bendrininkų susitarimo ribų peržengimą, tačiau dėl to E. K. nebuvo kaltinamas, taigi teismas išėjo už kaltinimo ribų (BPK 256 straipsnis).

15Teismui konstatavus, kad nukentėjusysis buvo nužudytas iš keršto, nuteistųjų veiksmai galėjo būti kvalifikuoti (esant atitinkamiems įrodymams) tik pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad nukentėjusiojo užpuolimo tikslas buvo kerštas už T. B., A. R. ir R. J. sumušimą, padarė nepagrįstą ir paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, jog smurtas prieš D. S. buvo vartotas dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką nužudymas, padarytas iš keršto ar kitų paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ar kitokių santykių, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o jeigu nužudydamas dėl tokių paskatų kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Taigi pagal teismų praktiką tokiu atveju, kai smurtaujama iš keršto, kaip nustatyta šiuo atveju, yra asmeninės, o ne chuliganiškos paskatos ir veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, sveikatos sutrikdymo atveju – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Vien tai, kad nužudant vienas iš nuteistųjų peržengė susitarimo ribas, neįgalino teismo E. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – nuosprendyje chuliganiškos paskatos nesiejamos vien su šaudymu. Kerštaudami nuteistieji buvo pasiėmę tokias pačias priemones, kaip ir buvo sužaloti jų aplinkos žmonės. Taip pat iš teismo nuosprendžio neaišku, kokiu metu ir aplinkybėmis keršto motyvas išnyko ir atsirado chuliganiškos paskatos. Motyvas, kad T. B. sužalojimas ir jo automobilio sugadinimas menkavertis, nepagrįstas vien dėl to, kad prieš T. B. buvo padarytas grupinis tyčinis nusikaltimas. Byloje nėra duomenų, kad nužudymas buvo padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kurios yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis ir privalomai įrodinėtas požymis.

16Pagal teismų praktiką bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Jeigu smurtą prieš nukentėjusįjį naudoja keli asmenys, o nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Esant vykdytojo ekscesui, už nužudymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2006). Byloje nustatyta, jog D. S. mirties priežastis buvo galvoje padaryta šautinė žaizda ir kad šauta buvo iš šaunamojo ginklo, užtaisyto „Flobert“ tipo kulka, visi kiti D. S. padaryti sužalojimai – šautinės ir kirstinės aklos žaizdos – yra nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Dėl to, už D. S. nužudymą turi atsakyti tik tas asmuo, kuris šovė nukentėjusiajam į galvą minėtais šoviniais užtaisytu ginklu, t. y. vykdytojo ekscesas konstatuotinas tik vienam iš bendrininkų, kuris šaudė į nukentėjusįjį taikydamas jam į galvą. Tačiau asmuo, nuo kurio šūvio mirė nukentėjusysis, liko nenustatytas, todėl nuteistojo E. K. veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

17Byloje nėra duomenų, kad E. K. neapibrėžta tyčia apėmė ne tik bet kokio laipsnio sužalojimą, bet ir nužudymą. Pagal T. L. parodymus, po įvykio E. K. sakė šaudęs D. S. į galvą guminėmis kulkomis, o tai pavojaus gyvybei iš esmės nekėlė. Nustatant tyčios turinį taip pat nebuvo įvertinti itin svarbūs T. L. parodymai, kad, jo žiniomis, užpuolimo metu, siekiant pamokyti, primušti, turėjo būti šaudoma tik guminėmis kulkomis, apie nužudymą niekas negalvojo ir nekalbėjo, be to, jo manymu, šaudant tokiomis kulkomis, negalima nužudyti žmogaus. Taigi pasirinktas ginklas, šaudantis guminėmis kulkomis, negali būti vertinamas kaip ginklas, naudojamas turint tikslą atimti kitam žmogui gyvybę, nes guminėmis kulkomis nužudyti žmogų iš esmės neįmanoma.

