Byla 1S-136-768/2018
Dėl Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 10 d. nutarties

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. V. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 10 d. nutarties,

Nustatė

2

  1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariate 2018 m. gegužės 24 d. gautas Pareiškėjo pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą UAB ( - ) ( - ) vienintelio akcininko ir buvusio direktoriaus E. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnį, kadangi bendrovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) neteisingas pažymas apie tai, jog Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d. buvo nemokamose atostogose, nors tuo metu jis dirbo bendrovės objektuose.
  2. Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja 2018 m. birželio 4 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o tarp Pareiškėjo ir UAB ( - ) yra kilęs individualus darbo ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais išieškojimo, kuris civilinio proceso tvarka yra nagrinėjamas apylinkės teisme. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, Pareiškėjas jį apskundė prokurorui.
  3. Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras 2018 m. birželio 19 d. nutarimu atmetė skundą ir paliko galioti tyrėjos 2018 m. birželio 4 d. nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal Pareiškėjo pareiškimą. Nurodė, jog pareiškimo tikslinimo metu faktai, kurie liudytų nusikalstamų veikų padarymą, nenustatyti. Kartu pažymėjo, jog net ir esant Buhalterinės apskaitos įstatymo, kitų įstatymų bei norminių teisės aktų pažeidimams, jie negali būti laikomi išimtinai užtraukiančiais baudžiamąją atsakomybę, todėl klausimai dėl Pareiškėjo pareiškime ir skunduose nurodytų aplinkybių turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
  4. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutartimi Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2 - ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. birželio 19 d. ir Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018 m. birželio 4 d. nutarimų panaikinimo taip pat buvo atmestas.
  5. Pareiškėjas kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, prašydamas panaikinti minėtus ikiteisminio tyrimo subjektų priimtus procesinius sprendimus ir pradėti ikiteisminį tyrimą UAB ( - ) atsakingo asmens atžvilgiu dėl galimo aplaidaus apskaitos tvarkymo.
    1. Pareiškėjo nuomone, tik apklausus UAB ( - ) buvusį direktorių ir esamą vienintelį akcininką E. A., būtų galima spręsti apie tinkamą jo pareiškime nurodytų aplinkybių ištyrimą. Nemano, jog rašytinis paaiškinimas, kuris prieštarauja, jo, kaip UAB ( - ) atstovo pateiktam atsiliepimui darbo ginčo komisijai (dėl Pareiškėjo buvimo nemokamose atostogose (nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d.) fakto, išmokėto darbo užmokesčio (už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d.)), gali būti traktuojamas kaip pakankamas visapusiškam ir objektyviam nurodytų aplinkybių ištyrimui, juolab, jog nurodyti prieštaravimai suponuoja išvadą apie galimai padarytas ir kitas nusikalstamas veikas – dokumentų klastojimą.
    2. Pareiškėjo įsitikinimu, neatlikus UAB ( - ) ūkinės veiklos tyrimo, juolab, jog, melagingi duomenys apskaitoje atvaizduoti bei pateikti institucijoms sąmoningai (VSDFV, VMI), nėra galimybės spręsti apie nusikalstamų veikų padarymą ar nepadarymą. Kartu akcentuojama, jog bendrovė neapskaitė UAB ( - ) Pareiškėjui išmokėtos sumos, kuri iš esmės yra susijusi su darbo užmokesčiu, pagal bendrovės prašymą, kadangi kitu atveju ši suma atsispindėtų tiek bendrovės apskaitoje, tiek kitų institucijų informacinėse sistemose (VSDFV, Sodra). Mano, jog ši aplinkybė tirta nebuvo.
    3. Pareiškėjo vertinimu, tuo atveju, jei vis tik jo nurodytos aplinkybės nesudarytų pagrindo patraukti UAB ( - ) akcininko E. A. baudžiamojon atsakomybėn, tuomet mažų mažiausiai sudaro pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99, 205 straipsnius.
  1. Skundas atmetamas.
    1. Skundu nesutinkama su ikiteisminio tyrimo nepradėjimu pagal Pareiškėjo pareiškimą, ginčijamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 10 d. nutarties, taip pat su ja neatsiejamų prokuroro 2018 m. birželio 19 d. bei tyrėjo 2018 m. birželio 4 d. nutarimų teisėtumas bei pagrįstumas. Tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų reikalavimų. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kuriais ginčijama skundžiama teismo nutartis bei prokuroro ir tyrėjo nutarimai, yra nepagrįsti, o minėtuose ikiteisminio tyrimo subjektų sprendimuose išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai yra aiškūs, konkretūs ir pakankamai motyvuoti, ir su jais aukštesnysis teismas visiškai sutinka.