18Iš bylos duomenų galėjo būti padaryta tik prielaida, o ne išvada, kad E. K., peržengdamas išankstinio susitarimo ribas sužaloti D. S., iš nenustatyto ginklo šaudydamas nukentėjusiajam į galvą, veikė neapibrėžta tyčia. Kadangi nustatyta, jog buvo šaudyta ir guminėmis kulkomis, ir šratais, ir ne tik į galvą, o apskritai į asmenį, siekiant sukelti jam fizinį skausmą, taip pat sveikatos sutrikdymą, o konkrečių duomenų, į kurią kūno vietą šaudė E. K., byloje nėra, tai nepagrįsta ir išvada apie jo neapibrėžtą tyčią atimti gyvybę, nenustatytas priežastinis ryšys tarp jo veiksmų bei nukentėjusiojo mirties. Taigi E. K. veika galėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 138 straipsnį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Perkvalifikavus nuteistojo veiksmus pagal lengvesnį įstatymą, atsižvelgiant į straipsnio sankciją, turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Neįrodžius E. K. dalyvavimo nužudyme, atmestini civiliniai ieškiniai.

19Kasaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Skunde nurodomi iš esmės tie patys argumentai dėl įrodymų, liečiančių jo veiką, vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip ir nuteistojo E. K. gynėjo kasaciniame skunde, todėl jie nekartojami.

20Kasaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl K. K. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį bei baudžiamąją bylą jam nutraukti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių BPK pažeidimų vertinant bylos įrodymus.

21Teismas tinkamai neišanalizavo ir neįvertino nusikaltimų padarymo metu įvykio vietoje susiklosčiusios situacijos, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, nustatytas faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad K. K. dėl chuliganiškų paskatų nužudė D. S. Kyla abejonių dėl K. K. dalyvavimo padarant inkriminuotas veikas įrodytumo ir atskirų duomenų pripažinimo įrodymais (BPK 20 straipsnis). Kritikuodamas nuteistojo T. L. parodymus dėl jų nepatikimumo, nenuoseklumo ir prieštaringumo, kasatorius nurodo analogiškus argumentus kaip ir E. K. gynėjo bei nuteistojo T. K. kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai todėl jie nekartojami. Kasatoriaus nuomone, jokių kitų duomenų, be T. L. parodymų, kurie neginčijamai patvirtintų nuteistojo dalyvavimą padarant jam inkriminuotas veikas, byloje nėra. K. K. kaltu dėl jam inkriminuotų veikų padarymo neprisipažįsta, parodymų nedavė, jo dalyvavimo nusikaltime nepatvirtina nei byloje apklausti liudytojai, nei pokalbių įrašai, todėl jis turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

22Nors teismas teisingai konstatavo, kad nebuvo išankstinio susitarimo nužudyti D. S. ir kad bendrininkų susitarimo ribos apėmė nukentėjusiojo sumušimą, tačiau nepagrįstai nuteisė K. K. už nukentėjusiojo D. S. nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Vienintelė nukentėjusiojo mirties priežastis – šautinės kiauryminės galvos žaizdos, tačiau K. K. neturėjo jokio šaunamojo ginklo ir į nukentėjusįjį nešaudė. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog K. K. tris kartus sudavė nukentėjusiajam D. S. į galvą, padarydamas tris kirstines aklas žaizdas viršugalvyje, o tai teismo medicinos specialisto išvadoje įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl, teismui pripažinus, kad K. K. veikė neapibrėžta tyčia, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal sukeltus padarinius – kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnį, ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis peržengė išankstinio visų bendrininkų susitarimo ribas – sumušti nukentėjusįjį bei konstatuoti jo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties priežastinį ryšį. Teismo nuosprendyje nurodyti jo atlikti veiksmai ir jų pasekmės būtent ir vertintini kaip siekimas nukentėjusįjį sumušti, o ne nužudyti.

23Be to, kasatorius, pateikdamas analogiškus kitiems šioje byloje kasaciniams skundams argumentus, teigia, kad teismų išvados dėl chuliganiškų paskatų inkriminavimo prieštaringos. Teismui nustačius, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama iš keršto, t. y. dėl asmeninių paskatų, o ne chuliganiškais motyvais, nužudymas turėjo būti kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą – analogiškai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

24Perkvalifikavus K. K. padarytą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam skirtina švelnesnė bausmė tiek pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tiek pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes abu nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Be to, bausmės K. K. skirtinos vadovaujantis BK XI skyriaus nuostatomis, nes veikų padarymo metu jis buvo nepilnametis. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgiant į K. K. padarytų veikų pavojingumą, taip pat BK 80 straipsnio 2 punktą, jog reikia riboti laisvės atėmimo bausmių skyrimą nepilnamečiams, nėra jokio pagrindo pirmą kartą teisiamam nepilnamečiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirti laisvės atėmimo bausmę. Perkvalifikavus K. K. veiką, nėra pagrindo iš jo priteisti civilinių ieškinių.

25Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą T. G. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą nutraukti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų padarymo vertinant įrodymus. Teismai įrodymus turėjo vertinti kaip visumą ir nešališkai, šalinti iškilusius prieštaravimus, o nesant galimybės vertinti juos nuteistųjų naudai.

26Įslaptino liudytojo parodymai, kuriais priimdamas nuosprendį rėmėsi teismas, negali būti laikomi tinkamais įrodymais šioje byloje, nes šis liudytojas nedalyvavo padarant inkriminuotas veikas, parodymus davė pagal T. L., siekiančio išvengti atsakomybės, išdėstytą versiją, kuri neatitinka tikrovės, nes būtent jis organizavo ginklus ir šovinius, šaudė į nukentėjusįjį, po įvykio pasiėmė ginklus ir šovinius. Įvykio dieną T. L. teigė davęs kasatoriui guminiais šratais šaudantį ginklą, t. y. tokį, kuris nekelia pavojaus žmogaus gyvybei. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą, atsiribojo nuo įrodymų tyrimo, nepašalino visų prieštaravimų ir neatsakė į visus apeliacinio skundo motyvus. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad T. L. parodymai ir kita bylos medžiaga dar neįrodo kasatoriaus kaltumo, o posėdžio metu buvo prašoma atlikti papildomą arba naują balistinę ekspertizę siekiant nustatyti, kurie asmenys pataikė nukentėjusiajam į galvą.

27Nukentėjusiojo mirtį lėmė vienas šūvis iš „Flobert“ šoviniais šaudančio ginklo, kuris nebuvo surastas, taigi mirtį sukėlusį sužalojimą nukentėjusiajam galėjo padaryti tik vienas iš kaltinamųjų. Atsižvelgiant į tai, kad yra aiški nukentėjusioji mirties priežastis, teismas privalėjo nustatyti, kurio asmens veiksmai lėmė nukentėjusiojo mirtį, nes keturi asmenys vienu metu šauti iš vieno ginklo negalėjo, o susitarimo nužudyti nukentėjusįjį nebuvo. Visi šioje byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad tik vienas bendrininkas išėjo už susitarimo ribų, t. y. vykdytojo ekscesas konstatuotinas tik asmeniui, kuris šaudė į nukentėjusįjį taikydamas jam į galvą ginklu, užtaisytu „Flobert“ tipo kulkomis. Esant vykdytojo ekscesui, už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis. Tačiau teismas konstatavo, kad konkretūs įvykio metu panaudoti ginklai nebuvo nustatyti ir surasti, taip pat kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių objektyviai nustatyti, kokiu konkrečiu ginklu šaudė kiekvienas iš nuteistųjų ir kuris iš jų šaudė į D. S. galvą „Flobert“ tipo šoviniais. Esant šioms aplinkybėms, T. G. veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad jis veikė neapibrėžta tyčia, nes nebuvo siekta nužudyti nukentėjusiojo, tikslas buvo jį sužaloti ir tą teismai pripažino.