    2. BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. BPK 168 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Vienas iš BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei veikoje nėra bent vieno BK įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymio, tokia veika nelaikoma nusikalstama. Tai pat pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas, todėl, net ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo, jeigu yra akivaizdžiai aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, neatidėliojant priimamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
    3. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo institucijų priimtuose procesiniuose sprendimuose yra išdėstyti bei išanalizuoti bylos duomenys, o šių duomenų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalį ir teismų praktikoje suformuotus duomenų vertinimo kriterijus, išvados atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB ( - ) yra pagrįstos, nes šiuo metu negauta patikimų ir objektyvių duomenų, kad būtų padarytos kokios nors Pareiškėjo skunde nurodomos nusikalstamos veikos. Skundžiamuose nutarimuose bei teismo nutartyje įvertintos, atvirkščiai nei nurodo Pareiškėjas, iš esmės visos nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam nurodytų faktų dėl galimų nusikalstamų veikų vertinimui, atsakyta į pagrindinius skundų argumentus, o padarytos išvados apie nusikalstamų veikų požymių bendrovės veikloje – atsakingų asmenų veiksmuose nebuvimą ir dėl sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą paremtos surinkta medžiaga. Vien tai, jog Pareiškėjo argumentai įvertintini kitaip nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.
    4. Kaip minėta, tyrėja, atlikusi tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavusi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Su šiuo tyrėjos nutarime išdėstytu vertinimu ir motyvais visiškai sutiko tiek prokuroras, tiek ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo institucijų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, jog byloje nenustatyta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, t. y., kad bendrovė apskaitą tvarko aplaidžiai. Kartu išaiškinta, jog net ir esant tam tikriems buhalterinės apskaitos įstatymo, kitų įstatymų bei norminių teisės aktų pažeidimams, tokių pažeidimų požymių visuma neapibūdina jų kaip pavojingas veikas – nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Papildomai atkreiptas dėmesys ir į tai, jog tarp Pareiškėjo ir bendrovės kilę nesutarimai susiję su darbo santykiais šiai dienai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Taigi, skundą nagrinėjantis teismas taip pat neturi pagrindo kitaip vertinti surinktų duomenų ir daryti kitokias išvadas, nei nutarimuose ir skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas ir su jomis visiškai sutinka. Šiuose procesiniuose sprendimuose, kuriuose atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, išdėstyti aiškūs, konkretūs ir pakankamai motyvuoti argumentai, kurie pagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis.
    5. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, todėl šiuo aspektu aukštesnės teismas pažymi, kad argumentų, kurie išdėstyti minimuose ikiteisminio tyrimo institucijų procesiniuose sprendimuose nebekartos, ir pasisakys tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
    6. Aukštesnės instancijos teismui adresuotame skunde Pareiškėjas iš esmės nurodo, kad neapklausus UAB ( - ) buvusio direktoriaus ir esamo vienintelio akcininko E. A., negalima spręsti, jog jo pareiškime bei skunde nurodytos aplinkybės yra tinkamai ištirtos, tačiau su tokiu skundo argumentu negalima sutikti. Visų pirma pakartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, jog siekiant patvirtinti ar paneigti Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes buvo vertinamas ne tik E. A. rašytinis paaiškinimas, tačiau bylos medžiagoje esančių duomenų visuma, todėl teiginys, jog tik apklausus E. A. žodžiu, būtų galima manyti, jog tyrimas tokiu būdu būtų atliktas išsamiai, yra deklaratyvus. Kita vertus, BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigas kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, todėl