28Teismų išvados, kad nuteistieji veikė kerštaudami už T. B., A. R. ir R. J. sumušimą ir dėl chuliganiškų paskatų, yra prieštaringos ir neatitinkančios formuojamai teismų praktikai. Šiuo atveju esant asmeninėms paskatoms veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o jeigu buvo padarytas sveikatos sutrikdymas – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

29Nuteistųjų T. K., T. G., nuteistojo E. K. gynėjo ir nuteistojo K. K. gynėjo kasaciniai skundai atmestini.

30Dėl įrodymų vertinimo nuteisiant T. K., E. K., T. G. ir K. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį

31Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės iš naujo tirti, vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintinas aplinkybes, nes šis teismas tikrina skundžiamus teismų sprendimus tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismui tikrinant bylos duomenų pripažinimą įrodymais, jų vertinimą teisės taikymo aspektu, sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai.

32Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, bei vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pažymėtina, kad motyvuotos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo, neatitinkančios proceso dalyvių nuomonės šiuo klausimu, savaime nereiškia, kad teismas padarė BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimus.

33Kasaciniais skundais ginčijamas nuteistųjų E. K., T. K., T. G. ir K. K. dalyvavimas ir nusikalstamų veiksmų apimtis padarant jiems inkriminuotas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, argumentuojant netinkamu nuteistojo T. L. parodymų vertinimu bei kitų bylos duomenų, patvirtinančių nuteistųjų neteisėtus veiksmus, nebuvimu. Šie teiginiai ir skunduose dėstomi juos pagrindžiantys argumentai atkartoja nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus, kurie buvo išsamiai išnagrinėti bei motyvuotai atmesti apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tirdami bei vertindami byloje esančius įrodymus, BPK 20 straipsnyje nurodytų reikalavimų nepažeidė. Kasaciniuose skunduose dėstoma subjektyvi nuomonė dėl bylos įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nuteistojo T. L. parodymai buvo detaliai išanalizuoti tiek aptariant jo paties parodymų turinį viso bylos proceso metu, tiek jų atitikimą kitiems byloje esantiems įrodymams – liudytojų R. L., R. L., H. R., G. T. ir įtariamojo E. K. parodymams, telefoninių kontaktų tarp nuteistųjų ir jų pokalbių suvestinių duomenims, specialistų išvadoms, fonoskopinei ekspertizei, įvykio vietos apžiūros, kratos protokolams bei kitai rašytinei bylos medžiagai ir abiejų instancijų teismų pateiktos motyvuotos išvados, kodėl nuteistojo T. L. parodymai laikytini patikimais ir jais grįstinos teismų išvados. Pažymėtina, kad tiesioginio įvykių dalyvio nuteistojo T. L. parodymai visais kasaciniuose skunduose ginčijamais aspektais (dėl nuteistojo galimybės matyti įvykio aplinkybes, jas įsiminti, įtarimų keliančio nuteistojo parodymų atitikimo teismo medicinos specialisto išvadoms, narkotinių medžiagų vartojimo įtakos jo parodymams, suinteresuotumo išvengti baudžiamosios atsakomybės, galimo policijos pareigūno poveikio jo parodymams ir kt.) buvo dar kartą išsamiai aptarti apeliacinės instancijos teismo nutartyje, visos gynybos keliamos abejonės ir nurodyti prieštaravimai, įrodymų patikimumo, pakankamumo klausimai motyvuotai paneigti ir padarytos nuoseklios, logiškos bei bylos duomenų visuma pagrįstos teisingos išvados dėl nuteistojo T. L. parodymų ir kitų bylos duomenų įrodomosios reikšmės. Kasatorių teiginiai, kad, be nuteistojo T. L. parodymų, kitų nuteistųjų kaltės padarius D. S. nužudymą ir sutrikdžius visuomenės rimtį įrodymų nėra, yra deklaratyvūs, neatitinkantys bylos medžiagos bei abiejų instancijų teismų sprendimų turinio, todėl atmestini.

34Dėl bendrininkavimo nužudant ir chuliganiškų paskatų požymio (BK 24 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymas)

35Kasaciniuose skunduose nesutinkant su nuteistųjų veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą iš esmės teigiama, kad, byloje nustačius, jog nukentėjusysis D. S. mirė nuo vieno šautinio galvos sužalojimo, už jo gyvybės atėmimą turi atsakyti tik tas vienas asmuo, kuris šaudamas nukentėjusiajam į galvą iš ginklo, užtaisyto „Flobert“ tipo kulka, peržengdamas visų šioje byloje nuteistų asmenų susitarimo sužaloti nukentėjusįjį ribas, padarė jam šį mirtiną sužalojimą; kadangi toks asmuo liko nenustatytas, nuteistieji T. K., E. K., T. G. ir K. K., neįrodžius jų tyčios nužudyti nukentėjusįjį, gali atsakyti tik už kitus nukentėjusiajam padarytus nesunkius sveikatos sutrikdymus.

36Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju reiškiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis bendrai dalyvauja su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012).

37Nužudymas yra kito žmogaus gyvybės atėmimas ir gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Tiesioginė apibrėžta tyčia yra tada, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, o tiesioginė neapibrėžta tyčia – kai veikiama siekiant, ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo ir kt.

38Byloje nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai, tačiau ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių veiksmais padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Tačiau, kai nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Todėl kai smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo keli asmenys, būtina nustatyti ne tik faktą, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį: padarytų sužalojimų visuma ar vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet ir kiekvieno bendrininko tyčios turinį. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais). Nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-423/2006).

39Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis D. S. mirė nuo padarytos vienos šautinės žaizdos galvoje. Nors nukentėjusiojo mirtį sukėlė tik vienas šautinis sužalojimas į galvą, tačiau visų nuteistųjų T. K., E. K., T. G. ir K. K. veiksmų prieš nukentėjusįjį pobūdis bei intensyvumas rodo, kad jų neapibrėžta tyčia apėmė ne tik bet kokį nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, bet ir jo gyvybės atėmimą. Pagal bylos aplinkybes intensyvų smurtą prieš D. S. vienu metu, bendrai, matydami vienas kito veiksmus, turėdami kūnui žaloti pritaikytus daiktus (šaunamuosius ginklus, metalinį strypą), naudojo visi keturi nuteistieji. Sudavęs tris smūgius metaliniu strypu, K. K. sužalojo nukentėjusiojo galvą, tuo tarpu kiti nuteistieji šaudė, paleisdami ne mažiau kaip aštuonis šūvius (pataikė keturis kartus), į visą nukentėjusiojo kūną, taip pat prisitaikę iš arti šaudė ir į nukentėjusiojo galvą. Matydami tokius vienas kito pavojingus veiksmus, jie suprato, kad bendrai kėsinasi į kito asmens sveikatą bei gyvybę, todėl atitinkamai numatė, kad gali sunkiai sužaloti žmogų ar net atimti jo gyvybę, ir norėjo taip veikti, t. y. veikdami neapibrėžta tyčia nužudė kitą žmogų. Nors nukentėjusiojo mirtį sukėlė tik vienas šautinis sužalojimas, tačiau bendrai visų nuteistųjų padaryti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, panaudoti įrankiai rodo, kad visi jie veikė bendrai atimdami nukentėjusiojo gyvybę. Todėl tai, kad byloje nenustatyta, kuris konkrečiai iš nuteistųjų šaudė „Flobert“ tipo kulkomis, nepaneigia jų visų kaltės įvykdžius nužudymą. Teismai pagrįstai pripažino, kad jie visi keturi veikė kaip bendravykdytojai.

40Taip pat kasaciniuose skunduose nepagrįstai kvestionuojamas nuteistųjų veikos kvalifikavimo kaip nužudymo dėl chuliganiškų paskatų pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą klausimas. Tyčinis nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Byloje nustatyta, kad nuteistieji T. K., E. K., T. G. ir K. K., veikdami kartu su kitais bendrininkais, pamatę D. S. ir įtardami, kad jis gali priklausyti priešiškai nusiteikusiai grupuotei, jį ėmė intensyviai persekioti automobiliais Panevėžio mieste, užblokavo jo vairuotą automobilį, vijosi jį bėgantį miesto gatvėmis su lazdomis, metaliniais strypais, šaunamaisiais ginklais, o pasiviję – nužudė. Nuteistieji nukentėjusiojo D. S. asmeniškai nepažino, konkrečių tarpusavio konfliktų neturėjo. Teismai, nustatę šias aplinkybes, tinkamai ir teisingai įvertinę byloje esančių įrodymų visetą, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad T. K., E. K., T. G., K. K. nukentėjusįjį D. S. nužudė dėl chuliganiškų paskatų. Kvalifikavę nuteistųjų veikas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų, teismai įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

42Nuteistųjų T. K., T. G., nuteistojo E. K. gynėjo advokato Antano Jarašiaus ir nuteistojo K. K. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. T. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 3. E. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu... 4. T. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu... 5. K. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu... 6. Iš T. K., E. K., T. G. ir K. K. solidariai priteista N. S. ir R. S. po 8283 Lt... 7. Šiuo nuosprendžiu taip pat priimti sprendimai dėl T. B., M. Č., D. G., R.... 8. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą,... 10. T. K., E. K., T. G. ir K. K. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe... 11. Nuteistojo E. K. gynėjas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 12. BPK 20 straipsnio 3–5 dalių pažeidimus vertinant bylos įrodymus kasatorius... 13. Abejonių nuteistojo T. L. parodymų tikrumu kelia jų konkretumas, t. y. tai,... 14. Veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuotos neteisingai. E.... 15. Teismui konstatavus, kad nukentėjusysis buvo nužudytas iš keršto,... 16. Pagal teismų praktiką bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas... 17. Byloje nėra duomenų, kad E. K. neapibrėžta tyčia apėmė ne tik bet kokio... 18. Iš bylos duomenų galėjo būti padaryta tik prielaida, o ne išvada, kad E.... 19. Kasaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 20. Kasaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas prašo panaikinti pirmosios... 21. Teismas tinkamai neišanalizavo ir neįvertino nusikaltimų padarymo metu... 22. Nors teismas teisingai konstatavo, kad nebuvo išankstinio susitarimo nužudyti... 23. Be to, kasatorius, pateikdamas analogiškus kitiems šioje byloje kasaciniams... 24. Perkvalifikavus K. K. padarytą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam... 25. Kasaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 26. Įslaptino liudytojo parodymai, kuriais priimdamas nuosprendį rėmėsi... 27. Nukentėjusiojo mirtį lėmė vienas šūvis iš „Flobert“ šoviniais... 28. Teismų išvados, kad nuteistieji veikė kerštaudami už T. B., A. R. ir R. J.... 29. Nuteistųjų T. K., T. G., nuteistojo E. K. gynėjo ir nuteistojo K. K. gynėjo... 30. Dėl įrodymų vertinimo nuteisiant T. K., E. K., T. G. ir K. K. pagal BK 129... 31. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei... 32. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą byloje esančių duomenų pripažinimas... 33. Kasaciniais skundais ginčijamas nuteistųjų E. K., T. K., T. G. ir K. K.... 34. Dėl bendrininkavimo nužudant ir chuliganiškų paskatų požymio (BK 24... 35. Kasaciniuose skunduose nesutinkant su nuteistųjų veikos kvalifikavimu pagal... 36. Baudžiamosiose bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo,... 37. Nužudymas yra kito žmogaus gyvybės atėmimas ir gali būti padaromas... 38. Byloje nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti... 39. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis D. S. mirė nuo padarytos vienos... 40. Taip pat kasaciniuose skunduose nepagrįstai kvestionuojamas nuteistųjų... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Nuteistųjų T. K., T. G., nuteistojo E. K. gynėjo advokato Antano Jarašiaus...