kilus dvejonei, jog analizuojamos bylos kontekste paneigti ar patvirtinti Pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių neįmanoma neapklausus žodžiu E. A., toks veiksmas be abejonės būtų atliktas. Šiuo atveju akivaizdu – tokia minėto asmens apklausa būtų perteklinė, kadangi paaiškinimas surašytas remiantis susiklosčiusia situacija tarp E. A. kaip akcininko ir Pareiškėjo, kaip darbuotojo. Jame pateikta akcininko pozicija dėl Pareiškėjo pareiškime ir skunde nurodomų aplinkybių (Pareiškėjo nemokamų atostogų, socialinio draudimo įmokų mokėjimo, atsiskaitymo už darbą, kilusių nesutarimų sprendimą darbo ginčų komisijoje ir pan.), kuri buvo vertinama ir analizuojama, kaip minėta, neatsietai nuo kitų bylos medžiagoje esančių duomenų. Vien tai, kad duomenys renkami kitokia forma nei to siekia Pareiškėjas, visai nereiškia, jog jie yra neinformatyvūs, neišsamūs ar netinkami.
    7. Pareiškėjas mano, jog tik atlikus UAB ( - ) ūkinės veiklos tyrimą galima nustatyti aplaidžios apskaitos vedimą. Kartu teigia, jog aplinkybė dėl bendrovės neapskaitytos UAB ( - ) Pareiškėjui išmokėtos sumos, tirta nebuvo. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas. Nagrinėjamos bylos kontekste, kaip jau minėta, duomenys, kurių pagrindu būtų galima įtarti, jog padaryta nusikalstama veika, nenustatyti, todėl nesant aplaidaus apskaitos tvarkymo požymių, nėra jokio pagrindo reikalauti atlikti bendrovės ūkinės veiklos tyrimo. Ir visų antra, tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos procesiniuose sprendimuose neišskirtas ir nedetalizuotas aukščiau nurodytos aplinkybės tyrimas visiškai nereiškia, jog ši aplinkybė, kartu su kitomis, kurios, atkreiptinas dėmesys, taip pat nėra aiškiai išskirtos, nebuvo analizuojama ir vertinama kartu su visais kitais byloje esančiais duomenimis. Toks Pareiškėjo skundo teiginys laikytinas deklaratyviu.
    8. Kita vertus, ne tik akcentuojama aplinkybė, tačiau ir susidariusi situacija tarp bendrovės ir Pareiškėjo žinoma ne tik ikiteisminio tyrimo institucijoms. Bylos medžiagoje esantys duomenys byloja apie tai, jog Pareiškėjas su bendrove kilusį darbinį ginčą, kurio nepavyko gera valia išspręsti, sprendė Panevėžio darbo ginčų komisijoje (darbo byla Nr. ( - ), kuri 2018 m. vasario 23 d. sprendimu tenkino jo prašymą dalyje. Tuomet jis kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus su ieškiniu dėl atleidimo pagrindo pakeitimo, atleidimo datos perkėlimo, kompensacijos priteisimo, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo bendrovei su tikslu, jog būtų sumokėti mokesčiai dėl neva jo nemokamų atostogų. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Pareiškėjo ieškinys apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. sprendimu buvo patenkintas visiškai. Taigi, akivaizdu, jog Pareiškėjas susiklosčiusią situaciją taip pat vertino kaip išsprendžiamą civilio proceso tvarka ir tokiu būdu gynė savo interesus, tačiau nesulaukęs atsakymo, civilinės teisės srities ginčui spręsti, pasirinko baudžiamosios teisės priemones, o tai prieštarauja teismų praktikai. Kaip pagrįstai savo nutarime pažymėjo prokuroras, galimo civilinio proceso šalys neturėtų siekti baudžiamuoju procesu nustatinėti faktines aplinkybes. Be to, kartu atkreipiamas Pareiškėjo dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nagrinėdamas civilinę bylą, nors ir konstatavo, jog Pareiškėjo atžvilgiu bendrovė nebuvo sąžininga, tačiau nenustatė bendrovės veikloje jokių esminių pažeidimų, tuo labiau - nusikalstamų veikų požymių, dėl kurių pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 300 straipsnio 1 dalį būtų privalėjęs informuoti prokuratūrą.
    9. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atsakyti į visus apeliaciniame skunde dėstomus teisinius argumentus, bet neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-180/2014, 2K-308/2014).
  2. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju tyrėja bei prokuroras motyvuotai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjos pareiškimą, o ikiteisminio tyrimo teisėjas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį atmetęs Pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu. Todėl, naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

3Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

4Ž. V. skundą atmesti ir palikti galioti 2018 m. liepos 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį.

5Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai